Sociologija

Sociologijos studijų ir mokslinių tyrimų pradžia Vytauto Didžiojo universitete yra siejama su sociologijos atgimimu ir pilnateisiu pripažinimu Nepriklausomoje Lietuvoje. Iki 1989 m. Lietuvoje sociologijos studijos beveik neturėjo susiklosčiusių tradicijų, o Lietuvos visuomenės sociologiniai tyrimai buvo vykdomi Mokslų Akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės institute. Atkūrus universitetą,       1990 m. gruodžio 20 d., VDU Senato nutarimu, socialinių mokslų krypties studijų programos buvo atskirtos nuo Humanitarinių mokslų fakulteto ir jų pagrindu įsteigtas Socialinių mokslų fakultetas, kuriame buvo įkurta Antropologijos katedra (katedrai vadovavo prof. Liucija Baškauskaitė, dirbusi VDU pagrindinių studijų prorektore). 1993 m. sausio 27 d. iš Antropologijos katedros atskyrus Etnologijos ir folkloristikos katedrą buvo įkurta Sociologijos ir politologijos katedra, kuriai nuo 1993 iki 1994 m. vadovavo prof. habil. dr. Zigmantas Morkūnas, o nuo 1994 iki 1997 m. –  prof. (HP) dr. Vylius Leonavičius. 1997 m. atskyrus politologijos programą buvo įkurta savarankiška Sociologijos katedra, kuriai toliau vadovavo: prof. (HP) dr. Vylius Leonavičius (nuo 1997 iki 2002 m.), doc. dr. Jolanta Kuznecovienė  (nuo 2002 iki 2007 m.),  doc. dr. Jolanta Reingardė (nuo 2007 iki 2011 m.),  prof. dr. Milda Ališauskienė (nuo 2011 iki 2019 m.), doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė (nuo 2020 m.).  

SK1. Sociologijos katedros vedėjai 1997–2021 metais 

Kuriant sociologijos bakalauro, magistro ir doktorantūros programas, skaitydami paskaitas, ypač daug padėjo JAV Dickinsono koledžo profesorius Vytautas Kavolis, dėstęs Vytauto Didžiojo universitete 1992 m. ir 1995 m., ir JAV Indianos universiteto profesorius Julius Šmulkštys, taip pat Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto (dabartinio Lietuvos socialinių tyrimų centro) mokslininkai (prof. habil. dr. Zigmantas Morkūnas, prof. habil. dr. Arvydas Matulionis, prof. habil. dr. Romualdas Grigas, doc. dr. Antanas Čiužas, doc. dr. Danutė Tureikytė, doc. dr. Anelė Vosyliūtė), vizituojantys Švedijos Linkopingo (prof. Marie Louise Sanden, prof. Elfar Loftsson), Goteborgo (Abby Peterson) universitetų dėstytojai, Bergeno universiteto (Norvegija) profesoriai (prof. Sigmund Gronmo, prof. Olav Korsnes, prof. Frank Aarebrot, prof. Gunnar Grendstad), Sorošo fondo CEP programos (Civic Education Project) vizituojantys dėstytojai (Frank Dalton, Jeff Mayers, Craig Heler ir kt.).  

VDU Sociologijos katedroje skirtingais laikotarpiais buvo vykdomos iš viso trys bakalauro ir trys magistrantūros studijų programos. 

Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų programa 

Sociologijos bakalauro laipsnį teikianti studijų programa Sociologija VDU buvo pradėta vykdyti 1989 metais. Naujai įkurtos programos  dėstytojų kolektyvas buvo labai įvairus: čia dėstė anksčiau  minėtieji JAV ir Vakarų Europos profesoriai kartu su Lietuvos mokslininkais. Vėliau gausėjant programos absolventų, pasirinkusių akademinį kelią, skaičiui, kartu su kitais dėstytojais (prof. dr. Vylium Leonavičium, doc. dr. Jolanta Kuznecoviene), jie sudarė programos dėstytojų branduolį (pavyzdžiui, doc. dr. Jolanta Reingardė, doc. dr. Arnoldas Zdanevičius, doc. dr. Jūratė Imbrasaitė, dr. Giedrė Baltrušaitytė).  

Sociologijos bakalauro studijų programa vadovavosi klasikiniu tokių studijų programų modeliu, tačiau Lietuvos kontekste išsiskyrė joje dėstomais dalykais, kurie rėmėsi katedros personalo moksliniais interesais, tarp jų kultūros sociologija, lyčių ir šeimos sociologija, sveikatos sociologija, religijos sociologija. 

2003 ir 2012 m. programą labai teigiamai įvertino tarptautiniai ekspertai. 2012 m. Sociologijos programą vertinę tarptautiniai ekspertai jai skyrė 20 balų iš 24 galimų ir akreditavo šešeriems metams. Stipriausiomis programos sritimis įvardintas personalas ir materialieji ištekliai. Iki 2011 m. Sociologijos katedroje vykdytos ir Sociologijos bakalauro studijos neakivaizdiniu būdu. Programoje nuolat studijavo apie 100 studentų.  

2013 m. įvertinus vidinius veiksnius – Sociologijos katedros personalo mokslinių interesų sričių kaitą bei dalies jų susitelkimą ties antropologiniais tyrimais, sėkmingą Socialinės antropologijos magistro studijų programos vykdymą,  taip pat išorės veiksnius – socialinės antropologijos bakalauro studijų trūkumą Lietuvos aukštajame moksle, nuspręsta atnaujinti programos turinį bei pakeisti pavadinimą į labiau atliepiantį šiuos pokyčius – Sociologija ir antropologija. Naujuoju pavadinimu vykdomos studijų programos tinklelyje suformuotas Socialinės antropologijos dalykų modulis, susidedantis iš 8 dalykų. Atnaujintoje programoje atsirado dalykai Sociokultūrinės antropologijos teorijos, Etniškumas ir nacionalizmas, Europos antropologija ir kt. Itin svarbus kokybinis pokytis Sociologijos katedroje vykdomose bakalauro studijų programose buvo demografijos dalykų atsiradimas. Atnaujinta programa buvo vėl labai gerai įvertinta tarptautinių ekspertų 2017 m. ir 2021 m. ir akredituota maksimaliam laikotarpiui. Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų programoje yra dėstę ar dėsto sociologai prof. dr. Vylius Leonavičius, prof. dr. Artūras Tereškinas, prof. dr. Milda Ališauskienė, prof. dr. Aušra Maslauskaitė, doc. dr. Jolanta Kuznecovienė, doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė, doc. dr. Jūratė Imbrasaitė, doc. dr. Apolonijus Žilys, dr. Rasa Indriliūnaitė, dr. Giedrė Baltrušaitytė, antropologai prof. dr. Vytis Čubrinskas, doc. dr. Kristina Šliavaitė, dr. Daiva Bartušienė, dr. Eugenijus Liutkevičius, demografai prof. habil. dr. Vlada Stankūnienė, prof. dr. Domantas Jasilionis, dr. Daumantas Stumbrys.  

Dalis programos dalykų yra dėstoma anglų kalba, juos renkasi ir ERASMUS studijoms atvykę užsienio universitetų studentai. Taip pat Sociologiją ir antropologiją kaip gretutinę studijų programą gali rinktis kitų VDU studijų programų studentai.  

Socialinės politikos bakalauro studijų programa 

Socialinės politikos bakalauro laipsnį teikianti studijų programa VDU buvo pradėta vykdyti 2011 m. Kuriant VDU socialinės politikos studijų programą buvo peržiūrėta daugybė Europos Sąjungos universitetų bakalauro studijų programų ir įvertintos Lietuvos realijos. VDU siūloma pirmoji Lietuvoje socialinės politikos bakalauro studijų programa ypatingą dėmesį skyrė globalių socialinių problemų lyginamajai analizei ir į jų sprendimą orientuotų socialinių tyrimų metodams. Kadangi daugelis socialinių problemų yra kompleksinės, o jų valdymas reikalauja įvairiapusiškų žinių, programoje daug dėmesio buvo skiriama sociologijos, demografijos, politologijos, ekonomikos ir teisės pagrindams. Tai buvo į praktiką orientuotos tarpdisciplininės studijos, kurių metu studentai buvo mokomi vykdyti socialinius tyrimus, analizuoti ir kurti švietimo, sveikatos, šeimos, migracijos ir regioninę politiką.

Programos studentams paskaitas ir seminarus vedė aukštos kvalifikacijos profesoriai ir praktikai iš Lietuvos ir užsienio – JAV, Kanados, D. Britanijos, Vokietijos ir kitų šalių (paminėtini prof. Bob Deacon (Šefildo universitetas, JK), Paul Draus (Michigano-Dearborno universitetas, JAV)), Karl Hindrich (Bremeno universitetas), Jolanta Rastenienė (kokybės ir organizacinio tobulinimo vadybininkė, Ontario vaikų teisių apsaugos tarnyba [Manager of Quality and Organizational Improvement at Peel Children’s Aid]). 

Studentams buvo suteikiama galimybė semestrą studijuoti pagal ERASMUS+ studijų programą Danijos, Švedijos, Suomijos, Slovėnijos, Belgijos, D. Britanijos, Ispanijos, Prancūzijos, Portugalijos ir kitų šalių universitetuose. Studijų metais studentai atliko dvi specialybės praktikas Lietuvos arba užsienio organizacijose, kurių metu praktiškai pritaikė studijų metu įgytas žinias bei įgūdžius.  

Baigus socialinės politikos studijas buvo suteikiamas socialinės politikos bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Absolventai sėkmingai įsidarbino socialinės politikos analitikais, programų vertintojais, monitoringo specialistais, projektų vadovais savivaldybėse, valdžios institucijose, tarptautinėse organizacijose, nevyriausybiniame sektoriuje. Socialinės politikos laipsnis suteikė tvirtą praktinių ir teorinių žinių pagrindą, reikalingą tęsiant studijas sveikatos vadybos, viešojo administravimo, politikos, teisės, sociologijos ar socialinio darbo magistrantūros studijose. 

Socialinės politikos bakalauro studijų programa buvo teigiamai vertinama dėl studijų kokybės, tarptautiškumo, dėstytojų ir studentų dialogo, lankstumo. 2014 metais programą labai teigiamai įvertino ir šešeriems metams akreditavo tarptautiniai ekspertai.   Vadyba ir materialieji ištekliai buvo įvardinti kaip stipriausios programos sritys. 2021 m. kartu su kitomis VDU Sociologijos katedros vykdomomis sociologijos programomis vertinta Socialinė politika vėl sulaukė itin teigiamo tarptautinių ekspertų įvertinimo. Vis dėlto, dėl nepalankių demografinių tendencijų sumažėjus stojančiųjų skaičiui, šią programą buvo nuspręsta teikti kaip Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų programos specializaciją, o 2021 m. priėmimo į šią programą nebuvo.  

Visuomenės, kultūros ir komunikacijos bakalauro studijų programa 

2016 m. VDU Sociologijos katedra parengė, o nuo 2018 m. bendradarbiaudama su VDU Viešosios komunikacijos katedra pradėjo vykdyti tarpdisciplininę Visuomenės, kultūros ir komunikacijos bakalauro studijų programą. Ši programa  vykdoma anglų kalba. Joje studijuoja iš įvairių šalių (Danijos, Suomijos, Italijos, Kazachstano, Azerbaidžano, Rusijos, Izraelio, Nigerijos, JAV ir kt.) atvykstantys studentai, taip pat ir lietuviai . Visuomenę, kultūrą ir komunikaciją kaip gretutinę studijų programą gali rinktis kitų VDU studijų programų studentai. 

Programos išskirtina  tuo, kad absolventai gauna sociologų su komunikacijos specializacija išsilavinimą. Tarpdisciplininis programos pobūdis ugdo studentų gebėjimą derinti  sociologijos ir komunikacijos mokslų įgūdžius bei žinias ir įgalina dirbti su reklama, rinkodara, komunikacija, ryšiais su visuomene, rinkos tyrimais ir organizacijų vidine komunikacija susijusiose darbo srityse. Programos branduolį sudaro Sociologijos katedros dėstytojai: prof. dr. Artūras Tereškinas, prof. dr. Milda Ališauskienė, prof. dr. Aušra Maslauskaitė, dr. Jurga Bučaitė-Vilkė, doc. dr. Jūratė Imbrasaitė, dr. Apolonijus Žilys, dr. Rasa Indriliūnaitė, dr. Giedrė Baltrušaitytė, dr. Daiva Bartušienė, dr. Eugenijus Liutkevičius, dr. Daumantas Stumbrys, joje taip pat dėsto VDU Viešosios komunikacijos katedros dėstytojai.  

2021 m. kartu su kitomis VDU Sociologijos katedros vykdomomis sociologijos programomis vertinta Visuomenė, kultūra ir komunikacija sulaukė itin teigiamo tarptautinių ekspertų įvertinimo ir buvo akredituota maksimaliam septynerių metų laikotarpiui.  

Taikomosios sociologijos magistro studijų programa 

Nuo 1993 m. Sociologijos katedroje buvo pradėta vykdyti Taikomosios sociologijos magistro studijų programa. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, išaugo paklausa specialistų, gebančių analizuoti ir tirti naujai besiformuojančias socialines sąlygas ir procesus, sparčiai besitransformuojančią visuomenę ir jos pagrindines socialines institucijas. Vėliau, vykstant Lietuvos integracijai į socialines, ekonomines ir politines Europos bendrijos struktūras, iškilo nauji spręstini klausimai, atsiskleidė egzistuojančios socialinės problemos. Kultūriniai procesai, susiję su globalizacija, žinių visuomenės ir technologijų plėtra, kėlė naujus iššūkius, kurie reikalavo sociologinės refleksijos. Taikomosios sociologijos magistro studijų programa siekė atliepti visuomenės poreikius šiame sparčiai kintančiame socialiniame, ekonominiame, politiniame, kultūriniame kontekste, ugdydama studentų gebėjimą apmąstyti, analizuoti ir tirti dinamiškas socialines transformacijas.  

Pradžioje, kaip ir bakalauro programos Sociologija atveju, Taikomosios sociologijos magistro studijų programos dėstytojų kolektyvas buvo įvairus: čia dėstė vizituojantys užsienio dėstytojai prof. M. L.Sanden (Linkopingo universitetas), Anne Hushagen (Bergeno universitetas), Craig Heller (Soroso fondo CEP programa) ir kt., Lietuvos mokslininkai doc. dr. A. Čiužas, doc. dr. N. Kasatkina, prof. dr. J. Krištopaitis ir kt. Vėliau programos dėstytojų branduolį sudarė Sociologijos katedros dėstytojai prof. (HP) dr. Vylius Leonavičius, prof. dr. Artūras Tereškinas, prof. dr. Milda Ališauskienė, prof. dr. Aušra Maslauskaitė, doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė, doc. dr. Jūratė Imbrasaitė, dr. Giedrė Baltrušaitytė, doc.dr. Apolonijus Žilys, dr. Rasa Indriliūnaitė, dėstantys ir Sociologija ir antropologija bakalauro studijų programoje. Programos dalykus taip pat dėstė užsienio vizituojantys dėstytojai (pavyzdžiui, prof. Mikael Rothstein iš Pietų Danijos universiteto), paskaitas skaityti  kviečiami pagal ERASMUS+ dėstymo vizitų programą atvykstantys užsienio dėstytojai.  

Lyginant su kitomis sociologijos magistro studijų programomis Lietuvoje, Taikomosios sociologijos magistro studijų programa išsiskiria tuo, kad yra išskirtinai susijusi su pagrindinėmis katedros mokslininkų vykdomų aktualių mokslinių tyrimų sritimis (šeimos, lyčių ir seksualumo, pilietinės visuomenės, politinio dalyvavimo ir teisės, sveikatos, ekonomikos, religijos). Taigi programa savo turiniu atliepia esmines visuomenės pokyčių sritis, o katedros dėstytojų vykdoma mokslinė tyriminė veikla įgalina sparčiau reaguoti į visuomenei aktualias problemas ir atitinkamai atnaujinti programą. Programoje daug dėmesio skiriama socialinio tyrėjo įgūdžių stiprinimui, įtraukiant studentus į katedroje vykdomus mokslinių tyrimų projektus. 

Nuo 2014 m. į Taikomosios sociologijos magistro studijų programą buvo vykdomas ir užsienio studentų priėmimas. Programa pritraukė studentų iš Turkijos, Ukrainos, Gruzijos. 

2012 m. Taikomosios sociologijos magistro studijų programa tarptautinės ekspertų grupės buvo įvertinta labai gerai ir akredituota šešerių metų laikotarpiui. 2021 m. kartu su kitomis VDU Sociologijos katedros vykdomomis sociologijos programomis vertinta Taikomoji sociologija ir vėl sulaukė itin teigiamo tarptautinių ekspertų įvertinimo ir buvo akredituota maksimaliam septynerių metų laikotarpiui. 

Socialinės antropologijos magistro studijų programa 

Nuo 2004 m. pradžios du antropologijos dėstytojai iš Vilniaus universiteto buvo pakviesti į VDU Sociologijos katedrą dėstyti antropologijos kursų; lygia greta pradėta rengti Socialinės antropologijos magistro studijų programa, kurią tų pačių metų gegužės mėnesį Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino. Programa buvo sukurta bendradarbiaujant su Lundo universiteto Socialinės antropologijos departamentu, Kopenhagos universiteto Antropologijos institutu ir Pietų Ilinojaus universiteto Antropologijos departamentu.  

Pradžioje Socialinės antropologijos magistro programą vykdė antropologinius tyrinėjimus atliekantys prof. dr. Romas Vaštokas ir prof. dr. Vytis Čubrinskas, bet jau pirmaisiais metais pasitelkti kolegos iš užsienio: dr. Gediminas Lankauskas iš Konkordijos universiteto Monrealyje, prof. dr. Victor de Munck iš Niujorko valstijos universiteto New Paltz bei prof. dr. Ingo Schroeder iš Marburgo universiteto, taip pat kolega iš Lietuvos, Šiaulių universiteto, prof. dr. Gintautas Mažeikis. Vėliau programos dėstytojų branduolį sudarė prof. dr. Vytis Čubrinskas, doc. dr. Kristina Šliavaitė, taip pat ją  dėsto prof. dr. Artūras Tereškinas, doc. dr. Jolanta Kuznecovienė, dr. Daiva Bartušienė, dr. Darius Daukšas, dr. Kristina Jonutytė, dr. Eugenijus Liutkevičius, vizituojantys dėstytojai iš užsienio Jonathan Hill, Ulrich Kockel ir kt. 

2008 m. buvo pailginta Socialinės antropologijos studijų trukmė nuo 1,5 iki 2 metų. 2010 metais Socialinės antropologijos magistro studijų programa tapo pirmąja ir iki šiol vienintele atskiros antropologijos studijų krypties magistro studijų programa Lietuvoje. Į šią programą priimami ir užsienio studentai. Programoje yra studijavę studentai iš JAV, Graikijos, Nigerijos, Ukrainos. 

Būsimieji antropologai studijuoja, kaip identifikuoti, tyrinėti ir iš antropologinės perspektyvos spręsti žmonijos problemas, kylančias iš šiuolaikinių globalinių sociokultūrinių procesų pasaulyje ir Lietuvoje. Programos tematinis profilis akcentuoja globalizacijos ir politinės antropologijos dimensijas: transnacionalizmo, valstybės bei tarpkultūrinio supratimo studijų svarbą.  Bendradarbiaujant  su  Pietų Ilinojaus universiteto Antropologijos departamentu  nuo 2011 m. Socialinės antropologijos magistro studijų programos studentams buvo suteikta galimybė įgyti  amerikietiškųjų antropologijos studijų  Intercultural Understanding  sertifikatą. Jis suteikiamas programos absolventams šalia VDU išduodamo antropologijos magistro kvalifikacinio laipsnio  išklausius tris  (iš viso 18 ECTS) šio universiteto profesorių ar kitų tarptautinio rango antropologų dėstomus kursus VDU. 

2014 m. Socialinės antropologijos magistro studijų programa tarptautinės ekspertų grupės buvo įvertinta labai gerai ir akredituota maksimaliam laikotarpiui. Dalis Socialinės antropologijos magistro studijų programos absolventų sėkmingai tęsia studijas doktorantūrose (CUNI, Niujorke, Max Planck Socialinės antropologijos institute Halėje, Birmingemo, Belfasto, Heriot-Watt Edinburgo universitetuose ir kt.). Kiti baigusieji sėkmingai įsidarbina mokslo, švietimo,  taip pat tarptautinėse ir vietinėse viešosios komunikacijos, verslo  bei pelno nesiekiančiose organizacijose, turizmo ir kultūrinio paveldo įstaigose Lietuvoje ir užsienyje. Paminėtina ir programos absolventų įkurta „Anthropos“ organizacija, kurios komanda, pasitelkdama antropologines įžvalgas, įvairiomis temomis veda mokymus, atlieka tyrimus, organizuoja dirbtuves.  

Socialinės demografijos magistro studijų programa 

Socialinės demografijos magistro studijų programa VDU Sociologijos katedroje pradėta vykdyti 2016 m. Paskata įkurti šią programą kilo Sociologijos katedroje įsteigus Demografinių tyrimų centrą. Socialinės demografijos magistro studijų programa buvo pirmoji tokio pobūdžio studijų programa Baltijos šalyse, ją dėstė ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje žymūs demografai (prof. dr. Vlada Stankūnienė, prof. dr. Domantas Jasilionis, prof. dr. Giedrė Smailytė, dr. Sebastian Klüsener ir kt.), sociologai (prof. dr. Vylius Leonavičius, prof. dr. Artūras Tereškinas, prof. dr. Aušra Maslauskaitė, dr. Apolonijus Žilys, dr. Karolis Žibas ir kt.). Programa buvo vykdoma Vilniuje.

VDU sociologų klubas 

2013 m. kovo 13 d. buvo įregistruota studentus, absolventus,  dėstytojus ir kitus sociologija besidominčius asmenis jungianti organizacija VDU Sociologų klubas. Pagrindinis VDU Sociologų klubo tikslas buvo skatinti sociologijos populiarumą akademinėje visuomenėje ir už jos ribų, suburiant veiklius, sociologija besidominčius asmenis į vieną bendruomenę, kurie noriai dalintųsi patirtimi ir idėjomis, padėtų kurti ir įgyvendinti sumanymus. Organizacija vykdė iniciatyvas, skatinančias domėjimąsi sociologija ir jos vaidmeniu šiuolaikinėje visuomenėje, kritinį ir analitinį mąstymą, studentų iniciatyvą ir kūrybiškumą, dėstytojų ir studentų bendravimą ir bendradarbiavimą, jaunimo visuomeninį gyvenimą. 

Klubo nariai aktyviai dalyvavo Sociologijos katedros rinkodaros veiklose, pristatydami sociologijos ir antropologijos studijas įvairių šalies mokyklų moksleiviams, jų tėvams ir visuomenei, rengė filmų peržiūras ir diskusijas aktualiomis visuomenei temomis (pvz., 2015 m. lapkričio 23 d. surengta diskusija „Pabėgėlių krizė Lietuvoje?!“, kurioje dalyvavo migracijos procesų ekspertas                K. Žibas, pabėgėlių sveikatos priežiūros tema disertaciją parengusi dr. D. Bartušienė ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacijos ekspertė Eglė Rušinskaitė). 

Klubo nariai aktyviai bendradarbiavo su Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, įsijungdami į šios organizacijos vykdomus projektus, pristatydami savo tyrimus organizacijos rengiamose viešosiose diskusijose.  

Sociologijos katedros studijų programų absolventus galima sutikti dirbančius labai įvairiose srityse: viešajame ir privačiajame sektoriuose Lietuvoje ir užsienio šalyse, rinkodaros, žiniasklaidos ir komunikacijos srityse kaip reklamos, vartotojų elgsenos ir viešųjų ryšių specialistus, rinkos ir žiniasklaidos tyrimų analitikus, taip pat visuomenės nuomonės tyrimų ir socialinės politikos analizės, monitoringo srityse, šalyje veikiančiose tarptautinėse organizacijose. Dalies VDU Sociologijos katedros absolventų karjera buvo tiesiogiai susijusi su baigtomis studijų programomis (pvz., Socialinės antropologijos magistro studijų programos absolventai įkūrė taikomosios antropologijos organizaciją Anthropos.lt), kiti tęsė studijas sociologijos doktorantūroje ir dirba akademinį darbą.

Per praėjusius dešimtmečius Sociologijos katedroje susiformavo kelios mokslinių tyrimų kryptys, 2008 m. buvo įsteigtas mokslinių tyrimų klasteris „Pilietiškumas ir tapatumas šiuolaikinėje visuomenėje“, trys tyrimų centrai – Socialinių tyrimų centras (STC), Socialinės antropologijos centras (SAC) ir Demografinių tyrimų centras (DTC). VDU Sociologijos katedra buvo  pripažinta pirmaujančia katedra Lietuvoje, vykdančia pažangius tyrimus sociologijos studijų ir mokslo srityse, turinčius tvirtus tarpdisciplininius ryšius su socialine antropologija, demografija ir socialine politika. 

Sociologinių tyrimų kryptys 

Vieni iš pirmųjų Sociologijos katedros sociologinių tyrimų siejami su aplinkosaugos, vartojimo ir sveikatos sociologijos sritimis. Sveikatos sociologija turėjo labai menkas galimybes atsirasti ir plėtotis sovietinėje Lietuvoje, ir tik nepriklausomybės laikotarpiu, kartu su sociologijos plėtra, atsirado praktinės ir teorinės sąlygos formuotis šios srities tyrimams. VDU Sociologijos katedros mokslininkai vieni iš pirmųjų Lietuvoje ėmėsi nuosekliau plėtoti sociologinius tyrimus sveikatos tema (prof. dr.               V. Leonavičius, dr. G. Baltrušaitytė, I. Naujokaitė), taip pat medicinos antropologijos tyrimus (dr.              D. Bartušienė). Ilgainiui sveikatos sociologijos ir antropologijos tyrimai tapo svarbia katedros mokslinių tyrimų kryptimi ir yra vieni iš svarbiausių  Lietuvoje. Šiuose tyrimuose dalyvavo įvairios nacionalinės ir tarptautinės institucijos: Kauno miesto savivaldybė, Regioninio ekologinio centro Centrinei ir Rytų Europai biuras Lietuvoje, Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centras (ECAT – Lietuva), Lietuvos socialinių tyrimų centras. Įgyvendinta per  dešimt projektų, iš kurių svarbiausi: PHARE-TACIS „Kauno miesto gyventojų ekologinė sąmonė“ (1999), „Parengiamoji ES strategijos įgyvendinimo politika ir sveikatos apsauga“ (2000–2001), „Atliekų tvarkymas: vartotojų pasitenkinimo tyrimas“ (2002), „Psichikos sveikatos centrai: paciento požiūris“ (2002), „Pirminės sveikatos priežiūros ir ligoninių reorganizacijos Kauno mieste: vartotojų pasitenkinimo tyrimas“ (2000–2004), „Mediciniškai nepaaiškinami negalavimai: iššūkiai Lietuvos pirminės sveikatos priežiūros sistemai“ (2011–2012), „Lietuvos visuomenės modernizacija amžių sandūroje: tęstinumas ir pertrūkiai“ (2017–2019). Mokslinių tyrimų rezultatai paskelbti monografijose, straipsniuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose leidiniuose, parengtos disertacijos šia tema.  

Sveikatos, vartojimo ir aplinkosaugos temos buvo itin ryški VDU sociologų inicijuoto ir nacionaliniu mastu pripažinto aukščiausio lygio mokslo centro „Moderniosios Lietuvos pilietiškumas ir socialinis tapatumas“  (vadovas prof. dr. V. Leonavičius) tyrimų kryptis. 

Kita besiformuojanti Sociologijos katedros ir 2004 m. įsteigto katedros padalinio Socialinių tyrimų centro (2004-2010 m. Centrui vadovavo doc. dr. Jolanta Reingardė; nuo 2010 m.– prof. dr. Artūras Tereškinas) tyrimų kryptis buvo susijusi su įvairiapusiais ir originaliais šeimos, lyčių bei seksualumo moksliniais tyrimais, kurie pradėti vykdyti nuo 1997 m.  

Tam, kad ši kryptis susiformuotų, katedroje didelę įtaką padarė prof. C. Heller (JAV), prof.          M. L. Sanden (Švedija), prof. A. Peterson (Švedija), E.Wilkens (Kanada), A. Hushagen (Norvegija) ir kt. Vieni iš pirmųjų Lietuvoje šios srities tyrimus katedroje vykdė prof. dr. Artūras Tereškinas, doc. dr. Jolanta Reingardė, doc. dr. Arnoldas Zdanevičius, dr. Deimantė Šėporaitytė. Pirmieji tyrimai buvo susiję su lyčių prievartos reiškiniais bei lyčių politikos Lietuvoje ir Europoje analize šaliai integruojantis į Europos Sąjungą. Lietuvoje lyčių studijų centruose daugiausia dėmesio skiriama šeimos sociologijai ir moterų gyvenimo tyrimui. VDU sociologai vieni iš pirmųjų ėmė tyrinėti vyrus ir vyriškumą šalyje. Nuo 2002 m. imta gilintis į skirtingus vyrų ir vyriškumo aspektus: vyriškumo formas Lietuvoje, tėvystės konstravimą, vyriško kūno specifiką, vyriškumo sklaidą žiniasklaidoje ir populiariojoje kultūroje.  Atskiri tyrinėtojai ir tyrėjų grupės dalyvavo ne viename projekte, nukreiptame į vyrų problemų kultūrinę ir politinę analizę. Tarp jų minėtini šie: „Vieši gyvenimai, intymios erdvės: kūnas, viešumas, fantazija šiuolaikinėje Lietuvoje“ (ALF, 2002 m.), „Vyriškų vaidmenų krizė Lietuvoje“ (ALF ir Atviros visuomenės institutas Niujorke, 2002), „Šiuolaikiniai vyrai išsiplėtusioje Europoje“ (Europos komisija, 2004–2006), „Atviri ir saugūs darbe.lt“(EQUAL, 2006–2008). Šios kypties tyrimų programoje originalu ir tai, kad čia lyčių aspektu tirtos socialinės atskirties paliestos vyrų ir moterų grupės, tarp jų neįgalieji, homoseksualūs asmenys, kaimo vyrai, sunkų fizinį darbą dirbantys vyrai. Šiose studijose vyriškumo ir moteriškumo dėmuo susietas su platesne pilietinių tapatybių, politinio dalyvavimo ir viešosios sferos problematika. Lyčių tyrinėjimų srityje daugiausia buvo bendradarbiaujama su skandinavais, dalyvaujama žurnalo NORMA: Nordic Journal for Masculinity Studies redakcinėje kolegijoje ir šio žurnalo veikloje. Tyrimų rezultatus VDU sociologai yra paskelbę straipsniuose Lietuvoje ir užsienyje, monografijose. Šios tematikos tyrimai toliau buvo tęsiami VDU Sociologijos katedros ir Socialinių tyrimų centro mokslininkams kartu su kitų Lietuvos universitetų tyrėjais susijungus į nacionaliniu mastu pripažintą aukščiausio lygio mokslo centrą „Lyčių studijų ir tyrimų tinklas (GENDER)“ (vadovė doc. dr.                        J. Reingardė). 

Tolesni Socialinių tyrimų centro mokslininkų tyrimai bei publikacijos analizavo tokias temas:  1) pilietinės visuomenės, politinio dalyvavimo ir demokratizacijos procesų analizė; 2) gerovės valstybės ir lyčių problemų tyrimai; 3) religijos vaidmens pilietinėje visuomenėje tyrimai; 5) socialinės atskirties, socialinio nesaugumo ir socialinės įtraukties tyrimai; 6) šiuolaikinės Lietuvos urbanizacijos problemų  studijos; 7) socialinių paslaugų dalyvių (iš)gyvenimo patirčių tyrimai, ir kitas temas. Tarp paminėtinų tolesnių STC mokslininkų vykdytų projektų buvo: „Socialinė atskirtis ir socialinis dalyvavimas pokyčių Lietuvoje“ (2012–2015), kuriame tirta skirtingų grupių – vienišų motinų, auginančių mažamečius vaikus, jaunų bedarbių vyrų, benamių vyrų, evangelikų baptistų ir Tikėjimo žodžio bendruomenių atstovų, lėtinėmis ligomis sergančių asmenų ir alkoholikų – socialinė atskirtis; „Kriminalinis vyriškumas Lietuvos pataisos namuose: formos, kaita, alternatyvų paieška“ (2012–2013), kuriame telktasi ties vyrų vyriškumo formomis ir modeliais skirtinguose Lietuvos pataisos namuose. Paminėtini ir tokie tyrimų projektai, kaip „Socialinė atskirtis Lietuvos didmiesčiuose: erdvinės segregacijos ir poliarizacijos formos“ (2011–2012), kuriame siekta identifikuoti sąsajas tarp socialinės atskirties įtampos zonų ir socialinės poliarizacijos bei segregacijos procesų Lietuvos didmiesčiuose, ir „Lyčių nelygybė, viešoji politika ir gimstamumo ateitis Lietuvoje“ (2010–2012), kuriame buvo atskleistos lyčių socialinės nelygybės poveikio gyventojų prokreacinei elgsenai tendencijos, įvertinti lyčių sistemos socialinės kaitos ypatumai, lyčių nelygybės apraiškos užimtumo sektoriuje ir šeimoje, socialinės įtampos, atsirandančios dėl moterų ir vyrų asmeninio gyvenimo ir darbo derinimo konflikto bei šių įtampų priklausomybė nuo socialinių struktūrinių, institucinių ir tarpasmeninių veiksnių.  

Siekdamas efektyvesnės mokslinių tyrimų sklaidos, Socialinių tyrimų centras inicijavo ir nuo     2010 m. leido mokslo žurnalą „Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas“ (vyr. redaktorius – Artūras Tereškinas (2010–2019), vyr. redaktorė Milda Ališauskienė (nuo 2020). Žurnalas, kuriame, naudojantis skirtingomis metodologijomis, analizuojamos temos, susijusios su tapatybių politika, globalizacija, socialine gerove, multikultūralizmu, ir kuriame spausdinami įvairių akademinių disciplinų straipsniai, įtrauktas į tarptautines duomenų bazes.  

Tarp monografijų ir mokslo studijų, kuriuos išleido STC, paminėtina 2016 m. mokslo studija „Vyrai nusivylimo ekonomikose: tarp socialinės atskirties ir gero gyvenimo“ (autoriai – A. Tereškinas,                       R. Petkevičiūtė, J. Bučaitė-Vilkė ir R. Indriliūnaitė), kolektyvinės monografijos „Socialinė atskirtis ir geras gyvenimas Lietuvoje“ (sud. A. Tereškinas ir J. Bučaitė-Vilkė, 2015 m.) bei „Lyčių politika ir gimstamumo ateitis“ (autoriai –  J. Bučaitė-Vilkė, G.  Purvaneckienė, R. Vaitkevičius ir A. Tereškinas, 2012 m.). 

STC pasižymi moksliniu atvirumu, tarptautiniu mobilumu ir sparčia integracija į tarptautinę mokslo erdvę. Centro mokslininkai bendradarbiauja su Lietuvos socialinių tyrimu centru, Vilniaus universitetu, Šiaulių universitetu, Kauno technologijos universitetu, Klaipėdos universitetu, Užsienio reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Kauno miesto savivaldybe, Kalėjimų departmentu prie LR teisingumo ministerijos bei su panašius tyrimus vykdančiais Roskildės (Danija), Oslo (Norvegija), Olsterio (Šiaurės Airija), Friburgo (Šveicarija), Lundo (Švedija), Linkopingo (Švedija), Gento (Belgija), New York State (JAV), Laplandijos (Suomija), Linnaeus (Švedija), Jagiellonsky (Lenkija), Liege (Belgija), Latvijos universitetu, Liepojos pedagoginiu (Latvija) ir Helsinkio (Suomija) universitetais. 

1993–1995 m. Sociologijos katedroje pradėjo formuotis dar viena – politinio dalyvavimo mokslinių tyrimų kryptis bendradarbiaujant su vizituojančiais profesoriais M. L. Sanden ir E. Loftsson iš Linkopingo universiteto (Švedija). Pirmieji mokslinių tyrimų projektai buvo vykdyti kartu su Sodertorns universiteto koledžu ir kolegomis iš Latvijos („Demokratija ir visuomeninė kaita Baltijos šalyse“, 1999–2001, vad. prof. E. Loftsson). Šios krypties tyrimus atliko doc. dr. J. Imbrasaitė, doc. dr. J. Bučaitė-Vilkė, dr. D.Genys. Nacionaliniai ir tarptautiniai moksliniai projektai buvo vykdomi bendradarbiaujant su kitais VDU padaliniais, kitų Lietuvos ir užsienio universitetų tyrėjais. Svarbiausi šios krypties projektai: „Vietinė savivalda: politikų ir piliečių santykiai“ (koordinuojanti institucija VDU Sociopolitinės analizės centras, 1998), „Vietos bendruomenių poreikiai ir galimybės“ (koordinuojanti institucija VŠĮ Socialinės ekonomikos instituas 2002), „Pilietinė visuomenė ir naujos valdymo formos Europoje – CINEFOGO“ (FP6 programa, koordinuojanti institucija Roskilde universiteto Visuomenės ir globalizacijos katedra, 2005–2009), „Valdžios institucijų suvokimas ir politiniai veiksmai: parama demokratijai ar masinis protestas?“ (VDU Sociologijos katedra, vad J. Imbrasaitė,  2010), „Parama demokratijai ir piliečių dalyvavimas Lietuvoje“ (VDU Sociologijos katedra, vad. J. Imbrasaitė, 2012), „Viešosios gėrybės privačiomis akimis. Piliečių požiūriai į viešąsias gėrybes ir valstybę Centrinėje ir Rytų Europoje“ [Public Goods through Private Eyes. Exploring Citizens’ Attitudes to Public Goods and the State in Central Eastern Europe] (FP7-IDEAS ERC-1018107, koordinuojanti institucija Varšuvos universiteto Sociologijos katedra, 2013), „Lietuvos merai: politinės lyderystės dėmenys vietos savivaldoje“ (Sociologijos katedra, vad. J. Bučaitė-Vilkė, 2014–2015), „Demokratijos įvairovė“ [Varieties of Democracy], koordinuojamas Kelogg tarptautinių studijų instituto ir Goteburgo universiteto Politikos mokslų katedros (nacionalinė ekspertė J. Imbrasaitė).  

Šios mokslinių tyrimų krypties išleista monografija „Parama demokratijai ir piliečių dalyvavimas Lietuvoje“ (aut. J. Imbrasaitė, 2013), taip pat parašyta kelios dešimtys mokslinių straipsnių, perskaityta per 60 pranešimų tarptautinėse mokslinėse konferencijose.  

Katedrai bendradarbiaujant su Onati teisės sociologijos institutu ir Lundo teisės sociologijos institutu   taip pat buvo vykdomi teisės sociologijos srities tyrimai (J. Imbrasaitė).  Jie labiausiai buvo orientuoti į žiniasklaidą ir valstybės valdymą reglamentuojančius teisės aktus. Vienas iš pirmųjų tarptautinių šios srities tyrimų, kuriame dalyvavo katedros tyrėjai, buvo 2004 m. tarptautinis PHARE projektas „Teisminė sistema ir acquis communautaire“, kurį koordinavo Rumunijos Pitesti universitetas.    . 

Dar viena katedros mokslinių tyrimų kryptis – religijos sociologijos tyrimai, kuriuos nuo 2003 m. katedroje pradėjo vykdyti doc. dr. J. Kuznecovienė ir prof. dr. M. Ališauskienė. Nuo 2004 m. prie jų buvo prisijungęs ir katedroje vizituojantis Marburgo universiteto profesorius Ingo W. Schroeder. 2010 m. tyrėjų grupė dalyvavo tarptautiniame Volkswagen Foundation mokslinių tyrimų projekte „The Catholic Church and Religious Pluralism in Lithuania and Poland“, kurį koordinavo Max Plancko Socialinės antropologijos institutas (Vokietija). Inicijuoti ir vykdyti nacionaliniai mokslinių tyrimų projektai „Sekuliarizacijos proceso ypatumai Lietuvoje: viešo ir privataus religingumo sankirtos“ (2010–2013), „Religinės įvairovės pažinimas Lietuvoje: alternatyvaus religingumo formos“ (2013–2014). Mokslinių tyrimų rezultatai paskelbti nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslinuose leidiniuose, publikuota mokslo monografija, mokslo studija, sudaryti keli straipsnių rinkiniai. 2012 m. straipsnių rinkinys anglų kalba „Religious Diversity in Post-Soviet Society. Ethnographies of Catholic Hegemony and New Pluralism in Lithuania“ publikuotas tarptautinėje leidykloje Ashgate.  

Taigi, per pirmąjį Sociologijos katedros gyvavimo trisdešimtmetį susiformavo socialinės atskirties ir nelygybės, lyčių ir seksualumo, šeimos, religijos, sveikatos sociologijos, pilietiškumo ir politinio dalyvavimo mokslinių tyrimų tematikos. Socialinės nelygybės, socialinės įtraukties ir mažumų grupių tyrimuose katedros tyrėjai koncentruojasi į įvairias socialinės atskirties rizikos grupes, analizuoja socialinės atskirties sistemas, kur susipina neoliberalizmo, socialinio teisingumo ir egalitarizmo dilemos. Socialinės atskirties ir nelygybės sąvokos analizuojamos platesniame subjektyviosios gerovės kontekste, atsižvelgiant į normatyvumo mechanizmų pobūdį, žmonių pastangas įgyvendinti socialines normas ir jų alternatyvių gyvenimo strategijų paiešką. Tyrinėdami įvairius socialinių nelygybių klausimus ir mažumų grupių gyvenimo istorijas, tyrėjai gali atidžiau pažvelgti į socialinę atskirtį kasdieniniame gyvenime, susijusį su socialinio priimtinumo, normatyvumo ir subjektyvios gerovės problemomis. Mokslininkai nuolat stengiasi analizuoti mechanizmus, kurie gali atskleisti tiriamų socialinių grupių gyvenimo įvykius, jų kasdienius įpročius ir požiūrį į socialinės paramos institucijas. Daugelyje monografijų ir mokslinių straipsnių, kurie jau buvo paskelbti, sociologijos krypties tyrėjai atskleidžia, kad nors ekonominės struktūrinės pertvarkos lemia kai kurių socialinių grupių socialinę atskirtį, visuomenėje paplitę kultūrinio elgesio modeliai kitas grupes išstumia. Jų daugialypės perspektyvos ir skirtingos analizės priemonės leidžia tyrėjams atsekti ir atskleisti nevienalyčius galios mechanizmus, kurie dažnai skatina tiek socialinę nelygybę, tiek kovą dėl vertingų socialinių išteklių.  

Sociologijos katedros mokslininkai taip pat analizuoja pokyčius šeimos, lyties ir seksualumo srityje socialinės nelygybės ir socialinės atskirties kontekste. Naudodamiesi teorinėmis šeimos, lyties ir seksualumo studijų įžvalgomis, jie analizuoja, kaip skirtingų socialinių grupių vyrai ir moterys įvairiais ir konkuruojančiais būdais konstruoja savo moteriškumą ir vyriškumą kasdieniame gyvenime. Taip pat analizuojamas socialiai sukonstruotų lyčių poveikis moterų ir vyrų elgsenai. Lyties ir klasės, profesinio užsiėmimo, amžiaus, seksualinės orientacijos ir šeimos gyvenimo susikirtimas nuodugniai nagrinėjamas daugelyje mokslinių tyrimų projektų, monografijų ir straipsnių. Savo tyrimuose katedros tyrėjai taip pat nagrinėja svarbius šeimos pokyčius – bendro gyvenimo, skyrybų, vienišų motinų / tėvų šeimas ir pakartotines santuokas – kurie pakeitė vyraujančius įprastinius šeimos ir vaikų gimdymo modelius šiuolaikinėse visuomenėse. Katedros mokslininkų tyrimai rodo, kad demografiniai ir socialiniai šeimos pokyčiai lemia ir šeimos formų įvairovę, ir šeimos santykių sudėtingumą, ir daro reikšmingą įtaką būdams, kuriais asmenys kaupia ir perduoda asmeninius, socialinius ir finansinius išteklius kartų viduje ir tarp jų. Be to, tyrėjai nuolat teoretizuoja šeimos tarpusavio priklausomybę ir nelygybės sistemą tuo laikotarpiu, kai kapitalistinės visuomenės patiria vis didėjančią ekonominę nelygybę. Sociologai taip pat nagrinėja specifines seksualumo tematikas, kurios atskleidžia vertybinius poslinkius. Visuomeninės diskusijos dėl seksualumo ir jo reguliavimo yra neatskiriamai susipynę su socialinėmis institucijomis ir norminiais socialiniais režimais skirtingose visuomenėse. Pabrėždami seksualinių kategorijų ir tapatumo lankstumą bei intymaus elgesio pliuralizmą, mokslininkai taip pat sutelkia dėmesį į institucinį smurtą ir drausmės kontrolę, vykdomą valstybės lygiu.  

Nagrinėdami lytiškumą, šeimas ir seksualumą, katedros tyrėjai sukaupė ir toliau kaupia daugybę empirinių įrodymų, pagrįstų labai išsamia informacija. Vykdomi katedroje tyrimai įrodo, kad gerovės valstybės politika, nukreipta į rinką, socialinę klasę, gyvenimo eigą ir amžių, taip pat kultūrinius, istorinius ir ekonominius kontekstus, reikšmingai tarpininkauja kuriant šeimas, lytį ir seksualinius santykius.  

Tuo tarpu sveikatos sociologijos tyrimai atskleidė iššūkius, su kuriais susiduria pirminės sveikatos priežiūros sistema vėlyvojoje modernybėje. Juose analizuojamas pagrindinių socialinių agentų (šeimos gydytojų, pirminių sveikatos priežiūros įstaigų vadovų, sveikatos priežiūros vartotojų ir jų nevyriausybinių organizacijų) elgesys pirminės sveikatos priežiūros sistemoje, siekiant suprasti, kaip šie įvairūs agentai reaguoja į pagrindinius visuomenės sveikatos klausimus šiuolaikinėje visuomenėje. Kita svarbia šių tyrimų kryptimi tapo sveikatos priežiūros vartotojų elgsena, įskaitant jų sąveiką su šeimos gydytojais ir paslaugų naudojimą, taip pat jų sveikatos elgesį apskritai. Šių tyrimų krypties tikslas – ištirti potencialų sveikatos priežiūros vartotojų aktyvų įsitraukimą ir galimybes dalyvauti ir daryti įtaką sveikatos priežiūros sistemos pertvarkymo procesui. Šie sociologiniai tyrimai leido sukaupti daugybę empirinės medžiagos apie pirminės sveikatos priežiūros sistemą, vartotojų pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis, pacientų ir gydytojų sąveiką. 

Piliečių dalyvavimo, politinės tapatybės ir pilietiškumo tyrimai apima tokias potemes:           1) socialinė-ekonominė transformacija ir demokratizacijos plėtra: rinkos, pilietinės visuomenės ir gerovės režimo tarpusavio ryšys ir jo poveikis demokratijos kokybei; instituciškai įtvirtintos ekonominio ir socialinio dominavimo formos ir jų poveikis demokratijos kokybei, įskaitant piliečių dalyvavimą ir atskaitomybę; pilietybės formos, pilietybės tipologijos, institucinis pasitikėjimas ir politinis dalyvavimas; 2) dalyvaujamosios politikos formavimas: kaip nevienodas valdžios ir išteklių pasiskirstymas veikia žmonių kasdienį gyvenimą ir kaip jie gali paveikti juos veikiančius sprendimus; asimetrinių valdžios santykių ir socialinės politikos sankirta; socialinė politika ir įtrauktis; jaunimo politika ir jaunimo dalyvavimas; 3) žiniasklaida ir demokratija: tradicinės žiniasklaidos ir interneto vartojimas; žiniasklaida ir visuomenės nuomonė, socialinė žiniasklaida ir socialiniai judėjimai; e-demokratija. Tyrimai aiškiai perkeliami į valdysenos analizę, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas teritorinėms struktūroms, peržengiančioms tradicines administracines sienas. Deteritorizacijos ir savivaldos aspektas viešojoje politikoje yra svarbus analizės objektas ir VDU Sociologijos katedros akademinėje darbotvarkėje. 

Katedros mokslininkai dalyvavo ir šiuo metu dalyvauja keliuose tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose (HORIZONTAS 2020, Europos socialinis fondas, Lietuvos tyrimų taryba) ir paskelbė savo tyrimų rezultatus prestižiniuose tarptautiniuose žurnaluose, tokiuose kaip „Men and Masculinities“, „Journal of Baltic Studies“, „East European Politics and Societies and Cultures“, „Journal of Comparative Family Studies“, „Nova Religio: the Journal of Alternative and Emergent Religions“, „Temenos: Nordic Journal of Comparative Religion“, „International Journal for the Study of New Religions“ ir kituose.  

Antropologinių tyrimų kryptys 

2005 m. įkūrus Socialinės antropologijos centrą Sociologijos katedroje pradėjo formuotis antropologinių tyrimų kryptys: a) socialinio, kultūrinio ir tautinio identiteto tyrimai Lietuvoje ir diasporoje; b) transnacionalizmas ir diasporos identiteto konfigūracijos, transmigracija ir repatriantų akultūracija Lietuvoje; c) religinis pliuralizmas ir religijos antropologija. Šių krypčių tyrimus VDU vykdė prof. V. Čubrinskas, prof. R. Vaštokas, prof. I. Schröder, prof. Victor C. de Munck, doc. dr. K. Šliavaitė, doc. dr. J. Kuznecovienė, prof. dr. M. Ališauskienė, dr. N. Liubinienė, dr. D. Daukšas, dokt. R.Delis, dr. I. Akstinavičiūtė. Socialinės antropologijos kryptyje buvo vykdomi įvairūs nacionaliniai ir tarptautiniai moksliniai tyrimai, bendradarbiaujant su Max Planck socialinės antropologijos institutu (Halė, Vokietija), Friburgo universiteto Socialinės antropologijos institutu (Šveicarija), Olsterio universiteto Airių kultūros paveldo akademija (Šiaurės Airija, Jungtinė Karalystė), Niujorko valstijos universiteto (New Paltz) Antropologijos departamentu bei Pietų Ilinojaus universiteto Antropologijos katedra (JAV). Vieni pirmųjų šios krypties tyrimų buvo: „Lietuvių tautinio identiteto raiškos būdai: socialinė atmintis, kultūrinis tęstinumas ir kaita globalizacijos sąlygomis“ (2005–2006) bei „Lietuvių tautinės tapatybės išsaugojimas europeizacijos bei globalizacijos sąlygomis: lietuviškumo raiška ir nacionalinės Airijos, Anglijos, Ispanijos, JAV ir Norvegijos tapatybių politikos“ (2007–2009) mokslinių tyrimų projektai. Šiuose tyrimuose buvo analizuojami lietuvių tautinio identiteto bruožai, jų raiškos būdų įvairovė bei kaita globalizacijos procesų kontekste, lietuvių tautinio identifikavimosi problemos, susiję su šiuolaikiniame pasaulyje vykstančiais globalizacijos ir transmigracijos procesais. Tarp kitų paminėtinų SAC vykdytų projektų yra šie: NECEN –  „Uncertainty and Freedom: Contemporary Ethnographies of Second Generation Change in the Post-Socialist World“ (Netikrumas ir laisvė: šiuolaikinė vėlyvosios posocialistinės kaitos etnografija) (2004–2007); LI – „Tautinės tapatybės bruožų ir simbolių susisteminimas bei dekontekstualizuotų tautinės tapatybės modelių išskyrimas“ (2005);  „The Catholic Church and Religious Pluralism in Lithuania and Poland: An Anthropological Study of Public and Private Meanings of Religion in Post-Socialist Society“ (Katalikų bažnyčia ir religinis pliuralizmas Lietuvoje ir Lenkijoje: Antropologinės viešų ir privačių religijos sampratų post-socializmo visuomenėje studijos) (2007–2010); WALQING – „Work Quality and Life Quality in New and Growing Jobs“ (Darbo ir gyvenimo kokybė naujose ir besiplečiančiose darbo sferose) (2009–2012); SPYL – „Sekuliarizacijos proceso ypatumai Lietuvoje: viešo ir privataus religingumo sankirtos“ (2010–2013); LIVE – „Globalizacijos (transnacionalizmo) poveikis valstybinio ir tautinio tapatumo fragmentacijai“ (2012–2014); SARATOV – „1863 m. sukilimo tremtinių kultūrinis paveldas ir lietuviškasis identitetas Rusijos Saratovo krašte“ (2014–2019); TRANSLINES  –   „Inequalities of Mobility: Relatedness and Belonging of Transnational Families in the Nordic Migration Space“ (Nelygybė mobilume: transnacionalių šeimų Šiaurės šalių migracinėje erdvėje sąsajos ir identitetai)  (2015 –2019); REMIGRATIONS –  „Remigrations and Transformations in Post-socialist European Region“ (Remigracijos ir transformacijos postsocialistiniame Europos regione) ( 2013–2018). Tyrimų rezultatai pristatyti nacionaliniuose ir tarptautiniuose straipsniuose, straipsnių rinkiniuose, dokumentiniuose filmuose bei Socialinės antropologijos centro organizuojamuose seminaruose. SAC vykdytų mokslinių tyrimų pagrindu taip pat yra apgintos daktarinės disertacijos.

Šiuo metu antropologinių tyrinėjimų kryptys apima: 1) migraciją lyginamojoje Europos, Azijos ir Amerikos perspektyvoje; nelygybę, susijusią su mobilumu ir tarptautinėmis šeimomis, taip pat su socialinių tinklų ekonomika; kartų, etninius, lyčių ir klasių skirtumus, susijusius su migrantų priklausomybės ir tarpvalstybinių pragyvenimo šaltinių mobilumo patirtimi; 2) tapatybės – moralinio ir politinio etninių / tautinių mažumų ir (i) migrantų susiskaidymo aspektus; 3) pilietiškumą transnacionalizmo atžvilgiu: migrantų ir etninių mažumų žmogaus teises ir politinį subjektyvumą; alternatyvius ir neformalius pilietiškumo būdus: giminės ir valstybės pilietybę, kultūrinę pilietybę, socialinę pilietybę ir kt.  

Antropologinių lauko tyrimų vietomis yra tapusios Jungtinė Karalystė, Norvegija, Ispanija, JAV, Lenkija, Indija,  Rusija, Austrija, Prancūzija, Suomija, Latvija, Estija, Danija, Švedija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Vokietija, Italija, Belgija ir Lietuva. 

Pats Socialinės antropologijos centras buvo įkurtas 2005 m. gruodžio mėnesį  kaip VDU Socialinių mokslų fakulteto sociokultūrinės antropologijos tyrimų padalinys, turintis specializuotą apie 2000 egz. antropologinės literatūros biblioteką, kurios pagrindą sudarė iš nuo 1997 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete veikusio antropologijos studijų metodinio kabineto (Socialinės antropologijos ir etnologijos centro) bei Prof. Reginald Byron iš Swansea universiteto (Jungtinė Karalystė) padovanoti  leidiniai. SAC veikloje nuo pat pradžių dalyvavo Lietuvos ir užsienio šalių antropologai,  taip pat tyrimus atliekantys doktorantai ir magistrantai. Kaip vizituojantys profesoriai SAC yra lankęsi prof. Christian Giordano ( Fribūro universiteto Socialinės antropologijos institutas, Šveicarija), prof. Jonathan Hill (Pietų Ilinojaus universiteto Antropologijos departamentas, JAV), prof. Ullrich Kockel (Heriot-Watt universiteto Tarpkultūrinis tyrimų centras, Edinburgas, Jungtinė Karalystė), prof. Ingo Schroeder (, Marburgo universiteto Lyginamųjų kultūrinių tyrimų departamentas, Vokietija), prof. Roberto Barrios (Pietų Ilinojaus universitetas, JAV), prof. Francois Ruegg (Fribourgo universitetas), prof. Robert Jamesas Parkin (Oksfordo universitetas). 

Mokslinių tyrimų bendradarbiais SAC yra buvę prof. emeritas Romas Vaštokas (Trento universiteto, Kanada ir VDU), prof. Laura Assmuth (Rytų Suomijos universitetas, Joensu,  Suomija), dr. Pernille Hohnen (, Alborgo universiteto Kultūros ir globalinių studijų departamentas, Danija), dr. Ida Harboe Knudsen (Etnografijos ir socialinės antropologijos departamentas, Arhuso universitetas, Danija), prof. Neringa Klumbytė (Majamio universiteto Antropologijos departamentas, Ohio, JAV), prof. Gediminas Lankauskas (Reginos universiteto Antropologijos departamentas, Kanada), dr. Carole Lemee (Bordo Universiteto Antropologijos departamentas, Prancūzija), dr. Asta Vonderau (Stokholmo universitetas ir Mainco universitetas), prof. Thomas Willson (Niujorko valstijos universiteto Antropologijos departamentas (Binghamton), JAV), taip pat dr. Darius Daukšas (VDU Sociologijos katedra; Lietuvos istorijos institutas), doc. dr. Jolanta Kuznecovienė (VDU Sociologijos katedra), doc. dr. Kristina Šliavaitė (VDU Sociologijos katedra), R. Sliužinskas (Klaipėdos universitetas). Tarp kitų SAC bendradarbių paminėtini dr. Daiva Bartušienė, dr. Kristina Jonutytė, dr. Vidmantas Vyšniauskas, dr. Ieva Kripienė, dr. Neringa Liubinienė, dr. Kristina Garalytė, Rūta Dapkūnaitė, Aušra Simoniukštytė, Ieva Zakarevičiūtė, Adomas Lapinskas. 

2006–2008 mokslo metais Centras tarnavo kaip pagrindinė jaunųjų lietuvių kilmės užsienio antropologų „Protų sugrąžinimo“ projekto, t. y. jų tyrimų ir dėstymo programų priimančioji institucija Lietuvoje. Pagal šį projektą SAC stažavosi Donatas Brandišauskas (Aberdyno universitetas, Jungtinė Karalystė) ir Neringa Klumbytė (Pitsburgo universitetas, JAV). 

Nuo 2015 m. SAC kaip antropologinė institucija kartu su partneriais iš Latvijos universiteto, Rygos Stradinio universiteto ir Talino universiteto  siekė įkurti bendrą Baltijos šalių antropologijos doktorantūros studijų programą. 

Nuo pat Socialinės antropologijos centro įsikūrimo pradžios akademinių mokslo metų rudens ir pavasario semestrais buvo pradėti organizuoti SAC seminarai  „Šiuolaikinės antropologijos problemos ir perspektyvos“.  Jų metu Lietuvos ir užsienio kolegos skaitė pranešimus ir rengė diskusijas aktualiais kultūrinės ir socialinės antropologijos klausimais. 2005–2021 m. buvo surengta per 80 seminarų. Kviestiniai pranešėjai šiuose seminaruose  buvo prof. Thomas Hylland Eriksen (Oslo universitetas, Norvegija), prof. Martine Segalen (Paryžiaus Nantero universitetas, Prancūzija), prof. Neringa Klumbytė ( Majami universiteto Antropologijos departamentas, Ohio, JAV), prof. Jonathan Hill  (Pietų Ilinojaus universiteto Antropologijos departamentas, JAV), prof. KB Usha (Jawaharlal Nehru universitetas, Indija), John C. McCall (Pietų Ilinojaus universitetas, JAV). 

Taip pat SAC kartu su mokslinių tyrimų partneriais surengė nemažai  konferencijų, kurios atliepia vykdomų tyrimų tematikas ir problematikas bei antropologijos disciplinos interesų lauką.  

SAC užsienio kolegialių institucijų tapo atpažįstamas ne tik kaip antropologinių tyrimų, bet ir kaip tarptautinių antropologijos studijų integravimo bei internacionalizavimo proceso pagrindinis partneris Lietuvoje.    

Demografinių tyrimų kryptys 

2014 m. įkūrus Demografinių tyrimų centrą, demografiniai tyrimai tapo nauja Sociologijos katedroje vykdomų mokslinių tyrimų kryptimi.  

Demografinių tyrimų centras VDU įkurtas siekiant plėsti demografijos studijas, glaudžiai siejamas su moksliniais tyrimais. 1984–2013 m. demografų grupė buvo įvairių mokslo tiriamųjų institucijų (Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto, Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto, Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto, Socialinių tyrimų instituto ir Lietuvos socialinių tyrimų centro), kintančių mokslo reorganizacijų procese, padaliniu (sektoriumi, skyriumi, centru, institutu). Demografus ir VDU Sociologijos katedrą ilgą laiką siejo bendradarbiavimas tyrimų srityje, dalyvavimas bendruose demografinių tyrimų projektuose. Nuo 1996 m. VDU Socialinių mokslų fakultete buvo pradėtos plėsti demografijos studijos, pirminiame etape – gretutiniuose dalykuose, o nuo 1997 m. demografai sociologijos studijose pradėjo dėstyti demografijos dalyką. Bendri mokslo tiriamieji darbai ir plečiamos demografijos studijos VDU natūraliai suformavo mokslo grupę, telkiančią pagrindines Lietuvos demografų pajėgas.  

2014–2020 m. DTC vadovavo prof. habil. dr. Vlada Stankūnienė. Jos moksliniai interesai apėmė demografinę raidą, gimstamumą, mirtingumą, migraciją, šeimos politiką. Demografinių tyrimų centre dirbo ir tebedirba prof. dr. Aušra Maslauskaitė (vyriausioji mokslo darbuotoja, moksliniai interesai: šeimos sociologija, šeimos demografija, lyčių sociologija), dr. Giedrė Smailytė (vyriausioji mokslo darbuotoja, moksliniai interesai: deskriptyvinė ir analitinė vėžio epidemiologija, profesinio vėžio tyrimai, mirtingumo pokyčiai, socioekonominės sergamumo ir mirtingumo  diferenciacijos tyrimai), dr. Karolis Žibas (mokslo darbuotojas, moksliniai interesai: tarptautinė migracija; migracijos politika, darbo migracijos procesai, migrantų grupių integracija, visuomenės etninė struktūra, pilietybės politika), dr. Domantas Jasilionis (vyriausiasis mokslo darbuotojas DTC ir Makso Planko Demografinių tyrimų instituto darbuotojas, moksliniai interesai: demografinė raida, mirtingumas, demografinių procesų diferenciacija, demografinių tyrimų metodologija), dr. Aiva Jasilionienė (asocijuota VDU DTC; Makso Planko Demografinių tyrimų instituto mokslo darbuotoja, moksliniai interesai: gimstamumas, šeimos politika, demografinių tyrimų metodologija), Marė Baublytė (jaunesnioji mokslo darbuotoja, moksliniai interesai: formalioji demografija, demografinių tyrimų metodologija), Daumantas Stumbrys (jaunesnysis mokslo darbuotojas, moksliniai interesai: sveikatos sociologija, mirtingumo studijos). Nuo 2020 m. Demografinių tyrimų centrui vadovauja prof. dr. Domantas Jasilionis, prie centro komandos prisijungė Dovilė Galdauskaitė (asocijuota mokslo darbuotoja, moksliniai interesai: gimstamumo tyrimai, šeimos sociologija). 

DTC vykdomos tyrimų kryptys tapo atsaku į Lietuvos poreikį suprasti sudėtingą demografinę situaciją, įvairių demografinių procesų kitimą, veiksnius, pasekmes, ateities perspektyvas, kurti mokslinį pagrindą adekvačiai vertinant ir konceptualizuojant viešosios politikos veiksmus gyventojų politikos srityje. Daugybė tyrimų apie gimstamumą, mirtingumą, sergamumą vėžiu ir išgyvenamumą, skyrybas ir emigraciją lemiančius socioekonominius ir sociodemografinius veiksnius buvo apibendrinti ir paskelbti daugelyje monografijų bei nacionalinių ir tarptautinių tyrimų žurnalų, įskaitant aukšto citavimo reitingo žurnalus, tokius kaip „Comparative Population Studies, Journal of Comparative Family Studies“, „Demographic Research, International Journal of Epidemiology“, „Gerontologist, Population Health Metrics, European Journal of Public Health“. Didžioji dauguma šių tyrimų buvo atlikti bendradarbiaujant su pasaulyje pirmaujančiais demografinių tyrimų centrais (Maxo Planko demografinių tyrimų institutu (Vokietija) ir Nacionaliniu demografinių tyrimų institutu (Prancūzija)), visuomenės sveikatos institutais (Erasmus universiteto medicinos centru (Nyderlandai)) ir partneriais Lietuvoje (Nacionalinis vėžio institutas). DTC mokslininkai dirbo tarptautiniuose ekspertų ir patarėjų komitetuose (UNFPA, Eurostat, Nyderlandų karališkojoje dailės ir mokslo akademijoje), taip pat dalyvavo pagrindinėse tarptautinėse demografinių tyrimų programose, tokiose kaip „Lytis ir kartos“ (GGP) bei  pirmaujančių Europos demografinių tyrimų centrų tinkle („Population Europe“). DTC tyrėjai vykdė ir LMT finansuojamus projektus: mokslininkų iniciatyvos projektą „Lietuvos gyventojų sociodemografinių struktūrų kitimas depopuliacijos procesų kontekste“ (2015–2016) ir Nacionalinės programos „Gerovės visuomenė“ projektą „Šeimos deinstitucionalizacijos iššūkiai: vaikų išlaikymas iširus tėvų partnerystei“ (2015–2017). Tyrėjai taip pat aktyviai vertino ir rengė su gyventojų politika susijusius dokumentus, įskaitant gyventojų politikos strategiją.  

DTC leido elektroninį informacinį biuletenį  „Demografija visiems“, skirtą demografinių tyrimų rezultatų sklaidai.  

Konferencijos 

Svarbia Sociologijos katedros ir tyrimų centrų veikla tapo organizuojami tarptautiniai mokslo renginiai, skirti  ir akademinei bendruomenei,  ir platesnei visuomenei. Paminėtinos 2014 m. Sociologijos katedroje organizuotos šios konferencijos: Tarptautinės religijų studijų Centrinėje ir Rytų Europoje asociacijos (ISORECEA) konferencija „Religious Diversification Worldwide and in Central and Eastern Europe“ (organizacinio komiteto vadovė M. Ališauskienė), tarptautinė konferencija „Social Exclusion and Social Participation in Contemporary Europe“ (organizacinio komiteto vadovas A. Tereškinas), tarptautinė konferencija „Transnationalism and the Fragmentation of Identity“ (organizacinio komiteto vadovas V. Čubrinskas), taip pat ir 2015 m. surengtos tarptautinės konferencijos „Life Here and Hereafter: Beliefs and Practices“ (kartu su Lietuvos religijotyrininkų draugija, Vilniaus Universitetu) bei „Convergence and Divergence in Health and Life Expectancy in the Three Baltic Countries: Policy Implications and Challenges“ (organizacinio komiteto narė V. Stankūnienė).  

2015 m. balandžio 24 d. buvo surengta ir pirmoji nacionalinė jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“. Ši konferencija tapo Sociologijos katedros tradicija: ji organizuojama kasmet, joje dalyvauja pranešėjai iš įvairių universitetų ir mokslinių tyrimų institucijų. 2020 m. plenarinį pranešimą šioje konferencijoje skaitė sociologas Paul Draus iš Mičigano Dearborno universiteto (JAV). Šalia konferencijos buvo suorganizuotas seminaras-dirbtuvės  „Sociologija, miestas ir tvarus bendruomenės dalyvavimas“, kurį vedė Paul Draus. 

Sociologijos katedra taip pat prisidėjo organizuojant Lietuvos sociologų draugijos (LSD) konferencijas. 2010 m. lapkričio 26 d. VDU vyko II LSD konferencija „Ar gali sociologija pakeisti Lietuvos visuomenę?“, 2017 m. lapkričio 17 d. įvyko IX LSD konferencija „(Ne)lygybės, galia ir socialinis teisingumas šiuolaikinėje visuomenėje“. Plenarinį pranešimą šioje konferencijoje skaitė Tarptautinės sociologų asociacijos (ISA) prezidentė prof. Margaret Abraham.  

Katedros darbuotojai taip pat  aktyviai dalyvavo tiek nacionalinėse, tiek tarptautinėse sociologų konferencijose. 

Apibendrinant, VDU sociologijos, socialinės antropologijos, demografijos mokslų pasiekimus lėmė platūs tarptautiniai ryšiai, mokslininkų atvirumas, tarptautinis mobilumas ir sparti integracija į tarptautinę mokslo erdvę. Sociologijos katedros mokslininkų vykdomos tyrimų kryptys ir moksliniai rezultatai tapo atpažįstami ir pripažinti ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Katedros mokslininkai paskelbė savo tyrimų rezultatus prestižiniuose tarptautiniuose žurnaluose,  kaip antai: „Men and Masculinities“, „Journal of Baltic Studies“, „East European Politics and Societies and Cultures“, „Journal of Comparative Family Studies“, „Nova Religio: the Journal of Alternative and Emergent Religions“, „Temenos: Nordic Journal of Comparative Religion, International Journal for the Study of New Religions“ ir kituose. 

Mokslininkų rengimas 

Sociologijos mokslo krypties doktorantūros studijos VDU buvo pradėtos vykdyti 1995 m.  Pirmoji šios krypties daktaro disertacija VDU buvo apginta 1999 m. Irminos Matonytės tema „Sociologinės elito interpretacijos ir jų taikymas posovietinėje erdvėje“ (vadovas – prof. habil. dr. A. Matulionis). Iki 2021 m. VDU buvo apgintos 33 šios mokslo krypties daktaro disertacijos. Apolonijaus Žilio 2015 m. apginta daktaro disertacija „Moderniosios visuomenės miesto plėtra: rezidencinė diferenciacija Lietuvos didmiesčiuose“ (vadovas – prof. dr. V. Leonavičius) buvo įvertinta Lietuvos mokslų akademijos pagyrimo raštu jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurse ir pateko tarp geriausių 2015 m. Lietuvos mokslinių disertacijų.  

2011 m. Vytauto Didžiojo universitetas su Lietuvos socialinių tyrimų centru ir Kauno technologijos universitetu pradėjo įgyvendinti Sociologijos mokslo krypties doktorantūros studijas. Jungtinės sociologijos doktorantūros kūrimą paskatino siekis harmonizuoti ir optimizuoti doktorantūros procesą, efektyviai išnaudojant turimus institucijų mokslo išteklius ir patirtį atskirose mokslinių tyrimų srityse.  VDU Sociologijos katedros sociologijos doktorantūros studijų ir tyrimų temos buvo plėtojamos šių pagrindinių sociologijos šakų: demografija (prof. habil dr. Vladislava Stankūnienė), lyčių ir šeimos sociologija (prof. dr. A.Tereškinas, prof. dr. A. Maslauskaitė), migracijos sociologija (prof. habil.dr. V.Stankūnienė, prof. dr. V. Čubrinskas), sociokultūrinė antropologija (prof. dr. V. Čubrinskas), sveikatos sociologija (prof. dr. V. Leonavičius), religijos sociologija (prof. dr.                     M. Ališauskienė, doc. dr.     J. Kuznecovienė). Svarbu ir tai, kad dauguma pasirinktų doktorantūros temų buvo sociologijos tarpšakinių tyrimų rezultatas, todėl suteikė galimybę praplėsti tyrimų įžvalgas ir pasiekti novatoriškų rezultatų. Jungiant sveikatos ir demografijos, etniškumo ir stratifikacijos bei mobilumo, lyčių ir šeimos, organizacijų ir sveikatos šakų tyrimus buvo pasiektas nacionalinis ir tarptautinis pripažinimas. Lietuvoje kai kurios sociologijos šakos (sveikatos, demografijos, stratifikacijos, migracijos, kultūrinės antropologijos ir etnologijos, ir kt.) buvo plėtojamos išskirtinai tik jungtinės doktorantūros mokslininkų. 

Sociologijos katedroje taip pat buvo vykdomos Lietuvos mokslo tarybos lėšomis finansuojamos podoktorantūros stažuotės, pavyzdžiui, 2012–2014 m. dr. Liutauro Labanausko „Mokslo, verslo ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų transnacionalinio tinklo antropologinė studija“ (vadovas – prof. dr. V. Čubrinskas), 2013–2015 m. dr. Margaritos Gedvilaitės-Kordušienės „Tarptautinės migracijos pasekmės šeimai: Lietuvoje likusių tėvų priežiūra ir santykiai su suaugusiais vaikais“ (vadovė – prof. dr. A. Maslauskaitė).  

Paminėtini išvykstamieji katedros organizuojami doktorantų seminarai, kurie iki 2020 m. prasidėjusios COVID-19  pandemijos vyko porą kartų per metus. Šiuose seminaruose doktorantai pristatinėjo ir diskutuodavo savo rengiamų disertacijų tema, juose dalyvaudavo ir katedros dėstytojai. Pirmasis išvykstamasis doktorantų seminaras įvyko 2011 m. spalio 15 d. Česlovo Milošo sodyboje, Šetenių kaime, Kėdainių rajone. Jis buvo rengiamas kartu su Politologijos katedros doktorantais. Vėlesniuose seminaruose savo disertacijas pristatinėjo tik Sociologijos katedros doktorantai, o įsteigus jungtinę doktorantūrą seminarai buvo rengiami pavasario semestre Šeteniuose, o rudens semestre – VDU atstovybėje Vilniuje. Juose dalyvaudavo ne tik Sociologijos katedros, bet ir Lietuvos socialinių tyrimų centro bei Kauno technologijos universiteto sociologijos mokslo krypties doktorantai.  

VDU Sociologijos dėstytojai ir tyrėjai  aktyviai įsitraukė į visuomenines veiklas: dalyvavo nacionalinių ir tarptautinių organizacijų (Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos kultūros tarybos, Europos mokslo fondo, JT Ekonomikos ir socialinių reikalų departamento, COST ir kt.) ekspertinėse veiklose, įvairiose darbo grupėse, komisijose bei komitetuose.  

Dėstytojai ir tyrėjai taip pat dalyvavo nacionalinių bei tarptautinių akademinių asociacijų (Lietuvos sociologų draugijos, Europos sociologų asociacijos, Tarptautinės sociologų asociacijos, Europos socialinės antropologijos asociacijos ir kitų tarptautinių akademinių asociacijų ar organizacijų) veiklose. 2018 m Jūratė Imbrasaitė išrinkta Tarptautinės sociologų asociacijos tyrėjų komiteto R10 „Dalyvavimas, organizacinė demokratija ir savivadyba“ [Participation, Organizational Democracy and Self-Management] valdybos nare, 2020 m. Aušra Maslauskaitė tapo Pasaulinės Sociologų Asociacijos RC06  „Family Research“ teminės grupės valdybos nare, 2021 m. – Lietuvos mokslų akademijos tikrąja nare. Milda Ališauskienė buvo išrinkta Tarptautinės religijos istorijos asociacijos valdybos nare (IAHR), Domantas Jasilionis – Europos mokslų akademijų federacijos (ALLEA), Europos medicinos akademijų federacijos (FEAM) Sveikatos nelygybių komiteto atstovu nuo Vidurio ir Rytų Europos. 

Katedros dėstytojai visuomet aktyviai dalyvavo ir leidybinėje veikloje, VDU leidžiamų mokslo leidinių, tai pat kitų nacionalinių ( „Kultūra ir visuomenė“, „Grupės ir aplinkos“, „Žiniasklaidos transformacijos“,  „Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos“,  „Sociologija. Mintis ir veiksmas“, „Filosofija. Sociologija“, „Acta Historica Universitatis Klaipedensis“, „Lyčių studijos ir tyrimai“, „Politikos mokslų almanachas“, „Etniškumo studijos / Ethnicity studies“ ir kt.) ir tarptautinių ( „Anthropological Journal of European Cultures“,  „NORMA: Nordic Journal of Masculinity Studies“, „Journal of Intergenerational Relations“,  „International Journal for the Study of New Religions“,  „Religion and Society in Central and Eastern Europe (RASCEE)“,  „Implicit Religion“,  „Societas / Communitas“, „Demographic Review“ ir kt.) mokslinių tyrimų žurnalų redakcinėse kolegijose.   

Sociologijos katedros darbuotojai yra gavę reikšmingų apdovanojimų už įvairias akademines ir visuomenines veiklas. 2014 m. Jūratei Imbrasaitei skirta VDU aktyviausio docento konkurso premija, 2019 m. Milda Ališauskienė buvo apdovanota VDU Sidabro medaliu už nuopelnus universitetui; Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose jai buvo skirta „Metų proveržio“ nominacija už aktyvias organizacines pastangas rengiant pirmąjį Nacionalinį žmogaus teisių forumą. Tais pačiais metais Vylius Leonavičius buvo apdovanotas Sidabro medaliu už išskirtinį indėlį plėtojant sociologijos studijas ir mokslą atkurtajame VDU.  

Sociologijos katedros dėstytojai aktyviai įsitraukdavo į mokslo populiarinimo veiklas dalyvaudami televizijos ir radijo laidose, viešindami savo mokslinių tyrimų rezultatus žiniasklaidoje, vesdami konsultacijas, konkursus ir paskaitas moksleiviams. Kasmet katedros dėstytojai vykdavo į Lietuvos mokyklas skaityti paskaitų moksleiviams ir mokytojams įvairiausiomis temomis: „Asmens tapatybės konstravimas šiandieninėje Lietuvoje“, „Vartojimas ir ekonomika: kodėl pasaulis tampa panašus į Disneilendą?“, „Tobulas kūnas: valgymo sutrikimų socialinės priežastys“, „Pilietinis ugdymas mokyklose: moksleivių požiūris“, „Nelygybė mokyklose: ar įmanoma jos išvengti?“,  „Šiuolaikinė Lietuvos visuomenė: mokytojo ir mokinio santykis“, „Biotechnologijos: kontroversiškas visuomenės vertinimas ir etinės problemos“, „Gyvoji atmintis: tremties socialiniai-istoriniai tyrimai“,  „Lietuvių religinio gyvenimo ypatumai“, „Savojo autentiškumo beieškant: tarp noriu ir reikia“. Paminėtinos ir Verslo vadovų klube skaitytos mokslo populiarinimo paskaitos įvairiomis demografinėmis temomis, pavyzdžiui:  „Ką žinome ir ką verta žinoti apie demografinius procesus?“, „Lietuvos demografiniai procesai“. Dėstytojai vesdavo užsiėmimus ir į VDU Socialinių mokslų fakultetą atvykstantiems moksleiviams. 

2011–2013 m. Sociologijos katedroje buvo organizuota VDU Sociologų akademija „Analizuok visuomenę ir veik!“ 10–12 klasių moksleiviams, siekiant juos supažindinti su sociologijos ir antropologijos, socialinės politikos mokslų disciplinų nagrinėjamomis tematikomis, šių studijų programų absolventų sėkmės istorijomis. Akademijos idėja kilo tuometinei Sociologijos katedros vedėjai doc. dr. Jolantai Reingardei ir doc. dr. Jūratei Imbrasaitei, kuri su Sociologijos katedros dėstytojais ir tuometiniais doktorantais – Rasa Indriliūnaite, Apolonijumi Žiliu, Rūta Petkevičiūte, Egle Ozolinčiūte, Živile Kėryte, Darja Lyzenko, studentėmis Gintare Unguryte, Deimante Kuconyte, Egle Rušinskaite, Aiste Ragauskaite ir kitais 2011–2014 m. surengė iš viso  apie dešimt  susitikimų, kuriuose dalyvavo moksleiviai iš Kauno, Raseinių, Panevėžio, Birštono, Marijampolės, Vilniaus, Šalčininkų rajonų. Dalis Akademijos dalyvių vėliau tapo Sociologijos katedroje ir kituose VDU fakultetuose vykdomų studijų programų studentais.