„Edukacijos akademija“

VDU Edukologijos katedra pradeda vykdyti paskaitų ciklą – „Edukacijos akademiją“, skirtą 10-12 klasių mokiniams, besidomintiems socialiniais mokslais. Registracija vyksta internetu.

Švietimo ir ugdymo kryptis – viena tų, kuriai šiandien ypač reikia naujų įžvalgų, tarpdisciplininių tyrimų ir jaunų specialistų. Visus, kuriuos domina naujovės edukologijos mokslų kryptyje, organizatoriai kviečia į paskaitų ciklą, kurį sudarys devynios paskaitos – po vieną į mėnesį nuo 2015 m. spalio iki 2016 m. gegužės. Paskaitas ir interaktyvius užsiėmimus ves Edukologijos katedros profesoriai, docentai, lektoriai ir doktorantai.

Užsiregistravę ir dalyvavę visuose užsiėmimuose, išlaikę koliokviumą ir galutinį egzaminą asmenys gaus VDU akademinę pažymą, jiems bus įskaitytas Mokymosi teorijos ir strategijos studijų dalykas.

„Edukacijos akademija“ – galimybė jau dabar sužinoti daugiau apie švietimą ir edukologijos moksle sprendžiamas problemas, o kartu sutaupyti studijų laiko, nes antrą kartą šio dalyko studijuoti nebereikės, jei pasirinksite studijas VDU.

Registracija į „Edukacijos akademiją“

2015-2016 m. m. „Edukacijos akademijos“ planas

“Ką turėtų žinoti kiekvienas Socialinių mokslų fakulteto studentas”

Kviečiame į informacinį renginį “Ką turėtų žinoti kiekvienas Socialinių mokslų fakulteto studentas”, kuris vyks 2016 m. kovo 3d. 15.00 val. 325 aud. Jonavos g. 66 (daugiau informacijos prisegtuke).
Tikimės, jog jūs būsite aktyviais dalyviais ir kolegų ragintojais sudalyvauti šiame renginyje 😉

TAU Kauno apskrities filialui vadovaus VDU profesorė

2015 m. gruodžio 17 d. buvo išrinkta nauja Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) Kauno apskrities filialo vadovė. Ja tapo Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Socialinio darbo katedros ilgametė dėstytoja Nijolė Petronėlė Večkienė.

Nijolę P. Večkienę direktore slaptu balsavimu išrinko dauguma balsą turinčių atstovų – 49 iš 61. „Šiuo metu daug diskutuojame su buvusia direktore, direktorato nariais ir partneriais apie TAU veiklos tęstinumą, jos plėtotę ir galimus pokyčius“, – „Kauno dienai“ sakė N. Večkienė. (daugiau…)

Kiekviename iš mūsų yra perfekcionizmui būdingų savybių

Spartėjant gyvenimo tempui, susiduriame su darbų gausa, kuriems atlikti kartais neužtenka motyvacijos. Būtent nuolatinis skubėjimas neretai sukelia stresą. Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) psichologo doc. dr. Aido Permino, stresas yra prisitaikomoji reakcija, padedanti mums sudėtingose situacijose. „Stresas mobilizuoja organizmą iškilus mums neįprastoms aplinkybėms. Jo metu žmogus yra pajėgesnis, labiau susikoncentravęs, motyvuotas įveikti sunkumus, net jo nuotaika yra geresnė“, – teigia VDU Teorinės psichologijos katedros docentas, biomedicinos mokslų daktaras. Šiandien domimės, kur glūdi mūsų perfekcionizmo šaknys, kaip išlaikyti motyvaciją bei nepasiduoti stresui.

Vis dažniau iš aplinkos patiriame nuolatinį spaudimą: įgyti kuo geresnį išsilavinimą, pasiekti karjeros aukštumas, sukurti šeimą, daug uždirbti. Tuo pačiu mus lydi ir nuolatinė kritika, kuri žadina mumyse perfekcionizmą.

Perfekcionistas – tai aukštus atlikimo standartus turintis žmogus. Turėti tokius standartus ir jų siekti savaime nėra blogai, net priešingai, perfekcionizmas yra siejamas su aukštais pasiekimais versle, sporte, akademinėje aplinkoje ir kt. Jis gali padėti gyvenime, jei žmogus, siekdamas savo tikslo, jį lanksčiai pakeičia, kai paaiškėja, kad šis sunkiai įgyvendinamas.

Kai kurių žmonių pasiekimo standartai yra labai aukšti ir nelankstūs. Jie nesikeičia net ir supratus, kad šių standartų atitikti nepavyks. Tokio žmogaus savivertė priklauso nuo to, ar jis atitiks susikurtą idealų savęs sėkmingo vaizdą, ar ne. Nesėkmė tampa labai pavojinga, nes sugriauna savivertę – nepasiekęs idealo žmogus nesijaučia vertingu. Žmogų motyvuoja ne gera savijauta, kuri atsiranda pasiekus užsibrėžtą tikslą, bet bloga, kuri gali atsirasti šio tikslo nepasiekus. Perfekcionistui niekada nebus gana: net pats geriausias atlikimas nėra pakankamai geras, net ir didžiausi pasiekimai neapsaugo nuo ateities klaidų, tad profilaktiškai jis turi sunkiai dirbti, kad išvengtų galimų nesėkmių.

stress

Kur glūdi perfekcionizmo šaknys ir kaip jam nepasiduoti?

Pagal Banduros socialinį išmokimo modelį, vaikas mokosi stebėdamas kitus bei juos imituodamas. Prie perfekcionistinio mąstymo labiausiai prisideda tėvų griežtas auklėjimas, vaiką orientuojant į aukštus atlikimo standartus. Prastesnis nei puikus vaiko veiklos atlikimas yra sutinkamas atvira arba užslėpta kritika. Ilgainiui jis pats pradeda bet kokį savo atlikimą vertinti labai kritiškai.

Kai kurių žmonių perfekcionizmas yra atsakas į šiurkštų, žeminantį elgesį šeimoje ar kitoje aplinkoje. Tai lyg noras parodyti visam neįvertinančiam pasauliui, kad esi šio to vertas ir puikus atlikimas tampa savo vertės matu.

Vėliau mokykloje, universitete žmonės yra pratinami prie didžiulio testų, užduočių ir egzaminų srauto, kurie skirti jų kompetencijos lygio įvertinimui. Akademinėje aplinkoje studentai nuolat susiduria su situacijomis, kuriose jiems suteikiamas atgalinis ryšys apie jų gebėjimus ir žinias lyginant su kitais. Taip jie skatinami išsikelti kraštutinai aukštus tikslus, kad pasirodytų pakankamai kompetentingais.

Mūsų visuomenė yra labai orientuota į perfekcionizmą ir nepasiduoti spaudimui nepaprastai sunku. Kiekviename iš mūsų yra perfekcionizmui būdingų savybių. Vienintelis paprastas būdas norint pradėti kontroliuoti tokį savo elgesį – užduoti sau klausimą apie kiekvienos veiklos, į kurią įsitrauki, prasmę.

Nuolat esame užsivertę darbais, kurie atrodo niekada nesibaigs. Tuomet susiduriame su stresu, nerimu ir dažnai prarandame bet kokią motyvaciją. Kaip tokiu atveju ją atgauti ir išlaikyti?

Atidėliojimą taip pat galima sieti su perfekcionizmu. Nesėkmės baimė bei sėkmės vaikymasis tampa tokie neįveikiami, kad pradedama vengti veiklos. Pavyzdžiui, atidėliojama pradėti užduoties atlikimą, nes ją atlikti puikiai atrodo neįmanoma, sunku ar nemalonu. O dažniausiai darbai atidėliojami, nes linksmai ir maloniai norisi gyventi dabar. Apie sunkius ateities darbus stengiamės negalvoti, nors jaučiame virš mūsų kybantį neatliktų darbų debesį. Debesis vis didėja, kartu grėsmingai didėja ir nerimas. Kai nerimas tampa nepakeliamas, kai nuo jo nebeišeina pasislėpti įvairiuose malonumuose, mes pajudame iš vietos, atsiranda motyvacija darbus užbaigti. Vienintelis būdas tokios situacijos išvengti yra darbų atlikimo susiplanavimas.

Kokie procesai vyksta žmogaus organizme, jam susidūrus su stresu?

Stresas yra sisteminė fiziologinė prisitaikomoji reakcija. Ši reakcija nepriklauso nuo organizmo rūšies ar stresoriaus prigimties – visi organizmai reaguoja vienodai.

Veikiant išorės dirgikliams per kelias sekundes aktyvuojama simpatiko – adrenerginė sistema. Šie organizmo pokyčiai siejami su adrenalino ir noradrenalino veikimu: pradeda tankiau ir stipriau plakti širdis, susitraukia kraujagyslių lygieji raumenys, sumažėja jų spindis ir taip pakyla kraujospūdis, prasiplečia koronarinės arterijos, išsiplečia vyzdžiai, bronchai, padažnėja kvėpavimas, įsitempia skersaruožiai raumenys, padidėja jų jėga, kraujyje padaugėja gliukozės, krauju mažiau aprūpinama oda, inkstai ir vidaus organai (lėtėja virškinimas), raumenys bei smegenys ir t. t. Dėl šių fiziologinių pokyčių organizmas tampa pajėgesnis.

Pasibaigus stresoriaus veikimui, organizmas grįžta į ramybės būseną. Sveikatai pavojingas ne pats stresas, bet tai, kad mūsų gyvenime stresorių yra per daug ir organizmas priverstas reaguoti labai dažnai. Ilgainiui resursai išsenka, stresinę reakciją reguliuojantys mechanizmai sutrinka ir žmogus gali susirgti kokia nors liga.

ezeras

Kokią įtaką turi žmogaus asmeninės savybės jam reaguojant į stresą?

Stresą sukeliantys įvykiai žmogaus yra įvertinami kaip reikalaujantys tam tikrų pastangų prie jų prisitaikyti. Kartu vertinamos ir savos galimybės šį pokytį įveikti. Jei pokyčio sukelti sunkumai atrodo įveikiami, situacija vertinama kaip iššūkis. Jei pranoksta žmogaus turimus įveikimo išteklius, situacija įvertinama kaip žala arba praradimas. Šis įvertinimo procesas yra individualus, veikiamas biologinio polinkio, asmenybės savybių, išmokimo, stresui įveikti reikalingų išteklių turėjimo, todėl šio proceso pats žmogus nelabai gali valdyti.

Gal galėtumėte patarti, kaip atpažinti ir suvaldyti stresą? Ar yra koks nors streso įveikimo receptas?

Stebuklingų receptų, kaip įveikti stresą, deja, nėra. Tačiau šie penki žingsniai gali padėti atpažinti ir valdyti stresą:

Žinoti, ko nori iš gyvenimo, koks tavo tikslas. Bet koks stresorius sukelia organizmo reakciją, tad išmintinga vengti nereikalingų stresorių, iššūkių, nes resursai bus reikalingi reaguojant į tas situacijas, kurios yra svarbios siekiant prasmingų tikslų.
Vesti dienyną, kuriame kiekvieną dieną pasižymėti, kokios situacijos sukėlė stresą, kaip reagavote tose situacijose: kaip reagavo kūnas, emocijos, kokios mintys kilo. Vėliau dienyną verta analizuoti, siekiant suprasti, kaip stresinė reakcija reiškiasi jūsų gyvenime. Žinant, kas vyksta, galima pradėti tai valdyti.
Analizuoti neracionalius įsitikinimus, kurie kyla susidūrus su stresoriumi. Suprasti, kaip pats tragizuojate, globalizuojate iškilusius sunkumus.
Sveikai gyventi: pakankamai miegoti, nerūkyti, nevartoti alkoholio, sveikai maitintis, sportuoti. Visa tai padidina eustresą ir sumažina distresą.
Reguliariai užsiiminėti kokia nors relaksacine technika. Įvaldęs atsipalaidavimą žmogus geba greičiau nusiraminti, kai to reikia. Taip pat jis tampa ramesnis visose gyvenimo situacijose, mažiau reaguojantis į stresorius.

Paskaita-diskusija “Mokinių ugdymosi poreikių įvairovė – duona kasdienė“

Jei siekiate suprasti inkliuzinio ugdymo idėją ir ieškote kelių, kaip ją praktiškai realizuoti mokykloje, konkrečioje klasėje ar bendruomenėje, VDU Švietimo studijų centras kviečia Jus į įvadinę paskaitą, kurią ves Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento Pedagogų veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Teresa Aidukienė.
Susitikimo metu Jūs turėsite galimybę:
• Aptarti inkliuzinio ugdymo fenomeną;
• Susipažinti su mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo situacija Lietuvoje ir pasaulyje;
• Išryškinti mokytojo, pasirengusio inkliuziniam ugdymui, paveikslą.

Renginys skirtas mokyklų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams, aukštųjų mokyklų dėstytojams ir studentams.
Paskaita vyks 2016 m. kovo 18 d., nuo 14:00 iki 18:00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Mažojoje salėje, S. Daukanto g. 28, Kaune.

Kaunas vakar, šiandien ir rytoj: Kokia turėtų būti miesto vizija?

Dažnai mėgstama diskutuoti apie Kauno miesto esamą situaciją ir kontempliuoti įvairius jo vystymosi kelius, tad Kaunas kaip pokalbio tema tiek viešosios erdvės retorikoje, tiek kasdieniniame pokalbyje nepalieka abejingų. Apibūdinimai, kaip akademinis ir studentų miestas, pensininkų miestas, sportiškas miestas, žalias miestas, apleistas miestas, logistikos centras, verslininkų ar spekuliantų miestas ir pan., reprezentuoja diskursų įvairovę, kuri yra nukreipta šnekant apie Kauno praeitį, dabartį ar net ateitį. Po šiais epitetais gali slėptis tiek ironija, tiek pasididžiavimas, tiek nusivylimas, o tai nėra tik kalbėtojo nuomonė ar laikysena Kauno atžvilgiu. Ši Kauno diskursų įvairovė reprezentuoja istorinę praeitį, esamą plėtros ir dinamizmo potencialą ar to potencialo neišnaudojimą, bei numanomas tolimesnes miesto vystymosi kryptis. Tuo tarpu, fundamentaliu pagrindu, norint nespekuliatyviai šnekėti apie Kauną ir jo ateitį, reikia kalbėti ne tik apie fizinės infrastruktūros, viešųjų paslaugų, architektūrinio paveldo, rekreacijos zonų, būsto fondo ar kitas materialiąsias formas miesto ribose, bet ir apie pačius gyventojus, jų pasirinkimus, lūkesčius ir miesto bendrą demografinę situaciją.
Bet kuris šiuolaikinio miesto strateginis planavimas ir vizijos įgyvendinimas neįmanomas be demografinių procesų stebėsenos, kai daugelis miestų konkuruoja tiek dėl naujų miesto gyventojų ir verslo pritraukimo, tiek dėl esamų gyventojų gyvenimo kokybės ir esamo verslo mieste skatinimo. Ypač konkurencija dėl gyventojų tampa aktuali Lietuvos ir Kauno miesto demografiniame kontekste, nes pagal 2001m. ir 2011m. gyventojų surašymo duomenis Kauno miesto gyventojų skaičius sumažėjo net 16,5 proc. Visgi, šis skaičius apibendrina ne tik Kauno, bet ir daugelio Lietuvos didmiesčių demografinę situaciją, kai gyventojų skaičius per dešimtmetį Klaipėdos mieste sumažėjo 15,8 proc., Panevėžio mieste – 16,7 proc., o Šiaulių mieste net 18,3 proc. Kita svarbi tendencija tai, kad jeigu Kauno miesto gyventojų skaičiaus mažėjimas panašus į kitų didmiesčių situaciją, tai Kauno rajono savivaldybės gyventojų skaičius per minėtą laikotarpį padidėjo 3,2 proc. Taigi, miesto gyventojų depopuliacija ir priemiesčių plėtra tampa rimtais ateities Kauno iššūkiais.
Vienas iš rodiklių parodančių potencialią ne tik Kauno kaip besitraukiančio miesto, bet ir senėjančio miesto situaciją yra Lietuvos Statistikos departamento pateikiamas demografinės senatvės koeficientas. Minėtas koeficientas parodo, kiek savivaldybėje 100 vaikų (iki 15m.) tenka pagyvenusių žmonių (65m. ir vyresni), kai 2015m. Kauno miesto savivaldybės koeficientas yra 141, kai Kauno rajono yra 96, Klaipėdos miesto 120, o Vilniaus miesto 101. Taigi šis rodiklis suponuoja apie Kauno miesto demografinio senėjimo problemas, kurias neabejotinai jau dabar mažėjantis bendras gyventojų skaičius ir „pralaimima“ kova Kauno rajonui dėl jaunų gyventojų tampa šiandienos aktualūs klausimai, kuriuos reikėtų spręsti Kauno miesto politikos formuotojams ir vykdytojams. Šiuos demografinius depopuliacijos, gyventojų senėjimo ir vidinės migracijos tendencijas patvirtina ir VDU Socialinių tyrimų centro atliktas tyrimas “Socialinė atskirtis Lietuvos didmiesčiuose: Erdvinės segregacijos ir poliarizacijos formos”, kuriame atskleidžiama vidinė Kauno miesto kaimynysčių segmentacija. Šis tyrimas atskleidė, kad Kauno miestas senėja netolygiai, o tam tikri rajonai turi didesnę senų gyventojų koncentracijos augimo riziką. Pavyzdžiui, tikėtina net 69 proc. daugiau aptikti Dainavos seniūnijoje namų ūkį su didesniu pensinio amžiaus asmenų skaičiumi nei likusiame Kauno mieste, ir net 81 proc. didesne tikimybe aptikti Kauno miesto savivaldybės ir Kauno rajono priemiestiniuose rajonuose namų ūkį su nepilnamečiais vaikais nei likusiame Kauno mieste. Šis tyrimas atskleidžia ne tik, kad sovietinio laikotarpio daugiabučių statybos rajonai pirmieji patiria vidutinio namų ūkio senėjimo ir depopuliacijos riziką Kauno mieste, bet ir tai, kad jaunos šeimos su mažamečiais vaikais, kurie yra linkę rinktis ilgesnio laikotarpio finansinius įsipareigojimus susijusius su būstu (t. y. ilgalaikę būsto paskolą), įsikuria priemiestiniuose rajonuose, kur pradeda dominuoti jaunesni finansiškai ir demografiškai produktyviausi gyventojai. Minėtas tyrimas atskleidė ir tai, kad tokie namų ūkiai strategiškai pasirenka įsipareigoti už nuosavą būstą priemiestyje kaip ilgalaikę gyvenamąją vietą. Minėtos demografinės gyventojų grupės pasirinkimai yra aktualūs Kaunui klausimai, kuomet potencialiai mažėjančios Kauno mieste darbingo amžiaus ir dirbančių žmonių grupės pasirinkimai likti ar nelikti Kauno mieste lemia ne tik demografinius iššūkius, bet ir reikšmingus mokestinės bazės (GPM surinkimo), miesto viešųjų finansų ar infrastruktūros palaikymo ir išlaikymo bei verslui patrauklios aplinkos sukūrimo klausimus.
Suburbanizacijos ir priemiesčių plėtros etapas, kuris tolygiai vyksta su miesto depopuliacijos procesu, būdingas ne tik Lietuvos, bet kitų išsivysčiusių Europos šalių miestams. Pavyzdžiui daugelio buvusios Rytų Vokietijos miestų demografinė ir migracijos situacija yra santykinai panaši į prieš tai aptartą Kauno miesto situaciją – Drezdenas, Leipcigas ar kiti Žemutinės Saksonijos federalinės žemės miestai dažnai yra apibūdinami miestų planavimo dokumentuose kaip “besitraukiantys miestai” (Schrumpfende Stadt), kuomet priemiesčių plėtra, senėjanti miestų populiacija, depopuliacijos grėmės ir neigiamas migracijos saldo reikalauja municipalines valdžias gerai apgalvoti miesto valdymo procesus šių iššūkių kontekste. Bandant sukurti ir padėti municipalitetams priimti gerai apgalvotus ir įrodymais pagrįstus ilgalaikius politinius sprendimus miesto planavime, daugelis Žemutinės Saksonijos miestų senokai naudojasi Miesto ir regioninės plėtros Leibnizo instituto tyrimais ir įžvalgomis.
Taipogi, Kauno miesto depopuliacijos rizikos situacija gali koreliuoti su Kauno miesto Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) sudaromo Lietuvos savivaldybių indekso pozicija. LLRI sudarytame naujausiame 2015m. sėkmingiausios savivaldybės indekse Kauno miesto savivaldybė tėra 5 savivaldybė iš 6 indeksuotų, o tarp ne didžiųjų miestų savivaldybių – Kauno rajono savivaldybė yra pirmoje vietoje. Šie reitingavimai, kuriuose išskiriami skaidrumo, vartotojų pasirinkimo, konkurencijos skatinimo, mažesnės mokesčių naštos ir efektyvaus viešojo turto valdymo kriterijai, išskiria “idealios savivaldybės” bruožus. Kartu šie indekso aspektai atspindi ir miesto gyventojo lūkesčius ir poreikius nukreiptus į vietinę valdžią, tad Kaunas kaip sėkmingas poindustrinis Lietuvos didmiestis norėdamas pritraukti investicijų turi įsitraukti į konkurenciją dėl gyventojų, jų gyvenamosios vietos pasirinkimo, mokesčių ir verslo pritraukimo. Bet siekiant Kauno miesto plėtros reikia suprasti esamą demografinę, politinę, ekonominę ir socialinę situaciją, idant daryti nuoseklius, ilgalaikius ir jautrius esamai situacijai strateginius politinius sprendimus.
Taigi, norint suprasti Kauno miesto vystymosi ateitį ir nupiešti jo ateities vizijas, reikia suprasti Kauno dabarties realijas, įvertinant fundamentalius praeities pasirinkimus ar bendrai vykstančius socialinius ir demografinius procesus. Tad bet koks bandymas prognozuoti ir atsakyti kaip gyvensime Kaune rytoj, turime sau atsakyti, ką mes pasirinkome ir kaip mes susidorojome su įvairiais iššūkiais vakar, ir kaip mes gyvename dabar.

dr. Apolonijus Žilys, VDU Sociologijos katedra

Socialiniame darbo studentai ir praktikai diskutavo apie šalies vaikų globos sistemą

Pradedami Socialinių mokslų fakulteto 25 metų sukakčiai paminėti skirti renginiai. Sausio 11- 13 dienomis socialinio darbo katedros docentė dr. Dalija Snieškienė kartu su Roberta Motiečiene (Socialinio darbo kompetencijų centras) organizavo seminarą aktualia tema: „Vaikų globos sistemos ir sprendimai socialiniame darbe“. Tris dienas socialinio darbo bakalauro ir magistro studijų programų studentai bei Kauno regione dirbantys praktikai gvildeno opius šalies vaikų globos sistemos klausimus, analizavo praktinius atvejus ir kartu bandė ieškoti optimalių sprendimų siekiant tobulinti vaikų globą. (daugiau…)

Socialinių mokslų fakulteto 25-mečio renginiai. Apie žmogaus orumo ir vertės puoselėjimą

2016-03-15 VDU Socialinių mokslų fakultetas (Jonavos g. 66, Kaunas)

Kovo 15 dieną Socialinio darbo katedra kvies paminėti Tarptautinę socialinio darbo dieną. Tą dieną organizuojamas forumas tema „Žmogaus orumo ir vertės puoselėjimas“. Daugiau informacijos apie forumą bus skelbiama artimiausiu metu.

Forumas yra renginių, skirtų Socialinių mokslų fakulteto 25-mečiui, dalis.

„Pasivaikščiojimai“ su Artūru Tereškinu

Laidoje „Pasivaikščiojimai“ televizijos žurnalistas, laidų vedėjas bei prodiuseris Rytis Zemkauskas kalbino VDU Socialinių tyrimų centro vadovą, Sociologijos katedros profesorių Artūrą Tereškiną.

Lietuvos psichologų kongresas

„PSICHOLOGIJA: MOKSLU GRINDŽIAMA PRAKTIKA ŽMOGUI IR VISUOMENEI“
2016 m. gegužės 6-7 d. / Kaunas

Kviečiame registruotis į didžiausią kasmetinį psichologų renginį Lietuvoje! Kongrese – beveik 100 mokslinių pranešimų aktualiomis psichologijai temomis. Plenariniame posėdyje pranešimus skaitys: Prof. dr. Christoph Steinebach (Europos psichologų asociacijų federacijos atstovas), Dr. Tor Levin Hofgaard (Norvegijos psichologų asociacijos prezidentas), Prof. Habil. Dr. Antanas Goštautas (Vytauto Didžiojo Universitetas, Lietuvos sveikatos psichologų sąjungos pirmininkas), Dr. Paulius Skruibis (Vilniaus universitetas, VšĮ “Jaunimo linija” vadovas). Daugiau apie pranešėjus…

Moksliniai pranešimai ugdymo, amžiaus tarpsnių ir raidos, organizacinės ir verslo psichologijos, sveikatos puoselėjimo ir išsaugojimo, psichologinės pagalbos metodų bei psichologijos metodų ir metodologijos, psichologijos teisėtvarkos ir krašto apsaugos sistemoje, sveikatos priežiūros sistemoje, psichologų profesinio rengimo bei kitomis tematikomis.

Kongreso metu vyks diskusijos apie: savižudybes ir jų prevenciją bei valstybės vaidmenį, ankstyvo vaikų ugdymo iššūkius, naująjį Etikos kodeksą, psichologų organizacijose iššūkius, kokybiškus kokybinius tyrimus.

Simpoziumuose mokslininkai skaitys pranešimus apie psichologinę pagalbą internetu, psichosocialinio streso riziką ir prevencijos galimybes, sergančiųjų somatinėmis ligomis psichologinius sunkumus ir jų įveiką, traumų psichologijos tyrimus Lietuvoje.

Kviečiame registruotis!

Kvietimas

Kviečiame teikti pranešimų santraukas ir pasiūlymus diskusijoms bei simpoziumams!
Išsami informacija apie renginį ir rekomendacijos pranešimams rengti

Kontaktai pasiteirauti:
lpk@psichologusajunga.lt
+370 37 327 825

Kongreso mokslo komiteto pirmininkė
Doc. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė, Vytauto Didžiojo universitetas

Kongreso organizacinio komiteto pirmininkė
Dr. Kristina Kovalčikienė, Vytauto Didžiojo universitetas