„Studijuojant sociologiją atsivėrė naujos galimybės… „ – VDU Taikomosios sociologijos absolventė Rasa Dereškevičienė
Kaip pasirinkai sociologijos studijas?
Prisimenu tuos laikus, kai reikėjo rinktis savo profesinį kelią. Domėjausi įvairiomis studijų programomis, nuo ekonomikos iki psichologijos ir sociologijos. Man patiko tikslieji mokslai, tačiau paskutiniais savo mokslo metais aš nuolat užduodavau sau įvairiausius klausimus. Kaip funkcionuoja visuomenė ir kaip joje vyksta pokyčiai? Kaip tai paveikia žmogų ir jo gyvenimą? Nors man patinka dirbti su tiksliais duomenimis, bet labai svarbus ir žmogiškas ryšys. Tad esu įsitikinusi, kad sociologijoje galima atrasti viską: tiek bendravimą ir santykį su žmonėmis, tiek tiksliais duomenimis pagrįstą informaciją. Renkantis magistro studijas didžiausią įtaką padarė žinojimas, kad VDU dėsto labai stiprūs dėstytojai ir yra kūrybinė laisvė.
Rasa, ką prisimeni iš savo studijų?
Studijuojant sociologiją atsivėrė naujos galimybės. Pajutau laisvę mąstyti, veikloje pasitelkti įvairius metodus ir informacinius šaltinius, analizuoti įvairius duomenis bei diskutuoti. Dėstytojų požiūris į studentą buvo ypatingas. Visada galėdavai leistis į atvirą dialogą ir pasitarti, kelti įvairius klausimus bei abejoti. Ir jeigu tu stengdavaisi, dėstytojai visada tau padėdavo. Manau, kad VDU yra bendruomenė, kurioje gali būti savimi, laisvai išreikšti save.
Papasakok apie savo darbą. Ką veiki, už ką esi atsakinga?
Esu Lietuvos kultūros tarybos administracijos direktorės patarėja. Viena iš mano atsakomybių yra žmogiškųjų išteklių ir klientų patirčių valdymas. Mums ypatingai svarbu kurti motyvuojančią ir auginančią komandos aplinką, įsiklausyti į komandos poreikius, suprasti žmonių lūkesčius, kurti partneryste grįstą bendradarbiavimą. Sociologinis žvilgsnis bei studijų metais įgyti gebėjimai tam tikrais atvejais padeda formuojant komandą, sprendžiant iškylančius sunkumus bei atliekant tam tikras užduotis.
Rasa, kaip sociologas jaučiasi kultūros srityje?
Šioje srityje dirbu jau daugiau nei 10 metų. Darbas su kultūros žmonėmis yra labai įdomus ir prasmingas. Manau, kad kultūros srityje esantis sociologas patenka į nuolatinį vyksmą, kuriame veikia įvairios žmonių grupės, jų interesai ir santykiai, kūryba, tradicijos ir pokyčiai. Kultūros laukas yra platus ir dinamiškas, todėl jame visada gali kažką atrasti ir iš naujo pažinti.
Kultūros taryba vykdo įvairius tyrimus. Ar gali papasakoti apie tai plačiau?
Lietuvos kultūros taryba, pasitelkdama Stebėsenos ir analizės skyriaus darbuotojus arba išorinius tyrėjus, atlieka didelių apimčių kultūros ir meno lauko tyrimus bei vidines analizes. Juose tiria dabartinę Lietuvos kultūros situaciją, finansavimo kultūros organizacijoms ir individualiems kūrėjams pokyčius, meno kūrėjų, vartotojų ir organizacijų būklę, kuria duomenų bazes ir atlieka daug kitų svarbių darbų. Kol kas Stebėsenos ir analizės skyrius nedidelis – vos keturi darbuotojai. Kartais ieškome komandos pastiprinimo, taip pat priimame praktikantus, tad mielai kviečiu motyvuotus ir aktyvius studentus pasidomėti karjeros Taryboje galimybėmis.
Ką veiki už darbo ribų?
Mane labai žavi kelionės. Ypatingi jausmai užplūsta būnant kalnuose: laisvė ir buvimas dalimi kažko didelio ir prasmingo. Viena savaitė praleista kažkur aukštai, gali suteikti energijos visiems metams. Beje, labai mėgstu ir siūti. Kadangi turiu dvi dukrytes, tad vis stengiuosi jas nudžiuginti savo rankomis pasiūtais drabužėliais. Man siuvimas suteikia kūrybinę laisvę bei tuo pačiu yra puikus atsipalaidavimo būdas.
Rasa, ką pasakytum jaunam žmogui, kuris planuoja studijuoti sociologiją?
Prisimenu berods Oskaro Vaildo žodžius, kad grožis slypi žiūrinčiojo žvilgsnyje. Sociologas, turėdamas teorinį bagažą ir žvelgdamas į tam tikrus visuomenės procesus, gali suformuoti savo įžvalgas. Šioje srityje yra galimybė plėtotis jauno žmogaus kūrybiniam potencialui ir skleistis unikaliam požiūriui. Taip pat kitu kampu galima pamatyti ir patį save. Turint sociologinį mąstymą, aplinkoje vykstančius procesus ir sąryšius galima įvertinti plačiau ir objektyviau, pasitelkiant tam tikrus duomenis, argumentus, įžvalgas. Smagiausia dalis, kad pasiėmęs „sociologijos žemėlapį“ tu gali leistis į vis kitokią kelionę.
Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė.
VDU Organizacinės psichologijos absolventės sėkmės istorija
Kaip pasirinkote VDU Organizacinės psichologijos studijas?
Bakalauro studijų metu išsigryninau, kad noriu dirbti su suaugusiais. Darbo aplinka verslo organizacijose buvo ta vieta, kur save įsivaizdavau, norėjau dirbti komandoje, kurti organizacijai ir darbuotojams pridėtinę vertę taikant psichologijos žinias ir įrankius. Visada tikėjau asmens ir darbo suderinamumo svarba, jau bakalauro studijose buvo įdomu nagrinėti šią temą ir matyti kaip didesnis suderinamumas tarp darbo, organizacijos, vadovo ir asmens lemia aukštesnį įsipareigojimą, pasitenkinimą ir neabejotinai – geresnius darbo rezultatus. Tuo pačiu verslas man visada atrodė tokia struktūruota, pamatuojama, tačiau tuo pačiu dinamiška aplinka. Ir tai turbūt rezonuoja su mano asmenybe.
Kas buvo Jums svarbu šiose studijose, ką prisimenate?
Šios studijos buvo koncentruotos informacijos ir praktikų, susijusių su organizacijų psichologija, srautas. Tai skyrėsi nuo bakalauro studijų tuo, kad labai kryptingai didžioji dalis disciplinų buvo pristatoma būtent per verslo aplinkos perspektyvą.
Labai vertinau universiteto liberalumą ir pagarbą studentui nuo pirmų dienų. Jaučiau, kad VDU tikrai siekė ugdyti laisvai mąstančius, sąmoningus žmones.
Labai šiltai prisimenu savo magistrinio darbo vadovę ir stiprią organizacinės psichologijos ekspertę, profesorę Auksę Endriulaitienę. Daugybė kitų psichologijos katedros dėstytojų taip pat yra palikę šiltus prisiminimus. Turėjome nuostabių atvykstančių dėstytojų iš užsienio, kurie ypatingai sudomino ir leido patirti kitokį dėstymo ir darbo auditorijoje modelį. Šiose magistro studijose turėjome tikrai labai įvairių mokymosi, praktikavimosi ir darbo grupėse būdų.
Ką veikiate šiuo metu, kur dirbate?
Po studijų baigimo visą laiką dirbau personalo valdymo srityje. Pradėjau nuo atrankų darbo konsultacinėje kompanijoje, vėliau perėjau prie personalo vadovo pareigų augančioje kompanijoje. Teko prisiliesti prie įvairiausių personalo valdymo procesų, tiek minkštųjų (atranka, ugdymas, veiklos vertinimas, motyvavimas, organizacijos kultūra), tiek labiau kietųjų (projektų valdymas, HR administravimas ir skaitmenizacija, darbo teisė, biudžetai ir pan.). Šiuo metu tarptautinėje organizacijoje, kuri turi 3000 darbuotojų daugiau nei 10 pasaulio šalių, dirbu kaip korporacijos personalo vadovė ir su komanda esu atsakinga už personalo valdymo procesų gerinimą ir įrankių diegimą visoje organizacijoje.
Kokia sritis Jūsų darbe labiausiai Jus traukia?
Labai džiaugiuosi savo darbe įvairiapusiškumu ir nuolatine šios srities raida. Žmogiškųjų išteklių sritis vis kinta, tobulėja, įgauna naujas spalvas (ypač integruojant technologijas) ir net įvairius pavadinimus, tokius kaip „People & culture”, “Employee experience“ ir t.t. Tuo pačiu ši sritis apima labai platų spektrą atsakomybių! Tad sudėjus nuolatinį kitimą ir plotį – tai viena vertus yra didelis iššūkis, kita vertus – nuolatinė intelektualinė stimuliacija, galimybė mokytis ir augti įvairiuose verslo ir žmonių valdymo aspektuose.
Taip pat šį darbą matau kaip labai prasmingą. HR profesionalai turi galimybę daryti įtaką kuriant ir palaikant teigiamą darbo vietos kultūrą, padedant darbuotojams klestėti. Tai sritis, kuri leidžia organizacijoje daug ką pakeisti, ieškant sprendimų, didinant darbuotojų įsitraukimą, produktyvumą ir pasitenkinimą, galiausiai – organizacijos sėkmę.
Šie profesinės srities aspektai labiausiai mane ir traukia, ir džiugina.
Kai būna sunku, iš kur semiatės energijos?
Kai būna sunku, darau pauzę. Stabtelėjimas, laikas sau viską sustato į vietas, svarbu tik žinoti, kas tinkamai papildo asmeninį kuro baką ir sąmoningai skirti tam laiko. Stengiuosi išlaikyti sveiką balansą tarp darbo ir laisvalaikio, lavinti ne tik savo protą darbe, bet ir kūną po darbo, skirti laiko savo pomėgiams ir mylimiems žmonėms.
Darbo aplinkoje sunkiose situacijose labai vertinu kolegų palaikymą. O asmeninėje aplinkoje turiu savo srities profesionalų, su kuriais pasidalinimas patirtimis tikrai suteikia energijos, įkvėpimo ir noro toliau judėti tik į priekį.
Kokie Jūsų pomėgiai?
Pomėgių yra visa puokštė, dažniau laikas riboja visus juos puoselėti tiek, kiek galbūt norėčiau, tad pagrinde užsiimu sportu ir aktyviu laisvalaikiu ypač vasarą (dviračiai, pasivaikščiojimas gamtoje, maudynės ir pan.). Mėgstu pakeisti aplinką ir keliauti, tyrinėti naujas vietas. Taip pat užsiimu siuvimu, sodininkyste, mėgaujuosi muzika ir lankausi koncertuose. Laikas nuo laiko vis noriu ką nors naujo išmokti, turiu tarptautinį koučingo sertifikatą ir šiuo metu studijuoju Mindfulness, siekdama sertifikuotis kaip Mindfulness mokytoja.
Ką pasakytumėte studentams, kurie svarsto rinktis šias magistrantūros studijas?
Šiandien organizacijų psichologija yra ypatingai įdomi sritis ir kuo toliau, tuo labiau įgaunanti svarbą. Technologijų ir dirbtinio intelekto kontekste nemaža dalis profesijų jau yra pakeistos ar artimoje ateityje išnyks. Įvairiose apžvalgose prognozuojant ateities paklausiausias profesijas sąrašo viršuje atsiduria socialinės, psichologijos ir sveikatos srities profesionalai, ne išimtis organizacijoje – personalo valdymo funkcija (organizacinis psichologas), kuriam verslo aplinkoje tenka susidurti su labai kompleksiškų problemų sprendimu, darbas reikalauja emocinio intelekto ir puikių bendravimo su įvairiausiais žmonėmis įgūdžių (pvz. talentų valdymas, konfliktų sprendimas, pokyčių valdymas, organizacijos kultūra ir t.t.) – tai yra tai, ką sunku pilnai replikuoti. Žinoma, stebime didžiulę HR technologijų plėtrą, kurios dėka šios srities specialistai gali priiminėti dar labiau duomenimis grįstus ir greitesnius, labiau savalaikius sprendimus, turinčius teigiamą įtaką organizacijos pelno rodikliams. Tokiame kontekste sėkmingai veikia tie, kurie geba nuolat mokytis ir greitai adaptuotis.
Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė
VDU Socialinio darbo absolventė Gerda Laurinavičienė: „tikiu tuo, ką darau, nors kartais būna be galo sunku…“
Gerda, kaip tu pasirinkai VDU Socialinio darbo studijas?
Atsimenu, kai mama 12 klasėje manęs paklausė, ar man nebūtų įdomu studijuoti socialinį darbą. Tuo metu buvau girdėjusi, kad yra tokia profesija ir studijų programa, bet nebuvau labai įsigilinusi į ją. Mama išgirdo, kad Vytauto Didžiojo universitete yra tokia programa ir man pasiūlė pasidomėti ja labiau. Paskui studijų mugėje, atsimenu, susitikau su šios programos dėstytojais, mane labai sudomino ir patraukė ši sritis. Dabar prisimenu, kad man visada buvo įdomu, kas lemia socialines problemas, kokios jų priežastys, kokią pagalbą galima teikti žmogui ir vaikams, atsidūrusiems sunkiose gyvenimo situacijose. Kita priežastis – tai tiesioginis kontaktas su žmogumi. Niekada nemėgau „popierizmo“ ir neieškojau „patogaus“ darbo.
Ką prisimeni iš savo studijų universitete? Kas tau buvo prasminga?
Socialinio darbo studijos praturtino mane ne tik kaip socialinę darbuotoją, galėjau augti kaip asmenybė. Studijų metu viskas atrodė prasminga, nes visi dėstomi dalykai ir praktika buvo papildantys vienas kitą. Žinios, kurias aš gavau, ugdė visapusiškai. Pavyzdžiui, prisimenu dėstytojo Gedo Malinausko organizuotą žygį, komandinio darbo užduotis, patirtus išgyvenimus. Buvo labai įdomu susitikti su įvairiais svečiais, kurie buvo pakviečiami į paskaitas ir pasakodavo savo asmenines istorijas bei dalindavosi su studentais sukaupta patirtimi. Tai leisdavo labiau suprasti, kaip teorija „įžeminama“ praktikoje. Būdama studente mačiau, kaip dėstytojai dalyvauja įvairiose veiklose, domisi socialinio darbo realijomis bei vykstančiais pokyčiais, laiko tave lygiaverčiu kolega. Kai matai tokį dėstytojų užsidegimą, visa tai paliečia ir tave patį. Negali likti abejingas.
Gerda, kur šiuo metu dirbi?
Aš šiuo metu dirbu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje Kauno apskrities skyriuje. Vienaip ar kitaip mano visas profesinis kelias yra susijęs su vaiko gerovės sritimi. Darbo patirtis įvairiose organizacijose leido pamatyti vaiko globos sistemą iš įvairių pusių. Dirbant vaiko teisių apsaugos tarnyboje, susiduriu su netikėčiausiomis situacijoms. Atsakomybių laukas yra labai platus. Nagrinėju įvairius vaiko teisių pažeidimo atvejus, dirbu su globojamais vaikais, globėjų šeimomis, įtėviais. Tenka bendradarbiauti su teismais, policija, mokyklomis, atvejo vadybininkais bei socialiais darbuotojais. Kartais darbinės situacijos sukrečia, priverčia permąstyti daugelį dalykų gyvenime. Tačiau tuo pačiu sutinku daug nuostabių, padėti pasiruošusių žmonių. Tai labai motyvuoja ir stiprina. Tikiu tuo, ką darau, nors kartais būna be galo sunku.
Ar yra darbo sritis, kuri tave traukia labiau nei kitos?
Taip, esu atpažinusi tokią sritį. Iš vienos pusės ji mane labai traukia, iš kitos pusės, ji yra viena iš sunkiausių. Tai vaiko teisių pažeidimo atvejų nagrinėjimas. Jų būna pačių įvairiausių, niekada nesusidursi su tokia pačia situacija. Gal todėl ši sritis ir yra man įdomi. Tokiu atveju susitinku su vaiku ir šeima, analizuoju situaciją, bandau suprasti, kas vyksta, kokia pagalba šeimai reikalinga ir t.t. Kita man įdomi sritis yra darbas su globėjų šeimomis. Kai globos procesas vyksta sklandžiai, gali stebėti, kaip vaikas atsiskleidžia ir auga saugioje bei mylinčioje aplinkoje, kokie pozityvūs procesai vyksta jo gyvenime. Savo darbe sutinku daug išmintingų ir puikių globėjų. Esu jiems labai dėkinga. Štai tokios akimirkos leidžia išlikti ir tikėti tuo, ką darai.
Gerda, ar tenka darbe teikti psichosocialinį konsultavimą?
Aš iš tikrųjų labai džiaugiuosi, kad studijų programos pavadinimas yra patikslintas. Manau ir kiti absolventai patikintų, kad psichosocialinio konsultavimo yra labai daug mūsų darbe. Susiduriame su įvairiomis situacijomis, palūžusiais, pasimetusiais, krizes išgyvenusiais žmonėmis. Pavyzdžiui, tenka konsultuoti globoje esančius vaikus, skyrybas išgyvenančias poras, smurtą patyrusius paauglius ir jų tėvus ir kt. Dažnai tokiais atvejais informavimo ir tarpininkavimo nebepakanka.
Kas dar svarbaus vyksta tavo gyvenime?
Šiuo metu studijuoju Suomijoje Laplandijos universiteto socialinio darbo doktorantūroje. Jau seniai rezgiau mintį apie šias studijas ir kai dėstytojai paragino, galutinai apsisprendžiau. Rašau disertaciją apie vaikų patirtis globos sistemoje. Noriu, kad būtų išgirstas vaikų balsas. Besigilindama į šią sritį, supratau, kad vaikai dažnai nėra vertinami kaip lygiaverčiai tyrimo dalyviai. Mano tyrimas rodo, kad jie turi, ką pasakyti ir nori būti išgirsti. Man pačiai ši sritis yra labai įdomi, naudoju keletą tyrimo metodų, todėl nejaučiu, kad šis darbas man būtų sunkus.
Ką veiki ne darbo metu? Ar turi kažkokių pomėgių?
Kadangi mano darbe ne mažai streso ir įtampos, po darbo mėgstu užsiimti fizine veikla. Mėgstu įvairius rankdarbius, leisti laiką gryname ore, sportuoti. Tai mane vėl „pastato į rėmus“. Dabar esu atradusi tapybą. Užsiimdama ja galiu pamiršti viską aplinkui, „atsijungti“. Mėgstu žiūrėti filmus, kurie pakrauna gera energija. Suprantu, kad dirbdama tokį darbą, turiu pasirūpinti savimi, kad neperdegčiau.
Gerda, ko palinkėtum jaunam žmogus, kuris planuoja studijuoti socialinį darbą?
Jaunam žmogui norisi pasakyti, kad jeigu jis mėgsta iššūkius ir nenori nuobodaus darbo, jeigu jam nėra tas pats, kaip jaučiasi šalia esantis žmogus, jis yra teisingame kelyje. Socialinis darbas apima daugybę sričių, kuriose tu gali save realizuoti, kur gali save išbandyti. Tad tai tikrai yra perspektyvus darbas, be galo reikalingas ir įdomus.
Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė
VDU Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų absolventė Deimantė Adamonė: „Sociologijos studijos suteikia sparnus“
Apie Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijas, studijų naudą bei dabartinę profesinę veiklą savo mintimis dalinasi absolventė Deimantė Adamonė.
- Kas turėjo įtakos pasirinkimui studijuoti Sociologiją ir antropologiją Vytauto Didžiojo universitete?
Suvokimui, kad studijos yra svarbu, didelę reikšmę turėjo mano seneliai. Jie abu buvo mokytojai. Iš jų pasakojimų apie studentų gyvenimą, aš supratau, kad mokslas gali atverti labai daug durų. Apie VDU išgirdau iš senelio, kuris šį universitetą visada laikė liberalizmo centru, šviesuomenės susirinkimo vieta. Viena iš sociologijos studijų pasirinkimo priežasčių buvo tai, jog mokykloje labai gerai sutardavau su mokyklos socialine darbuotoja. Tai buvo labai šitas, darbui atsidavęs žmogus. Tačiau mačiau, kad socialinis darbas ne visada gali padėti su problemomis susiduriantiems žmonėms, o sociologija tuo metu man pasirodė kaip įrankis, kuris padėtų siekti didesnių, labiau apčiuopiamų rezultatų ir pokyčių visuomenėje.
- Deimante, ką prisimeni iš savo studijų?
Tik įstojus į universitetą man labai didelį įspūdį padarė tai, kiek daug dėmesio ir jėgų dėstytojai skiria tam, kad tave išmokytų. Juk pats esi toks dar visai piemenukas. Atvažiuoji iš mažo miestelio, neturi kažkokios patirties, ne visuomet turi ką pasakyti dėstomų dalykų temomis, o jie pasiruošę perduoti tau visa, ką yra sukaupę. Po pirmo kurso man teko padaryti vienerių metų pertrauką ir kai grįžau į studijas vėl, labai gerai prisimenu jausmą – tarsi būčiau grįžusi namo. Jausmas, kad čia yra tavo, kad čia esi laukiamas, esi svarbus.
- Kaip šios studijos turėjo įtakos tavo profesinei kelionei?
Gal banaliai skambės, bet man atrodo, kad sociologijos studijos suteikia sparnus. Man sociologija yra tas mokslas, kuris padeda suprasti, kodėl vieni ar kiti reiškiniai vyksta, kokie veiksniai tam turi įtakos. Ji suteikia platesnį požiūrį bei aiškesnį supratimą, kodėl vienos ar kitos problemos nėra taip greitai sprendžiamos. Sociologijos mokslas leidžia į visuomenę žiūrėti kaip į nuolat besikeičiantį, gyvą organizmą. Šis požiūris turėjo didelę įtaką mano profesiniams pasirinkimams.
- Deimante, ką šiuo metu veiki?
Šiuo metu dirbu „Kurk Lietuvai“ projekte. Jis yra vykdomas jau vienuoliktus metus. Šio projekto idėja yra pritraukti specialistus, kurie turi darbo arba mokslo patirties užsienyje. Toks specialistas įdarbinamas metams laiko. Per šį laikotarpį reikia įvykdyti du projektus viešajame sektoriuje. Veiklos gali būti labai skirtingos, pvz.: šiemet vienas iš projektų yra skirtas išsiaiškinti, kaip galima būtų mažinti maisto švaistymą. Kitu projektu yra siekiama suprasti, kaip reikia spręsti valstybei įsiskolinusių žmonių situaciją ir kt. Savo pirmąjį projektą įgyvendinau Jaunimo reikalų agentūroje, kur, kartu su kolege, siekėme įpūsti naujų vėjų žvelgiant į kompetencijų ugdymą, per neformaliojo švietimo ir ugdymo veiklas – kaip socialinės atskirties prevenciją. Į „Kurk Lietuvai“ projektą atvykau vedama noro gerinti jaunimo lytiškumo ugdymą ir labai džiaugiuosi, kad prie to galiu prisidėti antrojo projekto metu.
- Ką pasakytų apie tave tavo kolegos?
Labai tikiuosi, kad pasakytų, jog esu paprasta. Aš pati labai mėgstu paprastus žmones, su kuriais lengva ir malonu bendrauti. Tikiuosi, kad atpažintų mano optimizmą ir pasakytų, kad esu patikimas žmogus. Man tai labai svarbu. Esu įsitikinusi, kad tik pasitikėdami vieni kitais galime kartu veikti ir nuveikti.
- Ką norėtum ateityje nuveikti, išbandyti?
Dabar mane labai domina smegenų veikla. Kaip smegenys vystosi priklausomai nuo prieraišios tėvystės (ne)patyrimo, kaip smegenys reaguoja į skirtingas praeityje įvykusias traumas ir kt. Man atrodo, kad tam vis dar yra suteikiama per mažai dėmesio darbe su jaunimu bei sprendžiant kitas opias mūsų visuomenės problemas. Žvelgiant iš asmeninio gyvenimo perspektyvos, norėčiau išbandyti lietuvišką piligrimų kelią. Turiu keletą motyvų tai padaryti. Pirmiausia labai mėgstu vaikščioti. Antra, kadangi 10 metų teko gyventi Airijoje, vis dar jaučiu, kad turiu Lietuvos pažinimo alkį. Keliaudama šiuo piligrimų keliu, turėčiau galimybę aplankyti tas vietas, kuriose praleidau savo vaikystę ir jaunystę.
- Kas priverčia tave “sprogti” ?
Mane be galo erzina Lietuvoje vis dar gajus požiūris, kad naglas žmogus yra vertybė. Jeigu tu lipsi per galvas, parodysi savo statusą, poziciją, tai tu būsi labiau privilegijuotas. Mane erzina, kai žmonės turėdami kažkokią galią, nori ją demonstruoti. Esu įsitikinusi, kad parodydami daugiau žmogiškumo ir supratimo, galime kur kas daugiau pasiekti.
- Deimante, ką pasakytum jaunam žmogui, kuris planuoja studijuoti sociologiją?
Mums dažnai sociologija asocijuojasi su darbu tyrimų centre, tačiau tai yra kur kas daugiau. Mano kolegas į sociologijos mokslus atvedė skirtingi motyvai. Dabar jie dirba skirtingose organizacijose ir pozicijose. Kai kurie iš jų dirba bankuose, reklamos agentūrose, užima vadovaujančias pozicijas, yra žmogiškųjų išteklių specialistai ir t.t. Šiuo metu ir viešajame sektoriuje dažnai sutinku turinčius sociologijos išsilavinimą. Daugeliui jų studijos padėjo išvystyti profesinę „uoslę“, ko reikia atitinkamoms sritims, kad jos galėtų efektyviai funkcionuoti.
Tie jaunuoliai, kurie galvoja apie sociologijos studijas turėtų įsivardinti sau, ar jie nori suprasti, kaip visuomenė veikia, kodėl ji veikia vienu ar kitu būdu ir ar jie yra vedami noro prisidėti, kad šiek tiek visiems mums būtų geriau.
Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė
„STUDIJOS TURĖJO DIDŽIULĘ ĮTAKĄ MANO TOLIMESNEI PROFESINEI KARJERAI…“ – VDU SOCIALINIO DARBO ABSOLVENTĖ
Apie Socialinio darbo studijas, dabartinę profesinę veiklą, pomėgius ir gyvenimo aistrą savo mintimis dalinasi VDU Socialinio darbo absolventė Rasa Vėjalytė.
Rasa, kas paskatino tave rinktis socialinio darbo profesiją? Kodėl rinkaisi būtent VDU ?
Į VDU studijas žengiau jau iš praktikės pusės. Esu baigusi socialinės pedagogikos-edukologijos bakalauro studijas kitame universitete, tačiau tuometiniame darbe su žmonėmis turinčiais negalią, buvo reikalingas socialinio darbo išsilavinimas. Pašaukimo vedama, pradėjau domėtis universitetais, kuriuose galima studijuoti socialinį darbą. Užsukusi į VDU, buvau maloniai priimta, išsamiai viskas pristatyta, studijų eiga ir mokomieji dalykai. Likau sužavėta ir iš karto nusprendžiau rinktis VDU, atmesdama kitus universitetus.
Ką prisimeni iš savo studijų? Kas tau buvo svarbu?
Labai puikiai prisimenu universiteto jaukią akademinę aplinką, dėstytojus, jų žinias, gyvus pasakojimus ir šilto, lygiavertiško santykio su studentu kūrimą. Manau tai, ką išvardinau ir buvo svarbiausia, įsiminė ir paliko gerą, malonų prisiminimą.
Kokią vietą studijos universitete turi tavo profesinėje kelionėje?
Iš tiesų studijos turėjo didžiulę įtaką mano tolimesnei profesinei karjerai. Dar studijuodama buvau įkvėpta dėstytojos vesti paramos grupę savo tuometinėje darbovietėje tėvams, auginantiems vaikus ir jaunuolius su intelekto negalia. Vėliau atkeliavo pasiūlymai vesti panašaus pobūdžio grupes kitose įstaigose, pvz. paaugliams su intelekto sutrikimu. Po truputį grupių temos keitėsi, tačiau įkvėptas noras vesti grupes nekito. Taip atkeliavau iki streso valdymo, bendravimo ir bendradarbiavimo lavinimo bei kitokiomis temomis vedamų grupių paaugliams. Studijos paskatino vesti grupes, o grupės – žingsnis po žingsnio atvedė iki šių dienų darbo srities, kurioje dirbu – tai pagalba paaugliams ir jų šeimoms.
Papasakok apie savo darbą. Ką dabar veiki, už ką esi atsakinga?
Šiuo metu dirbu keliose darbovietėse – paramos šeimai centre „Darnūs namai“ socialine darbuotoja, projektų vadove ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje Multidimensinės šeimos terapijos koordinatore Kauno regione. Dirbu su šeimomis ir jaunuoliais, kurie patiria iššūkių dėl jaunuolio nepriimtino elgesio, mokyklos nelankymo, psichotropinių medžiagų vartojimo, bėgimo iš namų, silpno, konfliktiško santykio su tėvais. Taip pat koordinuoju specialistus, kurie dirba su šeimomis.
Kuri iš dabartinių veiklų darbe tau labiausiai patraukti, įdomi?
Abi veiklos yra skirtingos, suteikiančios balansą, papildančios viena kitą. Darbas su šeima, jos pažinimas, santykio mezgimas, problemų analizavimas ir sprendimo ieškojimas skatina nuolat tobulėti, gilinti žinias apie žmogų ir santykį su žmogumi, tėvystės bei paauglystės ypatumus.
Rasa, su kokiais iššūkiais tu susiduri savo darbe?
Paauglystė nuostabus etapas ir dirbti su paaugliai neįkainojama patirtis, tačiau juos pritraukti į veiklas, tikras iššūkis, tuomet reikia gerokai paplušėti.
Koks tavo gyvenimo “motto” ?
Gyvenime dažniausiai remiuosi keliais motto: „Viskas bus gerai” ir “Geriau gailėtis to, ką padarei, o ne to, ko nepadarei”. Šie įsitikinimai leidžia semtis iš gyvenimo įvairiausių spalvų bei skirtingų skonių. Taip lengviau pažinti save ir aplinką, atskirti tai, kas tikra ir reikalinga.
Kai būna sunku, kas tau neleidžia nuleisti rankų, skatina eiti į priekį?
Žinojimas, kad kiekviena gyvenime situacija yra pamoka. Kai būna sunku, visuomet pasvarstau, ko galiu išmokti iš šios situacijos, ką turėčiau daryti kitaip. Stengiuosi žvelgti į sunkumus ne kaip į bausmę, o kaip į galimybę stabtelti ir daryti pokytį.
Kokia tavo gyvenimo aistra? Ką veiki, kai nedirbi?
Gyvenime turiu nemažai pomėgių, nuo domėjimosi saviugda iki sodininkystės. Kai pomėgių daug, skirstant jiems laiką dažnai remiuosi sezoniškumu. Tačiau, kam visuomet stengiuosi rasti laiko rytą – vakarą, žiemą – vasarą, tai žirgams. Jojimas, pasivaikščiojimai su žirgais, tiesiog buvimas su jais ir rūpestis yra tai, ką galiu vadinti aistra. Jiems visuomet stengiuosi rasti laiko. Tai mano atgaivos stotelė, jėgų atnaujinimo šaltinis.
Rasa, ką pasakytum jaunam žmogui, kuris galvoja rinktis Socialinio darbo studijas VDU?
Jaunam žmogui pasakyčiau – jei nori studijuoti ir gauti ne tik žinių, bet ir gyvos, gyvenimiškos patirties, nedvejojant rinktis Socialinio darbo studijas VDU!
Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė
VDU Socialinės antropologijos absolventė: „Man atrodo, kad svarbiausia yra būti kaip gali geriausiai tam tikrame laike ir aplinkybėse…“
Apie savo magistrantūros studijas ir gyvenimo apsisprendimus mintimis dalinasi socialinės antropologijos absolventė s. Juozapa Živilė Miliauskaitė.
Živile, kaip pasirinkai VDU socialinės antropologijos magistrantūros studijas?
Esu baigusi VU lietuvių filologijos bakalauro studijas. Paskui gyvenau gyvenimą, o dar vėliau pradėjau galvoti, kur man čia mokytis, kad būtų įdomu. Aš visada turėjau aistrą suprasti procesus, kodėl visuomenėje vyksta tam tikri dalykai, kokios yra priežastys, pasekmės. Taigi aš atradau socialinę antropologiją kaip galimybę domėtis ir atrasti daugelį dalykų.
Man šios magistrantūros studijos buvo įspūdingos. Kadangi aš visada ilgėjausi pažinti visuomenėje vykstančius procesus, turėjau didelį norą pažinti skirtingas kultūras, grupes, todėl man buvo labai įdomu studijuoti. Magistrantūros studijų metu dariau mokslinį tyrimą ir tame atradau didelę aistrą. Tai tapo galimybe ne tik sužinoti, bet ir daryti pokytį. Mano tyrimas buvo apie tai, kaip vyksta priklausomybę turinčių asmenų reabilitacija. Darydama šį tyrimą aš labai tuo susidomėjau, gilinausi. Taip atsirado mano troškimas studijuoti doktorantūroje ir toliau visa tai tyrinėti.
Ką prisimeni iš savo magistrantūros studijų? Kas tau buvo svarbu, prasminga?
Studijose man buvo esminiai keli dalykai. Vienas iš jų buvo tai, kad studijų metu aš gavau labai daug žinių apie įvairias sritis, skirtingus dalykus. Aš turiu smalsumą, todėl man tai buvo labai svarbu. Kitas dalykas buvo dėstytojai. Su dėstytojais ryšys studijų metu buvo labai betarpiškas, artimas ir auginantis. Dėstytojas skatino tave domėtis, tau visada padėdavo. Tai labai įkvepia. Dar vienas dalykas, kuris man buvo svarbus – tai mūsų grupė. Labai šaunūs buvo mano kolegos kursiokai. Mes dažnai eidavome kur nors vakaroti ir visada kalbėdavome apie studijas, nes mums visiems buvo labai įdomu. Kartu visiems mokytis buvo labai smagu.
Živile, ką šiuo metu veiki ?
Aš esu vienuolė. Bažnyčioje esu atsakinga už jaunimo ugdymą. Kalbant apie praktinį studijų panaudojimą, atlikusi savo magistrantūros baigiamąjį darbą pradėjau labai daug kalbėti šia tema. Skaitau šia tema paskaitas, užsiimu švietėjiška veikla.
Kokią įtaką studijos turi tavo dabartinėms veikloms?
Žinot, viskas labai integralu. Suprasdamas visuomenėje vykstančius dalykus, gali tikslingai veikti ir daug procesų įtakoti, daryti pokytį. Dabar studijuodama doktorantūroje aš toliau domiuosi priklausomybę turinčių žmonių integracija po reabilitacijos. Tai mūsų visuomenėje gerokai paslėpta tema. Šiuo metu kyla daug klausimų, kaip sekasi šiems žmonėms. Ir jei pavyktų tokių tyrimų duomenis išartikuliuoti, galbūt galėtų keistis daugelis dalykų šioje srityje. Galėtų kurtis daugiau integracijos galimybių ir pan.
Ar savo bažnytinėje veikloje, kaip jaunimo ugdytoja, susiduri su jaunais žmonėmis, kurie jau vartoja tam tikras narkotines medžiagas?
Reikia suprasti, kad visa tai yra labai arti mūsų. Bet kokiu atveju jaunimas žino, kas tai yra ir yra matę. Aš su jaunimu labai daug kalbuosi apie priklausomybes, nors tiesiogiai nedirbu su socialinę riziką patiriančiais jaunuoliais.
Živile, kokį savo pasiekimą vertini labiausiai?
Na, šitas klausimas jūsų labai įdomus. Man atrodo, kad nieko ypatingo nesu pasiekusi. Man labai svarbu, kad aš galiu viešai kalbėti tema, kuria dabar domiuosi ir turiu žinių, kuriomis galiu dalintis su kitais. Nors tai labai sunku pasverti, juk ne medalį gavau. Man atrodo, kad svarbiausia būti, kaip gali geriausiai tam tikrame laike ir aplinkybėse. Save dovanoti tokiu būdu. Toks yra mano apsisprendimas. Mes apsisprendžiam tam tikrus dalykus daryti, nors jie ne visada būna labai lengvi ir smagūs. Kartais žmonės galvoja, kad būti laimingam, tai daryti tai, kas lengva. Bet taip nėra. Jei mes darome tam tikrus dalykus, kurie mums yra svarbūs ir prasmingi, tai bet kuriuo atveju susiduriame su iššūkiais.
Kuri veikla tau yra pati svarbiausia ?
Šiuo metu man labai svarbios doktorantūros studijos. Tai daryti apsisprendžiau labai sąmoningai, tuo pačiu atsisakydama kitų dalykų.
Živile, ką pasakytum jaunam žmogui, kuris baigęs bakalauro studijas svarsto rinktis socialinės antropologijos magistrantūros studijas?
Svarbiausia jausti prasmę to, ką tu darai. Svarbiausia turėti troškimą, tuomet gali padaryti labai daug dalykų. Kartais mes patiriame visuomenės spaudimą, jog būtinai turi baigti magistrantūros studijas. Svarbu turėti nuostatą mokytis dalykų, kuriuos tu vėliau galėsi panaudoti. Socialinė antropologija mažai kam suprantamas dalykas, tačiau šių studijų metu gali įgyti daug kompetencijų, kurios vėliau tau leis geriau suprasti visuomenės procesus ir visa tai galėsi pritaikyti kiekvienoje pasirinktoje veikloje. Aš matau labai daug prasmės studijuoti socialinius mokslus.
Ko sau palinkėtum?
Aš sau linkiu, ko ir visiems kitiems dažnai linkiu – būti savimi. Kai esi savimi, tuomet geriausiai atsiskleidžia tavo savybės, polėkiai, gebėjimai. Tam, kad galėtume būti savimi, turime patikti patys sau. Labai įdomus dalykas – kai mes galime būti savimi, tai ir kiti su mumis gali būti savimi.
Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė
VDU Socialinės demografijos absolventė Dovilė: „Aš matyt tokia nenuorama, kuri vis ieško, kuo „užkišti“ smegenis…”
„AŠ MATYT TOKIA NENUORAMA, KURI VIS IEŠKO, KUO „UŽKIŠTI“ SMEGENIS…“ – APIE NUOLATINĮ NORĄ SIEKTI KAŽKO NAUJO IR DABARTINIUS PASIEKIMUS SAVO MINTIMIS DALINASI VDU SOCIALINĖS DEMOGRAFIJOS ABSOLVENTĖ DOVILĖ BUGIENĖ
Dovile, kaip pasirinkai VDU socialinės demografijos studijas?
Mano pirmoji Alma mater yra Vilniaus universitetas. Medicinos fakultete baigiau visuomenės sveikatos bakalauro ir magistrantūros studijas. Šias studijas baigiau prieš daug metų, tačiau visada širdyje buvo noras toliau studijuoti ir tobulėti, siekti kažko naujo. Šios socialinės demografijos studijos mano gyvenime atsirado, galima sakyti, atsitiktinai. Tuo metu pas mus organizacijoje buvo pasidalinta informacija apie VDU socialinės demografijos magistro studijas. Man visada atrodė, kad sociologijos studijos yra gana sausas, neįdomus mokslas. Bet nusprendžiau labiau pasidomėti atsiųsta informacija, kas siūloma, kokie dalykai yra dėstomi ir tai mane užkabino. Pasirodė, kad tai tikrai yra įdomu. Patiko ir tai, kad paskaitos vyko vakarais, taigi studijas galima buvo nesunkiai derinti su darbu. Be to, tai nebuvo neakivaizdinės studijos, kada mokaisi daugiausia iš vadovėlio ir ateini į universitetą tik atsiskaityti. Ko gero visi šie faktoriai lėmė mano apsisprendimą.
Ką prisimeni iš savo studijų universitete? Koks tai laikas?
Man šis studijų laikas buvo labai šviesus ir prasmingas. Nors pradėjau studijuoti man visiškai naują, nepažįstamą sritį, tačiau pats mokymasis man labai patiko. Buvo labai įdomūs ne tik dėstytojai, bet ir visi dėstomi dalykai. Širdyje išsinešiau didelę šilumą ir meilės jausmą. Dėstytojo ir studento santykis buvo toks ypatingas, jis rėmėsi rodomu dėmesiu, bendradarbiavimu, pagarba. Prisimenu, jog būdama studente, visada jaučiau palaikymą, motyvaciją ir skatinimą judėti į priekį. Visada buvau priimta kaip lygiavertė dėstytojo partnerė. Be to, pradėjau vėl studijuoti po gana ilgo laiko tarpo. Pastebėjau, kad mano visai kitas požiūris į mokymąsi nei buvo anksčiau. Taigi, gal visai verta pradėti studijuoti po kažkurio laiko, nes tuomet keičiasi požiūris į mokslą, kuriasi kitas santykis su tuo, ką darai.
Dovile, kaip tavo socialinės demografijos studijos susiję su dabartiniu darbu?
Baigus magistrantūros studijas aš gavau pasiūlymą prisijungti prie mokslininkų komandos Lietuvos Socialinių mokslų centro Sociologijos institute. Tai yra mano antrasis darbas. Šiuo metu esu jaunesnioji mokslo darbuotoja. Taip pat planuoju tęsti sociologijos doktorantūros studijas ir toliau gilintis į demografijos vingius. Tai mokslinis darbas, kurį šiuo metu mielai dirbu. Kitas mano darbas susijęs su sveikatos priežiūros sritimi. Sociologijos studijų metu įgytos žinios man leidžia geriau suprasti demografinius rodiklius, interpretuoti informaciją. Be to, kadangi šiose studijose yra ugdomas kritinis mąstymas, visa tai galima pritaikyti dirbant bet kurį kitą darbą, kur yra reikalingi šie gebėjimai.
Kokios veiklos sritys, tau, Dovile, yra ypač mėgiamos ir įdomios?
Kasdien suprantu, kad aš dar labai daug ko nežinau. Mane traukia pažinimo, atradimo džiaugsmas. Taigi kiekviena diena man yra išskirtinė, kupina iššūkių ir galimybių. Tokiu atveju nėra nuobodu, nes demografijos sritis labai įdomus, bet man vis dar platus, nedaug pažintas laukas.
Dovile, kokį savo profesinį pasiekimą vertini labiausiai?
Man asmeniškai labai svarbus manęs kaip mokslinio darbuotojo įvertinimas ir tai, kad man pasiūlė šį darbą Sociologijos institute. Gyvenime niekada neįsivaizdavau savęs kaip mokslininkės. Atrodė, kad tai tikrai ne man, bet štai gyvenimas atvėrė naują langą į visai nepažįstamą profesinės veiklos sritį ir tas mane labai džiugina. Aišku, tai mane verčia lipti iš komforto zonos ir visi nauji iššūkiai vėl skatina pažinti save, atrasti kaip asmenybę iš naujo.
Ką pasakytum jaunam žmogui, kuris planuoja studijuoti socialinę demografiją?
Pirmiausia, renkantis profesiją, reikėtų įsiklausyti į save. Svarbu suprasti, ką tu nori veikti gyvenime. Bet, ko gero, jaunam žmogui nėra lengva atsakyti į šį klausimą. Savęs paieškos paprastai užima daug daugiau laiko nei pasirinkimas, kokią studijų programą studijuoti. Tačiau, jei žmogus yra smalsus, jeigu jam įdomu suprasti ir atrasti, kaip veikia visuomenė, kokie mes esame šiandien, kokie mes buvome vakar ar būsime ateityje, tai šios studijos galėtų padėti atsakyti į šiuos klausimus. Jaunam žmogui norėčiau palinkėti pasiimti iš mokymosi kiek įmanoma daugiau. Šios studijos suteikia ne tik daug žinių, jos labai praturtina žmogų kaip asmenybę. Kiekvienam linkiu atrasti savo gyvenimo kelią, tada ir studijos atneš daug džiaugsmo ir vidinio pasitenkinimo.
Dovile, ko palinkėtum sau sekančiais metais?
Norėčiau sau palinkėti stiprybės ir jėgų tęsti tai, ką pradėjau.
Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė
VDU Socialinio darbo absolventė Vytautė: „Mano didžiausia stiprybė – tai galėjimas ir gebėjimas būti su kitais žmonėmis“
„Mano didžiausia stiprybė – tai galėjimas ir gebėjimas būti su kitais žmonėmis“ – apie studijas ir dabartinius profesinius vingius savo patirtimi dalinasi VDU Socialinio darbo absolventė Vytautė Užaitė.
- Kaip pasirinkai studijas Vytauto Didžiojo universitete?
Aš baigiau Kauno J. Jablonskio gimnaziją. Keletą paskutinių metų pradėjau galvoti ir dairytis, kur norėčiau studijuoti toliau. Kadangi mokiausi labai gerai, todėl galėjau pretenduoti į tas studijas, kurios tuo metu buvo paklausios. Vytauto Didžiojo universitetas dar mokantis mokykloje man darė didžiulį įspūdį. Turėjau keletą draugų, kurie studijavo šiame universitete ir jų atsiliepimai buvo puikūs. Būdavo įdomu klausytis, apie tai, kaip jie įsilieja į universiteto gyvenimą, koks šis universitetas yra vakarietiškas, demokratiškas. Tai man buvo labai svarbu. Kodėl socialinis darbas? Tuo metu tai buvo pakankamai nauja profesija ir tai mane patraukė. Turiu tokį žinojimą, kad ten kur yra labai nauja, kur takas nėra pramintas, tu gali daug ką padaryti ir nuveikti. Tai, kaip aš pati buvau auginta ir kaip mano artimoje aplinkoje buvo rūpinamasi vienas kitu, man buvo pavyzdys ir suvokimas, kokia galinga jėga yra daryti kažką dėl kito. Todėl ši profesija man atrodė geriausias būdas tais nepramintais takais prieiti prie žmogaus ir daryti gera.
- Vytaute, ką prisimeni iš savo studijų? Kas buvo svarbu, reikšminga?
Kadangi aš baigiau Socialinio darbo bakalauro ir magistro studijas, man šios studijos buvo vientisas, nepertraukiamas procesas. Ką prisimenu iš bakalauro studijų? Bakalauro pirmieji metai buvo labai ryškūs. Kiekviena diena buvo tarsi neišdildomas įspūdis. Pirmiausia labai įsiminė, jog galėjau savarankiškai dėliotis savo studijas. Stebino ir žavėjo dėstytojų entuziazmas, kaip jie nori perduoti mums sukauptas žinias ir patirtį pačiu geriausiu būdu. Visa tai buvo labai įdomu. Aš net nepajutau, kaip praėjo ketveri studijų metai. Prisimenu visų dėstytojų vardus ir pavardes, prisimenu nutikusius įvykius paskaitų metu. Ten buvo gyvenama pilnai, visa širdimi.
Bakalauro studijos įsiminė tuo, jog buvo labai platus dalykų pasirinkimas, galėjai patyrinėti daug įvairių sričių. Viskas tarpusavy labai siejosi ir vėliau sugulė į specialybinius dalykus. Taigi aš jau antrame kurse labai aiškiai save įsivaizdavau būsima socialine darbuotoja. Labai didelį įspūdį paliko praktika. Jos metu išmokau tiek daug įvairių darbo metodų ir būdų, jog jau magistro studijose jaučiausi labai stipriai pasiruošusi būsimai profesijai. Labai džiugino individualus santykis. Nors mūsų buvo gana daug, tačiau dėstytojai atpažindavo kiekvieno mūsų individualius poreikius ir stiprybes ir pagal tai pasiūlydavo praktikos vietas. Dabar visa tai atrodo neįtikėtina. Magistro studijos pasižymėjo tuo, jog mūsų buvo kur kas mažiau, mes galėjome dar giliau tyrinėti savo individualias mokymosi patirtis, giliau ir išsamiau analizuoti kai kurias, jau žinomas ir naujas temas. Studijuodama magistro programoje turėjau nerealią galimybę būti Erasmus studente ir vieną semestrą mokiausi Laplandijos universitete Suomijoje, kur t. p. atlikau ir socialinio darbo praktiką didžiausioje regiono ligoninėje. Tada aš galutinai apsisprendžiau, kad noriu dirbti socialine darbuotoja būtent sveikatos priežiūros srityje.
- Ką šiuo metu veiki ? Koks tavo darbas?
Jau septyniolika metų dirbu Kauno miesto poliklinikoje, kur įgijau daug tiesioginio darbo su klientais, vėliau – vadovavimo patirties, t. p. prisidėjau prie įvairių socialinių, sveikatinimo projektų rengimo, įgyvendinimo ir vystymo. Keturiolika metų dirbau poliklinikos psichikos sveikatos centro socialine darbuotoja. Šiame etape socialinis darbas sveikatos priežiūros srityje man atsiskleidė visomis spalvomis – reikėjo išmanyti ne tik socialinio darbo metodus ir principus, bet ir gebėti dirbti tarpdisciplininėje komandoje, gerai žinoti, kaip veikia sveikatos priežiūros sistema, sekti vykstančius pokyčius bei nuolat save stiprinti ir auginti kaip specialistę. Šiuo metu jau trylika metų dirbu poliklinikos Dainavos jaunimo centre, esu šio centro vadovė, rūpinuosi paslaugų, skirtų jaunimui plėtra, prieinamumo didinimu. Taip pat jau kurį laiką dirbu ir dar vienose pareigose – esu Kauno miesto poliklinikos projektų koordinavimo specialistė. Mano darbas susijęs su įvairių projektų koordinavimu, įgyvendinimo priežiūra, paraiškų rengimu.
Jei užeitumėte į mano kabinetą, pamatytumėte, kad aš paskendusi tarp dokumentų, bet visada esu atvira pokalbiui ir kontaktui su į polikliniką, Jaunimo centrą ateinančiais žmonėmis.
- Kokių gebėjimų, įgūdžių reikia dabartiniame tavo darbe?
Kalbant apie socialinį darbą, čia turi nuolat tobulėti ir keistis, gebėti tiksliai identifikuoti, kas svarbu vienai ar kitai klientų grupei, negali su visais dirbti tais pačiais metodais ir stiliumi. Galvojant apie įgūdžius, reikalingus vadovavimui, yra būtina gebėti organizuoti, planuoti, savarankiškai priimti tam tikrus sprendimus ir tuo pačiu labai stipriai dirbti su komanda, ją telkti, stiprinti, greitai prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių. Dirbant su projektais turi gebėti itin gerai planuoti laiką, analizuoti kontekstą ir atpažinti tuo metu aktualų poreikį, bet tuo pačiu nepamesti ir kūrybiško matymo. Turi būti žingeidus, drąsus, gebėti bendrauti, bendradarbiauti bei pristatyti ir perteikti kitam savo patirtį. Žvelgiant bendrai socialinis darbuotojas dirba nuolatiniame pokyčių lauke, todėl turi išmanyti begalę sričių ir būti plačiai atmerktomis akimis bei pasiruošęs nuolat mokytis.
- Vytaute, kas tave stumia į priekį?
Man labai svarbu yra dalintis. Didžiausias atsigavimo šaltinis man yra kiti žmonės, mano kolegos, artimieji, bendraminčiai, draugai. Su jais man visada gera dalintis savo patirtimi. Taip pat man labai svarbus organizacijos, kurioje dirbu palaikymas. Aš tvirtai žinau, kad galiu atnešti bet kokį sunkumą ir nebūsiu su juo palikta viena, o tai labai padeda. Aš labai tikiu tuo, ką darau. Žinojimas ir tikėjimas, kad mes padarysime, labai stiprina. Mano didžiausia stiprybė – galėjimas ir gebėjimas būti tarp kitų žmonių. Esu labai dėkinga visiems kolegoms, kuriuos per tuos metus sutikau, su kuriais teko dirbti. Iš kiekvieno galėjau kažko išmokti ir pasiimti sau.
- Ką pasakytum moksleiviui, kuris galvoja studijuoti socialinį darbą?
Pirmiausia reikėtų užduoti sau klausimą, kas yra socialinis darbas, kaip aš jį suprantu. Nereikėtų apsiriboti populiariomis nuomonėmis, siauru socialinio darbo įvaizdžiu. Aš linkėčiau apsidairyti aplinkui ir labai atidžiai pasiklausyti, kaip socialiniai darbuotojai kuria socialinius verslus, įvairias inovatyvias iniciatyvas ir kt. Siūlyčiau leisti sau praplėsti matymą ir žinojimą, kas yra socialinis darbas ir ką gali veikti šis darbuotojas. Socialinis darbas yra labai kompleksiška profesija ir yra begalė sričių, kur tu gali save pilnai realizuoti.
- Koks tavo gyvenimo šūkis?
Dažnai vadovaujuosi posakiu – ,,Būk tuo pokyčiu, kurį nori matyti“.
Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė
VDU Socialinių mokslų fakulteto Absolventės sėkmės istorija
Savo mintimis apie pasirinkimą studijuoti Sveikatos psichologiją, dabartinius profesinius iššūkius bei pasiekimus dalinasi VDU Socialinių mokslų fakulteto Sveikatos psichologijos absolventė Danutė Savickienė:
VDU Socialinių mokslų fakulteto Absolventės sėkmės istorija
“Kas mane veža dabartiniame darbe – tai galimybė matyti, kaip auga žmonės…”. Savo mintimis apie pasirinkimą studijuoti organizacinę psichologiją,
dabartinius profesinius iššūkius bei pasiekimus dalinasi VDU Socialinių mokslų fakulteto organizacinės psichologijos absolventė Lina Preikšienė.
