Socialinio darbo studijų programos absolventų susitikimas
Mieli SOCIALINIO DARBO absolventai, š. m. lapkričio 10 d. 15:00 val. kviečiame jus į absolventų susitikimą – seminarą! Tema: „Psichosocialinio konsultavimo praktikos socialiniame darbe“.
Dalyvavimas patvirtinamas kvalifikacijos kėlimo pažymėjimu.
Trukmė: 4 akad. val.
Vieta: Kaunas, Jonavos g. 66 pirmo aukšto holas.
Nuoroda registracijai: https://forms.gle/ho2SpBZPfjLg1hNL6
Prof. Jonas Ruškus: vaikai su negalia turi teisę eiti į mokyklą su visais
Jau 2024-aisiais visos Lietuvos mokyklos turės būti pasiruošusios priimti negalią ir specialiuosius ugdymo poreikius turinčius vaikus. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba primena: įsigalioję Švietimo įstatymo pakeitimai reikš, kad vaikai su negalia nebegalės būti diskriminuojami juos ugdant tik atskirtose specialiosiose mokyklose. Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorius, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas prof. Jonas Ruškus teigia, kad šis pokytis didelę naudą atneš ne tik vaikams su negalia, bet ir jos neturintiems. Kad tai įvyktų – turime kovoti su neigiamomis nuostatomis ir mitais.
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, įpareigojančią vaikams su negalia suteikti lygias teises bendroje švietimo sistemoje, Lietuva ratifikavo prieš dvylika metų. Kaip manote, kodėl prireikė tiek daug laiko, kad būtų pasistūmėta su realiais pokyčiais?
Priežastis yra Lietuvoje ir kitose šalyse įsišaknijęs mąstymas, kad žmonėms su negalia yra gerai gyventi atskirai nuo likusios visuomenės, specialiai jiems sukurtose vietose. Lygiai taip pat visada buvo manoma, kad vaikams su negalia bus geriau mokytis atskirai nuo kitų vaikų. Neva, taip jie bus apsaugomi nuo neigiamai jų atžvilgiu nusiteikusios visuomenės, neva, vaikai su negalia neturi gebėjimų mokymuisi bendro ugdymo sistemoje, iš jų nieko negalima tikėtis.
Trumpiau tariant, viskas vertinama per sutrikimo prizmę. Metaforiškai kalbant, manoma, kad vaikai su negalia yra „sugedę“ ir juos reikia kažkaip „remontuoti“. Netikima, kad žmonės su negalia gali įnešti savo indėlį visuomenėje, prisidėti savo gebėjimais, žiniomis, dalyvavimu. Tai įsišakniję kolektyvinėje sąmonėje, visuomenei tarsi natūralu diskriminuoti žmones su negalia.
Pirmosios įtraukiojo ugdymo idėjos atsirado jau Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Buvo tikrai gerų iniciatyvų – pavyzdžiui, panaikinta diskriminacinė terminologija, suvokta, kad specialiosios mokyklos nėra absoliutus gėris ir kad reikia siekti taip tuo metu vadintinos „integracijos“. Buvo daromi tam tikri žingsniai, tačiau tai niekada netapo politine valia. Įtraukusis švietimas, negalią turinčių vaikų ugdymas drauge su visais vaikais veikiau buvo traktuojamas kaip iš užsienio primesta valia. Buvo bandymų jį įgyvendinti, bet nelabai pavyko vien todėl, kad mokyklos nebuvo pasiruošusios keistis – keisti mokymo metodus, keisti supratimą, kad vaikai su negalia gali ir turi mokytis kartu su visais.
Kadangi pati švietimo sistema ir mokyklos nesikeitė, buvo dar kartą suformuotas požiūris, kad integracija yra neįmanoma.
Kita priežastis – pati Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, kaip dokumentas, nebuvo traktuojama kaip valstybės įsipareigojimas. Labiau kaip vizija, skirta kažkam kitam. Tačiau didėjo nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų spaudimas, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas nuolat primindavo šalims, kad atskirai nuo bendrosios ugdymo sistemos vykdomas vaikų su negalia ugdymas yra žmogaus teisių pažeidimas. Pilietinis, ekspertinis, tarptautinis spaudimas lėmė tai, kad prasidėjo pokyčiai.
Įtraukusis švietimas nėra naujiena ir kitose šalyse. Gal galite pasidalinti geraisiais pavyzdžiais, kuriose valstybėse ši praktika vykdoma teisingai?
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitete įtraukiojo ugdymo atžvilgiu vertinama daug pasaulio šalių. Paprastai pagiriame šalį, kuri padarė didelę pažangą žmonių su negalia teisių srityje. Yra viena vienintelė valstybė, kuri buvo pagirta dėl įtraukiojo ugdymo – Švedija. Ten atskirai mokosi mažiau nei 1 proc. vaikų su negalia. Vienos šalys įtraukiojo ugdymo aspektu yra labiau pažangios, kitos – mažiau.
Yra šalių, kur įtraukiojo ugdymo pažanga yra didelė, pavyzdžiui – Ispanija. Tai viena pažangiausių šalių, kalbant apie žmonių su negalia įtrauktį visuomenėje, tačiau ir ten yra nemažai diskriminacijos dėl negalios atvejų, taip pat ir švietimo sistemoje.
Norėčiau išskirti vieną labai dažną klaidą, daromą Lietuvoje. Nuolat girdžiu: „Parodykite mums kokią nors šalį, kuri viską padarė tobulai, o mes nuvažiuosime, pažiūrėsime ir žinosime, į ką turime lygiuotis, kaip turime daryti“. Norėčiau pasakyti, kad tokios šalies nėra, o mums reikia keisti supratimą, į ką reikia lygiuotis. Mokytis iš gerų praktikų reikia, tačiau lygiuotis mums būtina ne į šalis, o į tarptautinės žmogaus teisės standartus ir tikslus, nurodytus Konvencijoje. Kitaip tariant, siekti žmonių su negalia, kaip dalies žmonių įvairovės pripažinimo, siekti visiškos socialinės įtraukties.
Kaip manote, kokius pokyčius Lietuvos visuomenėje atneštų tinkamai įgyvendintas įtraukusis švietimas?
Labai daug pokyčių. Žmonių su negalia diskriminacija pasireiškia jų socialine atskirtimi, segregacija. Įtraukusis švietimas reikštų mažiau diskriminacijos negalios pagrindu, daugiau įvairovės ir galimybių lygybės – juk tuo, žmogaus teisėmis, ir grindžiama demokratinė visuomenė.
Vienas didžiausių lūžių, įvyksiančių transformuojant įprastą mokyklą į įtraukią mokyklą, yra įvairovės principo įgyvendinimas. Kaip prisitaikyti mokyklai, švietimo sistemai, mokytojams, specialistams, prie to, kad vaikai yra įvairūs? Tai vienas iš daugiausiai iššūkio keliančių uždavinių. Užtikrinti prieinamumą, tinkamai pritaikyti sąlygas pagal kiekvieno vaiko poreikius, turėti aukštus edukacinius lūkesčius, tuo siekti kokybiško ir lygiateisio ugdymo.
Įtraukųjį ugdymą būtina matyti viso žmogaus gyvenimo perspektyvoje. Kai vaikai su negalia mokysis drauge su visais kitais vaikais, jie kartu užaugs, pabaigs mokyklą, įsilies į visuomenę. Juk vienas iš mokyklos tikslų yra kad žmonės galėtų realizuoti save visuomenėje, prisidėti prie bendruomenių gyvenimo. Žmonės su negalia, kurie mokysis kartu su visais, galės prasmingai ir veiksmingai įsilieti į gyvenimą.
Artėjant 2024 metams, tarp negalios neturinčių vaikų be negalios tėvų sklinda įvairūs mitai apie tai, kaip pasikeis jų vaikų kasdienybė. Kokius mitus, susijusius su įtraukiuoju švietimu, jums tenka girdėti ar susidurti? Ar jie pagrįsti?
Žinau dvi pagrindines baimes, kurios tokiems tėvams kyla: kad nukentės jų vaikų akademinis pažangumas ir kad pamokų metu kils elgesio problemų. Abi baimės kyla iš klaidingų įsitikinimų.
Visų pirma, įtraukusis švietimas reiškia labai individualią prieigą prie vaiko – mokykla prisitaiko prie vaikų įvairovės ir skirtingų gebėjimų. Mokykla, kurioje mokosi vaikai su negalia, daug laimi mokymosi metodų įvairovės prasme. Jei pažiūrėsime į tarptautinius Jungtinių Tautų ar UNESCO dokumentus, pamatysime, kad ten vartojamas platesnis terminas: įtraukus, kokybiškas, lygiateisis ugdymas. Tai reiškia mokymosi aplinkų prisitaikymą prie kiekvieno vaiko. Vaikai be negalios, lygiai taip pat, kaip vaikai su negalia, gauna labai daug, nes jie nebėra tik standartiniai mokymo objektai, į juos žiūrima per įvairovės prizmę, kaip į individualius subjektus.
Antra – elgesio problemos, kurių bijo tėvai. Tai – diskriminacinis mitas, kuris neturi pagrindo. Juk elgesio klausimų gali iškilti bet kuriam vaikui. Įtraukiojo ugdymo metu kaip tik gerėja, stiprėja vaikų tarpusavio bendravimo gebėjimai, padėsiantys ir ateityje. Vaikai auga įvairovės aplinkoje, vystosi komunikavimo su skirtingus gebėjimus turinčiais žmonėmis įgūdžiai.
Svarbu suvokti, kad mitai, stereotipai, išankstiniai nusistatymai tikrai egzistuoja, ir mokyklų bei švietimo politikų uždavinys yra tuos mitus griauti.
Įtraukusis švietimas, kaip ir kaip kurie kiti žmonių su negalia įtraukties klausimai, kartais klaidingai matomi kaip pagalbos vienai visuomenės grupei išraiška, o ne kaip žmogaus teisių klausimas. Kaip manote, ko reikia, kad tai pasikeistų?
Visuomenei vis dar labai sunku suvokti ir atpažinti, kad įtraukusis ugdymas, visų pirma, yra žmogaus teisių klausimas. Tai jokiu būdu nėra gailestis, primesta valia ar globa. Įtraukų ugdymą būtina traktuoti kaip moralinę pareigą, kaip ugdymą be diskriminacijos dėl vaiko negalios.
Iki šiol turėjome diskriminacinę praktiką. Antai, švietimo įstatymu buvo pabrėžtos ne vaikų su negalia teisės mokytis drauge su visais, o mokyklų teisės atsirinkti vaikus, atsisakyti priimti vaikus su negalia. Metas pažvelgti į įtraukujį švietimą per žmogaus teisių, lygybės, socialinio teisingumo perspektyvas.
Didysis lūžis įvyks tada, kai suprasime, kad įtraukusis švietimas yra vaiko su negalia teisė. Tai šių metų balandžio mėnesį išsakė Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas kartu su Vaiko teisių komitetu.
Kas už tos teisės? Ugdymo sąlygų pritaikymas pagal individualius vaiko poreikius, mokytojų teisė gauti paramą, kad būtų užtikrinta ši teisė. Dėl to laimi visi vaikai. Svarbu suvokti, kad negalios neturinčių vaikų teisė į kokybišką švietimą taip pat bus dar geriau realizuota taikant įtraukųjį švietimą.
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija keičia pasaulį. Ne negalią turinčius žmones, o pasaulį. Kad įvyktų pokytis, pasaulis turi keistis.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inf.
Priėmimas į podiplomines (ištęstines) magistrantūros studijas
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultetas vykdo priėmimą į podiplomines studijas. Studijos skirtos magistro laipsniui įgyti.
Podiplominių studijų programos:
🔵 Sveikatos/organizacinė/mokyklinė psichologija (priėmimo informacija)
🔵 Socialinis darbas (priėmimo informacija)
Suteikiama kvalifikacija – SOCIALINIŲ MOKSLŲ MAGISTRO laipsnis.
Studijos organizuojamos patogiu ir lanksčiu dirbantiems grafiku. Toks grafikas leidžia lengviau derinti studijas su darbu, komandiruotėmis ir kitais užsiėmimais.
Studijų trukmė – 2,5 metų.
Studijos mokamos.
Paraiškos priimamos iki rugpjūčio 23 d.
Daugiau informacijos:
VDU vasaros mokyklos įspūdžiai: „Kaip rasti balansą tarp virtualios ir realios realybės?
Šiemet VDU vasaros mokykloje SMF dėstytojai moksleiviams parengė ypač aktualų jaunuoliams kursą: „Socialiniai tinklai: (ne)noriu išlikti savimi“. Skirtingų katedrų mokslininkai padėjo moksleiviams į socialinių medijų temą pažvelgti iš skirtingų perspektyvų: savęs atskleidimą virtualioje aplinkoje, padėjo įsigilinti kaip dalyvavimas socialiniuose tinkluose keičia draugystės sampratą (kuo skiriasi reali ir virtuali draugystė), požiūrį į save ir kitus, lūkesčius, savęs vertinimą ir savojo tapatumo suvokimą.
VDU vasaros mokyklos lektorės, socialinio darbo katedros dėstytojos dr. Jorūnės Vyšniauskytės-Rimkienės nemaža praktinė prevencinio darbo socialinių medijų srityje su jaunuoliais ir jų tėvais patirtis, skaudžiai byloja apie šiuolaikinių jaunuolių didžiulį įsitraukimą į virtualias erdves, kas kelia tėvų ir kitų globėjų nuoširdų susirūpinimą. Lektorė kvietė jaunuolius suprasti kaip veikia jų gyvenimą virtuali realybė. Renginio metu jaunuoliai turėjo galimybę geriau suvokti socialinių medijų poveikį savo gyvenime ir pažvelgti į savo realybę kitu žvilgsniu. Praktinių seminarų metu buvo sudaroma galimybė moksleiviams ne tik patyrinėti save, bet klausantis bendraamžių pažvelgti į savo istoriją kitu žvilgsniu. Intensyvūs praktiniai užsiėmimai, anot pačių jaunuolių padėjo jiems geriau įsivardinti kaip jiems sekasi balansuoti tarp virtualios ir realios realybės ir rasti į ką “atsiremti” kasdienybėje, kad tas balansas ilgiau išliktų. Moksleiviai stebino smalsumu, savo motyvacija tobulėti bei susirūpinimu dėl jaunesnių vaikų aktyvaus įsitraukimo į socialinių medijų pasaulį. Džiaugdamiesi teigiama vasaros mokyklos patirtimi, deja apgailestaujame, kad tokioje svarbioje socialinių medijų prevencinėje socialinio darbo srityje šalyje darbuojasi kol kas dar minimaliai specialistų. Tikimės ateityje į šią prevencinę socialinio darbo sritį įsitrauks daugiau socialinių darbuotojų dirbančių su jaunimu ir tėvais.
Džiaugiuosi savo pasirinkimu VDU SMF: Socialinis darbas
Socialinis darbas tai ateities profesija, kurios poreikis pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai auga. Visuomenė vis dažniau kalba apie gerovės valstybę, kurios idėją padeda įgyvendinti ir socialiniai darbuotojai.
Socialinio darbo studijos skirtos jaunam, veržliam, smalsiam, iššūkius priimančiam žmogui, kuris nori mokytis įvairiose netradicinėse situacijose, yra pilietiškas, drąsus, mėgstantis bendrauti, neabejingas kitam žmogui.
Apie savo studijas ir veiklą VDU SMF pasakoja 3 kurso Socialinio darbo bakalauro studijų programos studentė Gintarė:
Daugiau informacijos apie šią studijų programą.
Kviečiame studijuoti SOCIALINIO DARBO bakalauro studijų programoje
Socialinis darbas – prasminga, įvairių pasirinkimų kupina, bendravimu ir bendradarbiavimu grįsta veikla, skatinanti pokyčius visuomenėje bei siekianti užtikrinti žmonių gerovę ir žmogaus teises.
Socialinis darbas tai ateities profesija, kurios poreikis pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai auga. Visuomenė vis dažniau kalba apie gerovės valstybę, kurios idėją padeda įgyvendinti ir socialiniai darbuotojai.
Socialinio darbo studijos skirtos jaunam, veržliam, smalsiam, iššūkius priimančiam žmogui, kuris nori mokytis įvairiose netradicinėse situacijose, yra pilietiškas, drąsus, mėgstantis bendrauti, neabejingas kitam žmogui.
Apie savo studijas ir veiklą VDU SMF pasakoja 3 kurso Socialinio darbo bakalauro studijų programos studentė Gintarė:
„Bakalauro pirmieji metai buvo labai ryškūs. Kiekviena diena buvo tarsi neišdildomas įspūdis. Pirmiausia labai įsiminė, jog galėjau savarankiškai dėliotis savo studijas. Stebino ir žavėjo dėstytojų entuziazmas, kaip jie nori perduoti mums sukauptas žinias ir patirtį pačiu geriausiu būdu. Visa tai buvo labai įdomu. Aš net nepajutau, kaip praėjo ketveri studijų metai. Prisimenu visų dėstytojų vardus ir pavardes, prisimenu nutikusius įvykius paskaitų metu. Ten buvo gyvenama pilnai, visa širdimi“, – teigia Vytautė Užaitė, VDU socialinio darbo studijų programos absolventė, pasidalinusi savo sėkmės istorija.
Plačiau apie VDU Socialinio darbo bakalauro studijų programą skaitykite čia
Prašymus dalyvauti pagrindiniame priėmimo etape galima pateikti iki liepos 25 d. 12 val.
Visą informaciją apie 2022 m. priėmimą į bakalauro studijas rasite čia
Kviečiame studijuoti SOCIALINIO DARBO magistro studijų programoje
Patinka dirbti komandoje? Sieki didesnio socialinio teisingumo ir žmogaus teisių užtikrinimo? Nori tapti lyderiu socialinio darbo srityje? Studijuok SOCIALINIO DARBO magistro programoje VDU!
Čia puikiai užsienio ekspertų įvertinta studijų programa, aukščiausio lygio dėstytojai, studentų įvairovė. Čia studijuojant įgyjama profesinė meistrystė siekti visuomenės pokyčių dėl žmogaus orumo ir socialinio teisingumo.
Socialinis darbas – tai pagalbos žmonėms, įgalinimo ir socialinių pokyčių, socialinio teisingumo ir žmogaus teisių profesija.
„Man labai svarbu, kad čia dirba kompetentingi dėstytojai, savo sričių profesionalai, kurie kuria lygiavertį ir šiltą santykį su studentais“, – sako pirmo kurso studentė Gintarė Patašiūtė.
„Studijuodama magistro programoje turėjau nerealią galimybę būti Erasmus studente ir vieną semestrą mokiausi Laplandijos universitete Suomijoje, kur t. p. atlikau ir socialinio darbo praktiką didžiausioje regiono ligoninėje. Tada aš galutinai apsisprendžiau, kad noriu dirbti socialine darbuotoja būtent sveikatos priežiūros srityje“, – apie studijas ir dabartinius profesinius vingius patirtimi dalinasi VDU Socialinio darbo absolventė Vytautė Užaitė savo sėkmės istorijoje.
Plačiau apie VDU Socialinio darbo magistrantūros programą skaitykite čia
Prašymus dalyvauti pagrindiniame priėmimo etape galima pateikti iki birželio 28 d. 24 val.
Visą informaciją apie 2022 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite čia
Projekto EDUATOM edukacijos forume – apie mokymąsi už mokyklos ribų
Gegužės 26 d., ketvirtadienį, 15–17 val., nuotoliniu būdu vyks XIII edukacijos forumas „Edukologija Lietuvai – moksliniais tyrimais grįsto ugdymo ir švietimo link“, kurio tema – „Mokymasis už klasės ribų: ugdymą praturtinančios erdvės – kur slypi sėkmė“. Pagrindinis pranešimas skirtas projekto EDUATOM tyrimui apie inovatyvias strategijas plėtojant edukacinį turizmą bei stiprinant ryšius tarp neformaliojo ir formaliojo ugdymo Lietuvoje. Renginys bus transliuojamas internetu „Zoom“ ir „YouTube“ platformose.
Forume pranešimą skaitys VDU Socialinio darbo katedros profesorė, projekto EDUATOM mokslinė vadovė prof. dr. Natalija Mažeikienė. Po pranešimo vyks diskusija, kurioje dalyvaus LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai Tomas Pūtys ir dr. Nijolė Putrienė, Lietuvos geografų draugijos prezidentė dokt. Genovaitė Kynė, Vilniaus švietimo pažangos centro EDU Vilnius darbuotoja Snieguolė Kavoliūnienė ir Klaipėdos Vydūno gimnazijos direktorius dr. Arvydas Girdzijauskas.
Renginyje dalyvauti kviečiami ugdymo mokslų atstovai, tyrėjai, doktorantai, mokyklų vadovai, švietimo ir ugdymo institucijų, vykdančių visų lygių ugdymo programas, savivaldybių švietimo padalinių ir regioninių mokytojų švietimo centrų, švietimo profsąjungų atstovai, visi, kuriems aktualūs švietimo politikos ir ugdymo pokyčiai, švietimo tyrimų ir švietimo praktikos kokybės klausimai.
Forumo moderatoriai: doc. dr. Ilona Tandzegolskienė, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos vicekanclerė, ir dokt. Irena Raudienė, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja.
Forumą organizuoja Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija (LETA) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Nuorodos į transliaciją: „Zoom“ ir „YouTube“
Apie projektą EDUATOM
Projektas EDUATOM „Ignalinos atominės elektrinės (IAE) regiono branduolinio edukacinio turizmo plėtojimo didaktinės technologijos (EDUATOM)“ yra skirtas tirti ir diegti inovatyvias strategijas plėtojant edukacinį turizmą bei stiprinant ryšius tarp neformaliojo ir formaliojo ugdymo Lietuvoje. Šį Sumaniosios specializacijos programos projektą vykdantys Vytauto Didžiojo universiteto tyrėjai kuria virtualųjį atominio turizmo maršrutą Ignalinos atominės elektrinės regione. EDUATOM yra bendrai finansuotas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų (projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-01-0084) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT). Daugiau apie projektą – https://eduatom.eu.
VDU Socialinio darbo absolventė Vytautė: „Mano didžiausia stiprybė – tai galėjimas ir gebėjimas būti su kitais žmonėmis“
„Mano didžiausia stiprybė – tai galėjimas ir gebėjimas būti su kitais žmonėmis“ – apie studijas ir dabartinius profesinius vingius savo patirtimi dalinasi VDU Socialinio darbo absolventė Vytautė Užaitė.
- Kaip pasirinkai studijas Vytauto Didžiojo universitete?
Aš baigiau Kauno J. Jablonskio gimnaziją. Keletą paskutinių metų pradėjau galvoti ir dairytis, kur norėčiau studijuoti toliau. Kadangi mokiausi labai gerai, todėl galėjau pretenduoti į tas studijas, kurios tuo metu buvo paklausios. Vytauto Didžiojo universitetas dar mokantis mokykloje man darė didžiulį įspūdį. Turėjau keletą draugų, kurie studijavo šiame universitete ir jų atsiliepimai buvo puikūs. Būdavo įdomu klausytis, apie tai, kaip jie įsilieja į universiteto gyvenimą, koks šis universitetas yra vakarietiškas, demokratiškas. Tai man buvo labai svarbu. Kodėl socialinis darbas? Tuo metu tai buvo pakankamai nauja profesija ir tai mane patraukė. Turiu tokį žinojimą, kad ten kur yra labai nauja, kur takas nėra pramintas, tu gali daug ką padaryti ir nuveikti. Tai, kaip aš pati buvau auginta ir kaip mano artimoje aplinkoje buvo rūpinamasi vienas kitu, man buvo pavyzdys ir suvokimas, kokia galinga jėga yra daryti kažką dėl kito. Todėl ši profesija man atrodė geriausias būdas tais nepramintais takais prieiti prie žmogaus ir daryti gera.
- Vytaute, ką prisimeni iš savo studijų? Kas buvo svarbu, reikšminga?
Kadangi aš baigiau Socialinio darbo bakalauro ir magistro studijas, man šios studijos buvo vientisas, nepertraukiamas procesas. Ką prisimenu iš bakalauro studijų? Bakalauro pirmieji metai buvo labai ryškūs. Kiekviena diena buvo tarsi neišdildomas įspūdis. Pirmiausia labai įsiminė, jog galėjau savarankiškai dėliotis savo studijas. Stebino ir žavėjo dėstytojų entuziazmas, kaip jie nori perduoti mums sukauptas žinias ir patirtį pačiu geriausiu būdu. Visa tai buvo labai įdomu. Aš net nepajutau, kaip praėjo ketveri studijų metai. Prisimenu visų dėstytojų vardus ir pavardes, prisimenu nutikusius įvykius paskaitų metu. Ten buvo gyvenama pilnai, visa širdimi.
Bakalauro studijos įsiminė tuo, jog buvo labai platus dalykų pasirinkimas, galėjai patyrinėti daug įvairių sričių. Viskas tarpusavy labai siejosi ir vėliau sugulė į specialybinius dalykus. Taigi aš jau antrame kurse labai aiškiai save įsivaizdavau būsima socialine darbuotoja. Labai didelį įspūdį paliko praktika. Jos metu išmokau tiek daug įvairių darbo metodų ir būdų, jog jau magistro studijose jaučiausi labai stipriai pasiruošusi būsimai profesijai. Labai džiugino individualus santykis. Nors mūsų buvo gana daug, tačiau dėstytojai atpažindavo kiekvieno mūsų individualius poreikius ir stiprybes ir pagal tai pasiūlydavo praktikos vietas. Dabar visa tai atrodo neįtikėtina. Magistro studijos pasižymėjo tuo, jog mūsų buvo kur kas mažiau, mes galėjome dar giliau tyrinėti savo individualias mokymosi patirtis, giliau ir išsamiau analizuoti kai kurias, jau žinomas ir naujas temas. Studijuodama magistro programoje turėjau nerealią galimybę būti Erasmus studente ir vieną semestrą mokiausi Laplandijos universitete Suomijoje, kur t. p. atlikau ir socialinio darbo praktiką didžiausioje regiono ligoninėje. Tada aš galutinai apsisprendžiau, kad noriu dirbti socialine darbuotoja būtent sveikatos priežiūros srityje.
- Ką šiuo metu veiki ? Koks tavo darbas?
Jau septyniolika metų dirbu Kauno miesto poliklinikoje, kur įgijau daug tiesioginio darbo su klientais, vėliau – vadovavimo patirties, t. p. prisidėjau prie įvairių socialinių, sveikatinimo projektų rengimo, įgyvendinimo ir vystymo. Keturiolika metų dirbau poliklinikos psichikos sveikatos centro socialine darbuotoja. Šiame etape socialinis darbas sveikatos priežiūros srityje man atsiskleidė visomis spalvomis – reikėjo išmanyti ne tik socialinio darbo metodus ir principus, bet ir gebėti dirbti tarpdisciplininėje komandoje, gerai žinoti, kaip veikia sveikatos priežiūros sistema, sekti vykstančius pokyčius bei nuolat save stiprinti ir auginti kaip specialistę. Šiuo metu jau trylika metų dirbu poliklinikos Dainavos jaunimo centre, esu šio centro vadovė, rūpinuosi paslaugų, skirtų jaunimui plėtra, prieinamumo didinimu. Taip pat jau kurį laiką dirbu ir dar vienose pareigose – esu Kauno miesto poliklinikos projektų koordinavimo specialistė. Mano darbas susijęs su įvairių projektų koordinavimu, įgyvendinimo priežiūra, paraiškų rengimu.
Jei užeitumėte į mano kabinetą, pamatytumėte, kad aš paskendusi tarp dokumentų, bet visada esu atvira pokalbiui ir kontaktui su į polikliniką, Jaunimo centrą ateinančiais žmonėmis.
- Kokių gebėjimų, įgūdžių reikia dabartiniame tavo darbe?
Kalbant apie socialinį darbą, čia turi nuolat tobulėti ir keistis, gebėti tiksliai identifikuoti, kas svarbu vienai ar kitai klientų grupei, negali su visais dirbti tais pačiais metodais ir stiliumi. Galvojant apie įgūdžius, reikalingus vadovavimui, yra būtina gebėti organizuoti, planuoti, savarankiškai priimti tam tikrus sprendimus ir tuo pačiu labai stipriai dirbti su komanda, ją telkti, stiprinti, greitai prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių. Dirbant su projektais turi gebėti itin gerai planuoti laiką, analizuoti kontekstą ir atpažinti tuo metu aktualų poreikį, bet tuo pačiu nepamesti ir kūrybiško matymo. Turi būti žingeidus, drąsus, gebėti bendrauti, bendradarbiauti bei pristatyti ir perteikti kitam savo patirtį. Žvelgiant bendrai socialinis darbuotojas dirba nuolatiniame pokyčių lauke, todėl turi išmanyti begalę sričių ir būti plačiai atmerktomis akimis bei pasiruošęs nuolat mokytis.
- Vytaute, kas tave stumia į priekį?
Man labai svarbu yra dalintis. Didžiausias atsigavimo šaltinis man yra kiti žmonės, mano kolegos, artimieji, bendraminčiai, draugai. Su jais man visada gera dalintis savo patirtimi. Taip pat man labai svarbus organizacijos, kurioje dirbu palaikymas. Aš tvirtai žinau, kad galiu atnešti bet kokį sunkumą ir nebūsiu su juo palikta viena, o tai labai padeda. Aš labai tikiu tuo, ką darau. Žinojimas ir tikėjimas, kad mes padarysime, labai stiprina. Mano didžiausia stiprybė – galėjimas ir gebėjimas būti tarp kitų žmonių. Esu labai dėkinga visiems kolegoms, kuriuos per tuos metus sutikau, su kuriais teko dirbti. Iš kiekvieno galėjau kažko išmokti ir pasiimti sau.
- Ką pasakytum moksleiviui, kuris galvoja studijuoti socialinį darbą?
Pirmiausia reikėtų užduoti sau klausimą, kas yra socialinis darbas, kaip aš jį suprantu. Nereikėtų apsiriboti populiariomis nuomonėmis, siauru socialinio darbo įvaizdžiu. Aš linkėčiau apsidairyti aplinkui ir labai atidžiai pasiklausyti, kaip socialiniai darbuotojai kuria socialinius verslus, įvairias inovatyvias iniciatyvas ir kt. Siūlyčiau leisti sau praplėsti matymą ir žinojimą, kas yra socialinis darbas ir ką gali veikti šis darbuotojas. Socialinis darbas yra labai kompleksiška profesija ir yra begalė sričių, kur tu gali save pilnai realizuoti.
- Koks tavo gyvenimo šūkis?
Dažnai vadovaujuosi posakiu – ,,Būk tuo pokyčiu, kurį nori matyti“.
Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė
KODĖL VERTA rinktis Socialinio darbo magistrantūros studijas Vytauto Didžiojo universitete?
Visus besidominčius Socialinio darbo magistrantūros studijomis Vytauto Didžiojo universitete, kviečiame dalyvauti renginyje, kurio metu atvirai diskutuosime, kodėl verta studijuoti šioje studijų programoje, kokios yra karjeros galimybės pabaigus, kokius iššūkius įveikia ir kokias sėkmės akimirkas patiria studentai. Dalinsimės patirtimi, kelsime klausimus, ieškosime atsakymų.
Susitikime dalyvaus Socialinio darbo magistrantūros studijų programos dėstytojai, bestudijuojantys studentai, absolventai bei administracijos darbuotojai.
Junkis ir atsinešk savo klausimus!
Diskusijos laikas: 2022 m. birželio 1 d. 15 val.
Renginys vyks nuotoliniu būdu.
