Edukologija

Edukologijos studijų pradžia Vytauto Didžiojo universitete sietina su prof. Vytauto J. Černiaus (1926 –2014) (Temple universitetas, JAV) atvykimu, kai jis 1991 m. pradėjo vasaros kursus mokytojams. Šie kursai tapo precedentu įkurti Pedagogikos centrą, kuris tuometinio rektoriaus prof. A. Avižienio įsakymu savo veiklą pradėjo tų pačių metų rugsėjo 10 d. Pirmaisiais metais pagrindinė Pedagogikos centro veikla buvo susijusi su įvairiais trumpalaikiais kursais suaugusiesiems bei mokytojų kvalifikacijos tobulinimu. Kursuose dėstantys Vakarų Europos ir JAV dėstytojai bei profesoriai diegė ir skleidė naujoviškas mokymo metodikas ir metodologijas, noriai dalijosi patirtimi, tuo skatindami permainas atviroje permainoms Lietuvos visuomenėje. Profesorius V. J. Černius, dalyvavo atkuriamajame Senate ir prisidėjo prie VDU atkūrimo ir vakarietiškų idėjų įtvirtinimo ilgus metus. Jis inicijavo Pedagogikos centro įkūrimą, ilgą laiką buvo to Centro vedėju ir nuolatos rūpinosi Lietuvos mokytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimu, Edukologijos mokslo bei studijų išvystymu universitete. Savo patirtį jis perdavė dėstytojams, doktorantams, magistrantams. Universitetui dovanojo savo asmeninę biblioteką. Parašė per 50 publikacijų: straipsnių, mokomųjų leidinių anglų, lietuvių, vokiečių kalbomis. Lietuvių kalba publikavo tris knygas. Profesoriaus antroje gyvenimo pusėje universitetui skyrė jėgas, išmintį ir asmeninį laiką, dažnai čia lankėsi ir dirbo. Jis dirbo dėl Lietuvos žmonių, jos mokytojų, būdamas puikus psichologas, su visais rasdavo bendrą kalbą ir bendravimą visuomet vertino labiau nei teorijas. Viename savo straipsnių jis rašė „Gyvenimas ir žmogaus elgesys yra daug turtingesni ir sudėtingesni negu bet kuri konceptuali sistema pajėgi aprašyti. Teorija tėra netobulas tikrovės atspindys, ir tas, kuris naudojasi teorija, turi ją taikyti taip, kad ji tiktų gyvenimui, o ne bandyti įsprausti teoriją į gyvenimo rėmus.“ 2006 m. jam suteiktas VDU Garbės profesoriaus vardas. 2011 m. prof. V. J. Černiui buvo skirta LR švietimo ir mokslo ministerijos premija už viso gyvenimo nuopelnus mokslui ir pasiekimus humanitarinių ir socialinių mokslų srityse.

Jo dėka Vydūno fondas (JAV) įsteigė B. Kviklio vardo kasmetines 1000 USD stipendijas remti aktyvius, neabejingus švietimo problemoms edukologijos magistrantus, sėkmingai derinančius studijas, darbą ir visuomeninę veiklą, pasiekusiems geriausių akademinių rezultatų.

Pirmąjį Vytauto Didžiojo universiteto gyvavimo dešimtmetį ne tik prof. Vytautas J. Černius, bet ir nemažai kitų užsienio lietuvių, prisidėdami prie jo atkūrimo, kasmet atvykdavo dėstyti, kartu rengti studijų programas, padėti įvairiais būdais. Tarp svarbiausiųjų buvo Pietų Karolinos universiteto profesoriai Audronė ir Ignas Kęstutis Skrupskeliai.

Nuo 1991 m. prof. Ignas Kęstutis Skrupskelis kasmet lankėsi Lietuvoje, dėstė ugdymo filosofiją Pedagogikos centre, vėliau, įkūrus Edukologijos katedrą, – ir šioje katedroje. Jis prisidėjo prie Pedagogikos centro ir Edukologijos katedros plėtotės dalindamasis savo patirtimi ir pirmajame atkurto universiteto dešimtmetyje pristatydamas universiteto bendruomenei pažangias idėjas apie filosofijos tradicijas ir jos sąsajas su modernia švietimo praktika JAV. Jo paskaitas apie žymiausius pasaulio filosofus ir ugdymo filosofijos kryptis lankė magistrantai, doktorantai ir bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai. 2008 m. LR švietimo ir mokslo ministerijoje jam skirta premija už viso gyvenimo nuopelnus mokslui ir pasiekimus humanitarinių ir socialinių mokslų srityje. Už nuopelnus Vytauto Didžiojo universitetui garbės daktaro vardas jam suteiktas 2013 m.

Nuo 1993 m. iki 2005 m. prof. Audronė Skrupskelienė – kasmetinė vizituojanti profesorė iš Pietų Karolinos universiteto. Ji skatino universitetų bendradarbiavimą ir prisidėjo prie Edukologijos katedros plėtotės dalindamasi savo patirtimi ir konsultuodama kolegas apie modernią švietimo praktiką JAV. Vedė kvalifikacijos tobulinimosi seminarus, vasaros stovyklas studentams, ikimokyklinio ugdymo specialistams. Pedagogikos centre 1995 – 1997 m., vėliau Edukologijos katedroje savo žinias ir patirtį perteikė daugiau negu 150 Lietuvos pedagogų, gausybei edukologijos magistrantūros studentų. Jos pastangomis iš Pietų Karolinos universiteto intensyviems studijų dalykams dėstyti ir konsultuoti doktorantus buvo atvykę ir kiti dėstytojai. Už nuopelnus universitetui 2014 m. ji apdovanota VDU aukso medaliu.

 

1993 m. parengta ir registruota pirmoji „Taikomosios pedagogikos“ edukologijos magistrantūros studijų programa, kurios studijas pradėjo dvidešimt keturi edukologijos magistrantai. Pirmoji magistrantų laida buvo ypač sėkminga, iš jos net penkios mokytojos pasirinko tolesnes doktorantūros studijas VDU, akademinę karjerą ir šiuo metu dirba VDU, MRU, LSMU. Tai prof. G. Gedvilienė, doc. Ž. Jonynienė, prof. L. Sajienė, prof. V. Zuzevičiūtė, prof. I. Žemaitaitytė.

Tais pačiais metais priimti pirmieji doktorantai į edukologijos doktorantūros studijas. 1995 m. pradėtos dar dvi edukologijos magistrantūros studijų programos: „Profesinio mokymo vadyba“ ir „Andragogika“. Pagal švietimo sistemos reformos poreikius 2001 metais magistrinė „Taikomosios pedagogikos“ programa reorganizuota į „Ugdymo organizavimo“ programą, o 2007 metais – į „Švietimo vadybos“ programą. Vykstant intensyviai Švietimo reformai ir tenkinant mokytojų kvalifikacinius poreikius, Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu pradėtos tęstinės perkvalifikavimo studijos dirbantiems vidurinių, profesinių vidurinių ir aukštesniųjų mokyklų mokytojams, dėstytojams ir vadovams, kurios tapo populiarios ir apėmė visas tris magistrantūros studijų programas bei mokytojo profesinę kvalifikaciją suteikiančią „Pedagogikos“ programą.

1997 m. Pedagogikos centras išsiplėtė ir buvo perorganizuotas į Edukologijos katedrą (vedėjai 1997–2000 m. – prof. Juozas V. Uzdila, 2000–2002 m. – prof. Kęstutis Pukelis, 2002–2014 m. – prof. Margarita Teresevičienė, 2014–2015 m. – doc. Lina Kaminskienė, nuo 2016 – prof. Natalija Mažeikienė), įkurti Profesinio rengimo studijų centras (įkūrėjas – prof. R. Laužackas, dabartinis vadovas – doc. V. Tūtlys) ir Švietimo studijų centras (vadovavo prof. V. J. Černius, vėliau – doc. G. Linkaitytė), kuriuose plėtojami nacionalinio ir tarptautinio lygmens edukologiniai tyrimai ir studijos.

2002 m. parengta ir pradėta „Andragogikos“ bakalauro studijų programa, kuri 2007 m. buvo akredituota, 2008 m. perregistruota „Mokymo paslaugų vadybos“ pavadinimu, o 2010 m. – „Karjera ir profesinis konsultavimas“. . Įsibėgėjant bakalauro studijoms pradėta taikyti studijų kokybės užtikrinimo sistema, įsikūrė programų komitetai. Daugiau dėmesio skiriama studentų praktikoms, pasitelkiami socialiniai partneriai, stiprinamos praktikų bazės.

2002–2010 m. Edukologijos katedroje vykdomos studijos apėmė po 1 dieninių ir neakivaizdinių bakalauro studijų programą, 4 magistro studijų programas, vienerių metų pedagogikos laipsnio neteikiančias programas, doktorantūros dienines bei neakivaizdines studijas. Įvairiais laikotarpiais studentų skaičius kito, pakilimo metu, pvz., 2008 m. studijavo 360 pirmosios ir antrosios studijų pakopos studentų ir 25 doktorantai. Pastaraisiais metais dėl demografinių, ekonominių ir politinių priežasčių studentų skaičius akivaizdžiai mažėjo. Edukologijos katedra parengė per 350 bakalaurų, įgijusių andragogikos kvalifikacinį laipsnį. 2011 m. Edukologijos katedra pradėjo ir įgyvendino pirmą ir vienintelę Lietuvoje dvigubo kvalifikacinio laipsnio (andragogikos ir taikomosios informatikos) nuotolinių studijų programą „Švietimas ir informacinės technologijos“.

Kasmet buvo sudaromos vis geresnės galimybės studentams praleisti studijų semestrą ar metus užsienio universitetuose. Pasirašytos ir tęsiamos Erasmus sutartys (Austrija, Vokietija, Estija, Latvija, Suomija, Portugalija, Turkija, Liuksemburgas, Lenkija, Čekija). Studentai gali rinktis studijuoti užsienio universitetuose pagal dvišalių mainų sutartį arba pagal Campus Europae programą. Studentai vyksta į tarptautines vasaros stovyklas, atlieka praktikas užsienio kompanijose. Kartu vyksta ir dėstytojų mainai, kasmet bent penki dėstytojai išvyksta dėstyti į užsienio universitetus ir tiek pat atvyksta.

Edukologijos katedros bakalauro studijų studentai ir dėstytojai (Genutė Gedvilienė, Virginija Bortkevičienė, Salomėja Karasevičiūtė, Giedrė Tamoliūnė) nuo 2008 m. dalyvauja Nord Plus programoje, – pagal ją periodiškai organizuojamas intensyvus studijų dalykas VDU ir kurioje nors šiaurės šalių valstybėje( Suomijoje, Islandijoje, Norvegijoje, Švedijoje ar Danijoje), kasmet tarpkultūrinėms studijoms suvienijantis 30 studentų ir kone 10 dėstytojų.

Visos studijos metodiškai aprūpintos edukologijos katedros dėstytojų parengtais vadovėliais, metodinėmis priemonėmis ir mokomosiomis knygomis. Tam ypač pasitarnavo dėstytojų projektinės veiklos, pavyzdžiui, laimėtas ir 2011–2013 m. vykdytas ESF projekto „Edukologijos mokslų krypties studijų kokybės gerinimas ir tarptautiškumo didinimas Vytauto Didžiojo universitete“ (projekto numeris VP1-2.2-ŠMM-07-K-02-028), leidęs dėstytojams tobulintis užsienyje bei kartu su užsienio profesūra parengti metodines priemones savo studijų dalykams. Visiškai atnaujintos trys studijų programos.

Nuo 2009 m. prasidėjo studijų virtualizavimas. Visą rudens semestrą VDU bakalauro studijų ketvirto kurso studijų programos „Mokymosi paslaugų vadyba“ studentai turėjo unikalią galimybę dalyvauti virtualiose paskaitose, kurias paruošė 13 dėstytojų iš 6 aukštojo mokslo institucijų. Studijų dalyką „Virtualus mokymasis aukštajame moksle“, pritaikytą tarptautinėms virtualaus mobilumo sesijoms, parengė penki žymūs Europos universitetai: Aveiro universitetas Portugalijoje, Oviedo universitetas Ispanijoje, Jyvaskiulės universitetas Suomijoje, Jogailos universitetas Lenkijoje, Vytauto Didžiojo universitetas bei Baltijos edukacinių technologijų institutas. Mokymosi procese plačiai naudojamas tinklinis virtualios mokymosi aplinkos modelis Moodle, o virtualios paskaitos vyksta vaizdo konferencijų būdu. Šis modulis buvo parengtas ir studijos organizuojamos įgyvendinant VDU Edukologijos katedros projektą „TeaCamp – dėstytojų virtualus centras: tyrimai, praktika, taikymas”. Edukologijos katedros dėstytojai studijų dalykus vis dažniau perkelia į nuotolinių studijų aplinką Moodle ir paskaitas veda kaip vaizdo konferencijas.

Edukologijos katedros darbuotojai įkurtuose studijų ir tyrimų centruose laimėjo ne vieną tarptautinę paraišką PHARE, Leonardo da Vinci, Europos mokymo fondo, Framework5 programose ir koordinavo vykdomus tarptautinius projektus, kuriuose dalyvavo partneriai iš įvairių Europos Sąjungos ir asocijuotų šalių (Austrija, Danija, Didžioji Britanija, Latvija, Norvegija, Olandija, Suomija, Vokietija ir kitos). Edukologijos magistrantams ir doktorantams nuolatos paskaitas skaitė atvykstantys profesoriai iš užsienio universitetų – Berlyno Humboldto, Hohenheimo, Stutgarto universitetų (Vokietija), Salzburgo universiteto (Austrija), Temple, Šiaurės Karolinos universitetų (JAV) ir kt.

Sukaupta patirtimi edukologijos katedros dėstytojai (Odeta Norkutė, Laima Sajienė, Ilona Tandzegolskienė, Eglė Stasiūnaitienė) dalinosi su išeivijos lietuviais, vyko į Airiją ir į Didžiąją Britaniją, kur ne vieną kartą dalyvavo susitikimuose su išeivijos lietuvių bendruomenėmis, lietuviškų mokyklų mokytojais, vedė seminarus, skaitė pranešimus pagal projektą „Integruoto modelio, skirto užsienyje gyvenantiems bei iš užsienio atvykusiems lietuvių ir kitų šalių vaikų lituanistiniam ugdymui bei su jais dirbančių pedagogų ir specialistų kvalifikacijos tobulinimui, sukūrimas ir išbandymas (Lituanistinis modelis)“, projekto Nr. VP1-2.2-ŠMM-03-V-01-006

Studijų ir mokslo plėtra įmanoma tik bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, su kuriais sieja bendros veiklos, kurie dalyvauja studijų procese, priima studentus į praktiką, dalyvauja konferencijose ir projektuose. Bendradarbiaujama su Švietimo mainų paramos fondu, Socialinių inovacijų fondu, suaugusiųjų švietimo centrais, darbo birža, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centru, Ignaco Lojolos kolegija, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija (LSŠA), taip pat su Rasos, Maironio gimnazijomis ir kitomis bendrojo lavinimo mokyklomis.

Edukologijos katedroje nuo pat jos įsikūrimo jau beveik du dešimtmečius referente dirba Daiva Šernaitė, kuri rūpinasi studentais, dirba administracinį darbą, palaiko ryšius su socialiniais partneriais, absolventais, organizuoja darbą katedroje.

Mokslo plėtra suintensyvėjo nuo 1997 m., kai universitete buvo įkurta Edukologijos katedra, Švietimo studijų centras ir Profesinio rengimo centras. Tuo metu edukologijos mokslo vystymui, doktorantūros pagrindimui ir pradžiai daug pastangų įdėjo prof. Vytautas Šernas, gilinęsis į profesinio rengimo ir glotoedukologijos tematikas. Tuometinis katedros vedėjas prof. Juozas Uzdila pradėjo universitete šeimotyros tyrimus, kurie aktualūs iki šiol ir toliau plėtojami jau kitų mokslininkų. Pradėti vykdyti LR švietimo ir mokslo ministerijos užsakomieji tyrimai, pateikiamos pirmosios paraiškos tarptautiniams projektams, nors dauguma iš jų buvo studijų ar švietimo, dažniausiai apėmė ir tyrimus. Prasidėjęs tarptautinis mobilumas ir užsienio mokslininkų vizitai, dalyvavimas tarptautinėse konferencijose skatino mokslinę mintį ir padėjo apsibrėžti tyrimų kryptis, kuriose bendrai veiklai jungėsi mokslininkai ir doktorantai. Nemažai pastangų plėtojant tyrimus ir edukologijos doktorantūros studijas kartu su prof. R. Laužacku įdėjo prof. habil. dr. Vytautas Šernas (1927–2010). Jis nuo 1995 m. buvo Edukologijos katedros profesorius, VDU Senato narys. Rūpinosi švietimo problemomis, turėjo tvirtas mokslinės veiklos nuostatas, kuriomis rėmėsi savo darbuose. Prof. Vytauto Šerno moksliniai tyrimai labiausiai susiję su profesiniu rengimu, tačiau jo gausius darbus ženklina ir įvairi Lietuvos švietimo tyrimų aprėptis – glotoedukologija, leksikografija, švietimo raidos istorija, funkcinė pedagogika, kraštotyra. Garbus mokslininkas, puikiai pažindamas klasikinę pedagogiką, gebėjo naująsias, išryškėjusias jau nepriklausomos Lietuvos laikmetyje edukologijos idėjas, derinti tarpusavyje, pabrėždamas jų sintezės svarbą.

Andragogika – VDU edukologijos tyrimų metu susiformavusi kryptis, kuri kaip tarpdalykinis mokslas, tyrinėjantis suaugusiųjų mokymo(si) dėsningumus bei visuomenės institucijų, organizacijų teikiamas galimybes mokytis, buvo plėtojama tiek studijose, tiek moksle. Suaugusiųjų

mokymosi aktualizavimas visuomenėje, Vakarų Europos valstybėse vyravusios tvirtos suaugusiųjų švietimo tradicijos, ten atliekami tyrimai, politinės ES nubrėžtos gairės leido pradėti universitete ir iki šiol išlaikyti šią kryptį. Katedros mokslininkai įvairiais aspektais analizavo ir tebesigilina į suaugusiųjų mokymo(si) problematiką.

Parengta ir dalyvauta ne viename Europos Sąjungos programų FP5, FP 6, ERASMUS, GRUNDTVIG, MINERVA projekte, kas leido tyrinėti suaugusiųjų švietimo procesus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Iki šiol parengta keliolika disertacijų, kuriose dalis tyrimų integruoja tarptautinių projektų pagrindu atliktus lyginamuosius tyrimus. (Vita Krivickienė (2009) Aukštesniosios liaudies mokyklos neformaliajame suaugusiųjų švietime: lyginamasis Europos šalių aspektas; Ramūnas Kuncaitis (2009) Suaugusiųjų mokymo(si) prieinamumas Europos Sąjungos švietimo politikos kontekste; Elena Mickūnaitė (2007) Rizikos grupių suaugusiųjų mokymosi samprata mokymosi visą gyvenimą kultūroje; Irena Žemaitaitytė (2001) Neformalusis suaugusiųjų švietimas kaip besimokančios visuomenės veiksnys; Aurimas M. Juozaitis (2009) Suaugusiųjų mokytojų profesionalizacija tobulinant andragoginę veiklą).

Pastaruoju metu (2013–2015 m.) katedrai ypač svarbus laimėtas ir įgyvendintas Visuotinės dotacijos mokslinis projektas „Suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų lavinimo tyrimų ir plėtros platforma“, Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-073.Remiantis lyginamojo tyrimo rezultatais parengti ir išbandyti bendrųjų kompetencijų lavinimo moduliai suaugusiesiems ir sukurta nuotolinio mokymo platforma, leidžianti šiais moduliais plačiai naudotis. Projekto vadovai Genutė Gedvilienė ir Vidmantas Tutlys. Pagal projektą publikuota monografija „Suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų plėtra“, mokomoji knyga „Ko ir kaip mokytis, siekiant įsidarbinti, sėkmingai dirbti ir prasmingai gyventi“, mokslo straipsniai tarptautiniuose ir nacionaliniuose leidiniuose, projekte dirbo keturi dėstytojai ir trys doktorantai (žr. nuotraukas žemiau). Tyrėjų grupė (leidinio vyr. redaktorė G. Gedvilienė) pradėjo leisti mokslinį elektroninį leidinį „Holistinis mokymasis“. Tęstinis leidinys skirtas mokymosi visą gyvenimą tyrimų plėtrai ir jų rezultatams viešininti.

Nuo 2015 m. VDU Edukologijos katedra dalyvauja pirmajame VDU įgyvendinamame ERASMUS+ Žinių aljanse (Knowledge Allience) PROMOTE (Promoting and Validating Key Competences in Mobility and Traineeships in Europe), Nr. 554471-EPP-1-2014-1-LT-EPPKA2-KA). Projekte dalyvauja 17 partnerių iš 9 ES šalių, tarp kurių yra šeši universitetai, trys europiniai tinklai, penki verslo partneriai bei dvi valstybinės įstaigos. Studentai, atlikdami praktikas užsienyje – kitokioje mokslo, socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje, įgyja ne tik profesinių žinių, kurias lengva įvertinti ECTS kreditais, bet ir vysto sunkiau įvertinamas kompetencijas, tokias kaip verslumas ar mokymasis mokytis, tačiau neformaliai įgytų kompetencijų pripažinimo sistemos skirtingose ES šalyse yra fragmentiškos arba apskritai neegzistuoja. PROMOTE projektas siekia užpildyti spragą tarp esamos situacijos universitetuose ir verslo poreikių, pasitelkiant vieną iš efektyviausių mokymosi būdų – mokymąsi mobilumo metu bei pripažįstant mokymosi rezultatus remiantis šiomis bendrosiomis kompetencijomis – mokymusi mokytis, socialinėmis ir pilietinėmis kompetencijomis bei verslumu.

Mokslo, studijų ir projektinei veiklai esminę įtaką turėjo prof. Rimantas Laužackas (1950–2009), kuris dirbo Edukologijos katedroje nuo 1994 m., o 1997–2006 m. buvo VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas, nuo 2006 m.– Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorius.

Jis padėjo metodologinius profesinio rengimo pamatus, išvystė šią edukologijos kryptį. Jo indėlis labai svarbus kuriant Lietuvos profesinio rengimo sistemą. Jis aktyviai dalyvavo rengiant Lietuvos profesinio mokymo įstatymą, pedagogų rengimo, aukštojo mokslo kvalifikacinius ir pažangumo vertinimo rekomendacinius nuostatus, profesinio mokymo Baltąją knygą, Lietuvos kvalifikacijų sistemos ir sandaros dokumentus, metodiką ir kitus svarbius dokumentus. Profesorius vykdė aktyvią mokslinę veiklą, jo mokslinių interesų sritys: darbo rinkos, profesijų, kvalifikacijų, profesinio rengimo tyrimai, profesinio rengimo vadyba ir standartizavimas, kvalifikacijų sistemos, mokytojų rengimas. Jo charizmatiška asmenybė sutelkdavo profesinio rengimo srityje dirbančius žmones, suvienydavo jų jėgas siekti ambicingų tikslų.

Šios krypties plėtrai labai padėjo naujas mokslinis žurnalas „Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos“, išleistas 1998 metais, ir ryšiai su profesinėmis mokyklomis, kolegijomis, Švietimo ir mokslo ministerijos Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras. Viena vertus, atsirado galimybė atlikti tyrimus profesinėse mokylose, kolegijose kartu dalyvaujant projektuose, pirmiausia tai ES Phare, skirtuose skatinti ir tyrinėti naujovių diegimą į mokymo procesą, antra vertus, – publikuoti ir skleisti tyrimų rezultatus žurnale. Mokymo turinio projektavimo metodologijos kryptyje susiformavo stipri mokslinė mokykla, kuriai vadovavo prof. R. Laužackas, tyrimus atliko prof. L. Sajienė, doc. V. Tutlys, doc. E. Stasiūnaitienė, doc. D. Bukantaitė, doc.L. Kaminskienė, dr. P. Čepas dr. I. Tandzegolskienė ir tuometiniai doktorantai. Mokymo turinio projektavimo tyrimai koncentruojasi į atskirus švietimo sistemos lygmenis: ikimokyklinį, bendrojo lavinimo, profesinį, aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo. Šios mokslinės krypties puoselėtojų pastangomis inicijuoti ženklūs pokyčiai švietimo sistemoje kuriant ir diegiant profesijų standartizavimo metodologiją, nacionalinę kvalifikacijų sistemą.

Šiuo metu žurnalas pakeitė savo išvaizdą, leidžiamas anglų kalba ir patenka į mokslininkams svarbias bazes. Jo mokslinė redaktorė prof. R. Laužacko mokinė – prof. Vilma Žydžiūnaitė. Žurnale pateikiama įvairių šalių profesinio rengimo patirtis atveria plačias galimybes tarptautinei mokslinei diskusijai. Moksliniai straipsniai spausdinami ne tik lietuvių, bet ir anglų arba vokiečių kalbomis su išsamiomis santraukomis lietuvių arba viena iš Europos Sąjungos šalių kalbų ir tai sukuria perspektyvų precedentą kūrybiškai perimti skirtingą įvairių šalių profesinio rengimo patirtį, tradicijas ir teorijas. Nuo 2015 metų žurnalas „Vocational Education: Research and Reality = Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos“ leidžiamas Vokietijos kompanijos DeGruyter anglų kalba elektroniniu būdu.

Nuo 2001 metų vis daugiau dėmesio universitete pradėta teikti studijų kokybei. 2002 m. prof. K. Pukelio iniciatyva buvo įkurtas VDU Studijų kokybės centras, į kurio koordinuojamus tyrimus įstraukė VDU Edukologijos katedros mokslininkai.

2008 m. doc. Airina Volungevičienė apgynė disertaciją „Nuotolinio mokymo(si) turinio kokybės reflektyvaus vertinimo projektavimas“ (vadovė prof. M. Teresevičienė), ir buvo pradėti pirmieji tyrimai technologijomis grindžiamo mokymosi tematikoje, o jų pagrindu – straipsniai ir monografijos.

Tobulėjant informacinėms ir komunikacinėms technologijoms, pradėti technologijomis grindžiamo mokymosi tyrimai (dr. A. Volungevičienė, dr. T. Sabaliauskas, dr. E. Daukšienė) tampa ypač aktualūs. Mokslininkai ne tik inicijuoja, bet ir vykdo tarpkryptinius tyrimus technologijomis grindžiamo mokymosi didaktikos srityje kartu su technologijų krypties mokslininkais. Taip pagrįstas virtualus mobilumas, kuris turi praktinę vertę, nes sustiprino tarptautinį dėstytojų bendradarbiavimą ir studentų mainus. Bendradarbiaudami virtualioje aplinkoje, studentai, neįšvykdami iš namų, įgyja patirties studijuoti kitame universitete ir pažinti kitos šalies kultūrą. Dėstytojai taip pat dalijasi savo patirtimi, rengdami studijų dalykus ir priimdami mokytis savo studijų dalyko nuotoliniu būdu kelių užsienio šalių studentus. Laimėtas Visuotinės dotacijos mokslo projektas „Technologijomis grįsto mokymosi turinio integracija į organizaciją“, vadovė M.Teresevičienė Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-045. Šį mokslinį projektą vykdė keturi katedros doktorantai ir septyni dėstytojai. Tiriamas technologijomis grindžiamo mokymosi integravimas organizacijoje remiasi prielaida, kad informacinių komunikacinių technologijų dermė su mokymo(si) procesais juos stiprina ir efektyvina. Pristatomi skirtingų trijų tipų – švietimo, verslo ir bendruomeninėse organizacijose – atlikti tyrimai, aiškinantis technologijomis grindžiamo mokymosi integravimo privalumus, ribotumus, mokymo(si) poreikius organizacijose, organizacijos darbuotojų galimą indėlį į technologijomis grindžiamo mokymosi integravimo sėkmę, šio mokymosi nulemtos virtualios mokymo(si) aplinkos ir organizacijoje dirbančių žmonių suvokiamas integravimo būtinumas, nauda ir prasmė individualiu ir organizaciniu požiūriais.

Nuo 2004 m. pradėtas leisti mokslinis žurnalas „Aukštojo mokslo kokybė“ (mokslinis redaktorius prof. K. Pukelis), kuris tapo studijų kokybės tyrimų srityje dirbančių mokslininkų tarptautinės komunikacijos priemone. Sukauptas reikšmingas mokslinis įdirbis, plėtojant studijų kokybės užtikrinimo metodologiją. Ypač daug dėmesio skiriama studijų kokybės vertinimo tyrimams, grindžiantiems švietimo kokybės vertinimo metodologiją bei metodiką (dr. I. Savickienė, prof. K. Pukelis), kurių pagrindu nuo 2007 m. pradėti sisteminiai studijų kokybės tyrimai. Svarbūs ir studijų programų kokybės tyrimai (prof. R. Laužackas, prof. K. Pukelis, prof. L. Sajienė, dr. N. Pileičikienė dr. A. Allan) 2004 m. kartu su kitų 7 Europos Sąjungos šalių tyrėjais ES 6-osios Bendrosios programos (FW6) projekto veiklose nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyse pradėti plėtoti švietimo kokybės politikos tyrimai (prof. K. Pukelis ir I. Mikutavičienė). Nuo 2006 m. kaip svarbi studijų kokybės gerinimo sąlyga lygiagrečiai plėtojami neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimo tyrimai (doc. L. Kaminskienė, dr. A. Fokienė, doc. E. Stasiūnaitienė, V. Šlentnerienė, dr. N. Pileičikienė), kurie tęsiami tarptautiniame lygmenyje iki šiol, koordinuojant dr. E. Trepulei.

Karjeros projektavimo tyrimai universitete pradėti nuo 1999 m. (prof. K. Pukelis). Vėliau prie tyrimų prisijungė VDU Edukologijos katedros mokslininkai: prof. A. Pundzienė, prof. L. Sajienė, prof. E. Danilevičius, L. Navickienė, dr. E. Dailidienė. Karjeros projektavimo tyrimai ypač išplėtoti 2005–2008 m. įgyvendinant ESF projektą, kurio metu, koordinuojant Vytauto Didžiojo universitetui, buvo parengta, akredituota ir išbandyta dar trijuose Lietuvos universitetuose (KU, ŠU, VPU) magistrantūros studijų programa „Karjeros projektavimas“ (2007–2012 m., programos vadovas prof. K. Pukelis). Karjeros tyrimų rezultatai ypač plačiai pritaikyti LR švietimo ir mokslo bei LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijų užsakymu rengiant Lietuvos profesinio informavimo ir konsultavimo sistemos normatyvinius dokumentus bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio rengimo centrų, darbo biržų bei darbo rinkos mokymo tarnybų veiklai organizuoti bei apmokant juose dirbančius profesinio informavimo ir konsultavimo specialistus. Tarptautinė karjeros projektavimo tyrimų dimensija plėtojama dalyvaujant Leonardo da Vinci, Socrates, kitų programų projektuose. Edukologijos katedros mokslininkai dalyvauja europiniame karjeros projektavimo tyrimų tinkle „Network for Innovation in Career Guidance Studies in Europe“, kurį koordinuoja Heidelbergo universiteto mokslininkai (Vokietija). Karjeros projektavimo tyrimų rezultatai plačiai nušviečiami VDU leidžiamame žurnale „Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos“, kituose Lietuvos ir užsienio moksliniuose žurnaluose.

Kasmet rengiamos tarptautinės konferencijos suaugusiųjų švietimo ir profesinio rengimo problematikos tema. Pirmoji bendra tarptautinė konferencija surengta 1997 m. „Nuolatinis mokymasis besikeičiančioje visuomenėje“, nuo 2010 m. organizuojama kasmetinė tarptautinė mokslinė konferencija „Sistemoteorinės profesinio rengimo kaitos dimensijos“, skirta prof. R.Laužackui atminti, pastariaisiais metais kartu su socialiniu partneriu šv. Ignaco Lojolos kolegija. Ypač galaudūs ryšiai edukologijos mokslininkus siejo su Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centru, kuris ilgus metus buvo ne tik tyrimų, studentų praktikų vieta, bet centro administracija, mokytojai kėlė kvalifikaciją Edukologijos katedros ir Profesinio mokymo bei Švietimo studijų centruose organizuojamose studijose, kvalifikacijos tobulinimo renginiuose. Net šeši Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro ir šv. Ignaco Lojolos kolegijos darbuotojai pastarąjį dešimtmetį apgynė edukologijos mokslo krypties daktaro diseertacijas, praturtindami savo praktinę veiklą mokslinėmis įžvalgomis ir pakylėdami profesinį rengimą į aukštesnį lygmenį.

2008 metais edukologijos mokslininkai susijungė į Mokymosi visą gyvenimą tyrimų klasterį, kuris integruoja aptartas tyrimų kryptis. Tais pačiais metais klasterį, kaip aukščiausio lygio mokslinių tyrimų centrą Lietuvoje, pripažino Studijų kokybės vertinimo centro komisija. Klasterio tikslas yra plėtoti profesinio rengimo, karjeros projektavimo, švietimo kokybės vertinimo, suaugusiųjų mokymosi tyrimus bei remtis jų rezultatais plėtojant mokymo / studijų turinio, švietimo kokybės vertinimo, karjeros projektavimo, suaugusiųjų ir e-mokymosi metodologijas. Klasteriui priklauso Edukologijos katedros dėstytojai ir doktorantai, taip pat kitų padalinių darbuotojai, kurie savo mokslinę veiklą sieja su jo tematika. Šiuo metu klasteryje yra 41 narys. Jis kasmet atsinaujina, nes prisijungia jaunieji tyrėjai ir doktorantai. Klasterio pirmininkė – doc. A. Rutkienė, tarybos pirmininkė prof. V. Žydžiūnaitė.

Klasterio tikslas – vykdyti kokybinius, kiekybinius ir mišrius daugiadalykinius ir tarpdalykinius bei specifinius edukologijos tyrimus orientuojantis į įvairias amžiaus grupes, visų tipų švietimo ir ugdymo organizacijas.

1. Suaugusiųjų mokymasis. Tyrimai pasižymi kryptingumu suaugusiųjų mokymesi (andragogikoje) tiriant mokymosi strategijas ir aplinkas, profesionalizaciją, atskirties įveikimą ir įgalinimą mokymuisi, mokymosi pasiekimus bei rezultatus ir jų vertinimą, mokymąsi darbo vietoje.

2. Profesinis rengimas. Iš svarbesnių tyrimo temų galima išskirti pirminio ir tęstinio profesinio mokymo prieinamumą ir perimamumą, nacionalinę ir tarptautinę profesinio rengimo politiką, nacionalinių kvalifikacijų sistemas ir struktūras, kompetencijų vertinimą.

3. Technologijomis grįstas mokymas(is). Bendradarbiaudami su Europos mokslininkais, klasterio mokslininkai tiria informacinių komunikacinių technologijų taikymą profesinio rengimo ir suaugusiųjų švietimo bei aukštojo mokslo srityse ir verslo organizacijose.

4. Aukštasis mokslas. Tyrimai telkiasi į profesinio tapatumo formavimąsi studijuojant aukštosiose mokyklose, akademinę ir intelektinę lyderystę, savivaldų ir savarankišką mokymąsi.

Mokslininkų rengimas

Mokslininkams rengti Edukologijos katedroje visuomet buvo skiriamas išskirtinis dėmesys. Per pastaruosius 25 metus jis transformavosi keletą kartų. Pirmiausia VDU kartu su KU, KTU bei LKKI 1992 10 07 LR Vyriausybės nutarimu Nr.739 buvo suteikta Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties (07 S) doktorantūros teisė. Ši teisė pratęsta LR Vyriausybės 1998 04 18 nutarimu Nr.456 jau tik su KU. LR Vyriausybės 2003 07 15 nutarimu Nr.926 Edukologijos doktorantūros teisė suteikta VDU.

Iki 2016-ųjų apginta daugiau nei 70 edukologijos mokslų krypties daktaro disertacijų. Katedros personalas pajėgus dirbti su tokiu nemažu skaičiumi būsimųjų mokslininkų, – susiformavusios šio darbo tradicijos – tęstinis metodologinis seminaras doktorantams, doktorantų stovyklos, palaikomi ryšiai doktorantūros srityje ir su kitų universitetų mokslininkais. Taip pat apgintos 6 habilituoto daktaro disertacijos: (1998 – R. Laužackas; 1999 – K. Pukelis; 2000 – V.Targamadzė (VU); 2001 – M.Teresevičienė; 2002 – O. Juodaitytė (ŠU), O.Tijūnėlienė (KU)); organizuotos 8 habilitacinės procedūros: (2007 – L. Kaminskienė (VU), J. Ruškus, N. Večkienė; 2008 – R. M. Andriekienė (KU), S. Daukilas (LŽŪU), G.Gedvilienė, L. Sajienė, V. Zuzevičiūtė).

Šiuolaikinės visuomenės patiriamos problemos ir edukologijos mokslui keliami iššūkiai numato būtinybę formuoti mokslininkų mokyklas, kurios galėtų analizuoti šias problemas ir siūlyti praktinį problemų sprendimą. Būtinas edukologijos doktorantūrų resursų koncentravimas, tarpinstitucinis ir tarptautinis bendradarbiavimas labiau sutelkiant turimus resursus, didinant tyrėjų rengimo ir tyrimų atlikimo bei jų publikavimo internacionalizaciją, plėtojant metodologinę diskusiją ir patirties refleksiją. Tai padeda plėtoti vidinę ir išorinę mokslinę kritiką, atvirumą naujoms idėjoms, naujos tyrimo kokybėstaikymą. Vytauto Didžiojo universitetui koordinuojant, 2005–2007m. įgyvendinta inovatyvi doktorantūros konsorciumo idėja. Projekte „Tarpuniversitetinės edukologijos doktorantūros konsorciumo sukūrimas“4 sukurta ir išbandyta tinklinė doktorantų rengimo struktūra, kur buvo sutelkti keturių universitetų (VDU, KU, ŠU ir VPU) resursai siekiant pagerinti edukologijos mokslo (doktorantūros) kokybinius rodiklius, apimančius mokslines kompetencijas, būtinas konkurencingam ir integraliam moksliniam bendradarbiavimui Europos ir pasauliniame lygmenyje, išplečiant sąveikos tarp mokslinių mokyklų ribas bei užtikrinant mokslininkų ir doktorantų dalykinį bendravimą. Taip 2005–2007 m. buvo padėtas pagrindas doktorantūros konsorciumo idėjai.

Esminis lūžis rengiant mokslininkus, tyrimų kokybės ir tarptautiškumo atžvilgiu įvyko 2011 m., kai Edukologijos katedros iniciatyva edukologijos mokslo krypties doktorantūros teisę įgijo Vytauto Didžiojo universitetas (tapo koordinuojančia institucija) kartu su Klaipėdos, Mykolo Romerio, Vilniaus universitetu ir užsienio partneriu Aveiro universitetu (Portugalija). Patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-1019 ( http://www.edukologijosdoktorantura.lt/ ).

Doktorantams svarbu bent mėnesį studijų laikotarpiu praleisti užsienio universitete, dalyvauti doktorantų vasaros stovyklose ir seminaruose, tarptautiniuose mokslo projektuose. Edukologijos katedra taip pat organizuoja įvairius tarptautinius renginius, pavyzdžiui, 2013 m. organizavo doktorantų vasaros stovyklą „Virtualus mobilumas aukštojoje mokykloje“. Joje dalyvavo šešių šalių universitetų doktorantai ir dėstytojai: 35 doktorantai ir 15 dėstytojų iš VDU, Latvijos universiteto, Jagelonijos universiteto (Lenkija), Aveiro universiteto (Portugalija), Oviedo universiteto (Ispanija), Pavijos universiteto (Italija). Šios vasaros mokyklos rezultatas – parengtas tarptautinių komandų mokslinių straipsnių rinkinys virtualaus mobilumo tematika mokslo žurnale „Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos“ (2014 m. Nr. 25, ISSN: 1392-6241).

Tarptautinį bendradarbiavimą palaiko ir doktorantūros komiteto narė prof. Nilza Costa (Aveiro universitetas, Portugalija), kuri yra vizituojanti VDU profesorė, jos dėstomas studijų dalykas doktorantūroje yra „Akademinis rašymas“. Kas antrus metus ji atvyksta dėstyti į VDU kaip ERASMUS dėstytoja. Kasmet spalio pirmą savaitgalį vyksta tarptautinės konferencijos, kuriose doktorantai pristato savo disertacijų projektus. Jose vaizdo konferencijų būdu dalyvauja ir Aveiro universitetų mokslininkai. Kasmet bent 4–5 doktorantų projektai yra rengiami anglų kalba ir jiems grįžtamąjį ryšį teikia Prof. N. Costa ir mokslininkų grupė (Susana Pinto, Ana Baptista, Diana Oliveira ir kt.) iš Aveiro universiteto, Edukologijos technologijų instituto. Portugalų mokslininkai ne tik komentuoja projektus, raštu rengia atsiliepimus, teikia siūlymus tobulinti, bet ir toliau komunikuoja su doktorantais, jei kyla klausimų.

Doktorantai turi galimybes tobulintis tęstiniame seminare „Socialinio tyrėjo mokykla“ (vadovė prof. V. Žydžiūnaitė). Šio seminaro vasaros mokyklos (2012 m.) metu renginius vedė dėstytojai iš Australijos, JAV, Olandijos.

Tarptautiškumo plėtojimas yra šios edukologijos krypties būdingas bruožas. 2004 metais kartu su užsienio kolegomis įkurta ir Lietuvoje įregistruota Baltijos regiono suaugusiųjų švietimo tyrimų asociacija (Baltic Region Association for Research in Adult Education, BARAE), kuri padėjo inicijuojant ir leidžiant tarptautinį mokslinį žurnalą „Studies for Learning Society“. Žurnalo leidėjai – Latvijos universiteto, Talino universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai. Žurnalas publikuojamas Talino universitete.

Edukologijos katedros mokslininkai aktyviai dalyvavo įvairiose nacionalinėse nevyriausybinėse organizacijose ir tarptautinėse organizacijose:

ASEM HUB – Azijos ir Europos bendradarbiavimo asociacija;

BARAE – Baltic Region Association for Research in Adult Education asociacija;

BBCC – Baltic and Black Sea Circle Consortium in Educational Research;

CEDEFOP – European Centre for the Development of Vocational Training;

CICE – Childrens Identity & Citizenship in Europe;

EDEN – European Distance and E.learning Network;

LieDM – Lietuvos nuotolinio ir e.mokymosi asociacija;

LSŠA – Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija.

Dėstytojai yra kitų organizacijų veiklos ekspertai , nemažai jų yra Lietuvos mokslų tarybos, Studijų kokybės vertinimo centro ekspertai, važinėjantys ir vertinantys studijų programas kituose universitetuose ir kolegijose (L. Sajienė, K. Pukelis, M. Teresevičienė). Darbo grupių, susijusių su pedagogikos studijomis, narės ŠMM buvo L. Sajienė, O. Norkutė.

2008–2014 m. prie Edukologijos katedros sėkmingai veikė moksleivių būsimųjų pedagogų klubas, kuriam negailėdama savo laiko nuoširdžiai vadovavo doc. T. Lileikienė. Jame rinkosi baigiamųjų klasių moksleiviai, norėdami geriau susipažinti su mokytojo profesija, atrasti savo pašaukimą. Kai kurie iš šio klubo dalyvių tapo VDU ir edukologijos programų studentais.

2015 m. pradėjo veikti Edukacijos akademija, skirta 10–12 klasių mokiniams, besidomintiems socialiniais mokslais. Švietimo ir ugdymo kryptis – viena iš tų, kuriai šiandien ypač reikia naujų įžvalgų, tarpdalykinių tyrimų ir jaunų specialistų. Paskaitas ir interaktyvius užsiėmimus veda Edukologijos katedros profesoriai, docentai, lektoriai ir doktorantai.

Edukologijos katedra, bendradarbiaudama su Ugdymo plėtotės centru, 2012–2014 metais priėmė bendrojo lavinimo mokyklų ir gimnazijų mokytojus stažuotis. Stažuotojai tampa katedros dalimi, įtraukiami į katedros veiklas arba / ir studijuoja magistrantūroje. Per 2012–2015 m. penki stažuotojai tobulinosi tyrimų ir metodikos srityje (Mykolas Fedaravičius ir Edgaras Gabrielaitis, Janija Ivašauskienė, Sigita Krasauskienė, Rasa Bieliūnaitė), iš jų trys baigė „Švietimo vadybos“ magistrantūros studijas.

Beveik visi katedros dėstytojai vyksta į Lietuvos mokyklas skaityti paskaitų moksleiviams ir mokytojams įvairiausiomis temomis: „Kaip pasirinkti kokybiškas studijas“, „Kaip pasirengti motyvaciniam testui?“, „Lyderystė – ar tai man?“, „Kaip sėkmingai pasirinkti profesiją?“, aktyviai vyksta vizitai į Lietuvos mokyklas, pristatant VDU ir socialinių mokslų fakulteto studijų programas.

Šiuolaikiniai švietimo klausimai peržengia tradicinį pedagogikos supratimą švietimo ir ugdymo problematikai išsiplečiant į tokias sritis, kaip pilietinė visuomenė, virtualūs ir informaciniai tinklai, verslas, politika, vietinės bendruomenės, įvairių interesų socialinės grupės (tautinės mažumos ir migrantai, subkultūros ir nevyriausybinės organizacijos ir t. t.) bei socialinės atskirties grupės (neįgalieji, grįžę iš įkalinimo įstaigų, prekybos žmonėmis aukos ir t. t.). Ugdymo ir švietimo procesai perkeliami iš klasių ir auditorijų į natūralias aplinkas, kai mokomasi organizacijose, kuriose vykdomos profesinės veiklos, ar bendruomenėse, kur vykdomos socialinės pilietinės veiklos. Šiandien ypač aktualizuojamas besimokančių organizacijų reiškinys, kai organizacijų nariai mokosi keisdami organizacinę elgseną. Organizacijos pačios tampa švietimo objektu joms besimokant pagal savus

mokymosi dėsningumus. Aktualūs tampa tokie nauji uždaviniai, kaip grįžusių iš emigracijos šeimų ir jų vaikų ugdymas, gyvenančiųjų užsienyje lietuvių lietuvybės ugdymas taip saugojant ir plėtojant tautinį tapatumą. Savita besimokančiųjų grupė yra vadinamasis trečiasis amžius, kai mokytis pradeda asmenys profesinės karjeros pabaigoje ar ją jau užbaigę. Gausūs ir įvairūs besimokančiųjų srautai, švietimo ir ugdymo institucijų įvairovė neatsiejama nuo esminių Lietuvos tautinio tapatumo bei Lietuvos kaip valstybės ateities kūrimo klausimų, kurie atsispindi Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“5, jos siekinys – sumani visuomenė, kuri yra kūrybinga, atvira ir atsakinga. VDU edukologų atliekami švietimo tyrimai yra to siekinio sudėtinė dalis.

Edukologijos katedros studentai buriasi į Jaunųjų karjeros specialistų klubą (JauKaS). Jaunųjų karjeros specialistų klubas – tai neformali ir savanoriška organizacija, kurią įkūrė veiklūs ir aktyvūs Edukologijos katedros studentai. Šis klubas jungia studentus, dėstytojus, Universiteto bendruomenės narius ir kitus, besidominčius edukologija, profesiniu konsultavimu ir karjeros projektavimu. Ji įregistruota tik 2015 m. spalio 14 d., tačiau jau spėjo nuveikti nemažai darbų ir kuria ambicingus planus.

Pagrindinis JauKo tikslas yra skatinti edukologijos, profesinio konsultavimo ir karjeros projektavimo populiarumą akademinėje bendruomenėje ir už jos ribų, suburiant veiklius, besidominčius švietėjiška veikla asmenis į vieną bendruomenę, kurie noriai dalintųsi gerąja patirtimi ir idėjomis, padėtų kurti ir įgyvendinti sumanymus.

Edukologijos katedros gausus būrys absolventų yra pasklidęs po ikimokyklines įstaigas, bendrojo lavinimo mokyklas, gimnazijas, profesinio rengimo įstaigas, kolegijas, universitetus, verslo, nevyriausybines, privačias ir biudžetines organizacijas. Jie sėkmingai plėtoja savo karjerą kaip mokytojai, švietimo vadybininkai, karjeros konsultantai, personalo veiklos specialistai, vadovai, darbuojasi bankuose ir atstovauja Lietuvai Europos Komisijoje.

Edukologijos katedroje reguliariai vyksta renginiai ir susitikimai, skirti absolventams. Kasmet susitikimų formatas keičiasi, tačiau visuomet absolventai kviečiami neformaliam pokalbiui katedroje, kur dalinasi prisiminimais apie studijų laikus, pasakoja apie pokyčius nuo studijų baigimo iki dabar, dalijasi nuveiktais darbais ir pasiekimais, siūlo idėjas būsimiems absolventų susitikimo renginiams.

ŠVIETIMO STUDIJŲ CENTRAS

doc. dr. Giedra Linkaitytė

1997 m. išskaidžius Vytauto Didžiojo universiteto Pedagogikos centre vykdomas veiklas suaugusiųjų švietimo tikslams, buvo įkurtas savarankiškas Švietimo studijų centras (ŠSC). Centro įkūrėjai buvo prof. Vytautas Černius ir prof. habil. dr. Margarita Teresevičienė.

Visus darbuotojus vienijo bendra idėja – jungiant teoriją ir praktiką išskirti ir plėtoti perspektyviausias švietimo kaitos kryptis, padedant švietėjams įgyti būtinus gebėjimus.

Palaipsniui į ŠSC veiklas įsijungė pažangos suaugusiųjų švietime siekiantys edukologai, šios srities programose studijuojantys magistrantai bei doktorantai. 1999 m. jam vadovauti pradėjo doc. dr. Giedra Linkaitytė.

Įkurtame centre dirbantys edukologai siekė tenkinti besikeičiančios visuomenės mokymosi poreikius, ieškoti perspektyvių ugdymo naujovių, grįstų demokratijos ir atviros visuomenės vertybėmis, ir vykdyti jų sklaidą. Palaipsniui šis padalinys tapo suaugusiųjų švietimo ir mokymosi centru, atviru progresyviai edukacinei patirčiai, Lietuvos ir užsienio mokslininkų nuomonėms, moderniųjų technologijų naudojimui. Nacionalinės švietimo politikos gairės ŠSC veikloje buvo įgyvendinamos plėtojant mokymosi visą gyvenimą idėją ir kuriant prielaidas suaugusiųjų švietimo sistemoje dirbančių profesionalams – andragogams – rengti. Praktinė suaugusiųjų švietimo patirtis ŠSC kaupiama organizuojant tiek formalųjį, tiek neformalųjį švietimą, teorinės studijos vykdomos

bendradarbiaujant su Edukologijos katedra, projektinei veiklai telkiami profesionalai, dirbantys įvairiuose Vytauto Didžiojo universiteto padaliniuose.

Tęstinis mokymasis

Tęstinis suagusiųjų mokymasis vyksta formaliųjų studijų forma, jos ŠSC pradėtos 1998 metais Švietimo ir mokslo ministerijai finansavus magistrantūros studijų programą „Andragogika“, kuri buvo skirta mokytojų švietimo centrų, įkurtų decentralizavus pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemą, vadovams. Nuo centro įkūrimo pradžios iki 2014 m. centre magistrantūros studijos buvo organizuojamos teikiant švietimo vadybos, ugdymo organizavimo ir andragogikos magistrantūros studijų programas. Šios studijos sudarė besimokantiesiems galimybę studijuoti teorinius suaugusiųjų švietimo aspektus, analizuoti suaugusiųjų mokymo(si) problemas bei ieškoti ir moksliniais tyrimais pagrįsti jų sprendimo būdus. Pradėjus andragogikos magistrantūros studijas Lietuvoje trūko patyrusių suaugusiųjų švietimo teoretikų, todėl pirmajame etape teorinėms studijoms buvo telkiami užsienio dėstytojai. Kiekvienais metais atvykdavo prof. V. Čeniaus. Taip pat ŠSC dėstė prof. A. Skrupskelienė, prof. K. Skrupskelis, prof. P. Jarvis, L. Joggi ir kt.

Iki 2011 metų andragogikos magistrantūros studijas baigė 77 magistrai. Susidarius kritiniam šią profesiją baigusių specialistų kiekiui išryškėjo jų poreikis įteisinti šią profesiją ir buvo pradėtas mokslinis tiriamasis darbas, pasitelkiant praktinės andragoginės veiklos patirties turinčių suaugusiųjų švietėjų. Šio darbo tikslas buvo aprašyti andragogo profesinę veiklą, apibrėžti šiai profesinei veiklai kokybiškai atlikti reikalingas kompetencijas ir taip pasirengti šią profesiją juridiškai įteisinti. ŠSC dėstytojai ir darbuotojai (doc. dr. Giedra Linkaitytė, dr. Lineta Žilinskaitė, dr. Asta Lapėnienė, dr. Audronė Valiuškevičiūtė, Diana Tumaitė ir kt.) dalyvavo projektinėse veiklose, kurios buvo nukreiptos įteisinti andragogo profesiją Lietuvoje.

Nuo 2000 metų ŠSC pradėtos rengti profesines studijos, orientuotos į pasirengimą darbui bendrojo ugdymo bei suaugusiųjų švietimo institucijose. Populiariausia ir iki 2014 metų vykdoma mokytojo kvalifikaciją teikianti studijų programa (pedagogika) skirta neturintiems pedagoginio pasirengimo, tačiau dirbantiems ar ketinantiems dirbti bendrojo lavinimo mokyklose, gimnazijose, kolegijose, profesinėse mokyklose ir norintiems įgyti reikalingų gebėjimų darbui su mokiniais.

Epizodiškai pagal poreikius vykdoma andragogines kompetencijas ugdyti padedanti kvalifikacijos tobulinimosi programa andragogika, – ją baigė 34 suaugusiųjų švietėjai. Dirbantiems neformaliojo švietimo institucijose specialistams, neturintiems pedagoginio-psichologinio išsilavinimo, sudaromos galimybės įgyti šiam darbui būtinas kompetencijas per pedagoginių-psichologinių žinių kursą.

 

 

 

Neformalusis suaugusiųjų švietimas

Pedagogikos centro misija Švietimo studijų centro veikloje ryškiausiai pratęsiama plėtojant neformalųjį suagusiųjų švietimą. Besimokantiesiems ypatingai svarbūs buvo prof. V. Černiaus pasiūlyta mokymo(si) galimybė – Tavistock seminarai. Pirmasis Lietuvoje vykęs Tavistock seminaras padėjo jo dalyviams giliau pažvelgti į save ir išjudino nusistovėjusias elgsenas. Tai buvo sunkiai išgyvenamos patirtys, tačiau tolesni įvykiai patvirtino, kad pažinimo džiaugsmas dažnai skatina žmones įsijungti į sudėtingesnius mokymo(si) renginius. ŠSC buvo suorganizuoti trys Tavistock seminarai šiame centre studijuojančioms magistrantų grupėms ir išorės atstovams. Du iš jų vedė prof. Vytautas Černius, vieną – jo parengtų konsultantų komanda.

Neformalus švietimas ŠSC taip pat siejamas su kūrybinio mąstymo lavinimo sistemos diegimu Lietuvoje. Šios sistemos kūrėjas yra Edward de Bono (Oxfordo, Maltos universitetai). Jo idėjas dar 1991 m. į Lietuvą atvežė Australijos lietuvė Nijolė Bižys. Ji VDU Švietimo studijų centro organizuojamame seminare pristatė E. de Bono sistemą, vėliau Peter de Bono vedė pratybas, taikydamas populiariausią E. de Bono metodiką „Šešios mintijimo kepuraitės“. Nuo to laiko kūrybinio mąstymo lavinimo metodikos plėtojimas skirtinguose instituciniuose kontekstuose ir skirtingoms amžiaus grupėms tapo neatsiejama ŠSC vykdomo neformalaus švietimo dalimi. Atskiros kūrybinio mąstymo ugdymo sritys buvo integruotos ir į formaliojo švietimo užsiėmimus, kuriuos vedė doc. dr. G. Linkaitytė, N. Bižys, V. Zuzevičiūtė, A. Valiuškevičiūtė ir kt.

Prisidedant prie mokymosi visą gyvenimą sistemos kūrimo Lietuvoje, švietimo darbuotojų mokymosi procesų inicijavimo ir palaikymo, ŠSC teikiamos edukacinių kompetencijų plėtotei skirtos programos:

• efektyvaus mąstymo lavinimas – besimokančios organizacijos perspektyva;
• atvirojo mokymosi perspektyvos kūrimas taikant IKT dalykų pamokose;
• andragogikos pagrindai;
• pedagoginės praktikos tyrimas mokytojo vaidmens kaitai;
• kompetencijų plėtotės vertinimo aplanko kūrimas profesinės karjeros projektavimo kontekste.

Projektinė veikla ŠSC tarptautinė projektinė veikla prasidėjo 1998 m. dalyvaujant AYTEM projekte „Jauno mokytojo palydėjimas į švietimo rinką distancinio mokymo kursu“ (LEONARDO da VINCI projektas). Šiame projekte buvo sukurta unikali mentorystės programa. Vėlesni projektai buvo orientuoti į suaugusiųjų mokymo(si) aspektus: A-AENFE (2003–2005 m.) – „Vertinimo metodai suaugusiųjų švietėjams, dirbantiems neformaliame švietime“ (SOCRATES-GRUNDTVIG 2), ADU-EDU (2004–2006 m.) – „Suaugusiųjų švietėjo kvalifikacijos žinių visuomenėje“ (SOCRATES-GRUNDTVIG), ACCED (2005–2007 m.) – „Tęstinė mokymo programa konsultantams, dirbantiems suaugusiųjų švietime“ (SOCRATES-GRUNDTVIG 1); INSTALL – „Suaugusiųjų mokymosi strategijų, mokantis užsienio kalbos distanciniu būdu, individualizavimas“ (SOCRATES- GRUNDTVIG) bei FORWARD projektas (2009–2010 m.) – „Suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą procese“.

ŠSC projektai taip pat buvo vykdomi ieškant inovatyvių mokymo(si) formų rengiant specialistus: iCOLL (2005–2007 m.) – „Naujovių įgyvendinimas per bendradarbiavimą“ (SOCRATES-MINERVA), CALAM – „Piliečiai kaip besimokantieji ir mentoriai“ bei SEVAQ projektas „Savęs vertinimo įrankis e-mokyme: kaip pagerinti profesinio mokymo kokybę“ (LEONARDO da VINCI 2). Dalijimasis gerąja patirtimi atviro nuotolinio mokymo srityje vyko pagal projektą BOLDIC – „Baltijos–Šiaurės tinklas patirties mainams“ (SOCRATES-GRUNDTVIG 1).

ŠSC dalyvavo ir respublikiniuose projektuose, kurie buvo orientuoti į andragogo profesinę veiklą: „Suaugusiųjų švietimo institucijų plėtra teikiant šiuolaikines kompetencijas regionuose“ (2004 m.) ir „Andragogo (suaugusiųjų švietėjo), kuriančio mokymosi visą gyvenimą galimybes, profesijos įteisinimo gairės“ (2009 m.).

Leidyba

Svarbi ŠSC veiklos dalis buvo leidyba. 2000 m. bendradarbiaujant su Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba ir Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija buvo išleistas konferencijos straipsnių rinkinys „Suaugusiųjų švietimas dabarčiai ir ateičiai“. 2001 m. siekiant patenkinti besimokančiosios visuomenės poreikius bei orientuojantis į pažangius ir progresyvius mokymosi būdus ir technologijas buvo išleista Peter Jarvis (Surrey universiteto profesoriaus (Anglija)) knyga lietuvių kalba „Mokymosi paradoksai“.

2006 m. išleistas mokomasis leidinys „Pažinkime savo mąstymą. Vanduo ir akmuo suvokimo logikoje“. Šis leidinys – mokymo tikslams adaptuotas E. de Bono knygos „Water logic“ dalis. 2007 m. leidinyje „Organizacija. Grupė. Individas. Tavistock seminaro metmenys“ pristatomas organizacinis mokymo bei mokymosi metodas, sudarantis prielaidas analizuoti grupėse vykstančius procesus ir jų dinamiką. Ypatingą dėmesį šis metodas skiria autoriteto ir atsakomybės reikšmei ir yra skirtas žmonėms, siekiantiems suprasti ir gerinti santykius darbo vietoje.

ŠSC dalyvavimas tarptautiniuose projektuose taip pat inicijavo projektų idėjų sklaidą leidiniuose. 2004 m. išleista į savarankiško mokymosi gebėjimų lavinimą orientuota mokomoji knyga „Suaugusiųjų mokymasis. Mentoriavimas“, kuri buvo tarptautinio Europos Sąjungos SOCRATES programos GRUNDTVIG 1 projekto CALAM rezultatas.

2005 m. išleistas „Atsiverkime ateičiai“ 3 dalių leidinys – tai andragogikos skaitiniai individualioms studijoms. Šiame leidinyje ŠSC andragogai dalinosi savo lūkesčiais, atradimais, idėjomis ir patirtimi. Prie idėjų sklaidos svariai prisidėjo SOCRATES-GRUNDTVIG 1 projektas „Suaugusiųjų švietėjo kvalifikacijos žinių visuomenėje“ (ADU-EDU), kurio lėšomis ir buvo išleista ši knyga. 2006 m. buvo išleisti metodiniai leidiniai„Karjeros konsultanto profesinė elgsena“, kurio paskirtis – supažindinti skaitytojus su vienu iš šešių karjeros konsultanto tęstinio mokymo kurso modulių. Priemonės buvo finansuojamos projekto „Tęstinio mokymo programa konsultantams, dirbantiems suaugusiųjų švietime“ (ACCED). 2006 m. Vykdant SOCRATES-GRUNDTVIG 1 projektą „Suaugusiųjų švietėjo kvalifikacijos žinių visuomenėje“ (ADU-EDU) išleistas leidinys „Suaugusiųjų švietėjas žinių visuomenėje“.

2010–2012 m. įgyvendinant projektą „Suaugusiųjų švietimo sistemos plėtra suteikiant besimokantiesiems asmenims bendrąsias kompetencijas“ buvo parengti du suaugusiųjų mokymo(si) procesų projektavimui ir įgyvendinimui skirti studijų moduliai: „Andragogikos studija: teorijos ir praktikos dermės paieškos“ ir „Andragoginės studijos“. Apibendrinant ŠSC sukauptą patirtį buvo parengtas „Andragogo profesinės veiklos aprašo projektas“, kuriam 2013 m. spalio 22 d. pritarė ŠMM.

Visi čia paminėti ir nepaminėti darbai, įgyvendinti projektai, diskusijos apie Lietuvos švietimo ateitį buvo lydimi prof. Vytauto Černiaus, centro įkūrėjo nuostatos, vertinančios žmogų ir žmogaus tapsmą kaip sąmoningą, kuriančią save ir Lietuvą būtybę. Šiandien šios nuostatos daro atpažįstamus ir naujiems darbams jungia buvusius ir esamus centro darbuotojus, absolventus, studentus. Nors profesorius jau niekada nebeatvyks į Lietuvą, jo mintys apie žmogaus tobulėjimo kelią išlieka ŠSC ateities veiklų gairėmis. Kadangi suaugusiųjų mokymosi poreikiai yra labai skirtingi, jiems teikiamos andragoginio pobūdžio, padedančios mokytis bet kuriame amžiaus tarpsnyje bei sudarant sąlygas saviraiškai ir savirealizacijai.

Profesinio rengimo studijų centras

Vytauto Didžiojo universiteto Profesinio rengimo studijų centro įkūrimą 1997 m. nulėmė įvairios objektyvios ir subjektyvios priežastys. Žinoma, vienas iš svarbiausių veiksnių buvo dr. Rimanto Laužacko ir jo bendraminčių – prof. Vytauto Šerno, dr. Kęstučio Pukelio, prof. Margaritos Teresevičienės, Astos Pundzienės – iniciatyva vykdyti ir plėtoti švietimo bei profesinio rengimo reformai reikalingus mokslinius tyrimus, teikti šių reformų vykdytojams bei pačioms švietimo įstaigoms reikalingą ekspertinę ir metodinę pagalbą. Vertinant Profesinio rengimo studijų centro įkūrimo istorinį kontekstą, galima pastebėti, kad tuo laikotarpiu vyko reikšmingas 1990 m. prasidėjusios profesinio rengimo reformos suaktyvėjimas, kurį ženklino 1997 m. priimtas profesinio mokymo įstatymas. Tačiau R. Laužackas ir jo kolegos pastebėjo, kad greta daugelio objektyvių, socialinių-ekonominių profesinio rengimo reformos stabdžių – finansinių išteklių trūkumo, darbo rinkos problemų, silpnos sąveikos tarp profesinio rengimo įstaigų ir socialinių partnerių – profesinio rengimo reformą trikdo ir stabdo profesinio rengimo sistemos pedagogų bei švietimo vadybos specialistų kompetencijos stoka, nesugebėjimas priimti pokyčiams adekvačius sprendimus, metodologinių ir metodinių žinių, reikalingų projektuoti ir atnaujinti mokymo turinį, profesinio rengimo įstaigų vadybą, trūkumas. Šių problemų sprendimas iš esmės apibrėžė Profesinio rengimo studijų centro veiklos programos turinį per pirmąjį jo veiklos dešimtmetį.

Nuo pat įsikūrimo pradžios Profesinio rengimo studijų centras itin aktyviai dalyvavo įvairiuose profesinio rengimo reformos procesuose bei projektuose. Pažymėtina Centro ekspertų veikla Europos Sąjungos PHARE programos projektuose modernizuojant profesinio mokymo turinį, tobulinant profesinio mokymo įstaigų vadovų kvalifikaciją, organizuojant ir vykdant profesijos pedagogų mokymą, rengiant strateginius profesinio rengimo dokumentus, pavyzdžiui, Profesinio rengimo Baltąją knygą (1998). R. Laužackas itin reikšmingai prisidėjo prie profesinio mokymo turinio reformos, sukuriant metodologinius pagrindus kompetencijomis grindžiamų profesinio rengimo standartams, kurį inicijavo ir vykdė Profesinio mokymo metodikos centras (dabar – Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras). Mokslinėje praktinėje diskusijoje pasiūlyta profesinio rengimo standartų koncepcija rėmėsi nauju požiūriu į veiklos pasaulį ir akcentavo profesinės veiklos tyrimų reikšmingumą. Tai sukūrė reikšmingas konceptualias bei institucines prielaidas Lietuvos kvalifikacijų sistemos koncepcijos idėjos rastis ir ją įgyvendinti po dešimties metų. Ne mažiau strategiškai reikšmingas buvo socialinės partnerystės profesiniame rengimo ir socialinių partnerių interesų suderinamumo modelio sukūrimas atsižvelgiant į Lietuvos profesinio rengimo sistemos specifines sąlygas bei Europos šalių patirtį šioje srityje.

Itin reikšminga Centro veiklos sritis nuo pat jo įkūrimo buvo profesijos mokytojų rengimas ir jų tęstinis profesinis mokymas. Profesinio rengimo studijų centras inicijavo ir įgyvendino strateginės reikšmės projektus, bendradarbiaujant su Europos mokymo fondu, ES profesinio rengimo plėtros centru CEDEFOP, ekspertais iš Vokietijos, Danijos, Suomijos ir kitų šalių, kurių metu 2002 m. buvo parengtas profesijos mokytojo standartas, apibrėžęs šio mokytojo kvalifikaciją bei kompetencijas, profesijos mokytojų rengimo koncepcija, numačiusi profesijos mokytojų rengimo principus, turinį, organizavimą, bei bandomoji profesijos mokytojų pedagoginio rengimo programa. Taip pat buvo parengta profesijos pedagogų rengimo tinklo koncepcija, kuri numatė ir pagrindė institucinę šių pedagogų rengimo sąrangą. Šie dokumentai siūlė tuo metu Lietuvoje naujovišką, nenuoseklų profesijos mokytojų rengimo modelį, kuomet iš pradžių yra įgyjamos profesinės žinios ir patirtis, o po to – pedagoginės ir didaktinės kompetencijos. Paminėtina ir sukurta adaptuota profesijos mentorių rengimo programa, skirta parengti mentorius profesijos mokytojų tęstiniam mokymuisi.

2003–2004 m. Europos mokymo fondo iniciatyva bei bendradarbiaujant su šio fondo deleguotais ekspertais Profesinio rengimo studijų centras atliko sisteminį Lietuvos pirminio vidurinio profesinio rengimo kaitos tyrimą ir palygino jo rezultatus su analogiško tyrimo, atlikto Latvijoje, rezultatais. Šis sistemiškas profesinio rengimo kaitos įvertinimas padėjo koreguoti reformos strategiją.

Profesinio rengimo studijų centras reikšmingai prisidėjo prie 1997 m. įsisteigusio Europos Bendrijos šio rengimo plėtros programos Leonardo da Vinci fondo veiklos programos kūrimo bei įtvirtinimo teikiant metodinę pagalbą, numatant šiuos programos nacionalinius kriterijus bei jos paramos reformai kryptis.

 

Profesinio rengimo studijų centras taip pat inicijavo ir įdiegė Vytauto Didžiojo universitete profesinio mokymo vadybos magistrantūros programą, kurioje studijavo daug profesinio mokymo įstaigų darbuotojų ir kuri reikšmingai prisidėjo prie esminio profesinio rengimo turinio, didaktikos bei vadybos modernizavimo pačiose mokymo įstaigose.

Nuo 1998 metų Profesinio rengimo studijų centre pradėtas leisti mokslinis žurnalas „Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos“, kuriame lietuvių ir anglų kalbomis publikuojami profesinio rengimo tyrimų rezultatai, vykdoma reformos aktualių idėjų bei instrumentų sklaida. Jau pirmuosiuose žurnalo numeriuose daug dėmesio skiriama užsienio šalyse atliktiems profesinio rengimo tyrimams bei tarptautinėms plėtros aktualijoms. Todėl šiuo laikotarpiu žurnalas taip pat tapo reikšmingu aktualios profesinio rengimo metodologijos, politikos ir vadybos mokymosi šaltiniu Lietuvos reformos vykdytojams ir atsakingiems įstaigų darbuotojams.

Nuo pat įsisteigimo Profesinio rengimo studijų centras itin aktyviai bendradarbiavo su profesinio mokymo įstaigomis, diegiant tyrimų rezultatus praktikoje. Pažymėtinas itin kryptingas ir vaisingas bendradarbiavimas su tuometine Kauno lengvosios pramonės ir paslaugų verslo mokykla (dabar – Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras), Alantos profesinio rengimo centru, Lietuvos reabilitaciniu profesinio rengimo centru ir kitomis mokymo įstaigomis, kuris leido efektyviai išbandyti praktikoje daugelį idėjų ir tyrimo rezultatų bei kurti įvairias profesinio mokymo turinio bei didaktikos inovacijas.

1996–2005 m. Vytauto Didžiojo universiteto Profesinio rengimo studijų centre išleistos penkios mokslinės monografijos, apgintos šešios daktaro disertacijos ir keturi habilitaciniai darbai.

Šiuo laikotarpiu susiformavo, augo ir plėtėsi Profesinio rengimo studijų centro personalas. Nuo centro įsteigimo jo veiklos plėtra itin rūpinosi jo iniciatorius prof. R. Laužackas, kurio kūrybinė energija ir intensyvus darbas iki pat 2009 m., kuomet Profesoriaus netekome, itin prisidėjo prie sėkmingos veiklos ir reikšmingų laimėjimų. Centre įvairias tyrimines ir projektines veiklas vykdė daug tyrėjų ir ekspertų, į Centrą atėjusių iš įvairių Vytauto Didžiojo universiteto padalinių bei kitų aukštųjų mokyklų. Centrui vadovavo A. Pundzienė, jame dirbo prof. V. Šernas, prof. S.Grigaliūnienė, prof. K. Pukelis, prof. L. Sajienė, prof. M. Teresevičienė, prof. V. Targamadzė, doc. G. Gedvilienė, T. Sabaliauskas, O. Gurskienė, A. Fokienė, I. Savickienė, E. Danilevičius, E. Dailidienė, J. Kuznecovienė, E. Stasiūnaitienė, L. Navickienė, V. Tūtlys, D. Bukantaitė.

Antrajame savo veiklos dešimtmetyje Profesinio rengimo studijų centras vykdė tyrimus ir projektinę veiklą, susijusią su Lietuvos profesinio rengimo sistemos eurointegraciniais procesais, šios sistemos ir profesinio rengimo procesų orientavimu į mokymosi visą gyvenimą paradigmą. Visų pirma paminėtini 2006–2008 metais atlikti tyrimai, įgyvendinant Europos socialinio fondo finansuotą projektą „Lietuvos nacionalinės kvalifikacijų sistemos sukūrimas“, kurį vykdė tuometinė Darbo rinkos mokymo tarnyba, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija bei Profesinio mokymo metodikos centru. Profesinio rengimo studijų centras šiame projekte parengė Lietuvos nacionalinės kvalifikacijų sistemos koncepciją, vadovavo rengiant Lietuvos nacionalinės kvalifikacijų sąrangos lygmenų aprašus, kurie tapo pagrindu Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygmenų aprašams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintiems 2010 metais. Taip pat bendradarbiaujant su didele mokslininkų ir ekspertų grupe buvo parengta profesinių standartų rengimo metodika bei eksperimentiniai profesiniai standartai statybos bei viešbučių ir restoranų sektoriams. Prof. R. Laužacko suprojektuota ir Profesinio rengimo studijų centro ekspertų išplėtota holistinė nacionalinės kvalifikacijų sistemos koncepcija, grindžiama kvalifikacijų projektavimo, profesinio rengimo vykdymo, kompetencijų vertinimo, kvalifikacijų pripažinimo ir kvalifikacijų sistemos valdymo procesais, buvo pripažinta tarptautinių ekspertų ir naudojama kaip informacijos šaltinis reformuojant nacionalines kvalifikacijų sistemas kitose šalyse. Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašai taip pat išsiskyrė iš kitose šalyse rengiamų kvalifikacijų sandarų atžvalga į veiklos sistemos poreikius, kuri pasireiškė veiklos sistemos charakteristikomis (veiklos sudėtingumo, veiklos atlikėjo savarankiškumo ir veiklos kintamumo) pagrįstais kvalifikacijų lygmenų nustatymo kriterijais. Profesinio rengimo studijų centro ekspertai taip pat dalyvavo rengiant Europos kvalifikacijų sandaros mokymuisi visą gyvenimą aprašus, koordinavo du Europos kvalifikacijų sandaros išbandymo projektus, kurių metu buvo vertinamos šio instrumento teikiamos galimybės vykdyti įvairiuose ūkio sektoriuose suprojektuotų kvalifikacijų tarptautinius palyginimus. Kiti reikšmingi 2006–2015 m. projektai, kuriuos koordinavo arba kuriuose reikšmingas ekspertas buvo Profesinio rengimo studijų centras, yra susiję su Atviros konsultavimo ir informavimo sistemos (AIKOS) kūrimu, neformaliu ir savaiminiu būdu įgytų kompetencijų pripažinimo sisteminimu bei institucionalizavimu, regioninių socialinės partnerystės tinklų kūrimu profesinio rengimo sistemoje, dualinės pameistrystės modelio diegimu Lietuvos profesinio rengimo sistemoje.

Apibendrinant galima išskirti šias Profesinio rengimo studijų centro veiklos gaires ir perspektyvas:

1. Profesinio rengimo tyrimų, susijusių su profesinio rengimo plėtros ateities iššūkiais, vykdymas, išskiriant profesinio rengimo turinio projektavimo, kvalifikacijų ir kompetencijų tyrimus, reikšmingus profesinio rengimo procesams adaptuoti prie ketvirtosios pramoninės revoliucijos keliamų reikalavimų;

2. Lietuvos profesinio rengimo sistemos kaitos stebėsena ir tyrimai globalizacijos ir ES socialinės-ekonominės plėtros strategijų įgyvendinimo kontekste, pavyzdžiui, tarptautinio judumo ir migracijos poveikio profesinio rengimo sistemai ir procesams tyrimai;

3. Ekspertinių veiklų, susijusių su Lietuvos kvalifikacijų sistemos plėtra, sektorinių-profesinių standartų rengimu, vykdymas, glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru ir kitomis atsakingomis institucijomis.

4. Dualinės pameistrystės modelio diegimo ir plėtros Lietuvos profesinio rengimo sistemoje tyrimai ir eksperimentinė plėtra.

5. Profesijos mokytojų ir praktinio mokymo meistrų pameistrystės programoms rengimo metodologinis ir ekspertinis palaikymas.

2018-aisiais metais įkūrus Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademiją, Profesinio rengimo studijų centras tapo šios akademijos Edukologijos tyrimų instituto dalimi.