Studijos – norintiems praplėsti žmogiškųjų išteklių valdymo žinias ir įgūdžius
Renkama nauja „Personalo ir organizacijų valdymo psichologija“ dalyvių grupė. Mokymai siūlomi nuo 2024 m. vasario iki gruodžio mėn., registracija vykdoma iki 2024 sausio 8 d.
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultetas vykdo neformaliojo suaugusiųjų švietimo studijų programą – „Personalo ir organizacijų valdymo psichologija“, kuri skirta norintiems patobulinti savo žinias ir įgūdžius organizacijos žmogiškųjų išteklių valdymo srityje. Studijos trunka vienerius mokslo metus – nuo 2023 m. spalio iki 2024 m. birželio mėnesio. Programoje kviečiami studijuoti asmenys, turintys aukštąjį (universitetinį arba neuniversitetinį) išsilavinimą ir dirbantys (ar norintys dirbti) žmogiškųjų išteklių valdymo srityje. Taip pat išbandyti šios vienerius metus trunkančios studijų programos suteikiamas galimybes kviečiami organizacijų, padalinių vadovai, ir kiti darbuotojai, siekiantys darbuotojų gerovės ir organizacijos efektyvumo nuolatinių pokyčių sąlygomis. Su šios VDU neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos „Personalo ir organizacijų valdymo psichologija“ lektorėmis – VDU Socialinių mokslų fakulteto dekane doc. dr. Aurelija Stelmokiene ir Psichologijos katedros dėstytoja prof. dr. Loreta Bukšnyte-Marmiene plačiau kalbamės apie šioje programoje siūlomus studijų modulius, kokie personalo ir organizacijos valdymo psichologijos gebėjimai ugdomi šios programos metu, dalinamės įžvalgomis, kokiose karjeros ir asmeninio gyvenimo srityse šios programos absolventai sugeba pritaikyti studijų metų įgytas žinias.
Kokie žmonės dažniau renkasi VDU Personalo ir organizacijų valdymo psichologijos studijas – ar jau dirbantys šioje srityje, ar baigę kitos srities studijas ir norintys keisti karjeros kryptį?
Doc. dr. Aurelija Stelmokienė: Šią programą renkasi žmonės, kurie jau turi darbinės patirties ir ieško atsakymų į jiems kylančius klausimus praktikoje. Programos dalyviai – įvairių profesijų atstovai, dirbantys labai skirtingose organizacijos, tiek privataus verslo, tiek viešajame sektoriuose. Pagrindinis juos jungiantis bruožas – darbas su žmonėmis ir žingeidumas, noras dar geriau įgyvendinti savo veiklas.
Prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė: Šiais metais baigusiųjų programą įvairovė buvo ypatingai didelė: studijavo tiek dar tik įsitvirtinantys darbo rinkoje, tiek sukaupę labai didelę darbo patirtimį organizacijos vadovai, padalinių vadovai, personalo specialistai, šeimos verslą plėtojantys asmenys. Programoje mokėsi verslo įmonių, valstybinio sektoriaus, nevyriausybinių organizacijų atstovai, dirbantys skirtinguose sektoriuose (nuo telekomunikacijos, švietimo, turizmo iki prekybos, žmogiškųjų išteklių ir kt.). Studijų pradžioje mes, lektoriai, truputį nerimavome, kaip būtų geriausiai organizuoti užsiėmimus, kad kiekvienas dalyvis įgytų jam naudingų žinių ir įgūdžių. Visgi, grįžtamasis ryšys iš studijuojančiųjų nuramino: programos dalyvių įvairovė buvo įvertinta kaip vienas reikšmingesnių studijų privalumų. Jų nuomone, tokiu būdu studijos tapo įdomesnės, įvairiapusiškesnės, o studijų dalyviai galėjo mokytis ne tik iš lektorių, bet ir vieni iš kitų, dalindamiesi vieni su kitais savo gerąja patirtimi.
Kokių sričių ir pareigybių darbuotojams šios neformalaus suaugusių švietimo studijos galėtų būti aktualios? Kokių dalykų mokomasi jų metu?
Doc. dr. Aurelija Stelmokienė: Programoje kviečiami studijuoti dirbantys (ar norintys dirbti) žmogiškųjų išteklių valdymo srityje, taip pat organizacijų, padalinių, komandų vadovai ir kiti darbuotojai, kuriems organizacijų valdymo psichologijos ir personalo psichologijos žinios atrodo aktualios ir naudingos. Ji skirta siekiantiems geriau pažinti ir suprasti savo kolegas, darbuotojus, vadovus bei vykstančius procesus grupėje, organizacijoje ir aktyviai veikti. Ši studijų programa pritaikyta dirbantiems žmonėms, paskaitos vyksta penktadieniais, šeštadieniais, o dalis jų organizuojamos nuotoliniu būdu.
Programoje kartu su kolegėmis prof. dr. Aukse Endriulaitiene ir doc. dr. Kristina Kovalčikiene dėstau du modulius – „Organizacijų vystymas ir pokyčių valdymas“ ir „Žmogiškųjų išteklių valdymo psichologija“. Tikimės, jog sudalyvavę pirmajame modulyje studentai geriau supras pagrindinius organizacijos vystymo(si) principus bei pokyčių valdymo mechanizmus, taip pat gebės įvertinti jų vystymo(si) bei pokyčių valdymo galimybes ir grėsmes, drąsiai ir atsakingai kurs organizacijos vystymo ir pokyčių valdymo planus, numatys jų įgyvendinimo algoritmus. Antrasis modulis yra skirtas supažindinti su psichologiniais strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo organizacijoje aspektais bei šias žinias pritaikyti praktinėse situacijose. Jo metu plačiai kalbama apie darbuotojų individualias savybes, nuostatas, lūkesčius, elgesį, žmogiškųjų išteklių valdymo praktikų principus grupės ir organizacijos lygmeniu (komanda, klimatas, kultūra). Specialus dėmesys yra skiriamas etiniams klausimams ir jų sprendimui organizacijose.
Prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė: Studijų metu gilinamasi į modernių organizacijų raidos psichologinius ypatumus, personalo psichologiją, analizuojama lyderystės teorijos ir praktika, aptariami ir išbandomi sėkmingos komunikacijos organizacijoje įrankiai, taip pat pristatomi darbuotojų gerovės ir karjeros valdymo aspektai, tyrimų bei intervencijų organizacijoje vykdymo aspektai. Studijų pabaigoje rengiamas baigiamasis darbas, kurio metu įgytas žinias besimokantieji pritaiko praktiškai įgyvendindami konkrečias intervencijas, siekdami išspręsti konkrečias problemas ar patobulinti tam tikras sritis savo organizacijoje.
Kaip VDU Personalo ir organizacijų valdymo psichologijos studijose derinamos teorinės paskaitos ir praktinės užduotys?
Doc. dr. Aurelija Stelmokienė: Programoje yra numatyta, kad teorinės žinios reikalingos kaip pamatas, siekiant kurti ir įgyvendinti veiksmingas praktikas organizacijose. Susipažinę su teorine medžiaga, studentai turi galimybę čia pat ją pritaikyti praktiškai, šiuo tikslu naudojami įvairūs aktyvūs mokymo(si) metodai, pvz., debatai, probleminių atvejų analizė, kūrybinės užduotys, filmų peržiūra ir aptarimas, stalo žaidimai, diskusijos. Dėstytojai pripažįsta, kad didelė pridėtinė vertė besimokantiesiems – dalinimasis įvairia savo profesine patirtimi diskusijų, grupinių užduočių metu.
Prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė: Taigi, teorija ir praktika šioje studijų programoje yra glaudžiai susijusios. Pavyzdžiui, studijuodami dalyką „Psichologiniai komunikacijos organizacijoje aspektai“ dalyviai mokosi efektyvios komunikacijos, konfliktų valdymo technikų ir jas praktiškai išbando, aptarinėja komunikacijos krizės organizacijoje ypatumus ir analizuoja konkrečius praktinius žingsnius, įrankius, kaip valdyti krizę konkrečioje realioje situacijoje, taip pat turi galimybę filmuotis ir vėliau analizuoti vaizdo įrašus, kad įgytų bendravimo su žurnalistais įgūdžių. Arba modulyje „Tyrimai ir intervencinės programos organizacijoje“ studijuojantieji mokosi šiuolaikinės karjeros valdymo sampratos ir praktiškai išbando įrankius, skirtus analizuoti darbuotojo karjerą.
Akimirka iš neformaliojo suaugusiųjų švietimo studijų programos „Personalo ir organizacijų valdymo psichologija“.
Kokias šios programos stiprybes išskirtumėte?
Doc. dr. Aurelija Stelmokienė: Mes, šios programos rengėjai ir dėstytojai, stebėdami ir vertindami, kaip sekasi įgyvendinti šią neformalią studijų programą, galime patvirtinti, kad vyksta sėkmingas bendradarbiavimas tarp visų šios programos dalyvių – kurį garantuoja abiejų pusių, dėstytojų ir studentų, įsitraukimas ir atvira komunikacija. Grįžtamasis ryšys studentams teikiamas čia ir dabar – atlikus užduotis, įgyvendinus sutartas veiklas, atsakinėjant į jiems kilusius klausimus. Taip pat studijuojantieji turi galimybę konsultuotis su dėstytojais papildomu laiku. Šios programos pagrindinės stiprybės – dėstytojų profesionalų komanda, aktualus programos turinys, skirtingą darbinę patirtį turinčių studentų grupė, kurie tarpusavyje dalinasi savo patyrimais. Visos programos metu stengiamasi kurti mokymosi erdvę, kuri suteiktų laisvę mintims, polėkį jausmams ir veržlumą siekiant pokyčių.
Prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė: Remdamiesi iš studijuojančiųjų gautu grįžtamuoju ryšiu žinome, kad studijų metu įgytas žinias, užsiėmimų metu išbandytus praktinius įrankius jie sėkmingai pritaiko dirbdami savo organizacijose. Antra, norisi pabrėžti, kad ši programa pritaikyta dirbantiems žmonėms. Užsiėmimai vyksta kas antrą penktadienį, šeštadienį, penktadieniais studijos organizuojamos nuotoliniu būdu, o šeštadieniais – akivaizdžiai.
Ar iš programos studentų susilaukiate atsiliepimų apie įvairius studijų metų įgytus ir savo darbovietėse sėkmingai pritaikytus metodus, gautus patarimus?
Doc. dr. Aurelija Stelmokienė: Žinoma, pavyzdžiui, kuomet studijose kalbėjome apie organizacijos vystymo(si) principus, akcentavome vertybių svarbą, atlikome planavimo užduotį, paremtą veiklų prioretizavimu susiedami jas su vertybėmis. Studentai dalinosi, kad šią užduotį atliko ne tik planuodami savo asmenines ar darbines veiklas, bet vėliau išbandė ir su savo komandomis. Arba po vieno užsiėmimo, kuriame kalbėjome apie etikos programos kūrimą ir įgyvendinimą organizacijose, studentai buvo pasiryžę atlikti savo organizacijų etikos kodeksų (programų) peržiūrą bei inicijuoti pokyčius.
Prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė: Studijų modulio „Psichologiniai komunikacijos organizacijoje“ metu studentai turėjo atlikti namų darbą – pristatyti konkrečią komunikacijos techniką, metodą ir jo išmokyti savo kolegas. Vėliau besimokantieji pasakojo, kaip komunikuodami su kolegomis ar pavaldiniais pritaikė vieną ar kitą dėstytojos pristatytą metodą, pvz., „Aš kalbos“ techniką. Arba, pavyzdžiui, studijų dalyko „Tyrimai ir intervencinės programos organizacijoje“ metu išmoktą karjeros analizės techniką, studijuojantieji minėjo pritaikę ne tik savo darbinėse veiklose, bet ir pokalbiuose su vyresnėse klasėse besimokančiais savo vaikais.
Ar galėtumėte išskirti kelias šioje programoje analizuojamas aktualiausias psichologines temas arba praktinius iššūkius?
Doc. dr. Aurelija Stelmokienė: Pastebime, kad pastaruoju metu itin aktualia problema tapo neetiško elgesio pasireiškimas organizacijose, todėl pastebimas mažėjantis darbuotojų įsipareigojimas, investuotojų ištikimybė, klientų pasitenkinimas ir visų šių svarbių tarpininkų pasitikėjimas organizacija. Todėl svarbu ne tik atpažinti įvairius etinius aspektus situacijoje, bet ir skirti dėmesio išsamiai probleminės situacijos analizei, alternatyvų paieškai ir įvertinimui, bei sprendimų priėmimui. Visų šių dalykų programos metu mokomės pasitelkdami simuliacinių atvejų ar jau kilusių etikos skandalų analizę, kalbame apie etikos infrastruktūros svarbą ir puoselėjimą organizacijose.
Prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė: Kita aktuali tema organizacijoms – efektyvi vidinė ir išorinė komunikacija organizacijoje. Organizacijoje, kurioje gebama efektyviai komunikuoti su darbuotojais, patiriama mažiau streso, darbuotojai jaučia didesnį pasitenkinimą darbu, yra linkę labiau įsitraukti į darbines veiklas ir įsipareigoti organizacijai, rečiau ją palieka. Tad įvairių komunikacijos aspektų supratimas, kurio mokomės studijų metu, yra efektyvaus vadovavimo ir visos organizacijos veiklos pagrindas. Taip pat gilinamės į komunikacijos krizių valdymą organizacijose, ši tema tapo ypač aktualia pastaruoju metu, išgyvenant nestabilumą, ekonominį stresą, geopolitines krizes ir neramumus,. Šiai programos tarpdisciplininei temai analizuoti pasikvietėme lektorius iš VDU Viešosios Komunikacijos katedros – prof. dr. Kristiną Juraitę, doc. Rytį Zemkauską, Austę Aleksandravičiūtę-Šviažienę.
Registracija į VDU SMF neformaliojo švietimo studijų programą „Personalo ir organizacijų valdymo psichologija“.
Studijų trukmė: 2023 m. spalis – 2024 m. birželis. Studijos vyks penktadieniais–šeštadieniais, nuotoliniu-kontaktiniu būdu. Studijų kaina 2800 eurų. Daugiau informacijos apie programą ČIA arba el. paštu daiva.vilcinskiene@vdu.lt, tel. 8 37 327822.
