„STUDIJOS TURĖJO DIDŽIULĘ ĮTAKĄ MANO TOLIMESNEI PROFESINEI KARJERAI…“ – VDU SOCIALINIO DARBO ABSOLVENTĖ
Apie Socialinio darbo studijas, dabartinę profesinę veiklą, pomėgius ir gyvenimo aistrą savo mintimis dalinasi VDU Socialinio darbo absolventė Rasa Vėjalytė.
Rasa, kas paskatino tave rinktis socialinio darbo profesiją? Kodėl rinkaisi būtent VDU ?
Į VDU studijas žengiau jau iš praktikės pusės. Esu baigusi socialinės pedagogikos-edukologijos bakalauro studijas kitame universitete, tačiau tuometiniame darbe su žmonėmis turinčiais negalią, buvo reikalingas socialinio darbo išsilavinimas. Pašaukimo vedama, pradėjau domėtis universitetais, kuriuose galima studijuoti socialinį darbą. Užsukusi į VDU, buvau maloniai priimta, išsamiai viskas pristatyta, studijų eiga ir mokomieji dalykai. Likau sužavėta ir iš karto nusprendžiau rinktis VDU, atmesdama kitus universitetus.
Ką prisimeni iš savo studijų? Kas tau buvo svarbu?
Labai puikiai prisimenu universiteto jaukią akademinę aplinką, dėstytojus, jų žinias, gyvus pasakojimus ir šilto, lygiavertiško santykio su studentu kūrimą. Manau tai, ką išvardinau ir buvo svarbiausia, įsiminė ir paliko gerą, malonų prisiminimą.
Kokią vietą studijos universitete turi tavo profesinėje kelionėje?
Iš tiesų studijos turėjo didžiulę įtaką mano tolimesnei profesinei karjerai. Dar studijuodama buvau įkvėpta dėstytojos vesti paramos grupę savo tuometinėje darbovietėje tėvams, auginantiems vaikus ir jaunuolius su intelekto negalia. Vėliau atkeliavo pasiūlymai vesti panašaus pobūdžio grupes kitose įstaigose, pvz. paaugliams su intelekto sutrikimu. Po truputį grupių temos keitėsi, tačiau įkvėptas noras vesti grupes nekito. Taip atkeliavau iki streso valdymo, bendravimo ir bendradarbiavimo lavinimo bei kitokiomis temomis vedamų grupių paaugliams. Studijos paskatino vesti grupes, o grupės – žingsnis po žingsnio atvedė iki šių dienų darbo srities, kurioje dirbu – tai pagalba paaugliams ir jų šeimoms.
Papasakok apie savo darbą. Ką dabar veiki, už ką esi atsakinga?
Šiuo metu dirbu keliose darbovietėse – paramos šeimai centre „Darnūs namai“ socialine darbuotoja, projektų vadove ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje Multidimensinės šeimos terapijos koordinatore Kauno regione. Dirbu su šeimomis ir jaunuoliais, kurie patiria iššūkių dėl jaunuolio nepriimtino elgesio, mokyklos nelankymo, psichotropinių medžiagų vartojimo, bėgimo iš namų, silpno, konfliktiško santykio su tėvais. Taip pat koordinuoju specialistus, kurie dirba su šeimomis.
Kuri iš dabartinių veiklų darbe tau labiausiai patraukti, įdomi?
Abi veiklos yra skirtingos, suteikiančios balansą, papildančios viena kitą. Darbas su šeima, jos pažinimas, santykio mezgimas, problemų analizavimas ir sprendimo ieškojimas skatina nuolat tobulėti, gilinti žinias apie žmogų ir santykį su žmogumi, tėvystės bei paauglystės ypatumus.
Rasa, su kokiais iššūkiais tu susiduri savo darbe?
Paauglystė nuostabus etapas ir dirbti su paaugliai neįkainojama patirtis, tačiau juos pritraukti į veiklas, tikras iššūkis, tuomet reikia gerokai paplušėti.
Koks tavo gyvenimo “motto” ?
Gyvenime dažniausiai remiuosi keliais motto: „Viskas bus gerai” ir “Geriau gailėtis to, ką padarei, o ne to, ko nepadarei”. Šie įsitikinimai leidžia semtis iš gyvenimo įvairiausių spalvų bei skirtingų skonių. Taip lengviau pažinti save ir aplinką, atskirti tai, kas tikra ir reikalinga.
Kai būna sunku, kas tau neleidžia nuleisti rankų, skatina eiti į priekį?
Žinojimas, kad kiekviena gyvenime situacija yra pamoka. Kai būna sunku, visuomet pasvarstau, ko galiu išmokti iš šios situacijos, ką turėčiau daryti kitaip. Stengiuosi žvelgti į sunkumus ne kaip į bausmę, o kaip į galimybę stabtelti ir daryti pokytį.
Kokia tavo gyvenimo aistra? Ką veiki, kai nedirbi?
Gyvenime turiu nemažai pomėgių, nuo domėjimosi saviugda iki sodininkystės. Kai pomėgių daug, skirstant jiems laiką dažnai remiuosi sezoniškumu. Tačiau, kam visuomet stengiuosi rasti laiko rytą – vakarą, žiemą – vasarą, tai žirgams. Jojimas, pasivaikščiojimai su žirgais, tiesiog buvimas su jais ir rūpestis yra tai, ką galiu vadinti aistra. Jiems visuomet stengiuosi rasti laiko. Tai mano atgaivos stotelė, jėgų atnaujinimo šaltinis.
Rasa, ką pasakytum jaunam žmogui, kuris galvoja rinktis Socialinio darbo studijas VDU?
Jaunam žmogui pasakyčiau – jei nori studijuoti ir gauti ne tik žinių, bet ir gyvos, gyvenimiškos patirties, nedvejojant rinktis Socialinio darbo studijas VDU!
Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė
VDU Socialinės antropologijos absolventė: „Man atrodo, kad svarbiausia yra būti kaip gali geriausiai tam tikrame laike ir aplinkybėse…“
Apie savo magistrantūros studijas ir gyvenimo apsisprendimus mintimis dalinasi socialinės antropologijos absolventė s. Juozapa Živilė Miliauskaitė.
Živile, kaip pasirinkai VDU socialinės antropologijos magistrantūros studijas?
Esu baigusi VU lietuvių filologijos bakalauro studijas. Paskui gyvenau gyvenimą, o dar vėliau pradėjau galvoti, kur man čia mokytis, kad būtų įdomu. Aš visada turėjau aistrą suprasti procesus, kodėl visuomenėje vyksta tam tikri dalykai, kokios yra priežastys, pasekmės. Taigi aš atradau socialinę antropologiją kaip galimybę domėtis ir atrasti daugelį dalykų.
Man šios magistrantūros studijos buvo įspūdingos. Kadangi aš visada ilgėjausi pažinti visuomenėje vykstančius procesus, turėjau didelį norą pažinti skirtingas kultūras, grupes, todėl man buvo labai įdomu studijuoti. Magistrantūros studijų metu dariau mokslinį tyrimą ir tame atradau didelę aistrą. Tai tapo galimybe ne tik sužinoti, bet ir daryti pokytį. Mano tyrimas buvo apie tai, kaip vyksta priklausomybę turinčių asmenų reabilitacija. Darydama šį tyrimą aš labai tuo susidomėjau, gilinausi. Taip atsirado mano troškimas studijuoti doktorantūroje ir toliau visa tai tyrinėti.
Ką prisimeni iš savo magistrantūros studijų? Kas tau buvo svarbu, prasminga?
Studijose man buvo esminiai keli dalykai. Vienas iš jų buvo tai, kad studijų metu aš gavau labai daug žinių apie įvairias sritis, skirtingus dalykus. Aš turiu smalsumą, todėl man tai buvo labai svarbu. Kitas dalykas buvo dėstytojai. Su dėstytojais ryšys studijų metu buvo labai betarpiškas, artimas ir auginantis. Dėstytojas skatino tave domėtis, tau visada padėdavo. Tai labai įkvepia. Dar vienas dalykas, kuris man buvo svarbus – tai mūsų grupė. Labai šaunūs buvo mano kolegos kursiokai. Mes dažnai eidavome kur nors vakaroti ir visada kalbėdavome apie studijas, nes mums visiems buvo labai įdomu. Kartu visiems mokytis buvo labai smagu.
Živile, ką šiuo metu veiki ?
Aš esu vienuolė. Bažnyčioje esu atsakinga už jaunimo ugdymą. Kalbant apie praktinį studijų panaudojimą, atlikusi savo magistrantūros baigiamąjį darbą pradėjau labai daug kalbėti šia tema. Skaitau šia tema paskaitas, užsiimu švietėjiška veikla.
Kokią įtaką studijos turi tavo dabartinėms veikloms?
Žinot, viskas labai integralu. Suprasdamas visuomenėje vykstančius dalykus, gali tikslingai veikti ir daug procesų įtakoti, daryti pokytį. Dabar studijuodama doktorantūroje aš toliau domiuosi priklausomybę turinčių žmonių integracija po reabilitacijos. Tai mūsų visuomenėje gerokai paslėpta tema. Šiuo metu kyla daug klausimų, kaip sekasi šiems žmonėms. Ir jei pavyktų tokių tyrimų duomenis išartikuliuoti, galbūt galėtų keistis daugelis dalykų šioje srityje. Galėtų kurtis daugiau integracijos galimybių ir pan.
Ar savo bažnytinėje veikloje, kaip jaunimo ugdytoja, susiduri su jaunais žmonėmis, kurie jau vartoja tam tikras narkotines medžiagas?
Reikia suprasti, kad visa tai yra labai arti mūsų. Bet kokiu atveju jaunimas žino, kas tai yra ir yra matę. Aš su jaunimu labai daug kalbuosi apie priklausomybes, nors tiesiogiai nedirbu su socialinę riziką patiriančiais jaunuoliais.
Živile, kokį savo pasiekimą vertini labiausiai?
Na, šitas klausimas jūsų labai įdomus. Man atrodo, kad nieko ypatingo nesu pasiekusi. Man labai svarbu, kad aš galiu viešai kalbėti tema, kuria dabar domiuosi ir turiu žinių, kuriomis galiu dalintis su kitais. Nors tai labai sunku pasverti, juk ne medalį gavau. Man atrodo, kad svarbiausia būti, kaip gali geriausiai tam tikrame laike ir aplinkybėse. Save dovanoti tokiu būdu. Toks yra mano apsisprendimas. Mes apsisprendžiam tam tikrus dalykus daryti, nors jie ne visada būna labai lengvi ir smagūs. Kartais žmonės galvoja, kad būti laimingam, tai daryti tai, kas lengva. Bet taip nėra. Jei mes darome tam tikrus dalykus, kurie mums yra svarbūs ir prasmingi, tai bet kuriuo atveju susiduriame su iššūkiais.
Kuri veikla tau yra pati svarbiausia ?
Šiuo metu man labai svarbios doktorantūros studijos. Tai daryti apsisprendžiau labai sąmoningai, tuo pačiu atsisakydama kitų dalykų.
Živile, ką pasakytum jaunam žmogui, kuris baigęs bakalauro studijas svarsto rinktis socialinės antropologijos magistrantūros studijas?
Svarbiausia jausti prasmę to, ką tu darai. Svarbiausia turėti troškimą, tuomet gali padaryti labai daug dalykų. Kartais mes patiriame visuomenės spaudimą, jog būtinai turi baigti magistrantūros studijas. Svarbu turėti nuostatą mokytis dalykų, kuriuos tu vėliau galėsi panaudoti. Socialinė antropologija mažai kam suprantamas dalykas, tačiau šių studijų metu gali įgyti daug kompetencijų, kurios vėliau tau leis geriau suprasti visuomenės procesus ir visa tai galėsi pritaikyti kiekvienoje pasirinktoje veikloje. Aš matau labai daug prasmės studijuoti socialinius mokslus.
Ko sau palinkėtum?
Aš sau linkiu, ko ir visiems kitiems dažnai linkiu – būti savimi. Kai esi savimi, tuomet geriausiai atsiskleidžia tavo savybės, polėkiai, gebėjimai. Tam, kad galėtume būti savimi, turime patikti patys sau. Labai įdomus dalykas – kai mes galime būti savimi, tai ir kiti su mumis gali būti savimi.
Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė
VDU Socialinės demografijos absolventė Dovilė: „Aš matyt tokia nenuorama, kuri vis ieško, kuo „užkišti“ smegenis…”
„AŠ MATYT TOKIA NENUORAMA, KURI VIS IEŠKO, KUO „UŽKIŠTI“ SMEGENIS…“ – APIE NUOLATINĮ NORĄ SIEKTI KAŽKO NAUJO IR DABARTINIUS PASIEKIMUS SAVO MINTIMIS DALINASI VDU SOCIALINĖS DEMOGRAFIJOS ABSOLVENTĖ DOVILĖ BUGIENĖ
Dovile, kaip pasirinkai VDU socialinės demografijos studijas?
Mano pirmoji Alma mater yra Vilniaus universitetas. Medicinos fakultete baigiau visuomenės sveikatos bakalauro ir magistrantūros studijas. Šias studijas baigiau prieš daug metų, tačiau visada širdyje buvo noras toliau studijuoti ir tobulėti, siekti kažko naujo. Šios socialinės demografijos studijos mano gyvenime atsirado, galima sakyti, atsitiktinai. Tuo metu pas mus organizacijoje buvo pasidalinta informacija apie VDU socialinės demografijos magistro studijas. Man visada atrodė, kad sociologijos studijos yra gana sausas, neįdomus mokslas. Bet nusprendžiau labiau pasidomėti atsiųsta informacija, kas siūloma, kokie dalykai yra dėstomi ir tai mane užkabino. Pasirodė, kad tai tikrai yra įdomu. Patiko ir tai, kad paskaitos vyko vakarais, taigi studijas galima buvo nesunkiai derinti su darbu. Be to, tai nebuvo neakivaizdinės studijos, kada mokaisi daugiausia iš vadovėlio ir ateini į universitetą tik atsiskaityti. Ko gero visi šie faktoriai lėmė mano apsisprendimą.
Ką prisimeni iš savo studijų universitete? Koks tai laikas?
Man šis studijų laikas buvo labai šviesus ir prasmingas. Nors pradėjau studijuoti man visiškai naują, nepažįstamą sritį, tačiau pats mokymasis man labai patiko. Buvo labai įdomūs ne tik dėstytojai, bet ir visi dėstomi dalykai. Širdyje išsinešiau didelę šilumą ir meilės jausmą. Dėstytojo ir studento santykis buvo toks ypatingas, jis rėmėsi rodomu dėmesiu, bendradarbiavimu, pagarba. Prisimenu, jog būdama studente, visada jaučiau palaikymą, motyvaciją ir skatinimą judėti į priekį. Visada buvau priimta kaip lygiavertė dėstytojo partnerė. Be to, pradėjau vėl studijuoti po gana ilgo laiko tarpo. Pastebėjau, kad mano visai kitas požiūris į mokymąsi nei buvo anksčiau. Taigi, gal visai verta pradėti studijuoti po kažkurio laiko, nes tuomet keičiasi požiūris į mokslą, kuriasi kitas santykis su tuo, ką darai.
Dovile, kaip tavo socialinės demografijos studijos susiję su dabartiniu darbu?
Baigus magistrantūros studijas aš gavau pasiūlymą prisijungti prie mokslininkų komandos Lietuvos Socialinių mokslų centro Sociologijos institute. Tai yra mano antrasis darbas. Šiuo metu esu jaunesnioji mokslo darbuotoja. Taip pat planuoju tęsti sociologijos doktorantūros studijas ir toliau gilintis į demografijos vingius. Tai mokslinis darbas, kurį šiuo metu mielai dirbu. Kitas mano darbas susijęs su sveikatos priežiūros sritimi. Sociologijos studijų metu įgytos žinios man leidžia geriau suprasti demografinius rodiklius, interpretuoti informaciją. Be to, kadangi šiose studijose yra ugdomas kritinis mąstymas, visa tai galima pritaikyti dirbant bet kurį kitą darbą, kur yra reikalingi šie gebėjimai.
Kokios veiklos sritys, tau, Dovile, yra ypač mėgiamos ir įdomios?
Kasdien suprantu, kad aš dar labai daug ko nežinau. Mane traukia pažinimo, atradimo džiaugsmas. Taigi kiekviena diena man yra išskirtinė, kupina iššūkių ir galimybių. Tokiu atveju nėra nuobodu, nes demografijos sritis labai įdomus, bet man vis dar platus, nedaug pažintas laukas.
Dovile, kokį savo profesinį pasiekimą vertini labiausiai?
Man asmeniškai labai svarbus manęs kaip mokslinio darbuotojo įvertinimas ir tai, kad man pasiūlė šį darbą Sociologijos institute. Gyvenime niekada neįsivaizdavau savęs kaip mokslininkės. Atrodė, kad tai tikrai ne man, bet štai gyvenimas atvėrė naują langą į visai nepažįstamą profesinės veiklos sritį ir tas mane labai džiugina. Aišku, tai mane verčia lipti iš komforto zonos ir visi nauji iššūkiai vėl skatina pažinti save, atrasti kaip asmenybę iš naujo.
Ką pasakytum jaunam žmogui, kuris planuoja studijuoti socialinę demografiją?
Pirmiausia, renkantis profesiją, reikėtų įsiklausyti į save. Svarbu suprasti, ką tu nori veikti gyvenime. Bet, ko gero, jaunam žmogui nėra lengva atsakyti į šį klausimą. Savęs paieškos paprastai užima daug daugiau laiko nei pasirinkimas, kokią studijų programą studijuoti. Tačiau, jei žmogus yra smalsus, jeigu jam įdomu suprasti ir atrasti, kaip veikia visuomenė, kokie mes esame šiandien, kokie mes buvome vakar ar būsime ateityje, tai šios studijos galėtų padėti atsakyti į šiuos klausimus. Jaunam žmogui norėčiau palinkėti pasiimti iš mokymosi kiek įmanoma daugiau. Šios studijos suteikia ne tik daug žinių, jos labai praturtina žmogų kaip asmenybę. Kiekvienam linkiu atrasti savo gyvenimo kelią, tada ir studijos atneš daug džiaugsmo ir vidinio pasitenkinimo.
Dovile, ko palinkėtum sau sekančiais metais?
Norėčiau sau palinkėti stiprybės ir jėgų tęsti tai, ką pradėjau.
Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė
VDU Socialinio darbo absolventė Vytautė: „Mano didžiausia stiprybė – tai galėjimas ir gebėjimas būti su kitais žmonėmis“
„Mano didžiausia stiprybė – tai galėjimas ir gebėjimas būti su kitais žmonėmis“ – apie studijas ir dabartinius profesinius vingius savo patirtimi dalinasi VDU Socialinio darbo absolventė Vytautė Užaitė.
- Kaip pasirinkai studijas Vytauto Didžiojo universitete?
Aš baigiau Kauno J. Jablonskio gimnaziją. Keletą paskutinių metų pradėjau galvoti ir dairytis, kur norėčiau studijuoti toliau. Kadangi mokiausi labai gerai, todėl galėjau pretenduoti į tas studijas, kurios tuo metu buvo paklausios. Vytauto Didžiojo universitetas dar mokantis mokykloje man darė didžiulį įspūdį. Turėjau keletą draugų, kurie studijavo šiame universitete ir jų atsiliepimai buvo puikūs. Būdavo įdomu klausytis, apie tai, kaip jie įsilieja į universiteto gyvenimą, koks šis universitetas yra vakarietiškas, demokratiškas. Tai man buvo labai svarbu. Kodėl socialinis darbas? Tuo metu tai buvo pakankamai nauja profesija ir tai mane patraukė. Turiu tokį žinojimą, kad ten kur yra labai nauja, kur takas nėra pramintas, tu gali daug ką padaryti ir nuveikti. Tai, kaip aš pati buvau auginta ir kaip mano artimoje aplinkoje buvo rūpinamasi vienas kitu, man buvo pavyzdys ir suvokimas, kokia galinga jėga yra daryti kažką dėl kito. Todėl ši profesija man atrodė geriausias būdas tais nepramintais takais prieiti prie žmogaus ir daryti gera.
- Vytaute, ką prisimeni iš savo studijų? Kas buvo svarbu, reikšminga?
Kadangi aš baigiau Socialinio darbo bakalauro ir magistro studijas, man šios studijos buvo vientisas, nepertraukiamas procesas. Ką prisimenu iš bakalauro studijų? Bakalauro pirmieji metai buvo labai ryškūs. Kiekviena diena buvo tarsi neišdildomas įspūdis. Pirmiausia labai įsiminė, jog galėjau savarankiškai dėliotis savo studijas. Stebino ir žavėjo dėstytojų entuziazmas, kaip jie nori perduoti mums sukauptas žinias ir patirtį pačiu geriausiu būdu. Visa tai buvo labai įdomu. Aš net nepajutau, kaip praėjo ketveri studijų metai. Prisimenu visų dėstytojų vardus ir pavardes, prisimenu nutikusius įvykius paskaitų metu. Ten buvo gyvenama pilnai, visa širdimi.
Bakalauro studijos įsiminė tuo, jog buvo labai platus dalykų pasirinkimas, galėjai patyrinėti daug įvairių sričių. Viskas tarpusavy labai siejosi ir vėliau sugulė į specialybinius dalykus. Taigi aš jau antrame kurse labai aiškiai save įsivaizdavau būsima socialine darbuotoja. Labai didelį įspūdį paliko praktika. Jos metu išmokau tiek daug įvairių darbo metodų ir būdų, jog jau magistro studijose jaučiausi labai stipriai pasiruošusi būsimai profesijai. Labai džiugino individualus santykis. Nors mūsų buvo gana daug, tačiau dėstytojai atpažindavo kiekvieno mūsų individualius poreikius ir stiprybes ir pagal tai pasiūlydavo praktikos vietas. Dabar visa tai atrodo neįtikėtina. Magistro studijos pasižymėjo tuo, jog mūsų buvo kur kas mažiau, mes galėjome dar giliau tyrinėti savo individualias mokymosi patirtis, giliau ir išsamiau analizuoti kai kurias, jau žinomas ir naujas temas. Studijuodama magistro programoje turėjau nerealią galimybę būti Erasmus studente ir vieną semestrą mokiausi Laplandijos universitete Suomijoje, kur t. p. atlikau ir socialinio darbo praktiką didžiausioje regiono ligoninėje. Tada aš galutinai apsisprendžiau, kad noriu dirbti socialine darbuotoja būtent sveikatos priežiūros srityje.
- Ką šiuo metu veiki ? Koks tavo darbas?
Jau septyniolika metų dirbu Kauno miesto poliklinikoje, kur įgijau daug tiesioginio darbo su klientais, vėliau – vadovavimo patirties, t. p. prisidėjau prie įvairių socialinių, sveikatinimo projektų rengimo, įgyvendinimo ir vystymo. Keturiolika metų dirbau poliklinikos psichikos sveikatos centro socialine darbuotoja. Šiame etape socialinis darbas sveikatos priežiūros srityje man atsiskleidė visomis spalvomis – reikėjo išmanyti ne tik socialinio darbo metodus ir principus, bet ir gebėti dirbti tarpdisciplininėje komandoje, gerai žinoti, kaip veikia sveikatos priežiūros sistema, sekti vykstančius pokyčius bei nuolat save stiprinti ir auginti kaip specialistę. Šiuo metu jau trylika metų dirbu poliklinikos Dainavos jaunimo centre, esu šio centro vadovė, rūpinuosi paslaugų, skirtų jaunimui plėtra, prieinamumo didinimu. Taip pat jau kurį laiką dirbu ir dar vienose pareigose – esu Kauno miesto poliklinikos projektų koordinavimo specialistė. Mano darbas susijęs su įvairių projektų koordinavimu, įgyvendinimo priežiūra, paraiškų rengimu.
Jei užeitumėte į mano kabinetą, pamatytumėte, kad aš paskendusi tarp dokumentų, bet visada esu atvira pokalbiui ir kontaktui su į polikliniką, Jaunimo centrą ateinančiais žmonėmis.
- Kokių gebėjimų, įgūdžių reikia dabartiniame tavo darbe?
Kalbant apie socialinį darbą, čia turi nuolat tobulėti ir keistis, gebėti tiksliai identifikuoti, kas svarbu vienai ar kitai klientų grupei, negali su visais dirbti tais pačiais metodais ir stiliumi. Galvojant apie įgūdžius, reikalingus vadovavimui, yra būtina gebėti organizuoti, planuoti, savarankiškai priimti tam tikrus sprendimus ir tuo pačiu labai stipriai dirbti su komanda, ją telkti, stiprinti, greitai prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių. Dirbant su projektais turi gebėti itin gerai planuoti laiką, analizuoti kontekstą ir atpažinti tuo metu aktualų poreikį, bet tuo pačiu nepamesti ir kūrybiško matymo. Turi būti žingeidus, drąsus, gebėti bendrauti, bendradarbiauti bei pristatyti ir perteikti kitam savo patirtį. Žvelgiant bendrai socialinis darbuotojas dirba nuolatiniame pokyčių lauke, todėl turi išmanyti begalę sričių ir būti plačiai atmerktomis akimis bei pasiruošęs nuolat mokytis.
- Vytaute, kas tave stumia į priekį?
Man labai svarbu yra dalintis. Didžiausias atsigavimo šaltinis man yra kiti žmonės, mano kolegos, artimieji, bendraminčiai, draugai. Su jais man visada gera dalintis savo patirtimi. Taip pat man labai svarbus organizacijos, kurioje dirbu palaikymas. Aš tvirtai žinau, kad galiu atnešti bet kokį sunkumą ir nebūsiu su juo palikta viena, o tai labai padeda. Aš labai tikiu tuo, ką darau. Žinojimas ir tikėjimas, kad mes padarysime, labai stiprina. Mano didžiausia stiprybė – galėjimas ir gebėjimas būti tarp kitų žmonių. Esu labai dėkinga visiems kolegoms, kuriuos per tuos metus sutikau, su kuriais teko dirbti. Iš kiekvieno galėjau kažko išmokti ir pasiimti sau.
- Ką pasakytum moksleiviui, kuris galvoja studijuoti socialinį darbą?
Pirmiausia reikėtų užduoti sau klausimą, kas yra socialinis darbas, kaip aš jį suprantu. Nereikėtų apsiriboti populiariomis nuomonėmis, siauru socialinio darbo įvaizdžiu. Aš linkėčiau apsidairyti aplinkui ir labai atidžiai pasiklausyti, kaip socialiniai darbuotojai kuria socialinius verslus, įvairias inovatyvias iniciatyvas ir kt. Siūlyčiau leisti sau praplėsti matymą ir žinojimą, kas yra socialinis darbas ir ką gali veikti šis darbuotojas. Socialinis darbas yra labai kompleksiška profesija ir yra begalė sričių, kur tu gali save pilnai realizuoti.
- Koks tavo gyvenimo šūkis?
Dažnai vadovaujuosi posakiu – ,,Būk tuo pokyčiu, kurį nori matyti“.
Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė
VDU Socialinių mokslų fakulteto Absolventės sėkmės istorija
Savo mintimis apie pasirinkimą studijuoti Sveikatos psichologiją, dabartinius profesinius iššūkius bei pasiekimus dalinasi VDU Socialinių mokslų fakulteto Sveikatos psichologijos absolventė Danutė Savickienė:
VDU Socialinių mokslų fakulteto Absolventės sėkmės istorija
“Kas mane veža dabartiniame darbe – tai galimybė matyti, kaip auga žmonės…”. Savo mintimis apie pasirinkimą studijuoti organizacinę psichologiją,
dabartinius profesinius iššūkius bei pasiekimus dalinasi VDU Socialinių mokslų fakulteto organizacinės psichologijos absolventė Lina Preikšienė.
„Tai puiki kalvė visapusiškam žmogui užaugti…“ – VDU taikomosios sociologijos absolventė Justina Mieželė
Savo mintimis apie VDU sociologijos studijas bei mokytojo darbą dalinosi VDU Taikomosios sociologijos absolventė Justina Mieželė. Justina veda įdomias, netradicines geografijos pamokas „Erudito“ licėjuje bei dalinasi sociologijos studijų metu įgytomis kompetencijomis bei sukaupta patirtimi su jaunaisiais savo kolegomis.
Justina, kaip gimė mintis studijuoti sociologiją, kokia šios kelionės pradžia?
Aš esu iš mažo miestelio šiaurės Lietuvoje. Visada buvau gera mokinė, aktyvi, besidominti, dalyvaujanti pasaulyje ir visur kitur. Mano mokyklos laida buvo ta moksleivių karta kuomet prasidėjo įvairios švietimo sistemos reformos, pokyčiai, buvo diegiama daug naujovių. Mokykloje man labai patiko istorija ir geografija, tačiau dešimtoje klasėje turėjau išsiskirti su geografija, nes negalėjau mokytis abiejų šių dalykų. Ieškodama informacijos apie studijas aš susidūriau su sociologija. Tuo metu tai buvo man visai negirdėta, nematyta, nepačiupinėta. Kai pradėjau skaityti studijų aprašą supratau, kad visa tai apie mane ir apie tai, kas man įdomu. Rinktis studijuoti Kaune paskatino ir tai, kad šiame mieste jau studijavo mano brolis. Studijuodama sociologiją galėjau paragauti ir kitų mokslų duonos: edukologijos, psichologijos. VDU studijų laisvumas yra man didžiausia vertybė.
Ką prisimeni iš savo bakalauro ir magistrantūros studijų universitete?
Iš bakalauro studijų prisimenu daug nuostabių dėstytojų, pvz. dėstytoją Jolantą Reingardę. Tai dėstytoja iš didžiosios raidės. Jos paskaitas lankydavome kaip didžiausią malonumą. Kai matai, kad ji tuo dega, tuo gyvena ir dalinasi savo žiniomis, visa tai studentui reiškia labai daug. Ji suteikė galimybę dalyvauti ir vykdyti įvairias apklausas. Dalyvaudami jose įgijome daug įvairios patirties ir galėjome suprasti, ar tau tai tinka, ar ne. Dar labai vertinu galimybę bakalauro studijų metu išvažiuoti į užsienio šalių universitetus.
Magistrantūros studijos man yra visiškai kamerinis skambesys. Iš šio studijų etapo prisimenu profesoriaus Romualdo Vaštoko paskaitas, kurių metu žiūrėdavome ir aptardavome dokumentinius filmus apie įvairius reiškinius. Prisimenu profesoriaus Vyliaus Leonavičiaus paskaitas ir jo asmeninį dėmesį studentui. Kai maža studentų grupė klostosi visai kitas bendravimo santykis. Prisimenu dėstytojo prof. Artūro Tereškino paskaitas. Jų metu tu niekada nepasijutai esantis kažkoks menkesnis, nesvarbus. Tai yra dėstytojai autoritetai, kurie eina į santykį, diskutuoja, kurie pasiruošę išgirsti tave ir tau padėti.
Sociologijos studijos man davė tikrai labai daug, padėjo išvystyti kritinį mąstymą, kuris svarbus nepasimetant informacijos sraute, gebėti vertinti duomenis. Tai puiki kalvė visapusiškam žmogui užaugti.
Dabar dirbi mokytoja „Erudito“ licėjuje. Kas pastūmėjo rinktis šią profesiją?
Mano mama yra mokytoja. Kai aš buvau šešerių – dešimties metų amžiaus, man atrodė, kad geriausia, kuo galėčiau būti, tai yra mokytoja. Paauglystėje supratau, kad mokytojo kelias yra labai sunkus ir kažkaip ta mintis dingo. Vėliau, jau baigus studijas ir pradėjus dirbti kitus darbus, priėmiau Mokyklų tobulinimo centro kvietimą dalyvauti projekte „Renkuosi mokyti“. Man pasirodė tai gera gyvenimo intriga, kurią galiu išbandyti. Ir man tai labai patiko. Mokytojo darbą aš priimu kaip labai intymų jaunos asmenybės auginimą.
Justina, kokios savybės tau atrodo svarbios esant mokytoju?
Visada svarbiausia augimas. Mokytojui svarbu domėtis ir norėti mokytis pačiam. Aš daug pati išmokstu, priverčiu kitus daug išmokti ir man nepatinka plaukti paviršiumi. Man nepatinka paviršutiniškai žiūrėti į mokymąsi ir mokymą. Aš siekiu kurti asmeninį kontaktą su mokiniais. Dar labai svarbu mano nuomone nuoširdumas ir atvirumas. Jei esi nuoširdus, tu nebijai pasakyti „suklydau“, tu nebijai pasakyti „atsiprašau“, o būdamas atviras gali priimti savo ir kitų klaidas.
3 dalykai, kuriuos apie tave pasakytų mokiniai?
Ko gero pasakytų, kad aš linkusi diskutuoti. Domiuosi, keliu klausimus ir skatinu juos kalbėti. Raginu nebijoti suklysti. Man labai svarbu savo darbe sieti teoriją su gyvenimu, todėl skatinu savo mokinius ne aklai iškalti, bet suprasti, kelti klausimus, tyrinėti, įprasminti gaunamas žinias.
Justina, kas skatina tave judėti į priekį?
Mane dažnai įkvepia kiti žmonės, kai pamatau, kad jie kažko siekia, kažką daro. Mane įkvepia naujos žinios, skaitytos knygos. Visada įdomu daryti kažką kitaip ir naujo. Man nepatinka stovėti vietoje. Aš maudytis nemėgstu, bet man patinka „tekėti“.
Ką patartum jauniems žmonėms, kurie galvoja studijuoti sociologiją?
Patarčiau pasikalbėti su savimi atvirai. Paklausti savęs, kas man patinka. Jei tau patinka, kaip bendrauja žmonės, kodėl atsiranda tam tikros nuostatos, tradicijos ir kt. Jei tau įdomu, kaip rutuliojasi pasaulis, tai tuomet vienareikšmiškai rinkis sociologiją, nes tai yra labai platu, universalu. Sociologija padeda struktūruoti informaciją, padeda matyti plačiau.
Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė
VDU Mokyklinės psichologijos absolventė Ugnė Paluckaitė: „Man ypatingai tiko ir patiko laisvė rinktis, o dėstytojai tuo metu atrodė kažkas tokio…“
Savo mintimis apie VDU psichologijos studijas dalinasi bakalauro, magistro ir mokslų daktaro laipsnį įgijusi absolventė Ugnė Paluckaitė.
Ugne, kaip pasirinkai VDU psichologijos studijas?
Psichologijos studijų programą VDU pasirinkau dėl universiteto siūlomos programos lankstumo – sudomino galimybė pasirinkti dalykus, į kuriuos norėčiau ir galėčiau pasigilinti, bet jie nėra konkrečiai susiję su psichologijos studijomis (pavyzdžiui, fotografija, bioetika, gamtamokslis pažinimas). Tai atrodė kaip pats patraukliausias ir liberaliausias pasirinkimas jaunam žmogui.
Ką prisimeni iš savo studijų universitete? Kas labiausiai patiko studijuojant psichologiją?
Turiu pastebėti, kad VDU baigiau ne tik bakalauro, bet ir magistro bei doktorantūros studijas. Tad nuo pradžių:
- Iš psichologijos bakalauro studijų prisimenu, kad tai buvo savęs pažinimo, domėjimosi bei naujų patirčių metas. Man YPATINGAI tiko ir patiko laisvė rinktis, o dėstytojai tuo metu atrodė kažkas TOKIO. Visada buvau gerai besimokanti, tad, manau, galėjau atskirti, kas man yra įdomu, o kas skirta mokytis tik tam, kad mokytis. To išvengiau, dėl minėtų galimybių pasirinkti dalykus – pasirinkau tai, kas artima man. Apskritai, psichologijos bakalauro studijos manyje užtvirtino supratimą – aš noriu ir galiu būti psichologe. Todėl manęs visiškai negąsdino žinojimas, kad savarankiškai kaip psichologė galėsiu būti tik pabaigusi psichologijos magistro studijas.
- Iš magistro studijų pasirinkau MOKYKLINĘ psichologiją, nes visada patiko būti su vaikais (nuo 16 m. dirbau aukle), norėjau geriau suprasti mokyklos psichologo darbą. Kartais gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad mokyklinė psichologija – tai tik darbas mokykloje. Tikrai ne – karjeros galimybės yra plačios, nes studijų programą pabaigęs asmuo gali dirbti įvairiose ugdymo ar globos įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose, užsiimti privačia psichologo praktika ir t.t. Studijų metu labiausiai įsiminė nuoseklus žinių (tiek teorinių, tiek praktinių) gilinimas. Labiausiai patiko aiški ir praktiška studijų programa – tai man padėjo tiek dirbant vaikų globos namuose, tiek mokykloje, tiek vedant Pozityvios tėvystės mokymus. Visuomet liksiu dėkinga už įgytą patirtį šiose studijose.
- Doktorantūros studijos buvo vienas sudėtingiausių ir prasmingiausių studijų etapų, leidusių man suprasti, kad esu ten, kur turiu būti.
Kaip studijos universitete turėjo įtakos tam, kas esi šiandien?
Studijos universitete mano buvimui ten, kur aš esu, turėjo didžiulę reikšmę. Šiuo metu ne tik dirbu praktikoje (esu psichologė VDU Psichologijos klinikoje, dirbu projektuose, vedu Pozityvios tėvystės mokymus, konsultuoju individualiai), bet ir akademinėje veikloje – esu Psichologijos katedros asistentė. Bet kuri mano šiandieninė veikla yra susijusi su tuo, ką gavau arba ko nepasiėmiau iš VDU studijų.
Ugne, labai nenutolai nuo universiteto, dirbi VDU Psichologijos klinikoje. Ką tau tai reiškia?
Darbas VDU Psichologijos klinikoje man reiškia galimybę įsitraukti ne tik į akademinę, bet ir į profesinę veiklą universitete. Tai tarsi reiškia visapusišką savęs išpildymą per galimybę padėti studentams ne tik per akademinę prizmę, bet ir tais momentais, kai atsiranda tam tikrų asmeninių sunkumų.
Baigei universitete visas tris studijų pakopas. Ne seniai apsigynei disertaciją labai įdomia tema. Koks jausmas?
Jausmas, apgynus disertaciją, dviprasmis. Atrodo, kad pamažu ateina gilesnis savęs įprasminimo jausmas – tam ir rinkausi doktorantūros studijas, kad galėčiau pagilinti savo žinias bei atskleisti savo potencialą. Vis dėl to, tuo pat metu, atsiranda ir trūkumas „kažko“ – kol kas dar keista, kad nebeturiu konkrečių deadlinų, susijusių su disertacijos rašymu.
Kas tave skatina judėti į priekį?
Judėti į priekį skatina noras atrasti ir pažinti – tiek save, tiek asmenis bei aplinką aplink mane.
Koks yra tavo pomėgis, ką mėgsti veikti kai nedirbi?
Vienas pagrindinių mano pomėgių – fotografija. Mėgstu stebėti aplinką per siauresnį fotoaparato lauką.
Ko palinkėtum jaunam žmogui, kuris renkasi Psichologijos studijas?
Mano supratimu, svarbiausias dalykas sėkmingoms studijoms yra asmeninis nusiteikimas ir poreikis pažinti. Tik turėčiau pabrėžti, kad nemaža dalis sėkmingo studijų proceso priklauso nuo kiekvieno asmeniškai – studijų metu suteikiama galimybė gauti tiek teorines, tiek praktines žinias, tačiau asmeninis įsitraukimas ir dalyvavimas yra du pagrindiniai elementai, nulemiantys studijų efektyvumą. Tad pagrindinis iššūkis, manau, yra asmeninis nusiteikimas ir motyvacija siekti.
Ko palinkėtum sau sekančiais metais?
Sau palinkėčiau balanso – šiek tiek sustoti, pergalvoti, suvokti ir žengti toliau.
Parengė Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė
VDU Mokyklinės psichologijos absolventė Miglė Motiejūnė: „Jaučiu, kad tai buvo tie namai, kuriuose užaugau…“
Savo mintimis apie psichologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete bei darbą dalinosi VDU Mokyklinės psichologijos absolventė, psichologė Miglė Motiejūnė.
Migle, kaip pasirinkai VDU Psichologijos studijas?
Tai, ko gero nebus retas atvejis. Daugelis žmonių renkasi dėl to, kad kažkas studijavo arba rekomendavo. Mano atveju tai buvo brolis, kuris jau tuo metu baiginėjo savo bakalauro psichologijos studijas. Tada man buvo labai gera klausytis, kai jis pasakodavo ne tik apie tai, ką studijavo, bet ir apie tai, ką jis šiaip studijų metu veikia. Tuo metu jis kūrė VDU radiją kartu su kitais studentais ir man susidarė įspūdis, jog VDU yra ta vieta, kur daug galima nuveikti. Tai ne tik studijos, bet erdvė, kur galima atrasti, pažinti save, veikti, įgalinti ir net pasiekti kažkokį apčiuopiamą rezultatą. Taigi brolio įtaka buvo reikšminga, ženkli ir tai buvo stiprus paskatinimas pasirinkti psichologijos studijas ir būtent Vytauto Didžiojo universitetą.
Migle, po bakalauro studijų baigei Mokyklinės psichologijos magistrantūrą. Kas lėmė tokį pasirinkimą?
Aš turiu tokią istoriją. Jau vidurinėje aš žinojau, kad stosiu į psichologiją, bet buvau nusprendusi, jog niekada nedirbsiu su vaikais. Tuo metu maniau, kad tai yra labai sunkus darbas. Kai pradėjau studijuoti bakalaurą, mane brolis paskatino savanoriauti. Aplinkybės susiklostė taip, kad atėjus susipažinti į įvadinę paskaitą savanorystei Jaunimo linijoje, manęs paklausė, į kurią liniją aš atėjau – į vaikų, ar jaunimo. Tuo metu aš nebegalėjau atsiminti, į kurią liniją atėjau ir galiausiai nuėjau į vaikų liniją, kurioje likau. Man labai tiko ir patiko ši savanorystė. Jos dėka plėtėsi ir stiprėjo mano supratimas, kad man labai gera dirbti su vaikais. Dabar galvoju, kad toks kelias yra labai geras. Iš kitų pasakojimų ir filosofinių samprotavimų, labai sunku nuspręsti, kur norėčiau dirbti ir ką veikti, todėl labai svarbu rinktis savanorystę. Tą labai siūlau ir rekomenduoju visiems išbandyti.
Kaip galvoji, ką davė studijos VDU?
Universitetas mane suformavo kaip žmogų. Aš tikrai esu nuoširdžiai dėkinga universitetui už tai. Jaučiu, kad tai buvo tie namai, kuriuose aš užaugau. Ką pasiėmiau? Tai gilų atsakomybės jausmą. Nešti atsakomybę už tai, ką aš kalbu ir kaip veikiu. Pagrįsti tai, ką kalbu arba nekalbėti eksperto lūpomis to, ko aš nežinau.
Migle, ką veiki šiuo metu?
Šiuo metu aš dėstau Vilniaus kolegijoje pedagoginiame fakultete. Kita mano darbo dalis – tai privati psichologo praktika. Su kolegėmis turime iniciatyvą „Sąmoninga šeima“, rengiame mokymus bei teikiame psichologines konsultacijas. Tuo labai džiaugiuosi ir noriu toliau visa tai stiprinti ir plėtoti.
Kokių savybių, kompetencijų reikia Tavo darbe?
Labai svarbus yra žingeidumas. Noras sužinoti, kaip žmogus jaučiasi, ką jis mąsto, kaip elgiasi ir kodėl jis tą daro. Tai, manau, yra svarbiausia.
Kokį savo pasiekimą vertini labiausiai?
Gal po poros metų sakysiu kitaip, bet šiuo metu man didžiausias pasiekimas, kad galiu dirbti privačioje praktikoje. Tai man leidžia laisvai dėlioti laiką, planuoti, nesu įsipareigojusi kažkokiai įmonei ar organizacijai. Aš galiu kurti kažką savo, iškelti naują idėją, koncepciją ir toliau ją gilinti bei plėtoti. Tai man labai svarbu.
Migle, kas skatina judėti į priekį?
Čia toks sudėtingesnis klausimas. Egzistencinis, sakyčiau. Mane skatina tai, kad mano darbas daro įtaką ir gali reikšmingai prisidėti prie žmogaus ar žmonių grupės gerovės. Man labai patinka rašyti įvairius straipsnius, skaityti mokslinius straipsnius. Aš labai mėgstu dalyvauti radijo laidose. Man ypatingai patinka temos, kurios nepaliestos, neaiškios, turi dviprasmišką vaizdą visuomenėje. Visa tai, ko gero, ir varo mane į priekį, jog galiu prisidėti, aiškintis, ieškoti atsakymų, dalintis savo mintimis.
Ko palinkėtum jaunam žmogui, kuris renkasi Psichologijos studijas?
Šios studijos ne tik specialybei, ne tik amatui įgyti, bet ir gilesniam savęs pažinimui. Jos gali būti pirmas laiptelis, pirma pakopa, kuri atvers galimybes lipti aukštyn. Man labai patiko šiame universitete, kad dalį kreditų tu galėjai išnaudoti ten, kur tu matai prasmę, kur tau įdomu. Gali dalyvauti paskaitose iš kito fakulteto ir tai dažnai būna labai vertinga patirtis. Tokiu būdu aš turėjau galimybę susitikti su labai įdomiais žmonėmis, kurių paprastai nesutinki savo profesijos lauke. Taigi jaunam žmogui palinkėčiau žingeidumo ir pasinaudoti savo studijomis.
Ko palinkėtum sau, Migle, sekančiais metais?
Sau palinkėčiau neprarasti noro tobulėti, noro išmokti naujų dalykų. Sekti naujienas, neužsisėdėti. Tas, manau, labai svarbu psichologo profesijoje, mokytis naujų metodų, ieškoti naujų būdų. Labai tikiuosi, kad po metų irgi taip galvosiu ir kad po trisdešimt metų taip pat.
Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė
VDU SOCIOLOGIJOS ABSOLVENTĖ EGLĖ OZOLINČIŪTĖ APIE STUDIJAS BEI PASIRINKTĄ PROFESIJĄ
Savo mintimis apie VDU Sociologijos studijas bei pasirinktą profesiją dalinosi Eglė Ozolinčiūtė – VDU absolventė, socialinių mokslų daktarė, Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos vyriausioji specialistė (analitikė).
Kaip pasirinkote VDU sociologijos studijas?
Kai buvau turbūt kokia devintokė, mano tėvai viename iš bendrų pokalbių paklausė, kur save matau maždaug po dešimties metų. Tokiu „užsimerk ir įsivaizduok“ būdu. Ir aš save įsivaizdavau kažkur kalnuose, prie laužo, Lotynų Amerikoje, gyvenančią su vietiniais, kalbančią jų kalba ir juos studijuojančią, galbūt įgarsinančią jų pasaulėvaizdį ir gyvenimo būdą sugrįžus. Tokia mintis. Tėvelis tuomet pasakė, kad tai skamba kaip antropologija. Tuo metu antropologijos bakalauro programų Lietuvoje nebuvo, tad tokia artima disciplina apie visuomenę pasirodė sociologija. Esu kaunietė, VDU ir liberal artes man taip pat pasirodė artima, tad taip įvyko, kad pradėjau ir tęsiau studijas VDU.
Kokiai sociologijos krypčiai labiausiai simpatizuojate?
Nežinau, ar galiu pasakyti, kad tai simpatizavimas, tiesiog mano patirtyje daugiausiai buvo kaimo/bendruomenių ir švietimo sociologijos. Nuo švietimo temos (o gal ir sociologijos?) savo praktikoje nesu labai nutolusi ir šiandien. Dabar man yra įdomi piliečių mokslo idėja, kai įgalinami ir įtraukiami arba įsitraukia į mokslo žinių generavimą įvairiuose tyrimo etapuose patys piliečiai.
Egle, ką prisimenate iš savo studijų universitete? Ką jos jums reiškia? Ką iš jų pasiėmėte?
Iš pirmųjų metų studijose atsimenu rytinius kalbų mokymus ir srautines paskaitas, kur yra galimybė sutikti begales žmonių iš įvairių disciplinų, domėtis, ieškoti ir tik trečiais metais pradėti labiau koncentruotis pasirinktoje srityje.
Aš pamenu pirmąsias sociologijos paskaitas, dar srautiniu formatu man tai buvo labai įdomu. Tekstai kartais atrodydavo tokie nesuprantami, realybės interpretavimas ir filosofavimas apie visuomenę ypatingai patraukė. Pamenu, grįždavau po pvz. prof. Vyliaus Leonavičiaus paskaitų ir tiek būdavo pilna įspūdžių, kad negalėdavau užmigti ir sukdavosi mintys apie tai, ką girdėjau. Iš tiesų man patiko tiek sociologijos, tiek antropologijos paskaitos, tokios kaip klasikinės teorijos, kokybiniai tyrimo metodai, vizualinė antropologija ir kt.
Be įdomių paskaitų, pamenu renginius (tokius kaip fuksų krikštynas ir jų organizavimus) arba svečius, kurie atvykdavo į paskaitas ir dalinosi savo patirtimi, taip pat tokie dalykai, kaip galimybė dalyvauti įvairiuose tyrimuose (studentai buvome kviečiami kartas nuo karto vykdyti įvairias apklausas) ir už tai, pvz. turėti galimybę patekti į Kaunas Jazz renginius.
Gal tas studentų ir dėstytojų santykis man VDU labai patiko, nes bendra atmosfera atrodo tokia palyginus išlaisvinta nuo hierarchinių apribojimų. Su dėstytojais vykdavome į seminarus Milošo sodyboje, konferencijas Latvijoje, tyrimus. Eidavome į barą diskusijoms ir pokalbiams.
Taip pat prisimenu studijas, kuomet turėdavome „tiltines“ paskaitas tarp Lietuvos ir Amerikos, kai galėdavome diskutuoti apie tą pačią mokslinę literatūrą ar tyrimus iš skirtingų visuomenės perspektyvų su studentais iš kitos visuomenės.
Labai daug gavau iš ERASMUS programų, tiek tuomet, kai buvau išvykusi iš Lietuvos (teko studijuoti Švedijoje, Linkopinge ir Vokietijoje, Mainze), tiek kai grįžusi mentoriavau su čia atvykusiais studentais. Tos draugystės yra tai, ką gavau kaip dovaną, tokią tęstinę (su kai kuriais iš jų bendraujame ir susitinkame iki šiol).
Sakykite Egle, kas labiausiai patiko studijuojant sociologiją? Gal kažkokios sociologijos mokslo sritys, metodai?
Turbūt kvietimas interpretuoti ir kvestionuoti visuomenę yra tai, kas mane labiausiai sociologijoje vilioja ir šiandien. Mano baigiamieji darbai (BA, MA) man padėjo suprasti labiau apie Sovietmečio sistemos socialinius padarinius, kurie leidžia labiau suprasti mūsų, Lietuvos visuomenės specifinę situaciją. Mane visgi labiausiai traukia kokybiniai tyrimo metodai, pusiau struktūruoti ar giluminiai interviu, turinio (content) analizė, focus grupės, kurias, beje, teko ne kartą organizuoti ir darbinėse aplinkose.
Ką veikiate šiuo metu? Kokie dalykai jus labiausiai džiugina darbe?
Šiuo metu dirbu Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje, vykdome prevencines veiklas, atliekame tyrimus, vedame mokymus akademinei bendruomenei, kuriame įvairias gaires (besiremdami pozityviomis užsienio šalių patirtimis), kurios prisideda prie Lietuvos (aukštojo) mokslo kokybės gerinimo. Turbūt džiugina tai labiausiai, kad jaučiu prasmę darbe, dirbu Lietuvai ir darbas man patinka.
Kaip studijos universitete įtakojo tai, kas esate šiandien?
Iš tiesų sunku įsivaizduoti, kas būtų, jei būtų. Jei būčiau studijavusi ne sociologiją, o ką nors kitą. Tad kaip bebūtų, ta įtaka matyt buvo stipri, nes visgi mano darbinė veikla yra neatsiejama nuo sociologijos ir jos metodų. Tai, kad teko pagyventi įvairiose visuomenėse ir dalyvauti įvairiuose kontekstuose bei juos geriau suprasti visuomenės raidos kontekstuose, man taip pat atrodo neatsiejama nuo sociologijos.
Kokių kompetencijų, savybių reikia dabartiniam jūsų darbui?
Darbe reikalinga gebėti atlikti tyrimus, parinkti tinkamiausius metodus vienai ar kitai temai atskleisti, gebėti apibendrinti informaciją, mokėti aprašyti ir interpretuoti duomenis, juos pristatyti visuomenei, rašyti įvairaus pobūdžio tekstus (naujienas, ataskaitas, gaires), komunikuoti ir gebėti diskutuoti įvairiomis kalbomis (tarptautinėse darbo grupėse), gebėti pristatyti tyrimų rezultatus ir kt.
Koks yra jūsų gyvenimo Credo?
Kartas nuo karto suskamba kokie žodžiai ar jų junginiai, kurie kurį laiką lydi. Pastaruoju metu man naujai atrastas ir daugiareikšmis „vilkis“. Tai gal šiandienai toks? 😊
Ką patartumėte, palinkėtumėte jaunam žmogui, besiruošiančiam studijuoti sociologiją? Kokie džiaugsmai ir rūpesčiai jo laukia?
Man atrodo, jei žmonės ir visa, kas susiję su žmonėmis yra įdomu, kitaip tariant, jei esi smalsus visuomenės ir jos santykių (įvairiais lygmenimis) temoms, tai sociologija yra tau. Galbūt bus visko, bet daugiau džiaugsmų nei rūpesčių. Man atrodo svarbu įsivardinti, kas teikia džiaugsmą ir tai studijuoti.
Ko palinkėtumėte sau sekančiais metais?
Atradimų. Supratimų. Vilties.
Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė
