Kviečiame studijuoti SOCIALINĖS DEMOGRAFIJOS magistro studijų programoje

Kodėl ją studijuoti VDU?

Nori suprasti ir prisidėti sprendžiant demografines problemas? Studijuok SOCIALINĖS DEMOGRAFIJOS magistro programoje VDU! Tai vienintelė demografijos programa Baltijos šalyse. Studijos vykdomos Vilniuje.

„Demografijos studijos siejamos su didžiuliais modernios visuomenės demografiniais iššūkiais: sunkiai valdomais globaliais ir regioniniais gyventojų migracijos srautais, šeimos transformacija, labai žemu gimstamumu ir sparčiu visuomenės senėjimu.

VDU Socialinės demografijos magistro studijos rekomenduojamos tiems, kurie yra neabejingi demografinėms problemoms bei turintiems ambicijų įgytas žinias taikyti viešajame valdyme ir versle. Ši skirta besidomintiems ne vien nacionalinėmis Lietuvos problemomis, bet norintiems įgyti naujausių tarptautinių demografijos mokslo žinių bei išmokti profesionaliai vertinti šiuolaikinius globalius ir Vidurio ir Rytų Europos regiono demografinius iššūkius ir įsijungti į tarptautinių institucijų veiklą“, – sako prof. dr. Domantas Jasilionis, VDU Demografinių tyrimų centro vadovas ir Sociologijos katedros dėstytojas. Visą straipsnį apie programos ištakas skaitykite čia.

„Man šis studijų laikas buvo labai šviesus ir prasmingas. Nors pradėjau studijuoti man visiškai naują, nepažįstamą sritį, tačiau pats mokymasis man labai patiko. Buvo labai įdomūs ne tik dėstytojai, bet ir visi dėstomi dalykai. Širdyje išsinešiau didelę šilumą ir meilės jausmą. Dėstytojo ir studento santykis buvo toks ypatingas, jis rėmėsi rodomu dėmesiu, bendradarbiavimu, pagarba. Prisimenu, jog būdama studente, visada jaučiau palaikymą, motyvaciją ir skatinimą judėti į priekį. Visada buvau priimta kaip lygiavertė dėstytojo partnerė. Be to, pradėjau vėl studijuoti po gana ilgo laiko tarpo. Pastebėjau, kad mano visai kitas požiūris į mokymąsi nei buvo anksčiau. Taigi, gal visai verta pradėti studijuoti po kažkurio laiko, nes tuomet keičiasi požiūris į mokslą, kuriasi kitas santykis su tuo, ką darai“, – studijų universitete prisiminimais dalinasi VDU Socialinės demografijos absolventė Dovilė Bugienė savo sėkmės istorijoje.

Plačiau apie VDU Socialinės demografijos magistrantūros programą skaitykite čia

Prašymus dalyvauti pagrindiniame priėmimo etape galima pateikti iki birželio 28 d. 24 val.

Visą informaciją apie 2022 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite čia

Džiaugiuosi savo pasirinkimu VDU SMF: Socialinis darbas

Socialinis darbas tai ateities profesija, kurios poreikis pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai auga. Visuomenė vis dažniau kalba apie gerovės valstybę, kurios idėją padeda įgyvendinti ir socialiniai darbuotojai.

Socialinio darbo studijos skirtos jaunam, veržliam, smalsiam, iššūkius priimančiam žmogui, kuris nori mokytis įvairiose netradicinėse situacijose, yra pilietiškas, drąsus, mėgstantis bendrauti, neabejingas kitam žmogui.

Apie savo studijas ir veiklą VDU SMF pasakoja 3 kurso Socialinio darbo bakalauro studijų programos studentė Gintarė:

Daugiau informacijos apie šią studijų programą.

Kviečiame studijuoti SOCIOLOGIJOS IR ANTROPOLOGIJOS bakalauro studijų programoje

Sociologai (-ės) ir antropologai (-ės) tiria žmonių elgesį bei dirba ten, kur reikia suprasti socialinius procesus, veikiančius ir formuojančius asmeninį bei šeimos gyvenimą, socialines medijas ir jų naudojimą, verslą ir vartojimo įpročius, politiką ir rinkimų tendencijas, švietimą, kultūrą, religiją ir kitas mūsų kasdieninio gyvenimo sritis.

Kodėl ją studijuoti VDU?

,,Šios studijos yra skirtos tiems, kas turi didelį smalsumą viskam, kas vyksta aplink mus. Kas turi daug klausimų, į kuriuos patys ne visada geba rasti atsakymus“, – sako pirmo kurso Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų programos studentė Gabija Urbšytė. Kviečiame pasižiūrėti trumpą interviu su Gabija ir atsiliepimą apie savo studijų pasirinkimą:

Ši programa vienintelė Lietuvoje, kuri apjungia dvi giminingas socialinių mokslų šakas – sociologiją ir antropologiją suteikiant po studijų baigimo vieną diplomą. Ši programa yra patikrinta laiko, VDU vykdoma jau daugiau nei 20 metų. Užsienio ir Lietuvos ekspertų įvertinta aukščiausiais balais kaip geriausia sociologijos krypties programa Lietuvoje. Nuo 2022 m. rudens semestro studentams siūlomas atnaujintas studijų tvarkaraštis ir programą sudaro šie studijų dalykai:

Sociokultūrinė antropologija
Socialiniai santykiai
Taikomoji sociologija ir antropologija
Deviacija, nusikaltimas ir socialinė kontrolė
Šiuolaikinis socialinis mąstymas
Sociokultūrinės antropologijos teorijos
Lytis, seksualumas ir visuomenė
Socialinių projektų valdymas
Šeimos įvairovė šiuolaikinėje visuomenėje
Migracijos sociologija ir antropologija
Sveikata, medicina ir visuomenė
Globalizacijos ir politikos sociologija
Religija, kultūra ir visuomenė
Ekonomika ir vartotojų visuomenė
Kūno sociologija
Demografija
Kokybiniai socialinių mokslų metodai
Kiekybiniai socialinių mokslų metodai
Kiekybinė duomenų analizė
Taikomoji statistika
Lauko tyrimai
Dvi kvalifikacinės praktikos
Baigiamasis bakalauro darbas

Priėmimo sąlygos:

Egzaminai

Egzaminas	Koeficientas
Istorija	0.4
Lietuvių kalba ir literatūra	0.2

Egzaminai arba metiniai pažymiai

Dalykas	Koeficientas
Bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais dalykais (bet toks, kurio einamaisiais metais yra organizuojamas brandos egzaminas)	0.2
Matematika arba informacinės technologijos, arba geografija, arba užsienio kalba	0.2

Pagrindinis prašymų studijuoti etapas vyksta iki liepos 25 d. 12 val. individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje. Stojantieji gali pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija.

Visą informaciją apie 2022 m. priėmimą į bakalauro studijas rasite čia.

Jeigu norėtumėte paklausti ar pasitarti, kviečiame susisiekti el. p. adr. sk@vdu.lt

Taip pat kviečiame užsukti į mūsų socialinių tinklų profilius ir plačiau susipažinti, kas mes esame ir kuo gyvename:

Facebook: VDU Sociologija

Instagram: vdu_sociologija_antropologija

VDU SMF Sociologijos katedros lektorius Apolonijus Žilys: kodėl Lietuvos jaunimas perka būstą, o Vakaruose mieliau jį nuomojasi

Kylant ir nekilnojamojo turto, ir paskolų kainai, jaunimui įpirkti būstą Lietuvoje tampa vis sudėtingiau. Euribor šešių mėnesių palūkanų norma jau išlipo iš neigiamos zonos, o JAV ir Jungtinės Karalystės centriniai bankai po truputį vis kelia palūkanų normas. Kaip į tai reaguoja jaunieji Lietuvos gyventojai?

„Analizuojant prieš pandemiją darytą apklausą, galima manyti, kad neapibrėžtumo sąlygomis jaunimas dar labiau nori įsigyti būstą, nes Lietuvoje būsto pirkimas susijęs su egzistenciniu saugumo jausmu. Žmonės mėgsta kontroliuoti savo aplinką ten, kur gali. Jeigu jie jaučiasi užtikrinti, gyvendami savo nuosavoje rezidencijoje, neapibrėžtomis finansinėmis ir saugumo sąlygomis dar labiau nori įsigyti būstą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeninė karta“ svarsto Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros lektorius Apolonijus Žilys. Lietuvoje būsto įsigijimo ir nuomos rinka yra visiškai kitokia, lyginant su kai kuriomis Vakarų Europos valstybėmis. „Būsto politikos bendra tendencija pastaruosius 30 nepriklausomybės metų – dažniausiai kalbama apie būsto įpirkimą. Įpirkimo sąvoka yra bene svarbiausia. Dėl privatizacijos 90-aisiais Lietuvoje dominuoja privataus būsto fondas. Nuomos fondas ir vadinamasis viešasis būsto fondas arba socialinis, municipalinis būsto fondas sudaro labai mažą dalį, lyginant su kai kuriomis kitomis Vakarų šalimis. Taip pat lyginant su Vakarais, valstybė Lietuvoje mažai prisideda, padedant jaunimui įsigyti būstą,“ – sako lektorius.

Lietuvos jaunimas nedaug kuo skiriasi nuo savo tėvų, nes taip pat kaip ir jie nori būti nekilnojamojo turto savininkais, o ne nuomotojais.

„Nyderlanduose ar Vokietijoje nuoma populiari, nes ji palyginus su pirkimu yra pigi. Socialinis arba municipalinis būstas, nepriklijuojant stigmų ar etikečių, ten yra populiariausia rezidencijos forma. Pavyzdžiui, Vokietijoje ilgalaikė nuoma nieko nestebina. Jaunimas nuomoja ir gyvena 20 metų tame būste, kitaip tariant, jame ir pasensta, tampa vidutinio amžiaus. Nuoma yra saugus variantas. Jaunimas nėra spaudžiamas rinktis įsigyti nuosavą būstą. Jie tai daro dažniausiai gerai apsisprendę“, – teigia sociologas. Per 30 nepriklausomybės metų Lietuvoje užaugo karta, kuri tampa būsto paveldėtojais. „Po 30 metų atsirado tam tikra jaunimo klasė, kuri paveldi būstą. Po 30 metų įsitvirtinus privačiai būsto rinkai, dalis jaunimo natūraliai tampa būsto savininkais paveldėjimo būdu. Pavyzdžiui, Vokietijoje nuosavas būstas sudaro apie 40–50 procentų, kai Lietuvoje apie 80 proc.

Kelias nueitas privatizuojant būsto fondą, užkerta kelią valstybės kišimuisi į privačią rinką. Tai yra viena priežasčių, kodėl Lietuvoje sunku vykdyti valstybines paramos programas būstui įsigyti. Be to, tai išties yra brangu“, – sako Apolonijus Žilys.

Šaltinis: www.lrytas.lt

Kviečiame studijuoti SOCIALINIO DARBO bakalauro studijų programoje

Socialinis darbas – prasminga, įvairių pasirinkimų kupina, bendravimu ir bendradarbiavimu grįsta veikla, skatinanti pokyčius visuomenėje bei siekianti užtikrinti žmonių gerovę ir žmogaus teises.

Kodėl ją studijuoti VDU?

Apie savo studijas ir veiklą VDU SMF pasakoja 3 kurso Socialinio darbo bakalauro studijų programos studentė Gintarė:

„Bakalauro pirmieji metai buvo labai ryškūs. Kiekviena diena buvo tarsi neišdildomas įspūdis. Pirmiausia labai įsiminė, jog galėjau savarankiškai dėliotis savo studijas. Stebino ir žavėjo dėstytojų entuziazmas, kaip jie nori perduoti mums sukauptas žinias ir patirtį pačiu geriausiu būdu. Visa tai buvo labai įdomu. Aš net nepajutau, kaip praėjo ketveri studijų metai. Prisimenu visų dėstytojų vardus ir pavardes, prisimenu nutikusius įvykius paskaitų metu. Ten buvo gyvenama pilnai, visa širdimi“, – teigia Vytautė Užaitė, VDU socialinio darbo studijų programos absolventė, pasidalinusi savo sėkmės istorija.

Plačiau apie VDU Socialinio darbo bakalauro studijų programą skaitykite čia

Prašymus dalyvauti pagrindiniame priėmimo etape galima pateikti iki liepos 25 d. 12 val.

Visą informaciją apie 2022 m. priėmimą į bakalauro studijas rasite čia

Sociologijos studijos VDU: tiems, kam įdomu, kas vyksta pasaulyje

„Sociologijos studijos Vytauto Didžiojo universitete (VDU) man davė tikrai labai daug, padėjo išvystyti kritinį mąstymą, kuris svarbus nepasimetant informacijos sraute, gebėti vertinti duomenis. Tai puiki kalvė visapusiškam žmogui užaugti“, – teigia VDU sociologijos absolventė Justina Mieželė, kuri veda įdomias, netradicines geografijos pamokas vienoje privačių mokyklų bei dalinasi sociologijos studijų metu įgytomis kompetencijomis ir sukaupta patirtimi su jaunaisiais savo kolegomis.

Justina teigia, kad visada svarbiausia augimas. „Mokytojui svarbu domėtis ir norėti mokytis pačiam. Aš daug pati išmokstu, priverčiu kitus daug išmokti ir man nepatinka plaukti paviršiumi. Man nepatinka paviršutiniškai žiūrėti į mokymąsi ir mokymą. Aš siekiu kurti asmeninį kontaktą su mokiniais. Dar labai svarbu, mano nuomone, nuoširdumas ir atvirumas. Jei esi nuoširdus, tu nebijai pasakyti „Suklydau“, tu nebijai pasakyti „Atsiprašau“, o būdamas atviras gali priimti savo ir kitų klaidas“, – pasakoja Justina, kuri įsitikinusi, kad atvirai žiūrėti į pasaulį geriausiai išmoko būtent sociologija.

„Mokiniai ko gero pasakytų, kad aš linkusi diskutuoti. Domiuosi, keliu klausimus ir skatinu juos kalbėti. Raginu nebijoti suklysti. Man labai svarbu savo darbe sieti teoriją su gyvenimu, todėl skatinu savo mokinius ne aklai iškalti, bet suprasti, kelti klausimus, tyrinėti, įprasminti gaunamas žinias – taip, kaip tai daroma sociologijoje“.

VDU sociologijos absolventė Justina Mieželė (asmeninio archyvo nuotr.)

VDU absolventė, socialinių mokslų daktarė, Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje vyriausiąja specialiste analitike dirbanti Eglė Ozolinčiūtė teigia, kad studijuojant sociologiją labiausiai patiko kvietimas interpretuoti ir kvestionuoti visuomenę. Tai, Eglę labiausiai sociologijoje vilioja ir šiandien. „Mano baigiamieji darbai, tiek bakalaurinis, tiek ir magistrinis, man padėjo geriau suprasti sovietmečio sistemos socialinius padarinius, kurie leidžia geriau suprasti mūsų, Lietuvos visuomenės specifinę situaciją. Mane visgi labiausiai traukia kokybiniai tyrimo metodai, pusiau struktūruoti ar giluminiai interviu, turinio (content) analizė, focus grupės, kurias, beje, teko ne kartą organizuoti ir darbinėse aplinkose“, – pasakoja pašnekovė.

Dirbdama Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje, Eglė vykdo prevencines veiklas, atlieka tyrimus, veda mokymus akademinei bendruomenei, kuria įvairias gaires (besiremiant pozityviomis užsienio šalių patirtimis), kurios prisideda prie Lietuvos aukštojo mokslo kokybės gerinimo. „Turbūt labiausiai džiugina tai, kad jaučiu prasmę darbe, dirbu Lietuvai ir darbas man patinka“, – tikina VDU absolventė.

„Sunku įsivaizduoti, kas būtų, jeigu būčiau studijavusi ne sociologiją, o ką nors kita. Kaip bebūtų, įtaka matyt buvo stipri, nes visgi mano darbinė veikla yra neatsiejama nuo sociologijos ir jos metodų. Tai, kad teko pagyventi įvairiose visuomenėse ir dalyvauti įvairiuose kontekstuose bei juos geriau suprasti visuomenės raidos kontekstuose, man taip pat atrodo neatsiejama nuo sociologijos“, – pasakoja Eglė.

Kaip žinoti, kad sociologijos studijos yra geriausias pasirinkimas?

„Kai buvau turbūt kokia devintokė, mano tėvai viename iš bendrų pokalbių paklausė, kur save matau maždaug po dešimties metų. Tokiu „užsimerk ir įsivaizduok“ būdu. Ir aš save įsivaizdavau kažkur kalnuose, prie laužo, Lotynų Amerikoje, gyvenančią su vietiniais, kalbančią jų kalba ir juos studijuojančią, galbūt įgarsinančią jų pasaulėvaizdį ir gyvenimo būdą sugrįžus. Tokia mintis. Tėvelis tuomet pasakė, kad tai skamba kaip antropologija. Tuo metu antropologijos bakalauro programų Lietuvoje nebuvo, tad tokia artima disciplina apie visuomenę pasirodė sociologija. Esu kaunietė, VDU ir liberal arts man taip pat pasirodė artima, tad taip įvyko, kad pradėjau ir tęsiau studijas VDU“, – prisimena Eglė, kuri Vytauto Didžiojo universitete baigė tiek sociologijos bakalauro, tiek ir magistro studijas.

Pasak jos, jei žmonės ir visa, kas susiję su žmonėmis, yra įdomu, kitaip tariant, jei esi smalsus visuomenės ir jos santykių (įvairiais lygmenimis) temoms, tai sociologija yra tau. „Galbūt bus visko, bet daugiau džiaugsmų nei rūpesčių. Man atrodo svarbu įsivardinti, kas teikia džiaugsmą, ir tai studijuoti“, – įsitikinusi VDU Sociologijos absolventė.

Justina pasakoja, kad yra kilusi iš mažo miestelio šiaurės Lietuvoje, buvo labai aktyvi, viskuo besidominanti ir daug kur dalyvaujanti, tačiau sociologiją ir jos studijas VDU atrado netikėtai. „Mano mokyklos laida buvo ta moksleivių karta, kuomet prasidėjo įvairios švietimo sistemos reformos, pokyčiai, buvo diegiama daug naujovių. Mokykloje man labai patiko istorija ir geografija, tačiau dešimtoje klasėje turėjau išsiskirti su geografija, nes negalėjau mokytis abiejų šių dalykų. Ieškodama informacijos apie studijas, aš susidūriau su sociologija. Tuo metu tai buvo man visai negirdėta, nematyta, nepačiupinėta. Kai pradėjau skaityti studijų aprašą, supratau, kad visa tai apie mane ir apie tai, kas man įdomu. Rinktis studijuoti Kaune paskatino ir tai, kad šiame mieste jau studijavo mano brolis. Studijuodama sociologiją galėjau paragauti ir kitų mokslų duonos: edukologijos, psichologijos. VDU studijų laisvumas buvo ir yra man didžiausia vertybė“, – teigia absolventė.

Justina prieš renkantis studijas pataria pasikalbėti atvirai pačiam su savimi. „Reikia paklausti savęs, kas man patinka. Jei tau patinka, kaip bendrauja žmonės, kodėl atsiranda tam tikros nuostatos, tradicijos ir kt. Jei tau įdomu, kaip rutuliojasi pasaulis, tai tuomet vienareikšmiškai rinkis sociologiją, nes tai yra labai platu, universalu. Sociologija padeda struktūruoti informaciją, padeda matyti ir mąstyti plačiau“, – tikina Justina.

Prisiminus studijas, sugrįžta geriausios akimirkos

„Iš pirmųjų metų studijose atsimenu rytinius kalbų mokymus ir srautines paskaitas, kur yra galimybė sutikti begales žmonių iš įvairių disciplinų, domėtis, ieškoti ir tik trečiais metais pradėti labiau koncentruotis pasirinktoje srityje. Labai gerai prisimenu pirmąsias sociologijos paskaitas, dar srautiniu formatu, man tai buvo labai įdomu. Tekstai kartais atrodydavo tokie nesuprantami, ypač patraukė realybės interpretavimas ir filosofavimas apie visuomenę. Pamenu, grįždavau po prof. Vyliaus Leonavičiaus paskaitų ir tiek būdavo pilna įspūdžių, kad negalėdavau užmigti, sukdavosi mintys apie tai, ką girdėjau. Iš tiesų man patiko tiek sociologijos, tiek antropologijos paskaitos, tokios kaip klasikinės teorijos, kokybiniai tyrimo metodai, vizualinė antropologija ir kt. Taip pat prisimenu studijas, kuomet turėdavome „tiltines“ paskaitas tarp Lietuvos ir Amerikos, kai galėdavome diskutuoti apie tą pačią mokslinę literatūrą ar tyrimus iš skirtingų visuomenės perspektyvų su studentais iš kitų visuomenių“, – apie studijas pasakoja Eglė ir papildo, kad labai daug gavo ir iš „Erasmus“ programų, tiek tuomet, kai pati buvo išvykusi iš Lietuvos (Eglei teko studijuoti Švedijoje ir Vokietijoje) tiek kai grįžusi tapo čia atvykusių užsieniečių mentore. „Tos draugystės yra tai, ką gavau kaip dovaną, tokią tęstinę. Su kai kuriais iš jų bendraujame ir susitinkame iki šiol“, – džiaugiasi Eglė.

VDU sociologijos absolventė Eglė Ozolinčiūtė (asmeninio archyvo nuotr.)

Justina iš studijų geriausiai prisimena daug nuostabių dėstytojų ir galimybes studijų metu išvažiuoti į užsienio šalių universitetus. „Prisimenu prof. Romualdo Vaštoko paskaitas, kurių metu žiūrėdavome ir aptardavome dokumentinius filmus apie įvairius reiškinius. Prisimenu prof. Vyliaus Leonavičiaus paskaitas ir jo asmeninį dėmesį studentui. Kai studentų grupė yra maža, klostosi visai kitas bendravimo santykis. Prisimenu dėstytojo prof. Artūro Tereškino paskaitas. Jų metu tu niekada nepasijutai esantis kažkoks menkesnis, nesvarbus. Tai yra dėstytojai autoritetai, kurie eina į santykį, diskutuoja, kurie pasiruošę išgirsti tave ir tau padėti“.

Apie išskirtinį VDU dėstytojų bendravimą su studentais liudija ir Eglė: „Studentų ir dėstytojų santykis man VDU labai patiko, nes bendra atmosfera atrodo tokia palyginus išlaisvinta nuo hierarchinių apribojimų. Su dėstytojais vykdavome į seminarus Č. Milošo sodyboje, į konferencijas užsienyje, atlikdavome tyrimus. Eidavome į barą diskusijoms ir pokalbiams“, – betarpišką komunikavimą prisimena Eglė.

Nuo Basanavičiaus, Sąjūdžio iki Garliavos: kodėl praradome tikėjimą elitu ir kada atsirado paralelinė Lietuva?

Raginimų „kovoti su elitu“ Lietuvoje galima išgirsti per protestus ir iš politikų lūpų. Elitu gąsdinama, jis vaizduojamas kaip valstybės yda, pažadus apie antielitizmą žeria kuriamos naujos politinės jėgos.

Priešpriešas kuria ir valstybės politika

Paprastai, kalbant apie elitą, turima omeny žmonės, turintys tam tikrą kapitalą, portalui LRT.lt sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros vedėja Jurga Bučaitė-Vilkė. Pavyzdžiui, išskiria ji, kapitalas gali būti ekonominis, politinis ar sprendimų priėmimo, informacinis, socialinio pripažinimo bei prestižo.

J. Bučaitė-Vilkė atkreipia dėmesį, kad tam tikro kapitalo žmonės gali sukaupti dėl politinės sistemos, kai per rinkimus išrenkami atstovai, turintys sprendimų priėmimo galią. Tačiau kiti elitą supranta per socialinės nelygybės ir socialinių klasių sistemą – manoma, kad dalis žmonių išnaudojami, o dalis turi daugiau ir platesnių galimybių.

„Man atrodo, kad Lietuvoje diskursas labiau per gyvenimo šansus, vyrauja priešpriešos per socialinių klasių perspektyvą naratyvas. Lyg ir nekvestionuojama, kad politikai yra išrinkti, deleguoti, bet elitas daugiau matomas per ekonominio vartojimo, gyvenimo šansų turėjimą, profesinį pripažinimą. Per tai formuojasi priešprieša“, – komentuoja VDU sociologė.

Anot jos, prie tokios priešpriešos gali prisidėti ir valstybės politika, kuri formuoja sankirtas. Kaip pavyzdį J. Bučaitė-Vilkė pateikia „Tūkstantmečio mokyklų“ projektą – jis gali kurti elitistinį požiūrį į švietimą ankstyvame vaikų amžiuje.

„Tai kuria priešpriešas, kad elitas ar tie žmonės, kurie gyvena didmiesčiuose, savo vaikams gali suteikti didesnius šansus gyvenime, palyginti su tais, kurie gyvena regione. Tai yra ta valstybės politikos pusė, kuri gali palaikyti sankirtas, elitistinį požiūrį“, – tvirtina VDU Sociologijos katedros vedėja.

Taigi, pabrėžia J. Bučaitė-Vilkė, sankirtas tarp vadinamojo elito ir ne elito veikia neteisybės jausmas, o jas galima dirbtinai suformuoti arba panaikinti: „Žmonės daugiau reflektuoja savo šeimos situaciją, asmeninius ir individualius pasirinkimus savo situacijoje, kad ko nors negalėjo arba neturėjo galimybių.“

Sociologės teigimu, stebėdami, kad ir vaikų išsilavinimo galimybės priklauso nuo gyvenamosios vietos, žmonės jaučia neteisybę – iš čia taip pat atsiranda ilgalaikis nepasitenkinimo ir nepripažinimo jausmas.

Elitas matomas neigiamoje šviesoje

Tačiau, teigia J. Bučaitė-Vilkė, egzistuoja ir kapitalistinė vakarietiška pasiekimų sistema, kad, remdamasis savo pajėgumais, talentu, darbštumu ir galimybėmis, gali pasiekti daugiau ir tapti elitu.

„Amerikietiškoje kultūroje tai labai ryšku. Socialinių klasių vartojimas ir gyvenimo būdas visur panašus, vakarietiškas, tad ir šie principai persikelia, jie Lietuvoje labai ryškūs, kad per savo galimybes, atkaklumą ir asmenines savybes nenuleisdamas rankų gali pasiekti tikslą“, – kalba sociologė.

Vis dėlto ji svarsto, kad taip buvo anksčiau: „Dabar vaikai ir jaunuoliai iš rajonų neįstoja į aukštąsias mokyklas dėl prasto pasirengimo. Gal tai jau nebeveikia – atsiranda paveldėtojų klasės, iš to kyla neteisingumo jausmas, nes matome, kad ir verslininkų vaikai dirba, perima verslą, jau nuo pat mažens turi labai geras galimybes.“

Pašnekovė sutinka, kad neretai elitas Lietuvoje suvokiamas neigiamai, o ypač tai juntama socialiniuose protestuose, kur elitui apibūdinti pasitelkiama neigiama konotacija.

„Gal Lietuvoje elitas nelaikomas nauda visuomenei, gal labiau kaip tik remiamasi Marxo pirmosiomis idėjomis, tai suvokiama kaip išnaudotojų klasė – ar tai būtų kultūros, ar švietimo elitas, (…) ekonominis, ar politinis elitas – yra neigiamos konotacijos“, – pabrėžia J. Bučaitė-Vilkė.

Pasak jos, ne visi gali sutikti su neoliberalizmu, nes jis kalba apie laisvąją konkurenciją ir paties žmogaus pastangas, lyderystę, – ne visi turi tokias sąlygas ir tai suvokia, o iš to gali kilti ir skaudulių.

Kviečiame skaityti daugiau: www.lrt.lt

TURIME KUO DIDŽIUOTIS!

2022 m. studijas Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultete baigė 161 absolventas: 82 bakalauro studijų ir 79 magistro studijų absolventai. Dar kartą nuoširdžiai sveikiname visus VDU Socialinių mokslų fakulteto absolventus su sėkmingai pabaigtu gyvenimo etapu!

Diplomų įteikimo šventės metu, Socialinių mokslų fakulteto absolventams, kartu su diplomais įteikti:

24 Vytauto Didžiojo universiteto Rektoriaus prof. dr. Juozo Augučio padėkos raštai (už puikius studijų rezultatus, aktyvią mokslinę veiklą, aktyvų dalyvavimą viešinant studijų programas ir dalyvavimą studijų programos komiteto veiklose, prasmingą profesinę ir visuomeninę veiklą, bendruomeniškumą, savanorišką veiklą, įsitraukimą į aktyvią meninę veiklą ir kt.).
15 gretutinių studijų pažymėjimų (4 Verslumo akademijos; 4 Marketingo; 2 Verslo administravimo; Psichologijos; Prancūzų kalbos ir diplomatijos; Katalikų teologijos; Religijos pedagogikos; Viešosios komunikacijos).
8 Pietų Ilinojaus universiteto antropologijos magistrantūros studijų sertifikatai.
1 Vytauto Didžiojo universiteto absolvento ženklelis ir Antano Kulakausko knyga „Pirmoji lietuviška ALMA MATER: trumpa klasikinio universiteto Kaune istorija“.

Sveikiname ir didžiuojamės, mieli absolventai!

Dalinamės įamžintomis šventės akimirkomis ir kviečiame absolventus nepamiršti savosios Alma Mater, Jūs visada esate ir būsite laukiami savo Fakultete!

Visada Jūsų,

Socialinių mokslų fakultetas

Seksualiniai nusikaltėliai – kas jie tokie ir kodėl kai kurie tvirkina net vaikus

Skirtingai nei kitų nusikaltimų atvejais, prievartautojų bei tvirkintojų bylos, siekiant apsaugoti aukas, nagrinėjamos už uždarų durų – užslaptinti net kaltinamųjų vardai. Galima manyti, kad tai pasitarnauja nusikaltėliams vien jau dėl to, jog neįspėja kitų potencialių aukų. Pirmoje straipsnių ciklo dalyje psichologijos profesorė atskleidžia, kas slypi seksualinių nusikaltėlių galvose ir kodėl sutrinka potraukiai.

Žiniasklaidoje seksualinių nusikaltimų istorijos nagrinėjamos itin retai – siekiant apsaugoti bet kokią jautrią informaciją, susijusią su aukomis, šio pobūdžio bylos nagrinėjamos uždaruose teismo posėdžiuose. Tokiais atvejais prievartautojams ir tvirkintojams nepritaikoma „viešumo“ bausmė, tad ir prevencija, tikėtina, nelabai veikia.

Ar neatrodo, kad tokie nusikaltėliai, įgavę tarsi slaptumo šydą (kuo skiriasi nuo žmogžudžių, turto prievartautojų, sukčių, vagių ir pan.?), naudojasi tuo, darydami tolimesnius nusikaltimus? Jei paaugles socialiniuose tinkluose kalbinantis „dėdė“ nebuvo išviešintas, ar jis toliau sėkmingai gali vykdyti savo nusikalstamas veiklas?

Šiuos klausimus 15min uždavė prokuratūros, teismo atstovams bei psichologijos žinovei. Pirmoje straipsnių ciklo dalyje – atsakymus į šiuos klausimus pateikia bei seksualinių nusikaltėlių portretą bando nutapyti Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros profesorė Liuda Šinkariova.

Sutrinka potraukiai

Anot profesorės, nors seksualinių nusikaltimų rezultatas visuomet yra vienas – turime auką, kuri patyrė fizinę, emocinę ir psichologinę traumą, nusikaltimo darymo priežastys gali būti įvairios. Egzistuoja platus psichologinių ir psichiatrinių sutrikimų laukas, tad itin sudėtinga apibrėžti seksualinius nusikaltimus darančio žmogaus portretą.

Pirma, anot profesorės, veikos gali būti atliekamos dėl psichikos sutrikimų. Tuomet rengiama psichiatrinė ekspertizė, sprendžiama, žmogus buvo pakaltinamas ar ne. Antra, prievartautojams ar tvirkintojams gali būti nustatomas potraukių sutrikimas ir tai nėra laikoma psichikos liga.

„Potraukis – tai žemiausia žmogaus funkcionavimo grandis, bazinis instinktas. Pagrindiniai potraukiai yra mitybos, savisaugos ir seksualinis. Sutrikę šie potraukiai gali sukelti psichologinių sunkumų, pavyzdžiui, žmogus gali pradėti per daug valgyti arba priešingai – visiškai nevalgyti, perdėtai rūpintis savimi arba priešingai – visiškai nesisaugoti, o jei iškrypsta seksualinis potraukis, turime visokias seksualines perversijas“, – patikino L. Šinkariova.

Priklausomai nuo psichikos sutrikimo pobūdžio, žmogus gali arba negali valdyti savo potraukius. Jei kamuoja padidėjęs seksualumas, potraukis sutrikęs, žmogus sunkiai jį suvaldo. Tokiam žmogui, anot profesorės, jau reikalinga pagalba.

Sutrikimai formuojasi nuo vaikystės

Išskyrė L. Šinkariova ir asmenybės sutrikimų kategoriją. Buityje tai dažnai pavadiname charakterių ypatumais.

Prievartavimas, profesorės teigimu, yra asocialios asmenybės sutrikimas. Toks žmogus yra šaltakraujis, neturi empatijos, neužjaučia kitų, aukos, suprantama, yra savanaudis, manipuliuojantis kitais žmonėmis.

„Mes pratę manyti, kad asociali asmenybė būtinai turi būti nusikalstama. Tai gali būti ir pakankamai funkcionalus žmogus, jis gali dirbti visai padorų ir pelningą darbą ir turėti tą asocialios asmenybės struktūrą. Supraskite, žiaurumas, manipuliavimas kitais, naudos siekimas sau dažnai sutrikdo žmogaus stabilių santykių užmezgimą, o fiziologinis poreikis niekur nedingsta. Todėl žmogus kartais ir atlieka tokius veiksmus“, – paaiškino profesorė.

Pasak jos, asmenybės sutrikimai formuojasi nuo vaikystės. Jei vaikas gimsta su jautresniu temperamentu, jam reikalingi empatiškesni tėvai, kurie labiau juo rūpintųsi, daugiau dėmesio skirtų, kantresni būtų, neišsiprovokuotų patys emociškai reaguodami į vaiką neigiamai, kad jis trukdis.

Jei tėvai mylintys, gali išsivystyti stabili asmenybė, bet jei šeimoje patiriama nuolatinė priespauda, vaikas nuolat sulaukia negatyvios informacijos apie save, formuojasi žemos savivertės struktūra. Tuomet vaikas atranda panašių draugų, nes visiems reikalingas bendrumas veiklose, požiūriuose.

„Tie draugai būna ne geriausio elgesio. Subūrę bendraminčių ratą, jie vienas kitą priima tokį, koks yra – tai tarsi emocinė atgaiva, kompensavimas.

Šių žmonių, kurie krypsta į asocialios asmenybės vystymąsi, seksualiniai santykiai, beje, būna labai ankstyvi, netvarkingi, pereinama prie žiauresnių santykių, kurie gali privesti prie prievartos aktų. Taigi asmenybės sutrikimai vystosi nuo vaikystės, paauglystės, plius, tai yra vaiko visos patirtys“, – patikino profesorė.
Liuda Šinkariova

Nuslopinti instinktus – sudėtinga

Pašnekovė išskyrė ir smegenų veiklos sutrikimus. Smegenyse egzistuoja migdolinis kūnas, kuris atsakingas už pykčio emociją, agresiją, o kaktinėje skiltyje yra svarbi žievės dalis, kuri kontroliuoja impulsyvius neigiamus potraukius, veiksmus.

Pavyzdžiui, supykstame, jei autobuse kas stipriai užmina ant kojos, norime rėkti, nes skauda, bet mumyse suveikia kažkas, kad to nedarome. Taip kaktinė sritis pažaboja tą migdolinį kūną.

„Jei kalbame apie šaltakraujus prievartautojus, serijinius, ta žievė yra silpnai veikianti, nepažaboja migdolinio kūno, kuris taškosi neigiamomis emocijomis. Elgiamasi impulsyviai ir tas impulsyvumas nepažabojamas“, – patikino profesorė.

Dar vienas svarbus aspektas, anot jos, yra tai, kad seksualiniai nusikaltimai gali būti vienkartiniai arba serijiniai. Bet kuriuo atveju, žmogus turi gauti psichologo konsultaciją, kad suprastų, kas su juo darosi ir kur slypi to priežastys, ką galima su tuo padaryti.

„Dažniausiai pats žmogus nekelia sau šitų klausimų, o jei kelia, nežino, kaip pažaboti potraukį. Nuslopinti instinktus yra be galo sudėtinga, bet juk skiriamės nuo gyvūnų tuo, kad esame sąmoningos būtybės“, – paaiškino L.Šinkariova.

Bando parodyti savo aukai jėgą

Paklausta, kodėl išsivysto seksualinis potraukis būtent vaikams, pašnekovė, paaiškino, kad seksualinis prievartautojas nėra viena kažkokia kategorija žmonių, nėra vieno psichologinio tipažo.

Nuslopinti instinktus yra be galo sudėtinga.

„Asocialios asmenybės sutrikimų atvejų aukomis dažniausiai tampa suaugusieji. O jei kalbėtume apie vaikų seksualinį išnaudojimą, tai šią veiklą daro kiek kitokio tipažo žmonės. Jie dažnai turi psichologinių problemų, neišspręstų nuo pat vaikystės. Jiems vystosi nepilnavertiškumo jausmas. Tokie žmonės jaučiasi kitokie nei jų aplinka, lyg būtų svetimi artimoje aplinkoje.

Tas svetimumo, kitoniškumo, menkavertiškumo jausmas toliau formuoja ne į agresyvias asmenybes, o, priešingai, tokie žmonės dažniausiai yra nuolaidūs, drovesni, nedrąsūs. Jiems išsivysto socialinis ir emocinis vienišumas. Jie neturi artimų santykių. Jei turi, jaučiasi tuose santykiuose labai nejaukiai. O seksualinis potraukis juk niekur nedingsta, jis išlieka“, – pabrėžė profesorė.

Tokiais atvejais, prievartaudami vaiką, paauglį, perkeltine prasme, tokie asmenys tarsi bando parodyti savo aukai jėgą. Taip įsitvirtina savąjį „aš“, kurio nejautė kada turėję. Prievartaujant įsivyrauja požiūris „aš galiu, aš sprendžiu ir taip bus“. „Būti svarbiu, kompetentingu tam tikrais klausimais žmogui vis tiek reikia – tas poreikis stiprus. Atsiranda tokia iškreipta niša“, – paaiškino L. Šinkariova.

Vienus išviešinimas paveiktų, kitų – ne

Paklausta, ar tikslinga slėpti informaciją apie seksualinius nusikaltėlius vardan absoliutaus jų aukų privatumo, profesorė patikino, kad negali būti vienareikšmiško atsakymo taip arba ne.

„Pirmosios kategorijos mano nupasakotų seksualinių nusikaltėlių – žiaurių, neturinčių empatijos, nejaučiančių gėdos, sąžiningumo jausmo, išviešinimas nepaveiks. Tokių asmenų izoliacija nuo visuomenės būtų viena iš priemonių. Jie pripažįsta tik jėgą, apie psichologiją, moralę neverta kalbėti, su jais reikia kalbėti jų kalba. Jie gali gerbti tik stipresnį už save. Tai gali būti įkalinimo vieta, kur jam tikrai blogai, jo laisvė apribota. Kalbant apie kitą tipažą – tuos nuolankius, nepasitikinčius seksualinius nusikaltėlius, jų išviešinimas gali būti veiksmingas. Tai juk gėdinga patirtis“, – palygino profesorė.

Tai, ar reiktų viešo seksualinių nusikaltėlių sąrašo, jos nuomone, – diskusijų klausimas. Lietuvoje apie tai jau buvo kalbama. Tačiau kaip tokiais atvejais, gerbiant visus visuomenės narius, neperžengti etikos, moralės normų, o dar egzistuoja ir duomenų apsaugos klausimai – teisė asmens į privatumą.

„Policija teigia, kad vedami registrai tiek įtariamųjų, tiek kaltinamųjų, nuteistųjų. Tai būtų tarsi dubliavimas informacijos. Klausimas yra atviras.

Kitas dalykas, o ką su tuo sąrašu kiti žmonės toliau darys? Turi būti kontrolės mechanizmas. Štai paauglių atveju suveikia smalsumas. Jei jie ir žinotų, kad kalbina nusikaltėlis, taigi įdomu. Paaugliai gali būti įsitikinę, kad su jais taip nenutiks. Net ir žinodami gali rizikuoti.

Yra pavyzdžių, kur bylos, nusikaltėliai vieši, bet tai neveikia elgesio. Yra narciziškumo aspektų, tokių asmenybės bruožų užtaisas, kai žmogus mėgaujasi neigiamame fone“, – atkreipė dėmesį profesorė.

Ji įsitikinusi, kad naudingiau būtų visuomenę šviesti.

„Dauguma žmonių galvoja, kad tik vakare baisu eiti, tik naktį gali užpulti. Ne, gali su tavimi susipažinti ir dieną, ir kavinėje, nusivesti kur į pobūvį, net užmegzti emocinį ryšį, o po to prievartauti. Visuomenė turi žinoti, kad prievartautojų psichologinis portretas yra labai įvairus ir spalvingas“, – patikino profesorė.

Šaltinis: www.15min.lt

Organizational Psychology program

Are you last year student of Psychology Bachelor or already a graduate and seeking Master‘s Degree In Psychology?

Would you like to familiarize yourself with the Master’s Organizational Psychology program (double degree with Louvain University in Belgium) at Vytautas Magnus University?

Then join us for an open lecture: „Positive interaction between work and personal life: Mission (Im)possible?”

Lecturers: Tadas Vadvilavičius and Loreta Gustaitienė

You will be able to know more about MA programme, enjoy an impactful lecture simultaneously.

Time and place: June 28, 3 PM– 4 PM (GMT+3), Online via MS TEAMS platform.

Register here before the event and leave your questions for discussion or just click here to join the lecture!

Organized by:

VMU PSYCHOLOGY DEPARTMENT AND

VMU INTERNATIONAL COOPERATION DEPARTMENT