Psichologija

Psichologijos mokslas Vytauto Didžiojo universitete turi gilią praeitį. Tarpukario metais buvęs savarankiška mokslo šaka, vėliau prijungtas prie pedagogikos mokslų, Antrojo pasaulinio karo metais, kartu su visu universiteto humanitarinių mokslų fakultetu perkeltas į Vilnių, reorganizavus universitetą ten ir likęs bei, galiausiai, atsinaujinęs atkūrus Vytauto Didžiojo universitetą.

Tarpukario metais Vytauto Didžiojo (Kauno) universitete buvo net dvi psichologijos katedros – viena buvo įkurta humanitarinių mokslų fakultete ir buvo vadovaujama prof. Jono Vabalo-Gudaičio, o kita veikė Teologijos fakultete ir buvo vadovaujama prof. vyskupo Mečislovo Rainio, kuris sovietmečiu buvo nukankintas Sibiro lageriuose. Psichologijos mokslas tarpukariu universitete užėmė geras pozicijas. Universitete veikė eksperimentinės psichologijos ir pedagogikos institutas, psichotechnikos laboratorija bei buvo nemaža psichologinės literatūros biblioteka (vadinta seminaru). Didžioji bibliotekos (seminaro) dalis karo bei pokario laikotarpiu buvo išsaugota, daugiausiai Alfonso Gučo pastangomis, o vėliau išvežta į Vilnių6.

Antro pasaulinio karo pradžia iš esmės tapo ir VDU psichologijos istorijos pabaiga. Tarpukario VDU psichologijos istorijos pabaigos pradžia galima laikyti 1940-tų metų žiemą, kai VDU Humanitarinių mokslų fakultetas, kurio sudėtyje buvo ir psichologijos-pedagogikos katedra, buvo iškeltas į Vilnių7, o teologijos-filosofijos fakultetas buvo perkeltas į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją 1940 metų liepą8. Pastebėtina, kad humanitarinių mokslų fakulteto perkėlimą į Vilnių vykdė dar Lietuvos valdžia, atstovaujama Švietimo ministro K. Jokanto9, o teologijos-filosofijos fakulteto iškėlimą vykdė jau sovietinė valdžia, gavusi tiek Vatikano seminarijų, tiek universiteto studijų kongregacijos sutikimus10. Tuometinės Lietuvos valdžia manė, kad socialiniai ir humanitariniai mokslai turėtų būti studijuojami Vilniuje, o Kaune turėtų būti paliekamos medicinos ir gamtos mokslų studijos11, dėl to sprendimas perkelti VDU humanitarinių mokslų fakultetą (ir tuo pačiu psichologiją) į Vilnių ir paversti jį Vilniaus universiteto dalimi neturėtų stebinti. Galiausiai 1950-aisiais sovietų valdžia Vytauto Didžiojo universitetą reorganizavo į dvi skirtingas įstaigas – KPI (Kauno politechnikos institutą), kuris dabar žinomas KTU (Kauno technologijos universiteto) vardu, bei KMI (Kauno medicinos institutą), kuris dabar žinomas LSMU (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto) vardu12.

Universitetas atgimė praėjus beveik 40-čiai metų. Atkurtasis universitetas nuo pat pradžios buvo kitoks, nei kiti sovietinės valdžios suformuoti universitetai. Viena iš naujovių buvo socialinių mokslų fakultetas, kuris buvo įkurtas 1990 m. gruodžio 20 dieną, nuo humanitarinių mokslų fakulteto atskyrus psichologijos ir antropologijos specialybes, kurios pagal esamą klasifikaciją Europoje ir pasaulyje, priklausė socialiniams mokslams. 1990 m. gruodžio 29 d. buvo įsteigta psichologijos katedra. Pirmuoju psichologijos katedros vadovu tapo docentas daktaras Juvencijus Lapė13.

Fakulteto ir katedros atgimimo laikotarpis buvo sunkus ir sudėtingas. Reikėjo dirbti sudėtingu sausio 13-osios įvykių laikotarpiu. Budint ir saugant dokumentus bei turimą vertingesnį inventorių nuo išgrobstymo ar sunaikinimo14 ir visai tautai laukiant Lietuvos nepriklausomybės.

Atkūrus psichologijos katedrą, 1991 metais katedros vedėjas doc. dr. Juvencijus Lapė, tuometinis Socialinių mokslų fakulteto dekanas, ėmėsi organizuoti studijas. Tuomet buvo priimti pirmieji psichologiją studijuojantys studentai, įdarbinti mokslininkai, vykdantys psichologijos mokslo tyrimus. Pradiniai Psichologijos katedros gyvavimo metai buvo labiau skirti psichologijos studijų organizavimui, įgyvendintos 4 metų psichologijos bakalauro ir 2 metų mokyklinės ir organizacinės psichologijos magistrantūros studijos. Atkuriant psichologijos mokslo kryptį Vytauto Didžiojo universitete daug prisidėjo JAV gyvenantys lietuviai psichologijos profesoriai Justinas Pikūnas, Antanas Paškus ir kiti, daug dėstytojų skaityti įvairius psichologijos dalykus buvo pakviesti iš Vilniaus universiteto. Psichologija VDU įgavo mokslinio tyrimo pagrindus profesoriaus Jono Vabalo – Gudaičio, Vlado Lazersono eksperimentiniuose ir klinikiniuose – psichotechnikos darbuose.

Vėliau vadovavimą Psichologijos katedrai perėmė doc.dr. A.Palujanskienė, ji katedrai vadovavo 1994 – 1998 metais.

1996 m. socialinių mokslų fakulteto magistrų diplomų įteikimo ceremonijos dalyviai. Iš kairės į dešinę doc. A. Palujanskienė, prof.J. Pikūnas, doc. B.Grigaitė, stovi dekanas doc. J. Lapė, toliau sėdi dekanato metodistė N. Ratkevičienė, sociologijos katedros vedėjas doc. V. Leonavičius, socialinės rūpybos katedros vedėjas kunigas A. Jagelavičius.

Psichologijos katedroje tuo metu dirbo doc. dr. Vaclovas Martišius, doc. dr. Bronislava Grigaitė, doc.dr. Algirdas Grigonis, į katedrą iš Detroito atvykęs dirbti Detroito universiteto prof. Emeritas Justinas Pikūnas, kas metai vienam semestrui atvyksta Maskvos universiteto prof. Hab. Dr. Vytis Viliūnas. Katedrai talkininkauja Vilniaus universiteto dėstytojai: prof., hab.dr. Romanas Plečkaitis (vėliau pereina į Filosofijos katedrą), doc. dr. Danutė Gailienė, Rasa Bieliauskaitė, Eglė Rimkutė, Birutė Pociūtė, Rimas Kočiūnas ir kiti; Mokyklų psichologinės tarnybos centro darbuotojai Antanas Valantinas ir jos Kaunos skyriaus vadovas Aleksandras Kučinskas; Kūno kultūros instituto docentė Laima Ruibytė. Į mokymo procesą įsitraukė, skaitydami atskirus kursus, konsultuodami JAV prof. Vyautas Bieliauskas, Dalia Katilūtė-Boydstun, Ina Užgirienė, Tobi Green ir kiti.

Katedros dėstytojų mokslinio darbo kryptys siejosi su jos narių nagrinėjamomis problemomis iki jiems ateinant dirbti į VDU. Docentės B. Grigaitė ir A. Palujanskienė tiria vaikų adaptaciją mokykloje ir jų mokymosi problemas. Doc. B. Grigaitė vadovavo trejų metų longitudiniam tyrimui „Rašytinė kalbos mokymas vaikų darželyje“. Už šiuos tyrimus jai buvo paskirtas Atviros Lietuvos fondo finansavimas. Doc. V. Martišius tyrinėjo konteksto plačiąja prasme reikšmę pažinimo procese. Doc. J. Lapė tyrinėjo kito asmens suvokimo ypatumus. 1994 m. VDU leidykla išleido prof. J. Pikūno ir doc. A. Palujanskienės knygą „Asmenybės vystymasis“.

Psichologijos studijos vykdomos pirmoje ir trečioje pakopoje. Bakalauro programos kūrime aktyviai dalyvauja tiek nuolatiniai katedros dėstytojai, tiek talkininkaujantys kitų šalies ir užsienio universitetų dėstytojai. Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Klaipėdos universitetu 1992 10 07 suteikta Socialinių mokslų srities psichologijos krypties doktorantūros teisė. 1992 m. buvo priimti pirmieji trys psichologijos mokslo krypties doktorantai: Remigijus Blumas (vadovas prof. R. Plečkaitis), Junona Silvija Almonaitienė (vadovas doc. dr. E. Rimkutė), Loreta Zajančkauskaitė (prof. J. Pikūnas). Psichologijos doktorantūros teisė pratęsta iki 2003 m. 1998 04 14. Nuo 1998 07 20 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 900 VDU kartu su Vilniaus pedagoginiu universitetu penkeriems metams suteikta Psichologijos krypties daktaro habilitacijos teisė.

1995 – 1998 metais buvo plėtojamos šios psichologijos mokslo kryptys: vaikų brandumo mokyklai bei emocinės būklės tyrimai (doc. dr. Bronislava Grigaitė, doc. dr. Aldona Palujanskienė), emocijų ypatumų tyrimai (prof. habil. dr. Vytis Viliūnas, doc. dr. Albina Kepalaitė), inžinerinės psichologijos bei etnopsichologijos tyrimai (doc. dr. Juvencijus Lapė, Remigijus Bliumas), kognityvinės psichologijos (doc. dr. Vaclovas Martišius), specialiųjų poreikių vaikų psichologios (doc. Dr. Algirdas Grigonis). Psichodiagnostikos metodų kūrimo ir pritaikymo Lietuvoje klausimais dirbo prof. Justinas Pikūnas, įdiegęs Roršacho metodiką ir originalią piešinių diagnostikos metodiką vaikams, parengęs doktorantus: moralės tyrimus vykdžiusią Loretą Zajančkauskaitę ir Visvaldą Legkauską (kartu su doc. V. Martišiumi). Katedroje buvo vystomi vaikų kūrybiškumo tyrimai (doc. dr. Junona Almonaitienė).

1998 metais prof. Alfonso Gučo žmona padovanojo VDU Psichologijos katedrai profesoriaus A. Gučo vardinę biblioteką.

Iš prof. A. Palujanskienės prisiminimų:

Darbo sąlygos buvo sunkios – pastatas senas, menkai šildomas, katedra be inventoriaus ir dėstymo priemonių. Pamažu turtėjome, doc. J. Lapės pastangomis įsirengėme pirmąją psichologijos laboratoriją su veidrodine pertvara, perėmėme prof. A. Gučo asmeninę psichologijos biblioteką, užmezgėme ryšius su Vilniaus, Kauno psichologais. Iki 1991 metų buvo dėstoma bendrauniversitetinis bendrosios psichologijos kursas. Suformavus psichologijos specializacijos trečiakursių kursą ėmėmės ieškoti specialistų galinčių dėstyti įvairius psichologijos dalykus. Pradėjus eiti katedros vedėjos pareigas katedroje radau dirbančius tik du specialistus – doc. J. Lapę ir doc. V. Martišių. Neužilgo katedrą papildė doc. B. Grigaitė, iš Šiaulių universiteto pavyko prisikviesti etatiniam darbui doc. A. Kepalaitę. Maskvos universiteto profesorius V. Viliūnas dirbo vizituojančiu profesoriumi tiek Vilniaus universitete tiek pas mus. Didžiulę paramą suteikė JAV profesoriai iš Lietuvos emigravę dar jaunystėje ir mokslus baigę JAV. Pirmiausiai tai Detroito universiteto profesorius emeritas J. Pikūnas bent trejetą metų gyvenęs universiteto svečių namuose ir nuosekliai dėstęs tiek bakalauro tiek mokyklinės psichologijos magistratūros programose. Prisimenu prof. A. Paškų, prof. M. Katiliūtę, prof. Bieliauską palikusius savo indėlį katedros veikloje. Pradžioje rėmėmės VU psichologų pagalba. Nuo pirmųjų dienų dėstytojais valandininkais dirbo doc. E. Rimkutė ir dėstytoja Poškienė, vėliau prof. B.Pociūtė. Magistratūros studijoms samdėme tada dar docentus R. Kočiūną, D. Gailienę,R. Bieliauskaitę, G. Gudonytę. Talkino ir kiti žymūs Lietuvos psichologai – Gudonis, J.Kasiulis, A. Valantinas, A. Kučinskas, V.Barvydienė, kiek vėliau užsiėmimai vykdavo ir Kauno kardiologijos instituto medicininės psichologijos ir sociologinių tyrimų laboratorijoje, kurios vadovas tuo metu buvo prof. A.Goštautas. Ypač daug padėjo užsieniečiai – parėmė psichologijos knygomis, metodikomis. Iš jų mokėsi studentai, mokėmės ir mes – dėstytojai, nes tai buvo lūžio metai iš tarybinės (rusiškos) psichologijos į vakarų (amerikietišką). Pavyko tuomet vieninteliams Lietuvoje pasitvirtinti psichologijos doktorantūros komitetą, o pirmieji mūsų doktorantai šiandien gerai Lietuvoje žinomi psichologai.

Doc. A. Palujanskienė veda darbo motyvacijos užsiėmimą darbo psichologijos magistrantams pirmojoje katedros laboratorijoje

1998–2002 metais Psichologijos katedrai vadovavo prof. habil. dr. Antanas Goštautas, kuris plėtojo gyventojų psichologinės adaptacijos, žalingos sveikatai elgsenos prevencijos mokslinius projektus. Tuo metu katedroje dirbo du užsienio profesoriai – prof. habil. dr. J. Pikūnas nuo 1997 m. katedroje užėmė pagrindines pareigas, o prof. habil. dr. V.Viliūnas – antraeiles.

1996 m. gruodžio 30 d. buvo apginta pirmosios doktorantūros laidos pirmoji disertacija – R. Bliumo „Etnine priklausomybe determinuotų psichinių reiškinių savitumai“, vad. prof. habil. dr. R. Plečkaitis. 1997–1998 m. apgintos dar dvi pirmosios laidos disertacijos moksleivių kūrybingumo (J. Almonaitienė) ir moralinių normų (L. Zajančkauskaitė) temomis. Prof. habil. dr. A. Goštauto vadovaujami disertacijas išeminės širdies ligos temomis apgynė A. Būta ir N. Ausmanienė. Mokslo publikacijų tematika pasipildė apgintų disertacijų pagrindu parengtais straipsniais iš socialinės psichologijos (R. Lekavičienė, V. Legkauskas), organizacinės psichologijos (A. Pundzienė), mokyklinės psichologijos (L. Bukšnytė, A.Griciūtė), rizikingo elgesio (A. Endriulaitienė) sričių. Dr. Danutė Gailienė apgynė psichologijos krypties habilitacinį darbą.

Psichologijos katedros iniciatyva 2002 m. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Nebraskos universitetu, JAV. Plečiantis mokslinių tyrimų sritims, 2002 m. suformuluota mokslinių tyrimų kryptis „Gyventojų psichologinės adaptacijos problemų amžiaus tarpsniais tyrimai sveikatos, asmenybės ir kognityvinės psichologijos požiūriu“. Svarbiausius mokslinius ir taikomuosius projektus inicijavo ir jiems vadovavo prof. habil. dr. Antanas Goštautas. Šiuo laikotarpiu vyravo publikacijos širdies ir kraujagyslių ligų psichosocialinių veiksnių, mokinių priklausomybę sukeliančių medžiagų prevencijos temomis. Daugiausia publikacijų paskelbė A. Goštautas, I. Pilkauskienė, L. Šinkariova, L. Gustainienė, A. Perminas.

Vykdant mokslinius tyrimus ypač svarbią reikšmę įgijo bendradarbiavimas su socialiniais partneriais. Buvo sudarytos sutartys su Abromiškių reabilitacijos ligonine, Kauno psichiatrijos ligonine, Kauno ir Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklomis.

Didžiausi ilgalaikiai projektai, vykdyti psichologijos katedrų darbuotojų šiuo laikotarpiu, buvo :

1. „Bendravimo psichologijos mokykla“ (1994–2006 m.), kurio viena iš sudedamųjų dalių buvo „Sniego gniūžtės“ stovyklos. Nuo 1994 m. projekto vadovas – prof. habil. dr. Antanas Goštautas, koordinatorė doc. dr. Ina Pilkauskienė;

2. „Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių rūkymo ir alkoholio vartojimo profilaktika“ (1999 m.). Projekto vadovas – prof. habil. dr. Antanas Goštautas.

1998 metais VDU Senate buvo patvirtinta nauja sveikatos psichologijos magistrantūros programa, parengta prof. Antano Goštauto, ilgamečio mokslinio darbo medicinos psichologijos ir širdies ligų profilaktikos srityje pagrindu. Šios programos dėstytojais tapo psichologijos daktarai Ina Pilkauskienė, Aidas Perminas, Liuda Šinkariova, Loreta Gustainienė, statistikos specialistai Raimundas Vaitkevičius ir Virginija Virbalienė, visi įgiję mokslinio darbo patirties tarptautinėse

programose, vykdytose Kardiologijos instituto Medicininės psichologijos ir sociologinių tyrimų laboratorijoje.

Netrukus prof. L. Laužacko iniciatyva buvo pradėtos vykdyti ištęstinių studijų programos sveikatos psichologijos, mokyklinės psichologijos ir organizacinės psichologijos specialistams, turintiems aukštąjį medicininį, pedagoginį ar vadybinį išsilavinimą, užskaitant bendruosius dalykus, dėstytus kitoje aukštojoje mokykloje, ir išlaikius psichologijos specialybės išlyginamuosius dalykus, skaitomus bakalauro programoje.

Prie studijų programų tobulinimo daug prisidėjo vizituojantys ir universitete jau dirbantys profesoriai. Emocijų psichologijos kurso pradininkas – prof. Vytis Viliūnas, vadybą organizacinės psichologijos studentams skaitė prof. Povilas Zakarevičius, neuropsichologijos kursą inicijavo prof. L.I.Vasermanas. Psichodiagnostikos žinovas Detroito universiteto profesorius Justinas Pikūnas, skaitė streso valdymo kursą. Studijų kokybės klausimais konsultavo habil. dr. prof. Kęstutis Trimakas ir habil. dr. prof. Antanas Paškus. Prof. Danguolė Beresnevičienė dėstė mokyklinę psichologiją.

Profesorius James Slate Fleming ( atstovaudamas Black Hills State University, buvo sudaręs bendradarbiavimo sutartį su VDU), profesoriaus A. Goštauto kvietimu, sveikatos psichologijos programą praturturtino Į sprendimus sutelktos trumpalaikės terapijos kursu ir sukūrė savotišką tradiciją – šis dalykas ne tik jau beveik 20 metų dėstomas mūsų universitete ( tapo skiriamuoju mūsų magistrantūros programų ženklu, kurį atpažįsta kitų universitetų bendruomenės), bet ir terapijos veiksmingumo tyrimai prisideda prie jos plėtros tarptautinėje bendruomenėje.

1998 m. Psichologijos katedra buvo išplėsta įkuriant Psichologijos kliniką ir Psichodiagnostikos centrą, kuriems universiteto administracija skyrė po pusę mokslo darbuotojo etato. Šie padaliniai buvo sukurti studentų praktikai organizuoti moksliniu pagrindu, kurti psichologinės diagnostikos metodikas. Studentų praktikai organizuoti 1999 m. buvo įdiegtas ir vykdomas iki 2006 m. taikomasis projektas „Bendravimo psichologijos mokykla“ su „Sniego gniūžtės“ stovykla (nuo 1994 m. projekto vadovas –prof. habil.dr. Antanas Goštautas, koordinatorė – doc. dr. Ina Pilkauskienė). Per šį laikotarpį bendradarbiaujant su Teorinės psichologijos ir Bendrosios psichologijos katedromis bei Lietuvos sveikatos psichologų sąjunga buvo surengta 18 „Sniego gniūžtės“ stovyklų, kuriose dalyvavo apie 1300 mokinių, o psichologo praktiką atliko daugiau kaip 250 studentų. Psichologijos klinikoje nuo 1999 m. buvo vykdytas kitas tęstinis projektas – „Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių rūkymo ir alkoholio vartojimo profilaktika“ (projekto vadovas – prof. habil.dr. Antanas Goštautas), kuriame praktiką atliko visi psichologijos bakalauro studijų studentai. Psichodiagnostikos centre, vykdant projektą Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybai, buvo paruoštos skalės pažinimo procesų ir asmenybės ypatumams nustatyti, kurios padėtų įvertinti šauktinių tinkamumą karo tarnybai (projekto vadovas – A. Goštautas, koordinatorė – I. Pilkauskienė).

„Sniego gniūžtės“ stovyklos buvo populiarios. Jos vykdavo kasmet vis kitame Lietuvos kampelyje, susilaukdavo didelio dalyvių susidomėjimo.

Sveikatos psichologijos programoje, katedroje ir jos padaliniuose buvo vykdomi praktiniai sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos projektai, tiriamas rūkymo paplitimas 2001, 2004, 2009 ir 2014 metais tarp 7–9 klasių mokinių tarptautiniame GYTS (Global Youth Tobacco Survey) – Pasaulio jaunimo rūkymo tyrime (koordinatorius Lietuvoje – prof. A. Goštautas).

2002 metais Psichologijos katedra buvo reorganizuota į dvi katedras: Bendrosios psichologijos ir Teorinės psichologijos. Reorganizacija lėmė labiau formalų dviejų katedrų pasidalijimą studijų pakopomis: Bendrosios psichologijos katedra atsakinga už bakalauro studijas, Teorinės psichologijos katedra – už magistro ir doktorantūros studijas. Abi katedros glaudžiai bendradarbiauja mokslo srityje, visuomeninėje veikloje.

Be ilgametės referentės Ritos Laužackienės neįsivaizduojamas sklandus psichologijos padalinių darbas. 2016 metais ji buvo išrinkta metų darbuotoja. Skirtingais laikotarpiais referentėmis dirbo Gryta Malinauskienė, Živilė Grincevičiūtė, Iveta Gadeikytė, Roberta Gadeikytė-Juškė. Šiuo metu katedros referentės – Neringa Baranauskaitė ir Julija Janulevičė.

Bendrosios psichologijos katedra

Bendrosios psichologijos katedrai 2002–2004 metais vadovavo doc. dr. Antanas Valantinas.

Doc. dr. Antanas Valantinas Bendrosios psichologijos katedros vedėjas 2002–2004 m.

Doc. dr. Antanas Valantinas inicijavo įvairius švietimo plėtotės, pedagoginės psichologijos tyrimų projektus. Taip pat inicijuoti rizikingos elgsenos įvairiuose amžiaus tarpsniuose tyrimai, į kuriuos įsitraukė daugelis katedrų darbuotojų.

Nuo 2004 m. Bendrosios psichologijos katedrai vadovauja doc. dr. Auksė Endriulaitienė.

Bendrosios psichologijos katedroje šiuo laikotarpiu dirbo šie dėstytojai: prof. dr. Auksė Endriulaitienė, doc.dr. Albina Kepalaitė, doc.dr. Vaclovas Martišius, doc. dr. Visvaldas Legkauskas, doc. dr. Algirdas Grigonis, dr. Saulė Raižienė, dr. Viktorija Čepukienė, dr. Rytis Pakrosnis, dr. Aistė Pranckevičienė, dr. Klaudija Pauliukevičiūtė, dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė, Vilma Narkevičienė, dr. Rasa Markšaitytė, dr. Aurelija Stelmokienė. Mokslininkai aktyviai dalyvauja tarptautinėse konferencijose, įvairių nacionalinių bei tarptautinių organizacijų veikloje, įsitraukia į savanorišką veiklą, veda seminarus ir mokymus plačiajai visuomenei (Kauno tardymo izoliatoriuje-kalėjime, pedagogų kvalifikavimo centruose, specialiojo ugdymo įstaigų ir vaikų globos namų darbuotojams, savižinos grupėms ir paskaitas VDU studentams, seminarus mokyklų bendruomenėms, Vaikų Linijoje, LiPSA VDU renginiuose, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre ir pan.).

Studijos. Bendrosios psichologijos katedra vykdo psichologijos bakalauro nuolatines ir ištęstines studijas. Iki 2009 metų ištęstinės (neakivaizdinės) psichologijos bakalauro studijos, plėtojančios visą gyvenimą trunkančio mokymosi idėją, buvo labai populiarios. Tačiau nuo 2010 metų jų atsisakyta ir studentai priimami tik į nuolatines studijas. Dažniausiai bakalauro programos absolventai toliau studijuoja Psichologijos magistro studijose Vytauto Didžiojo universitete ar kitose Lietuvos ar užsienio aukštosiose mokyklose.

Teorinės psichologijos katedra

Teorinės psichologijos katedrai 2002–2006 metais vadovavo prof. habil. dr. Antanas Goštautas.

Katedroje buvo vystomi asmenų psichologinės gerovės bei gyvenimo kokybės tyrimai, žalingos sveikatai elgsenos prevencijos moksliniai projektai.

Nuo 2006 m. rugsėjo mėn. Teorinės psichologijos katedrai vadovauja dr. Loreta Bukšnytė- Marmienė.

2016 m. VDU Tarybos posėdžio (2016 m. birželio mėn 8 d.) nutarimu Bendrosios ir Teorinės psichologijos katedros buvo sujungtos į Psichologijos katedrą, kuriai vadovauti paskirta doc.dr. Loreta Gustainienė. Ji katedrai vadovavo nuo 2016 iki 2022 m.

Studijos. Katedroje vykdomos trys magistrantūros studijų programos (mokyklinė, organizacinė ir sveikatos psichologija) bei psichologijos mokslo krypties doktorantūros studijos (nuo 2011 m. kartu su MRU ir Cordoba (Ispanija) universitetu).

Magistrantūros studijų programoms vadovauja studijų programų komitetai, įkurti 2007 metais. Šie komitetai sudaromi iš universiteto dėstytojų, socialinių partnerių bei studentų. Sveikatos psichologijos magistro studijų komitetui vadovavo prof. habil dr. A. Goštautas, dabartiniu metu – prof. dr. Aidas Perminas. Mokyklinės psichologijos magistro studijų komitetui – doc. dr. Albina Kepalaitė, dabartiniu metu – dr. Jurga Misiūnienė, Organizacinės psichologijos magistro studijų komitetui – doc. dr. Loreta Gustainienė, prof. dr. Auksė Endriulaitienė, dabartiniu metu – dr. Kristina Kovalčikienė.

Katedroje aktyviai rūpinamasi studijų kokybe ir jų tarptautiškumo didinimu. Mokslininkai iš užsienio atvyksta į VDU psichologijos padalinius skaityti paskaitų, dalyvauti doktorantūros studijų procesuose bei mokslinėse diskusijose, o VDU dėstytojai kviečiami dėstyti į užsienio šalių universitetus. Mokyklinės psichologijos magistrantai turi galimybę klausyti profesoriaus M. McFarland iš Nebraskos universiteto Kernyje (JAV) nuotoliniu būdu dėstomą kursą „Globalization and School Psychology“, kuriame kartu su kolegomis iš įvairių šalių nagrinėja psichologo darbo švietimo sistemoje ypatumus. VDU psichologijos padaliniuose ne vienerius metus dirbo JAV psichologijos profesorius R. Kern. 2010 m. Metų dėstytoju ( ir vienu iš sąžiningiausių dėstytojų, studentų požiūriu, Lietuvoje) buvo išrinktas prof. dr. Aidas Perminas, dirbantis Teorinės psichologijos katedroje.

Rūpinantis studijų kokybe buvo rūpinamasi ir didesniu studijų prieinamumu, visi studijų dalykai perkelti į nuotolinę Moodle aplinką, studentai įtraukiami į mokslines bei studijų veiklas, pvz., kartu su katedros mokslininkais vykdo tyrimą apie psichologijos bakalauro studijų studentų pasitenkinimą studijomis, dalyvauja programų komitetų veikloje, programų atnaujinimo procesuose.

Tikėtina, kad aktyvi mokslinė ir projektinė veikla, tarptautiškumo didinimas, rūpinimasis studijų kokybe ir didėjantis VDU psichologų veiklų žinomumas, taip pat bendradarbiavimas su socialiniais partneriais šešerius metus leido išlaikyti santykinai stabilų studentų skaičių , net ir esant nepalankiai demografinei situacijai Lietuvoje.

Psichologijos studijų programų kokybė buvo labai teigiamai įvertinta tarptautinių ekspertų, programos nuolat tobulinamos ir atnaujinamos.

Teorinės psichologijos katedroje dėstė šie dėstytojai: prof. dr. Auksė Endriulaitienė, prof. dr. Aidas Perminas, prof. dr. Liuda Šinkariova, prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė, doc. dr. Albina Kepalaitė, doc. dr. Loreta Gustainienė, doc. dr. Vaclovas Martišius, doc. dr. Visvaldas Legkauskas, dr. Jurga Misiūnienė, dr. Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė, dr. Viktorija Čepukienė, dr. Rytis Pakrosnis, dr. Aurelija Stelmokienė.

Teorinės psichologijos katedros darbuotojai (dėstytojai ir doktorantai) aktyviai dalyvauja mokslinėje ekspertinėje veikloje, tarptautinių ir Lietuvos psichologų organizacijų veikloje, pasižymi dideliu visuomeniniu aktyvumu, dalyvauja susitikimuose su visuomene, skaito viešas paskaitas, dalyvauja televizijos laidose, rašo mokslo populiarinimo straipsnius. Tai iliustruoja žemiau pateikiami pavyzdžiai:

· VDU Socialinių mokslų fakulteto Teorinės ir Bendrosios psichologijos katedros bei Psichologijos klinika 2010 m. lapkričio 25 d. suorganizavo mokslinę-praktinę konferenciją „Psichologai mokiniams apie mokinius“, kuri tapo kasmetiniu renginiu, pritraukiančiu daug mokinių bei mokytojų iš įvairių Lietuvos mokyklų. Taip pat kasmet katedros dėstytojai bei doktorantai veda įvairius užsiėmimus mokiniams ir mokytojams įvairiuose Lietuvos miestuose (paskaitas, seminarus ar interaktyvius užsiėmimus).

· Psichologijos klinika teikė nemokamas konsultacijas VDU studentams, organizavo Mokinių akademiją „Susitikimai su savimi ir kitais“.

· Kiekvienais metais organizuojami du tarptautiniai vaizdo simpoziumai kartu su Nebraskos Kernyje bei Black Hills State universitetais.

· Keturi psichologijos katedros darbuotojai 2009–2010 metais šventė 70-ies metų jubiliejus, todėl psichologijos katedros padaliniai pažymėjo šiuos įvykius jubliejiniu savo leidžiamo žurnalo numeriu („Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris“, 2010

Nr.5) bei moksline konferencija „Vaiko psichologijos plėtra VDU: žmonės ir darbai“ (2010 01 08, dalyvių skaičius – 173). Šioje konferencijoje dalyvavo psichologai mokslininkai iš visos Lietuvos, diskutavo apie šios tyrimų tematikos aktualumą, padėtį ir plėtrą visoje Lietuvoje, ne tik VDU.

· 2010 metais psichologijos padaliniuose buvo vykdomas LEONARDO DA VINCI programos mobilumo projektas „Psichologų profesinių kompetencijų tobulinimas: ES šalių patirtis“, kurio metu gavus ES paramą VDU finansavo septynių Psichologijos programų absolventų stažuotes į tris Europos šalis: Didžiąją Britaniją, Islandiją ir Maltą, grįžę absolventai dalijosi patirtimi su studentais, dėstytojais ir kolegomis.

· VDU psichologijos padaliniai bendradarbiauja su kitomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis (kasmet organizuojamos 2 mokslinės-praktinės konferencijos su VU ir MRU).

· Siekdama mokslinius tyrimus integruoti į studijų procesą, Kristina Kovalčikienė 2014 m. gegužės 16 d. disertacinio darbo rezultatus (apie Lietuvos doktorantų profesinio identiteto problematiką bei reikšmę studijų sėkmei) pristatė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) darbuotojams (Vilnius).

Mokslas

Teorinės psichologijos katedra kartu su Bendrosios psichologijos katedra, Psichologijos klinika ir partneriais iš JAV Nebraskos universiteto nuo 2008 metų pradėjo leisti mokslo žurnalą Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris.

Žurnale siekiama nagrinėti žmogaus psichikos reiškinius ir elgesį, laikantis požiūrio, kad psichika ir elgesys atsiranda, vystosi ir funkcionuoja dėl biologinių, psichologinių priežasčių ir sąveikos su socialine aplinka. Holistinis požiūris į psichikos reiškinius ir žmogaus elgesį akcentuoja mokslų integracijos būtinybę. Todėl prioritetinėmis

žurnalo temomis laikomos tos, kurios psichologinius klausimus nagrinėja platesniame kontekste, psichikos reiškinius ir elgesį aiškina atsižvelgiant į tiriamų reiškinių biologinius, psichologinius ir socialinius aspektus. Žurnalas siekia skirtingų sričių ir krypčių mokslininkų bendradarbiavimo vystant psichologijos mokslą, plečiant mokslo pritaikymo praktikoje galimybes, ieškant įvairiapusio asmens ir visuomenės problemų sprendimo greitai besikeičiančiame socialinio gyvenimo kontekste. Šio mokslinio leidinio vyriausieji redaktoriai yra doc. dr. Auksė Endriulaitienė ir doc. dr. Max MacFarland, kurį 2015 m. pakeitė doc. dr. Tammi B. Ohmstede. Redaktorių pavaduotojai – doc. dr. Loreta Gustainienė (nuo 2017 m. ją pakeitė Laura Šeibokaitė) ir Teara Archwamety, kurį nuo 2015 m. pakeitė doc. dr. Douglas Tillman.

Siekiant didesnio tarptautiškumo ir mokslo publikacijų kokybės nuo 2015 metų žurnalas, atnaujinęs redakcinę kolegiją, leidžiamas anglų kalba. Savo veiklą žurnalas nutraukė 2020 metais.

Galima pasidžiaugti psichologijos krypties doktorantūros raida: 2007 metais buvo atkurta doktorantūros teisė VDU psichologijos kryptyje, o šiuo metu doktorantūra sėkmingai vykdoma kartu su MRU. Prof. dr. Aidas Perminas 2014 m. buvo apdovanotas XI Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencijoje „Psichologiniai tyrimai. Reikšmė visuomenei – iššūkis tyrėjui“ kaip labiausiai jaunuosius tyrėjus skatinantis vadovas.

Nuo 2008 m. labai išaugo psichologijos padalinių darbuotojų publikacijų ISI ir pripažintų tarptautinių leidyklų leidiniuose skaičius.

Psichologijos padalinių darbuotojai aktyviai dalyvauja projektinėje veikloje. Pastaraisiais metais psichologijos padaliniuose inicijuoti ir vykdyti šie reikšmingiausi projektai:

• LMT projektas „Motyvavimo pokalbio efektyvumo vertinimas, mažinant lėtinėmis ligomis sergančiųjų rizikos veiksnius“ Nr. MIP-081/2014, vadovė – L. Šinkariova, tyrėjai: L. Žajančkauskaitė-Staskevičienė, J. Misiūnienė, R. Petrolienė, L. Alčiauskaitė;

• MTEP užsakomasis projektas „Pretendentų į vairuotojų egzaminuotojus atrankos į darbą sistemos sukūrimo ir testavimo paslaugų teikimas“ VĮ „Regitra“, viešojo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 10-84 (2015 11 17), ekspertų grupės vadovė – A. Endriulaitienė, ekspertai: K. Žardeckaitė-Matulaitienė, L. Šeibokaitė, R. Markšaitytė, L. Bukšnytė-Marmienė;

• Projektas „Potencialių jaunų pažeidėjų keliuose atpažinimas prieš jiems pradedant vairuoti: psichologinis profilis“ (sutarties Nr. GER-005/2015)“, vykdomas pagal nacionalinę mokslo programą „Visuomenės gerovė“. Projekto vadovė – K. Žardeckaitė-Matulaitienė, tyrėjai: L. Šeibokaitė, R. Markšaitytė, J. Slavinskienė. Projekto trukmė 2015 07 10 – 2017 06 30;

• Mokslininkų grupių VI kvietimo projektų konkursas: „Pradinių klasių mokinių socialinės kompetencijos ilgalaikis tyrimas: raidos veiksniai ir reikšmė prisitaikymui mokykloje“. doc. dr. A. Kepalaitė, doc. dr. V. Legkauskas, Š. Magelinskaitė-Legkauskienė, 2015-2018 (Nr. MIP-003/2015);

• Mokslininkų grupių projektas „Psichikos ligos stigma: psichologų ir socialinių darbuotojų požiūris į psichikos ligomis sergančius asmenis ir jo reikšmė profesinei veiklai“ ( Nr. MIP-001/2015). Projekto trukmė 2015 07 01 – 2018 03 01, vadovė – A. Pranckevičienė, tyrėjai: A. Endriulaitienė, K. Žardeckaitė-Matulaitienė, R. Markšaitytė;

• VDU klasterių konkurse laimėtas projektas „Bendrojo lavinimo ir jaunimo mokyklų mokinių rizikingo elgesio internete apraiškos bei tokio elgesio suvokimo palyginimas“ (P-S-16-06) vadovė – K. Žardeckaitė-Matulaitienė;

• VDU Klasterių mokslo projektų konkurso finansuoto projekto „Kompiuterinės psichologinės savi-pagalbos programos, pagrįstos susitelkimo į sprendimus požiūriu („Asmeninių pokyčių programa“),

tobulinimas, pritaikant studentiško amžiaus vartotojų poreikiams“, Reg. nr. P-S-15-07, 2015-10-27), vadovas – R. Pakrosnis, vykdytoja – V. Čepukienė;

• MTEP projektas „Psichosocialinių veiksnių ir komercializavimo svarba efektyviam paslaugas teikiančių organizacijų funkcionavimui ir vystymuisi“, Nr. VP1-3.1-ŠMM-08-K-01-016 (vykdytas kartu su Socialinio darbo katedra), vykdytojai: A. Endriulaitienė, L. Bukšnytė-Marmienė, L. Gustainienė, A. Stelmokienė, G. Jarašiūnaitė, G. Genevičiūtė-Janonienė;

• LMT projekto „Psichofiziologinės įtampos mažinimo metodų efektyvumo įvertinimas studentų populiacijoje“, vadovas – A. Perminas, vykdytojai: L. Gustainienė, G. Jarašiūnaitė, I. Pečiulienė (sut. Nr. MIP-111/2012);

• Pozityviųjų psichosocialinių veiksnių, skatinančių darbuotojų gerovę ir palankią darbo aplinką, analizė“ (LMT, 2010, vadovė L. Gustainienė).

 

 

Katedrose dirbančių dėstytojų mokslinių interesų sritys:

• Lyderystė ir vadovavimas organizacijoje; Psichologinės rizikingo elgesio kelyje prielaidos bei pasekmės (A. Endriulaitienė);

• Savimonė, tapatumas, susivokimas; Veiksniai, turintys įtakos romantinių santykių stabilumui ir kokybei; Socialinė įtaka ir manipuliacija; Kūrybiškumas; Veiklos motyvacija (V. Legkauskas);

• Asmenybės funkcionavimo ypatumai (prieraišumo stilius; A. Adlerio asmenybės sampratos reiškiniai; emocinių išgyvenimų ypatumai; streso ir jo įveikos ypatumai; refleksijos ypatumai, atidėliojimo ypatumai) (A. Kepalaitė);

• Į sprendimus sutelkta trumpalaikė terapija (praktika ir moksliniai tyrimai; susitelkimo į sprendimus požiūrio taikymas ir tyrimai įvairiuose kontekstuose); Į sprendimus sutelktos savipagalbos metodo kūrimas, pritaikymas įvairioms klientų grupėms, veiksmingumo tyrimai; Šeimos psichologija (įvairūs tėvų irvaikų bei poros santykių / sąveikų aspektai); Globojamų paauglių psichologinio atsparumo ypatumai (V. Čepukienė);

• Emocinis ir fiziologinis atsakas į stresorius; Fiziologinis reaktyvumas; Streso įveika; A tipo elgsena; Eksperimentinė psichologija (G. Jarašiūnaitė);

• Emigracijos veiksniai ir priežastys; Emigracinės nuostatos; Rizikingo vairavimo prielaidos bei pasekmės; Bendravimo įgūdžių mokymas kaip tabako, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo prevencija; Psichologinių asmens savybių ir kognityvinių gebėjimų įvertinimas (R. Markšaitytė);

• Į sprendimus sutelkta trumpalaikė terapija: teorija, praktika, efektyvumo tyrimai, taikymo įvairiose srityse (psichoterapijoje, šeimos konsultavime, savipagalbos tikslais, švietimo, sveikatos priežiūros, verslo organizacijose) galimybės; Psichoterapijos efektyvumo, poveikio mechanizmų tyrimai; Konstruktyvizmas psichologijoje; Pozityvioji psichologija (R. Pakrosnis);

• Vadovavimo psichologija: teoriniai požiūriai; Transformacinis vadovavimo stilius, Vadovavimo efektyvumo vertinimas; Socialinio suvokimo svarba vadovavime, lyčių skirtumai (A. Stelmokienė);

• Psichologinių intervencijų efektyvumo vertinimas; Rizikingo elgesio tyrimai (narkotinių medžiagų vartojimas, rizikingas seksualinis elgesys, pavojingas vairavimas, emigracija); Lyčių problematika psichologijoje (lyčių skirtumų ir panašumų tyrimai, lyčių stereotipai bei jų reikšmė asmeniui); Bendravimo psichologijos tyrimai (tarpasmeninių santykių užmezgimo, palaikymo ir nutraukimo apsektai; žodinės ir nežodinės komunikacijos elementų tyrimai, įvairių bendravimo komponentų ryšys su pasitenkinimu santykiais); Religijos psichologijos tyrimai (religingumo ir

dvasingumo skirtingais amžiaus tarpsniais analizė, religingumo reikšmė asmens psichologinei savijautai bei jo tarpasmeniniams santykiams) (K. Žardeckaitė-Matulaitienė);

• Medicinos (psichiatrijos) ir sveikatos psichologijos mokslinių tyrimų metodologija; Diagnostikos ir poveikio metodų taikymas siekiant stiprinti gyventojų sveikatą ir lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikai ; Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tyrimai; Sveikatos psichologijos integracija ir profesionalizacija sveikatos priežiūros sistemoje (A. Goštautas);

• Individualios psichologijos tyrimai; metodų, skirtų vertinti individualius psichologinius su gyvenimo stiliumi susijusius veiksnius; Adlerio (individualiosios) psichologijos teorijos ir principų taikymas organizacijose, mokyklose ir sveikatos priežiūros įstaigose (R. Kern);

• Asmens atitikimas darbui / profesijai; Profesinis identitetas bei psichologinių charakteristikų svarba profesinio identiteto formavimuisi; Mąstymo stilių reikšmė įvairiose darbo ir mokymosi aplinkose; Darbo / mokymosi motyvacija; Pasitenkinimas darbu / studijomis (K. Kovalčikienė);

• Kūrybiškumas ir intelektas; Veiksniai, lemiantys gabumų realizavimą bei pasiekimų akademinėje veikloje lygį mokykliniame ir jauno suaugusiojo amžiuje (J. Misiūnienė);

• Rizikingo vairavimo ypatumai; Rizikingas elgesys paauglystėje ir suaugusiame amžiuje; Paauglystės amžiaus tarpsnio ypatumai; Emigracijos psichologiniai veiksniai (L. Šeibokaitė);

• Ligos suvokimas, prisitaikymas prie ligos, emocijų ir elgesio sunkumai (L. Zajančkauskaitė-Staskevičienė);

• Asmens psichosocialinės adaptacijos problemos; Vyresnių klasių mokinių savijauta ar kitos psichosocialinės adaptacijos problemos mokykloje; Komunikacija organizacijoje, asmens atitikimo darbo vietai / organizacijai problema, darbuotojų atranka, darbo efektyvumą lemiantys veiksniai ir kitos organizacinės psichologijos temos; Konfliktų diagnostika ir jų valdymas; Karjeros valdymo, profesinio identiteto tematika (L. Bukšnytė-Marmienė);

• Su nepalankiu sveikatai elgesiu susiję psichosocialiniai veiksniai; Sirgti linkusios asmenybės psichosocialiniai ypatumai; Su pasitenkinimu kūnu bei valgymo elgesiu susiję psichosocialiniai veiksniai; Asmenybės savybių reikšmė psichosocialinei adaptacijai; Įvairių psichologinių intervencijos metodų (relaksacijų, grupinių psichologinių intervencijų ir kt.) efektyvumo tyrimai (A. Perminas);

• Įvairių psichologinių ir elgesio sunkumų nesiekiančių klinikinio lygmens tyrimai įvairiose socialinėse demografinėse grupėse; Tarpusavio santykių sunkumų tyrimai; Vaikų ir paauglių psichosocialinės adaptacijos sunkumų tyrimai (L. Šinkariova);

• Pozityvūs psichologiniai ir socialiniai su asmens sveikata ir darbo aplinka susiję veiksniai; Psichosocialiniai rizikos veiksniai darbo aplinkoje (L. Gustainienė).

 

Nuo 2007 m. psichologiniai tyrimai bei projektai VDU Psichologijos katedros padaliniuose vykdomi moksliniame klasteryje „Asmens psichosocialinis funkcionavimas ir psichologinės jo gerinimo galimybės organizacijose, ugdymo ir sveikatos institucijose“. Klasteryje vykdomi tyrimai yra paremti konkrečiomis psichologijos teorinėmis paradigmomis, keliami moksliniai klausimai, susiję su kol kas tyrimais neatsakytais klausimais sveikatos, organizacinės bei mokyklinės psichologijos srityse.

Klasteryje vykdomi šie tyrimai:

· Psichologinių ir elgesio veiksnių, prisidedančių prie ligos išsivystymo, sveikatos stiprinimo ir sergančiųjų reabilitacijos sėkmingumo, tyrimai;

· Subjektyvi gyvenimo kokybė ir gerovė: priežastingumo ir sąveikos su biopsichosocialiniais veiksniais analizė;

· Vaikų, paauglių ir suaugusiųjų tabako, alkoholio ir kitų priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo, savižudiško ir kito rizikingo elgesio psichologinių ir socialinių priežasčių bei pasekmių analizė ir prevencijos priemonių efektyvumo tyrimai;

· Įvairaus amžiaus asmenų psichosocialinės raidos, adaptacijos, mokymo (-si) proceso efektyvumo ir juos nulemiančių socialinių bei kognityvinių veiksnių analizė;

· Žmogiškųjų išteklių valdymo psichologinė analizė bei ekonominės gerovės psichologinių prielaidų tyrimai.

Šių tyrimų rezultatai yra tiesiogiai pritaikomi praktiniame psichologo darbe įvairių tipų organizacijose, švietimo sistemoje, sveikatos apsaugos sistemoje, socialinių paslaugų sferoje.

Klasterio aktualumą pagrindžia mokslinės temos atitiktis daugeliui Lietuvos, Europos ar kitiems MTEP prioritetams, tokiems kaip ESF 2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“, Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją konvergencijos tikslui įgyvendinti ir kt. Šios srities tyrimų rezultatai tiesiogiai pritaikomi praktiniame psichologo darbe įvairių tipų organizacijose, švietimo sistemoje, sveikatos apsaugos sistemoje, socialinių paslaugų sferoje. Mokslo klasterio nariai: Mokslininkų grupės vadovas – prof. dr. Aidas Perminas, klasterio tarybos pirmininkas – prof. dr. Roy M. Kern, klasterio tarybos narė prof. dr. Auksė Endriulaitienė, klasterio tarybos narė doc. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė, prof. habil. dr. Antanas Goštautas,prof. dr. Liuda Šinkariova, doc. dr. Loreta Gustainienė,doc. dr. Albina Kepalaitė,doc. dr. Visvaldas Legkauskas,dr. Viktorija Čepukienė, dr. Rasa Markšaitytė, dr. Jurga Misiūnienė,dr. Rytis Pakrosnis, dr. Aurelija Stelmokienė,dr. Laura Šeibokaitė,dr. Kristina Kovalčikienė, dr. Gabija Jarašiūnaitė,dr. Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė,dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė, Raimundas Vaitkevičius. Doktorantai: Laura Alčiauskaitė, Eglė Urvelytė, Andrius Šmitas, Tadas Vadvilavičius, Erika Varnagirytė, Marija Aušraitė, Jovita Janavičiūtė-Pužauskė, Olga Kirejeva, Karina Kravčenko, Modesta Morkevičiūtė.

Nuo 2011 metų klasterio tematika paskelbta 289 mokslo publikacijos nacionaliniuose ir tarptautiniuose leidiniuose. Nuo 2007 psichologijos mokslo kryptyje apsigynė 31 doktorantas:

Lina Cirtautienė. Vadovų asmenybės bruožų, kultūrinės kompetencijos ir vadovavimo stiliaus svarba vadovavimo ir komandos efektyvumui tarptautinėse virtualiose informacinių technologijų komandose. Kaunas: VDU, 2021.

Ugnė Paluckaitė. Neutralus ir probleminis paauglių savęs atskleidimas nuotraukomis socialiniuose tinkluose: psichosocialinių veiksnių svarba bei prototipo-pasirengimo modelio pritaikymas. Kaunas: VDU, 2021. Dovilė Valiūnė. Mokinių savigarbos, kontrolės lokuso ir subjektyviai suvokiamo socialinio palaikymo reikšmė pykčio valdymo intervencijų, grįstų kognityvine-elgesio teorija, efektyvumui. Kaunas: VDU, 2021.

Oksana Malinauskienė. 15–18 metų paauglių emocijų ir elgesio sunkumų raida: kitimas ir sąveika su suvokta tėvų elgesio ir psichologine kontrole ketverių metų laikotarpiu. Kaunas: VDU, 2020. Justina Slavinskienė. Rizikingai vairuoti motyvuojančių veiksnių ir asmenybės savybių sąsajos svarba paaiškinant vairuotojų, netekusių teisės vairuoti, rizikingą vairavimą. Kaunas: VDU, 2018. Raimonda Petrolienė. Motyvavimo pokalbio veiksmingumas stiprinant sergančiųjų išemine širdies liga motyvaciją keisti sveikatai nepalankų elgesį reabilitacijos laikotarpiu. Kaunas: VDU, 2017.

Renata Arlauskienė. Nuostatų dėl rizikingo vairavimo, vairavimo saviveiksmingumo ir baimės kitimai mokymosi vairuoti metu ir jų svarba vėlesniam pradedančiųjų vairuotojų rizikingam

vairavimui numatyti. Kaunas: VDU, 2017.

 

Brigita Miežienė. Integruoto apsisprendimo ir planuoto elgesio teorijų modelio taikymas sergančiųjų cukriniu diabetu glikemijos kontrolės motyvacijai ir elgesiui paaiškinti. Kaunas: VDU, 2016.

Šarūnė Magelinskaitė-Legkauskienė. Socialinės kompetencijos reikšmė psichosocialiniams mokinių adaptacijos mokykloje rodikliams nuo pirmos iki trečios pradinės mokyklos klasės. Kaunas: VDU, 2016.

 

Ieva Pečiulienė. Asmenybės bruožų reikšmė studentų streso mažinimui dviem atsipalaidavimo metodais. Kaunas: VDU, 2015.

Gabija Jarašiūnaitė. Asmenų, pasižyminčių A tipo elgsena, fiziologinis ir emocinis atsakas į stresorius bei jo kitimas po relaksacijos mokymų. Kaunas: VDU, 2015.

Justina Gaubė. Asmenybės ypatumų pagal Adlerį svarba moterų svorio valdymui. Kaunas: VDU, 2015.

Giedrė Genevičiūtė-Janonienė. Organizacinio įsipareigojimo kitimas ir reikšmė su darbuotoju ir organizacija susijusioms psichologinėms pasekmėms. Kaunas: VDU, 2015.

Kristina Kovalčikienė. Psichologinių, socialinių ir akademinės aplinkos veiksnių reikšmė trečios studijų pakopos (doktorantūros) studentų profesinio identiteto raiškai. Kaunas: VDU, 2014.

Evelina Viduolienė. Motinystės streso ir stresogeninių aplinkybių šeimos gyvenime reikšmė vaiko emocinių ir elgesio sunkumų kitimui vienerių metų laikotarpiu. Kaunas: VDU, 2013.

Milda Astrauskaitė. Individualūs ir situaciniai veiksniai, kaip subjektyviai suvokiamų patyčių darbe, rizikos ir saugos elementai. Kaunas: VDU, 2013.

Jolita Jonynienė. Gyvenimo stilius ir tėvų mokymo programos STEP efektyvumas auklėjimo stiliui ir suvokimui apie vaiko elgesį. Kaunas: VDU, 2013.

Jurga Misiūnienė. Intelektinių gebėjimų bei asmenybės ir šeimos veiksnių svarba paauglių pasiekimams akademinėje veikloje. Kaunas: VDU, 2012.

Aurelija Stelmokienė. Pavaldinių požiūris į vadovavimo efektyvumą: asmenybės bruožų, socialinio suvokimo charakteristikų ir vertinimo sąlygų svarba. Kaunas: VDU, 2012.

Klaudija Pauliukevičiūtė. Moterų gyvenimo kokybės kitimas ambulatoriniu depresijos gydymo laikotarpiu. Kaunas: VDU, 2010.

Rasa Markšaitytė. Psichologinių ir socialinių veiksnių svarba lietuvių emigraciniams ketinimams bei emigravimui. Kaunas: VDU, 2010.

Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė. Rūkymo profilaktikos programos, pagrįstos socialinės įtakos teoriniu modeliu, taikymo VI ir VIII klasių mokiniams, efektyvumas. Kaunas: VDU, 2009.

Laura Šeibokaitė. Save ir kitus žalojančio elgesio kitimai nuo 5 iki 12 klasės ir su šiuo elgesiu susiję psichosocialiniai veiksniai. Kaunas: VDU, 2008.

Aistė Pranckevičienė. Depresija sergančių asmenų savijauta ir subjektyvus gyvenimo vertinimas stacionarinio gydymo laikotarpiu. Kaunas: VDU, 2008.

Rytis Pakrosnis. Sveikatos priežiūros įstaigose gydomų paauglių psichologinio funkcionavimo problemų kitimas Į sprendimus sutelkto trumpalaikio konsultavimo metu. Kaunas: VDU, 2008.

Viktorija Čepukienė. Vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologinio-socialinio funkcionavimo pokyčiai, taikant Į sprendimus sutelktą trumpalaikį konsultavimą. Kaunas: VDU, 2008.

Saulė Raižienė. Mokymo įtaka mąstymo operacijų – klasifikavimo ir serijavimo – raidai septintaisiais vaiko gyvenimo metais. Kaunas: VDU, 2004.

Visvaldas Legkauskas. Socialinės motyvacijos veiksniai formuojantis tikslo siekimo grupės nario savimonei. Kaunas: VDU, 2002.

Asta Pundzienė. Kaitos psichologinių veiksnių modeliavimas organizacijose. Kaunas: VDU, 2002.

Nomeda Ausmanienė. Išemine širdies liga sergančių moterų psichosomatinių ryšių ypatumai. Kaunas: VDU, 2002.

Auksė Endriulaitienė. Rizikingo sprendimo priėmimą ir rizikingą elgesį sąlygojantys veiksniai. Kaunas: VDU, 2002.

Tarptautiškumas. VDU psichologijos padaliniai nuo 2007 m. kasmet kartu su partneriais iš JAV, Nebraskos ir Black Hills State universitetų psichologais, organizuoja po dvi tarptautines vaizdo konferencijas „Aktualūs tyrimai psichologijoje: tarptautinė patirtis“. . Konferencijos vyksta VDU Distancinių studijų centre, o pranešimus skaito minėtų universitetų psichologijos programų studentai, doktorantai ir darbuotojai.

2014 m. liepos 15–18 d. Vytauto Didžiojo universitete vyko 36-oji tarptautinė mokyklinės psichologijos konferencija „Vaikų teisės ir poreikiai: iššūkiai mokyklai, šeimai ir visuomenei“ (Children’s Rights and Needs: Challenges to School, Family, and Society), kurios mokslo komitetui vadovavo doc. dr. A. Kepalaitė, o organizaciniam – dr. R. Markšaitytė. Kadangi 2014 metais buvo 25-osios UN Vaiko teisių konvencijos metinės, šioje mokyklos psichologų konferencijoje buvo akcentuojama vaiko teisių bei poreikių svarba psichologo darbe. Konferencija buvo skirta įvairių sričių praktikams ir mokslininkams, savo darbe susiduriantiems su vaiko psichologija, raida, poreikiais bei teisėmis.

Konferencijoje dalyvavo 280 specialistų iš 35 pasaulio šalių. Mokslinėje konferencijos programoje buvo per 200 skirtingo tipo pranešimų. Kviestinius pranešimus apie vaiko teisių problematiką užsienyje ir

Lietuvoje skaitė Indianos universiteto (JAV) profesorius emeritas Stuart N. Hart ir Vaikų paramos centro direktorė Aušra Kurienė, savo mokslinių tyrimų rezultatus apie paauglių rizikingą elgesį pristatė Mykolo Romerio universiteto profesorė Rita Žukauskienė, o apie gabių vaikų tyrimus pasakojo Marburgo universiteto (Vokietija) profesorius Detlef H. Rost.