Nykstanti Lietuva: verslas siūlo atsivežti vietnamiečių, visuomenė nori, kad moterys daugiau gimdytų

Nors pastaruosius 4-erius metus gyventojų skaičius Lietuvoje augo, ekonominiai modeliai rodo, kad 2045 m. mūsų liks vos 2 mln. Verslas mato vienintelį kelią – imigraciją, o visuomenė norėtų, kad demografines problemas spręstų augantis gimstamumas, rodo LRT užsakymu atlikta apklausa.

Jei Marijonas Mikutavičius antrąjį Lietuvos himną būtų kūręs 1990 m., vietoj trijų milijonų į dainos žodžius jis būtų galėjęs įtraukti keturis.

Būtent nepriklausomybės pradžioje Lietuvoje gyventojų skaičius pasiekė piką – 3,7 mln. Po to nuosekliai ėmė mažėti. 2012 m. pasiekė 3 mln., o 2023 m. – 2,86 mln. Džiugina tik tai, kad nuo 2016 m. pastebimas nedidelis gyventojų skaičiaus augimas.

Jungtinių tautų, Valstybės duomenų agentūros duomenys ir „Eurostat“ prognozė

Nepaisant to, „Eurostat“ prognozuoja, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens jau tik 2,4 mln. gyventojų, o 2045 m. – 2 mln.

Nukraujavome dėl krizės

Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro mokslo darbuotojas Daumantas Stumbrys aiškina, kad demografinę situaciją šalyje lemia gimstamumas, mirtingumas ir migracija.

Svarbiausiais veiksnys, kuris lėmė gyventojų skaičiaus mažėjimą – emigracija. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvą kasmet vidutiniškai palikdavo po 25 tūkst. gyventojų, o 2010 m. iš ekonominio sunkmečio prislėgtos Lietuvos išvyko net 83 tūkst. gyventojų.

Vienintelis teigiamas dalykas, jog metinė grynoji migracija pastaruosius 4-erius metus išlieka teigiama – į Lietuvą atvyksta daugiau gyventojų nei išvyksta.

Kita opi problema – mažas gimstamumas „Čia Lietuva per daug neišsiskiria iš kitų išsivysčiusių šalių ir mūsų gimstamumo rodikliai yra artimi Europos Sąjungos vidurkiui“, – pastebi mokslininkas.

Paskutinė prastos demografinės padėties dedamoji – didelis mirtingumas. Pavyzdžiui, vyrų vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje siekia vos 70,1 metų, kai ES vidurkis – 77,5, o moterų vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje – 80,1 metų (ES vidurkis – 83,2 metų).

„Lietuvoje būtų daug daugiau žmonių, jei jie nemirtų taip anksti. Žmonės pas mus miršta nuo išvengiamų priežasčių. Tai tam tikros ligos, kurios susijusios su sveikatai žalinga elgsena ir išorinės mirties priežastys – žmogžudystės, savižudybės, alkoholio vartojimas“, – vardija ekspertas.

Jis pažymi, kad ilgalaikėje perspektyvoje gimstamumo mažėjimas darys didžiausią įtaką Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimui, jau dabar situacija prasta, o ateityje ji tik blogės: „Gimstamumas užprogramuoja mūsų demografinę struktūrą dešimtmečiams, o kartais ir šimtmečiams į priekį.“

Gyventojai nori didesnio gimstamumo

Siekiant gerinti demografinę situaciją, šalys renkasi skirtingas strategijas. Kai kurios Vakarų valstybės yra priėmusios sprendimą įsivežti darbo jėgą iš kitų šalių, kitos – skatinti gimstamumą, bandyti susigrąžinti migrantus.

LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad Lietuvos gyventojai labiausiai norėtų, jog populiacijos augimas šalyje būtų užtikrintas per didesnį gimstamumą – 46 proc. apklaustųjų.

42 proc. mano, kad demografinę situaciją reikia gerinti skatinant emigravusių lietuvių sugrįžimą į Lietuvą.

Vos 5 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuvai reikia lengvinti sąlygas trūkstamų darbuotojų atvežimui iš ne ES šalių.

Didesniam gimstamumui – daugiau lyčių lygybės

Lietuvoje moteris vidutiniškai susilaukia 1,48 vaiko, rodo „Eurostat“ duomenys. Daugiausia vaikų iš ES šalių vienai moteriai tenka Prancūzijoje (1,83 vaiko), o mažiausiai Maltoje (1,13 vaiko).

Gimstamumo rodikliai Lietuvoje nuosekliai mažėja, pavyzdžiui, prieš 10 metų šalyje gimė 30,5 tūkst. naujagimių, o 2022 m. jau tik 23 tūkst.

Viena iš mažėjančio gimstamumo priežasčių – brangus vaikų išlaikymas. Skaičiuojama, kad vieno vaiko išlaikymui Europoje tenka atseikėti iki 30 proc. šeimos ūkio pajamų, rašo „The Economist“.

Kai kurios šalys, norėdamos gerinti gimstamumą, taiko įvairias šeimos politikas. Pavyzdžiui, Skandinavijoje subsidijuojami darželiai, Singapūre už pirmą ir antrą gimusį vaiką valstybė nuo šių metų skiria po 11 tūkst. Singapūro dolerių (7,7 tūkst. eurų), o už 3 ir paskesnį vaiką – 13 tūkst. Singapūro dolerių (9,1 tūkst. eurų), Vengrijoje su kiekvienu pagimdytu vaiku mokestinė našta mažėja.

Sėkmingiausi modeliai, kurie skatina gimstamumą, anot D. Stumbrio, kai yra sukurti palankūs mechanizmai derinti darbą kartu su vaikų auginimu. Gimstamumas auga ir užtikrinus lyčių lygybę.

„Čia gali būti lankstūs darbo santykiai, įvairios paslaugos tėvams ir vaikams. Svarbus ir lyčių lygybės klausimas, kad tiek vyrai, tiek ir moterys galėtų auginti vaikus ir dirbti. Pavyzdžiui, kai moteriai nėra suteikiama galimybės tuo pačiu metu auginti vaikus ir dirbti, ji priversta rinktis“, – vardija ekspertas.

Apsispręsti dėl vaikų gali padėti ir finansinės paskatos, tačiau jos ne visada gali tapti sėkmingais pavyzdžiais. „Autoritarinės šalys kartais siūlo tokius modelius: susilauk trečio vaiko ir gausi būstą. Neretai tokios politikos yra nesėkmingos. Jos duoda kažkokį rezultatą, bet išauga gimstamumas tik žemesnėse socialinėse grupėse“, – įspėja D. Stumbrys.

Neprotinga imigracija Lietuvą gali nublokšti atgal

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad gimstamumo didinimas yra svarbus ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau jis ir dabar, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje nėra prastas, o norint, kad darbo jėgos skaičius didėtų, šeimoms reikėtų turėti ne po 2, o bent po 3 vaikus.

Viena iš išeičių trumpuoju laikotarpiu – imigracijos arba reemigracijos skatinimas. „Tai proga, kuria turime pasinaudoti, nes vis dar yra nemažai žmonių, grįžusių į Lietuvą per pandemiją. Ypač jei yra galimybė dirbi nuotoliniu būdu“, – svarsto Ž. Mauricas.

Įsivežant darbo jėgą, ekonomisto teigimu, reikėtų taikyti labai protingą politiką, kurios šiuo metu ES nėra. „Yra tik ad hoc laužų gesinimas. Juk galima pasistengti, kad užsienio studentai liktų Lietuvoje gyventi. Mums reikėtų nusistatyti prioritetines valstybes, sritis, iš kur ir kokių darbuotojų norime.

Be to, svarbu išvengti klaidų, kurias patyrė kitos valstybės, – vengti nelegalios migracijos. Svarbu, kad imigrantai turėtų vienodas teises, kad laisvai galėtų keisti darbus, kad nebūtų kaip Indijoje, neatsirastų kastų. Tuomet imigrantai bus ant mūsų pikti, prasidės šešėliniai darbai. Čia galima atbulinę pavarą įjungti ir tai, ką pasiekėm per keletą dešimtmečių, prarasti“, – įspėja Ž. Mauricas.

Demografinę situaciją šalyje galėtų pagerinti ir gerėjanti žmonių sveikatos būklė.

„Vienas iš būdų yra produktyvumo gerinimas, ypač slaugos ir sveikatos apsaugos srityje. Pandemija parodė, kad atsiliekama, nes Lietuva pagal mirtingumo prieaugį pasaulyje patenka į penketuką“, – pažymi ekonomistas.

Lietuvai reikia vietnamiečių

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidento Dano Arlausko teigimu, nedidelės populiacijos linkusios mažėti ir tai yra dėsningumas, kurio negalima sustabdyti. Todėl vienintelis kelias, kuriuo eina Vakarų valstybės, imigrantų įsivežimas. Tačiau tai daryti, anot D. Arlausko, reikia protingai, siekiant išvengti didelių kultūrinių priešpriešų.

„Nesu šalininkas, kad įsivežtume žmones iš skirtingų kultūrinių terpių, kad neatsirastų kultūriniai ir religiniai getai. Reikia daryti kaip Kanada, kuri dabar priima daug emigrantų iš Šri Lankos. Ten daug budistų, jie neeksportuoja religijos“, – pastebi D. Arlauskas.

Anot jo, Lietuva taip pat galėtų pagalvoti apie darbo jėgos įsivežimą iš politiškai, religiškai ir kultūriškai neutralių šalių.

„Pavyzdžiui, galbūt galime imti dirbti su Vietnamu, nes tos šalies gyventojai nėra misionieriai. Buvau nuvykęs į Ignalinoje esančią siuvyklą. Ten kolektyvas spaudžia direktorę ir prašo, kad į siuvyklą atvažiuotų dirbti daugiau vietnamiečių, kurių jau ten yra dvylika. Jie labai gerai dirba, ramūs. Galbūt galime kalbėti apie Tailandą, Mianmarą, galbūt tą pačią Mongoliją. Galbūt ateis laikas, kai Lietuvai dar labiau nušuoliavus į priekį bus galima kviesti darbo jėgą iš tos pačios Bulgarijos, Albanijos. Galbūt net iš Afrikos šalių“, – svarsto darbdavių atstovas.

Pagyvinti darbo rinką Lietuvoje padėjo ir ukrainiečiai. Skaičiuojama, kad nuo karo veiksmų Ukrainoje pradžios pagal darbo sutartis Lietuvoje pradėjo dirbti 29,1 tūkst. pabėgėlių, rodo Užimtumo tarnybos duomenys.

Vis dėlto D. Arlauskas nemano, kad vien tik ukrainiečių pakaks Lietuvos demografinėms skylėms užkimšti.

„Netikiu, kad darbo jėgos trūkumą išspręsime įdarbindami ukrainiečius. Mes kalbame, kad bus Maršalo planas, Ukrainą reikės atstatyti. Tad tikėtina, kad čia esantys ukrainiečiai grįš namo“, – svarsto D. Arlauskas.

Imigracija demografinės situacijos nepagerins

Demografas D. Stumbrys nemano, kad imigrantų įsivežimas galėtų būti geriausias būdas demografinei situacijai gerinti.

Anot mokslininko, neretai migrantų įsivežimas sprendžia konkrečių verslų problemas, tačiau ilguoju laikotarpiu situacijos tai negerina.

„Taip, trumpuoju laikotarpiu gyventojų skaičius padidėja, bet poveikio gimstamumui tai nelabai daro. Ar į Lietuvą atvažiavęs ukrainietis susilauks daugiau nei 1,5 vaiko? Aš labai abejoju, juk Ukrainoje dar mažesnis gimstamumas nei Lietuvoje.

Ar to imigranto mirtingumas bus mažesnis, ar jo sveikatos įpročiai bus geresni? Vargu. Dažniausiai į Lietuvą atvažiuoja žmonės iš šalių, kur gyvenimo trukmė dar trumpesnė. Tai yra tik trumpalaikis sprendimas, kurį renkasi kai kurios šalys, tačiau jis esmingai situacijos nepakeis“, – aiškina D. Stumbrys.

Jis taip pat pažymi, kad nėra panacėjos, kuri padėtų išspręsti demografines problemas, todėl reikalingas priemonių kompleksas.

Gyventojų skaičius neturi būti siekiamybė

Ekonomistas Ž. Mauricas įsitikinęs, kad gyventojų skaičius vien tik iš ekonominės perspektyvos neturėtų būti siekiamybė. Pasaulyje yra daug pavyzdžių, kai priešingai – didesnis gyventojų skaičius kenkia valstybės gerovei.

„Istoriškai gyventojų skaičius nevaidina didelio vaidmens ekonominei šalies gerovei. Dažnu atveju yra atvirkštinis ryšys. Kuo daugiau gyventojų, tuo ekonominė raida lėtesnė. Perteklinis darbuotojų skaičius neskatina investuoti į technologijas. Tokiu būdu šalies produktyvumas neauga taip sparčiai kaip šalių, kur gyventojų skaičius yra mažesnis.

Geras pavyzdys yra Indija. Ten yra didžiulė pasiūla pigių darbuotojų, todėl dažnu atveju neapsimoka įmonėms ir gyventojams investuoti į technologijas. Užtenka tik pasamdyti daugiau žmonių, kurie atlieka paprastus darbus, bet tai pigiau, nei pirkti robotą“, – pavyzdį pateikia Ž. Mauricas.

Vis dėlto tokioms šalims kaip Lietuva, anot ekonomisto, gyventojų skaičiaus mažėjimas kels iššūkių biudžetui.

„Lietuvai nėra gerai mažėjantis gyventojų skaičius, nes auga spaudimas sveikatos apsaugos ir socialinei sistemai. Todėl mokesčiai ateityje gali didėti, konkurencingumas mažės. Dėl darbuotojų trūkumo bus sunkiau pritraukti naujas investicijas“, – įspėja Ž. Mauricas.

Šaltinis: lrt.lt

EST duomenys jauniesiems mokslininkams: jų nauda, prieinamumas ir ištekliai

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų komanda studentus ir jaunuosius mokslininkus kviečia į nuotolinį šio tyrimo ir jo duomenų panaudojimo galimybių pristatymo seminarą, kuris vyks š. m. kovo 2 d., 14 val.

Europos socialinis tyrimas (angl. European Social Survey, ESS) yra mokslininkų inicijuota, kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa apie skirtingų šalių gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgseną. Šalia tyrimo įgyvendinimo daug dėmesio skiriama ir Europos socialinių mokslų tyrėjų lyginamųjų tyrimų ir duomenų analizės mokymams, duomenų sklaidai bei jų integravimo į valdymo sprendimų priėmimą galimybėms.

Seminare pranešimus apie nuolatinius ir kintančius EST klausimyno modulius bei EST duomenų bazes ir išteklius bei jų naudojimo galimybes, taip pat – tyrimo duomenų ir informacijos apie juos sklaidą pristatys EST komandos VDU tyrėjos doc. dr. Gintarė Vaznonienė, doc. dr. Ligita Šarkutė ir dr. Rasa Indriliūnaitė.

Renginys vyks nuotoliniu būdu MS Teams platformoje.

Dalyvavimas nemokamas. Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.

Būtina išankstinė registracija: https://forms.gle/wRKadwF8BfNSV6Kq5

Kilus klausimams, kviečiame rašyti el. paštu: est@vdu.lt

Senato posėdyje pagerbti VDU SMF bendruomenės nariai

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų Lietuvos dvasė! Toks mūsų troškavimas ir noras“ – J. Basanavičius, 1883

Minėdami 105-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines ir švęsdami 101-ąjį Lietuvos universiteto gimtadienį džiaugiamės Socialinių mokslų fakulteto bendruomenės nariais, kurie buvo pagerbti iškilmingame Vytauto Didžiojo universiteto Senato posėdyje. Psichologijos katedroje dirbančiai dr. Kristinai Kovalčikienei įteiktas docento atestatas, pažymintis suteiktą docento pedagoginį vardą. Socialinio darbo bakalauro programos ketvirtakursė Gustė Abromavičiūtė apdovanota VDU vardo Garbės stipendija už aktyvią visuomeninę veiklą. Vytauto Didžiojo universiteto vardo garbės stipendija kasmet skiriama geriausiems VDU studentams, ypač pasižymėjusiems mokslinėje, meninėje, kūrybinėje, sporto ar visuomeninėje veikloje reprezentuojant gimtąją Alma Mater Lietuvai ir Pasauliui. Diplomas ir ženklas įteiktas jaunajam daktarui Vidmantui Vyšniauskui (vadovas prof. dr. Vytis Čubrinskas), kuris socialinių mokslų srities disertaciją tema „Pietryčių Lietuvos gyventojų etninis ir nacionalinis identifikavimas“ apgynė 2022 m. Sociologijos katedroje.

Sveikiname ir didžiuojamės!

Konkursas „Erasmus+“ studijoms ES/EEE šalyse 2023–2024 akad. metais

VDU Tarptautinių ryšių departamentas informuoja, kad skelbiamas konkursas „Erasmus+“ studijoms ES/EEE šalyse 2023–2024 akademinių metų rudens arba pavasario semestrams.

Nori įgyti tarptautinės studijų patirties, patobulinti užsienio kalbų žinias, tapti tarptautinės bendruomenės nariu bei VDU ambasadoriumi? Dalyvauk konkurse, pildyk el. atrankos anketą interneto svetainėje https://epasirasymas.vdu.lt → Outgoing-Application for Erasmus Study Exchange (EU countries) iki 2023 m. kovo 13 d. (23:59 val.). Muzikos akademijos studentai – iki vasario 22 d. (23:59 val.).

Partnerinių institucijų sąrašai: SMF

Atrankoje gali dalyvauti visi VDU studentai. Aktyviai dalyvauti konkurse kviečiame studentus su specialiaisiais poreikiais, kurie turi galimybę gauti papildomą finansavimą.

Atrankos rezultatai bus skelbiami kovo 23 d. (Muzikos akademijos studentams – vasario 27 d.) VDU interneto svetainėje, taip pat kiekvienas atrankoje dalyvavęs studentas bus informuotas el. paštu.

Daugiau informacijos apie Erasmus+ studijas, partnerines mokslo ir studijų institucijas, atrankos kriterijus, stipendijų dydžius:

vdu.lt → Tarptautiniai ryšiai → Erasmus+ studijos → Studijos ES/EEE šalyse
Individualių konsultacijų su fakultetų / akademijų tarptautinių programų koordinatoriais metu

Studentams, vykstantiems į „Transform4Europe“ aljansui priklausančias institucijas (Saarland University; The Estonian Academy of Arts, University of Silesia in Katowice; Sofia University St. Kliment Ohridski), bus skiriama vienkartinė papildoma 240,00 Eur stipendija.

Konkurso skelbimas

Baziniai savižudybių prevencijos mokymai

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizuoja savižudybių prevencijos pagrindų mokymus tikslinėms grupėms, kurios turi didžiausią tikimybę susidurti su asmeniu, patiriančiu didelę savižudybės riziką. Mokymų tikslas – ugdyti dalyvių gebėjimą atpažinti savižudybės grėsmę, veiksmingai reaguoti ir susieti savižudybės grėsmę patiriantį asmenį su pagalba. Mokymų metu dalyviai ugdys gebėjimą atpažinti savižudybės grėsmės ženklus, įgis ryšio su savižudybės grėsmę patiriančiu asmeniu užmezgimo pagrindus ir sužinos kur nukreipti asmenį tolimesnei pagalbai.

2023 metais organizuojamų savižudybių prevencijos pagrindų mokymų prioritetas skiriamas jaunimo ir studentų tikslinėms grupėms, todėl studentai kviečiami dalyvauti nemokamuose nuotoliniuose mokymuose.

Mokymu metu sužinosite:

Kokie vyraujantys mitai apie savižudybes
Kokie savižudybės rizikos ženklai
Kaip užmegzti ryšį su kenčiančiu žmogumi
Kaip padėti ir kur nukreipti pagalbai Kaune

Mokymai vyks nuotoliniu būdu per Zoom mokymų platformą šiomis datomis (galima pasirinkit vieną iš datų):

Kovo 2 (ketvirtadienis) 9 val.
Kovo 16 (ketvirtadienis) 13 val.
Kovo 23 (ketvirtadienis) 9 val.
Kovo 30 (ketvirtadienis) 13 val.

Mokymų trukmė 3 val. Mokymai vyks nedidelėse grupelėse, todėl vietų skaičius ribotas. Vienuose mokymuose gali dalyvauti ne daugiau kaip 30 dalyvių. Registracija vykdoma pirmumo principu, tad jei mokymuose nebebus vietos, Jums bus pasiūlyta registruotis į kitos dienos mokymus.

REGISTRACIJA Į MOKYMUS

Kilus papildomiems klausimams kreiptis: el. p. giedre.macaitiene @kaunovsb.lt arba tel. +370 616 87188.

Studijos – siekiantiems asmeninio augimo ir pokyčių organizacijose

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultetas pristato neformaliojo suaugusiųjų švietimo studijų programą „Personalo ir organizacijų valdymo psichologija“. Joje kviečiami studijuoti asmenys, turintys aukštąjį (universitetinį arba neuniversitetinį) išsilavinimą ir dirbantys (ar norintys dirbti) žmogiškųjų išteklių valdymo srityje. Taip pat išbandyti šios vienerius metus trunkančios studijų programos suteikiamas galimybes kviečiami organizacijų, padalinių vadovai, žmogiškųjų išteklių valdymo specialistai ir kiti darbuotojai, norintys įgyti organizacinės psichologijos žinių ir praktinių įgūdžių, bei siekiantys darbuotojų gerovės ir organizacijos efektyvumo nuolatinių pokyčių sąlygomis.

Su VDU neformaliojo suaugusiųjų švietimo programoje „Personalo ir organizacijų valdymo psichologija“ studijuojančiomis – Areta Žioge (42 m.) ir Greta Raižiene (31 m.) kalbamės apie šios programos išskirtinumus, kokie personalo ir organizacijos valdymo psichologijos gebėjimai ugdomi šių studijų metu, kokiose karjeros ir asmeninio gyvenimo srityse jos sugeba pritaikyti įgytas žinias, galiausiai – kokių pokyčių šios studijos atnešė į organizacijas, kuriose jos šiuo metu dirba.

Kokias studijas esate baigusios ir ką šiuo metu dirbate?

Areta: Esu įgijusi Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų Edukologijos magistro kvalifikacinį laipsnį. Daugiau kaip 5-erius metus dirbu UAB „Adampolis“ produktų ir paslaugų skyriaus vadove.

Greta: Esu baigusi teisės krypties magistro studijas, derinu darbą personalo valdymo srityje kartu su pagrindiniu darbu – marketingo skyriaus vadovės pozicija.

Šiuo metu studijuojate VDU neformaliojo švietimo programoje „Personalo ir organizacijų valdymo psichologija“. Kas paskatino Jus pasirinkti šią programą?

Areta: Šių neformalių studijų pasirinkimas yra praktinis – siekiau per trumpą laiką įgyti koncentruotų ir kokybiškų žinių, kurias galėčiau pritaikyti savo darbinėje veikloje. VDU – man asocijuojasi su mokslo kokybe, todėl net nekilo abejonių renkantis mokymosi įstaigą. Vadovauju didesniam nei šimtui ambicingų žmonių kolektyvui. Taigi kasdienėje veikloje tenka nemažai bendrauti su kolegomis, klientais, partneriais randant abiems pusėms priimtinus susitarimus. VDU Socialinių mokslų fakulteto siūlomos „Personalo ir organizacijų valdymo psichologijos“ studijos pasirodė kaip tik tai, ko man šiandien reikėtų.

Studijuodama sutikau ne vieną kompetentingą dėstytoją, kurie parodė, kad svarbu turėti ne tik gerą intuiciją, bet ir sprendimų priėmimą grįsti naujausiomis teorinėmis žiniomis bei praktikomis – juk tai, kas veikė vakar, šiandien gali ir neveikti. Paskaitų metu dažnai pateikiami praktiniai problemų sprendimo atvejai tapo idealia erdve dalintis tarpusavio patirtimis su studiju kolegomis, diskutuoti su dėstytojais. O tai leido į savo darbą, priimamus sprendimus pažvelgti kitu kampu: apmąstyti savo pačios sprendimus, pojūčius ir elgesį, atrasti naujas galimybes, kur link būtų verta judėti pirmyn.

Areta Žiogė (asmeninio archyvo nuotr.)

Greta: Žinoma, yra tekę dalyvauti įvairiuose kursuose ar mokymuose, iš kurių išsinešdavau nemažai žinių ir patirties, bet šį kartą mane domino gilesnės žinios personalo ir organizacijų valdymo srityje. Norėjosi patekti į grupę, kurios nariai patys yra motyvuoti, nebijo kalbėti, dalintis patirtimi, kelti klausimus, dalyvauti tęstiniame procese. Vertinu tai, kad iškilus vienai ar kitai problemai galėjome gauti teorinį jos sprendimo būdo pagrindimą iš dėstytojų ir praktinį – iš kolegų. Taip pat patiko lankstus studijų pobūdis – dalis paskaitų yra organizuojamos nuotoliniu būdu, o dalis – kontaktiniu.

Kaip manote, kokie žmonės renkasi šias studijas ir kokių sričių darbuotojams jos galėtų būti aktualios?

Areta: Šiose studijose sutikau labai įvairių sektorių ir sričių vadovų – tai unikali patirtis! Turėjau galimybę susipažinti su personalo ir organizacijų valdymo ypatumais valstybiniame sektoriuje, nevyriausybinėse organizacijose, verslo įmonėse. Nors kiekvienas sektorius turi savo ypatumus, bet tuo pačiu supratau, kiek daug dalykų mus sieja ir kiek vienas kitam galime duoti. Tai puikiai jaučia ir dėstytojai, sukurdami bendradarbiavimo atmosferą tarp skirtingų organizacijų ar įmonių vadovų.

Šių studijų išskirtinumas ir stiprybė – gebėjimas sujungti įvairių, skirtingų sričių vadovus ir perduoti kiekvienam reikalingiausias žinias. Veiklos sektorius, studijuojančių amžius čia netenka prasmės, nes visi susirinkę kasdien dirbame su žmonėmis ir turime tikslą atnaujinti žinias, pasidalinti gerosiomis praktikomis, išgirsti tendencijas. Todėl pagrindinis kriterijus renkantis šią programą turėtų būti noras dirbti su žmonėmis – siekis geriau juos suprasti, teisingai suderinti darbuotojų ir organizacijos lūkesčius bei galimybes, motyvuoti visus kartu siekti bendrų tikslų.

Greta: Ši programa tinkama visų sričių vadovams ir žmogiškųjų išteklių specialistams. Jos metu galima pagilinti savo žinias ir praplėsti profesines kompetencijas įvairiose temose: nuo bendravimo su kolegomis, darbuotojų motyvavimo iki darbų planavimo ir įvairių probleminių situacijų sprendimo. Organizacija yra gyvas mechanizmas – nesvarbu kokioje srityje bedirbtum, visur supa žmonės – klientai arba darbuotojai. Todėl mokėti sutarti, kalbėtis, priimti sprendimus siekiant organizacijai palankių rezultatų yra svarbus strateginis tikslas.

Greta Raižienė (asmeninio archyvo nuotr.)

Ar galėtumėte išskirti bent vieną šių studijų modulį ir apibūdinti, kokias jo metu įgytas žinias ar įgūdžius šiandien pritaikote praktiškai, savo įmonėje ar organizacijoje, o gal net asmeniniuose santykiuose?

Areta: Džiugina, kad šioje studijų programoje apimamos ir analizuojamos visos organizacijos veiklos sritys, turinčios didelę reikšmę darbuotojų pojūčiams ir santykiui su organizacija, tad išskirti vieno dalyko negalėčiau. Prieš prasidedant vienam iš studijų modulių – „Darbuotojų gerovė ir sveikata“ turėjau įvairių išankstinių nuostatų, bet likau nustebinta, kiek daug veiksnių dažnai neįvertiname, kalbėdami apie mūsų sveikatą ir supančią aplinką, kaip maži veiksniai gali teigiamai ar neigiamai veikti mūsų psichinę būseną. Būtent šių paskaitų metu išgirstas žinias pradėjau taikyti ne tik savo darbinėje praktikoje, bet ir šeimoje.

Kito programos dalyko – „Organizacijų vystymas ir pokyčių valdymas“ dėstytojos paprastai ir patraukliai įtraukė į teorijų pasaulį bei atskleidė, kaip suderinus teorines žinias su intuicija, galima pasiekti puikių rezultatų, sulaukti mažiau siurprizų, sustiprinti tikėjimą savo sprendimais.

Galiausiai „Žmogiškųjų išteklių valdymo psichologijos“ modulį privalomai rekomenduočiau kiekvienam šiuolaikiniam vadovui! Jo metu nagrinėjamos šiuolaikinėms organizacijoms ypač aktualios temos. Pavyzdžiui, darbuotojų nuostatų ir lūkesčių valdymas, pageidaujamo ir nepageidaujamo darbuotojų elgesio apraiškos bei jų valdymo galimybės, įvairūs psichologiniai komandinio darbo ypatumai. Paskaitų metu dėstytojos taikytus simuliacinius elgesio modelius pasiūliau išbandyti ir savo komandai. Mano kolegoms patiko! Turėjome galimybę geriau suprasti vieni kitus, paanalizuoti, kodėl kartais elgiamės taip, o ne kitaip. Atradome bendrus vertybinio matymo taškus.

Greta: Labai patiko vienų paskaitų metu taikytas praktinis užsiėmimas su LEGO konstruktoriais. Vesdama skyriaus susirinkimą pabandžiau pritaikyti šį metodą, siekdama atspindėti kiekvieno darbuotojo nuotaiką – jis puikiai pasiteisino, todėl jį naudosime ir ateityje.

Kaip manote, kokios galėtų būti 3–5 pagrindinės savybės, reikalingos šiuolaikiniams vadovams?

Areta: Šiuolaikinis vadovas pirmiausiai turi gebėti prisiimti atsakomybę už save ir savo komandą. Taip pat – būti atviras naujovėms, pokyčiams, kitokioms mintims ir idėjoms. Auginti šalia esančius ir nuolatos augti, tobulėti – būti lyderiu.

Greta: Strateginis mąstymas, lyderystė, mokėjimas girdėti kitus, lankstumas, iššūkių priėmimas, nuolatinis tobulėjimas – tiek asmeniniame, tiek profesiniame kelyje.

Kokie būtų Jūsų karjeros planai artimiausiems keliems metams?

Areta: Minčių ir idėjų turiu daugiau nei dvejiems metams į priekį. Žinau, kad dirbsiu su žmonėmis, tad studijų metu įgytos žinios tikrai pravers.

Greta: Kol kas siekiu įgyvendinti visus artimiausius suplanuotus tikslus, tačiau ateityje save norėčiau matyti kaip personalo valdymo srities profesionalę – būti tarpininke tarp organizacijos ir jos darbuotojų, užsiimti strateginiu organizacijos ir jos veiklų planavimu.

Daugiau apie VDU SMF vykdomas Personalo ir organizacijų valdymo psichologijos studijas galite sužinoti čia.

Išyra kone pusė lietuvių vedybų: kuo svarbus porai „7 metų niežulio“ sindromas?

Dažnai išgirstame – štai, vis daugėja skyrybų. Ar iš tiesų lietuvių šeimos vis dažniau nusprendžia pasukti skirtingais keliais? Sociologė, VDU Sociologijos katedros profesorė, demografė Aušra Maslauskaitė su tokiu teiginiu nesutinka. Esmingai jį pataiso – jau ilgus metus esame palyginti dažnai besiskirianti visuomenė ir šią tendenciją stabiliai palaikome. „Lietuviai kaip amerikiečiai – daug tuokiasi ir daug skiriasi“, – sako pašnekovė ir sutinka išsamiau pakomentuoti pastarųjų kelių dešimtmečių lietuvių demografinius rodiklius būtent per ištuokų prizmę.

– Kaip bendrai įvertintumėte skyrybų tendencijas Lietuvoje? Jų daugėja, mažėja ar žymesnio pokyčio nematyti?

– Žvelgiant į demografinius duomenis, kurie įvertina įvairius struktūrinius rodiklius, tai mes tikrai negalėtume sakyti, kad skyrybų Lietuvoje, pastaruosius 3, 4 ar net 5 dešimtmečius daugėja. Didysis ištuokų šuolis Lietuvoje įvyko gana seniai, tai buvo 1970-ųjų pradžioje, o nuo to laiko mes išliekame šalimi, kurioje ištuokos apskritai dažnos. Suminis ištuokų rodiklis, kuris yra vienas tiksliausių, vertinant skyrybų dinamiką, – aukštas, bet jis yra stabiliai aukštas, net jei pastebimi svyravimai, jie labai nedideli. Vertinant šiuos rodiklius, galėtume sakyti, kad Lietuvoje ištuokos tikimybė svyruoja ties 40 proc. Lyginant su kitomis, pavyzdžiui, Europos valstybėmis, esame visuomenė, kurioje ištuokos yra tikrai dažnos.

– Kokios priežastys nulemia tokias dažnas ištuokas? Kodėl negebame tų sukurtų santuokų išsaugoti?

– Kaip minėjau, ištuokų skaičius stabiliai aukštas, tačiau atkreipiau dėmesį į kelis, nors ir nežymius, pasvyravimus. Juos galime čia paminėti. Pavyzdžiui, ištuokų skaičius buvo kiek sumažėjęs apie 2008–2009 metus, tą patį pastebime 2020–2021-ųjų demografinėje statistikoje. Taigi galime daryti išvadą, tas nemažai aptarta ir literatūroje, kad skyrybų rodikliai linkę kiek mažėti, kai įvyksta vienokios ar kitokios krizės, atsiranda neapibrėžtumų. Nors, iš vienos pusės, minėti veiksniai nulemia prastėjančią ekonominę padėtį, bedarbystę ir konfliktus šeimose, bet demografiniai rodikliai rodo, kad sunkmečiu sprendimą skirtis poros linkusios atidėti. Kitaip tariant, galima sakyti, kai laikai geri, žmonės sprendimą nutraukti juos netenkinančius santykius priima lengviau.

– Daugiau nei kelis dešimtmečius esame stabiliai dažnai besiskiriantys. Ar yra priežasčių, kodėl susiformavo tokia ilgalaikė tendencija, juk Pietų Europoje padėtis kitokia. Ar tai kažkokios „lietuviškos“ priežastys?

– Veiksniai per tuos ilgus metus keitėsi, tačiau rezultatas išliko panašus. XX a. 7–8 dešimtmetyje iš tiesų išgyvenome milžinišką ištuokų šuolį. Tada suveikė kelių veiksnių paketas. Pirma – buvo pakeistas ištuokų reguliavimas, išsiskirti tapo paprasčiau – buvo pašalintas teisinis barjeras, kuris galėjo sulaikyti žmones nuo šio žingsnio. Kitas dalykas, tuo metu vyko ir milžiniški visuomenės pokyčiai – žmonės iš kaimų kėlėsi į miestus, moterys masiškai buvo įtrauktos į darbo rinką. Ne ką mažiaus svarbus dalykas, kad išgyvenome pokarį, partizaninį karą, tremtis – visos šios dramos paliko labai daug traumų visuomenėje. Vienas iš labai svarbių dalykų, vykstančių, kai visuomenę drebina tokie didžiuliai pokyčiai, yra lydimas didesnio alkoholio vartojimo, destruktyvaus elgesio formų, beje, tai stebima ne tik mūsų šalyje.

Taigi Lietuvoje tas nesaikingas alkoholio vartojimas labai išplito ir padarė reikšmingą įtaką šeimų gyvenimui. Jeigu pasižiūrėsime į antropologinę, sociologinę medžiagą iš to laikmečio, matysime, kad vienas dažniausiai įvardijamų skyrybų motyvų buvo alkoholis.

Kitas dalykas, paskatinęs skyrybas – moterų integracija į darbo rinką. Pradėjusios dirbti, jos galėjo lengviau įsivaizduoti, kad sudurs galą su galu ir palikusios netenkinančius santykius. Visi minėti dalykai veikė tą, vadinkime, istorinį periodą, kuris nutolęs nuo mūsų maždaug pusšimčiu metų.

– Ar tyrimai atskleidžia, kas dažniau inicijuoja ištuokas – vyrai ar moterys?

– Bendrai dažniau ištuokas paskatina moterys, ir tai būdinga ne tik Lietuvai, bet ir kitoms valstybėms. Beje, tai yra vienas taip pat iš labai svarbių indikatorių – moterys dažniau yra nepatenkintos tuo, ką jos gauna santuokoje. Moterys dažnai išgyvena santuokos krizę, nes jaučiasi per daug apkrautos – joms tenka ir vaikai, ir namai, ir darbas. Neretai sulaukia per mažai pagalbos, įsitraukimo iš vyrų pusės, o tai pastūmėja jas inicijuoti ištuokas. Kalbėdami akademiškiau, kaip priežastį galėtume įvardinti lyčių nelygybę, kuri egzistuoja šeimose.

Jei kalbėtume apie tai, ką skyrybų priežastimi dažniausiai įvardija patys žmonės, iš tikrųjų tas „paketas“ panašus, tik įvilktas į kitus žodžius. Sovietmečiu buvo labai paplitusi klišė „nesutapo charakteriai“, o šiandien mes sakytume „santykių problemos“, tačiau po abiem frazėm slepiasi tas pats. Aišku, nors situacija kiek ir keičiasi, viena iš priežasčių – ir anksčiau buvo, ir yra – alkoholis, bet tai ne tik Lietuvos, sakyčiau, kad regiono problema. Taip pat, neretai patys žmonės įvardija ir seksualinius santykius bei neištikimybę.

– Kiek jūsų minėtiems skaičiams įtakos turi religija? Ar ji pastūmėja tuoktis ir ar stabdo skirtis?

– Jeigu mes įsivaizduosime, kad esame labai katalikiška šalis, kaip mėgstame save įvardinti, tai demografiniai skaičiai, susiję būtent su ištuokomis, turėtų mus priversti suglumti. Klaustume, kaip čia dabar taip gali būti? Aš manau, kad religija labai didelio vaidmens čia nevaidina, mūsų religingumas labai dažnai yra formalus. Dalies žmonių santykis su ja yra parodomasis, toks lyg paviršinis, jie dalyvauja ritualuose geriausiu atveju kelis kartus per metus, pažymi kertinius gyvenimo įvykius, tokius kaip krikštynos, vestuvės ar pan., bet negalime pasakyti, kad gyventų religinį gyvenimą, kuris diktuotų sprendimus.

– Ar galime sakyti, kad šiais laikais santuoka kaip reiškinys išgyvena krizę? Pastebime, kad vis daugiau porų pasirenka nesituokti, nesusilaukti vaikų.

– Tikrai nemanyčiau, kad santuoka išgyvena krizė. Nesame visuomenė, mananti, kad santuoka yra atgyvena. Nepaisant to, kad per trisdešimt metų pasikeitė tai, kaip žmonės kuria šeimą, vis tik pačios santuokos svarba nemenksta. Vis tik, šeima su vaikais įsivaizduojama kaip santuokos pagrindu sukuriama šeima. Porų, kurios ilgą laiką gyvena nesusituokusios ir augina vaikus vis tik yra nedaug. Paprastai modelis yra toks, kad žmonės pradeda gyventi be vedybų, taip gyvena kurį laiką, tas visai paplitę, tačiau kai jau pradeda galvoti apie vaikus, apsisprendžiama sukurti santuoką.

Vieni tyrimai rodo, kad gyvenimas kohabitacijoje daro įtaką žmonių įsipareigojimų suvokimui, jie lyg jaučiasi laisvesni, paprasčiau išsiskirti, kiti šaltiniais vertina, kad įtaka nedidelė. Vis tik aš manau, kad tai nėra labai reikšmingas veiksnys. Galbūt reikėtų kalbėti apie tai, kad prie ištuokų dinamikos prisideda ne pats santuokos kūrimo modelis, o tai, kad mes esame visuomenėje, kuriai skyrybos yra gana įprastas dalykas. Turime jau ne vieną kartą, kuri užaugo su skyrybomis – ar patys patyrė tėvų skyrybas, ar matė jas artimoje aplinkoje.

Iš tyrimų, kurie analizuoja ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio demografinius rodiklius, matome, kad vaikystėje patyrus tėvų skyrybas padidėja rizika ir pačiam išsiskirti jau savo sukurtoje šeimoje. Tarp kartų susiformuoja toks besisukantis skyrybų ratas, taip pat matyti, kad mūsų visuomenėje skyrybos nėra stigmatizuojamos. Mūsų visuomenėje žiūrima į tai labiau kaip „na, taip gali gyvenime nutikti“.

– Kaip ilgai žmonės gyvena juos netenkinančiuose santykiuose iki išsiskiria? Galbūt žinoma ir tai, kiek vidutiniškai gyvena nelaimingai, bet taip ir nesiskiria?

– Demografiniais tyrimais nustatyta, kad Europos šalyse egzistuoja „7 metų niežulio“ fenomenas. Skyrybų rizika auga pirmus 7-erius, vėliau – mažėja. Manoma, kad tai susiję su tuo, jog pirmus septynerius metus poros išgyvena labai daug iššūkių – iš pradžių santykių susiderinimas, vėliau – vaikai. Kaip pertvarkyti santykius, kai jie atsiranda? Kaip pasidalinti vaikų priežiūrą, kaip suderinti darbus ir šeimą? Natūralu, kad šie dalykai iškelia prieštaravimų, konfliktų, o gebėti juos spręsti – sunku. Kai etapas, demografų mėgstamas pavadinti „7 metų niežulio sindromu“, praeina, tada ištuokos rizika ima mažėti, kuo toliau – tuo labiau. Retai kada išsiskiria žmonės, nugyvenę 30 metų kartu.

Lietuvoje, tiesa, ta minėta 7 metų rizika yra kiek prasitęsusi, iki 8–9 metų, bet tendencijos panašios.

– Vis tik, jei dar sugrįžtume prie lietuvių. Sakykime, ar būtų galima įžvelgti, kas galėtų sumažinti ištuokų rodiklius. Gal mes per atsainiai renkamės partnerius ar nemokame išlaikyti santykių?

– Turime kalbėti apie tai, kad šeima paprastai negyvena burbule. Daugybė dalykų, kurie supą ją, procesų, kurie vyksta jos aplinkoje, daro labai didelę įtaką. Netgi tai, pavyzdžiui, kad žmonėms sunku įsigyti būstą. Jeigu nekilnojamojo būsto rinka tokia, kad namų įsigijimas labai apkrauna šeimą, per brangu, sunku gauti paskolą ir pan. – natūralu, šis stresas persikels ir į šeimyninį gyvenimą.

Šeimą paveikia ir visuomenės nuostatos, stereotipai, kad moteris turi auginti vaikus, šeimininkauti namuose. Vaikų priežiūra – irgi atrodo, kuo čia galėtų būti susijusi, nors iš tiesų – labai. Jeigu turime visuomenę, kurioje vaiko priežiūros sistema nėra pakankamai išplėtota, pavyzdžiui, trūksta darželių, arba ji yra per brangi. Visos šios bėdos nukeliauja į santykių lygmenį, tai tampa papildomu dirgikliu, kurį porai reikia spręsti, o jų būna tikrai ne vienas.

Taigi, nesakyčiau, kad lietuviai prastai pasirenka partnerius. Manau, egzistuoja pakankamai daug „už šeimos“, kurie ją neigiamai paveikia.

– Pabaigai, o kaip dėl santuokų? Sakote, jos neišgyvena krizės. Jų tiek pat, o gal net daugėja?

– Mes tikrai negalime sakyti, kad lietuviams santuoka tampa nereikalinga. Jokiu būdu. Ji išlieka žmonės labai svarbia šeimyninio gyvenimo organizavimo forma. Ji turi stiprų socialinį ir kultūrinį krūvį.

Jeigu žiūrėsime į suminį santuokų rodiklį, matysime, kad pandemija turėjo šiokią tokią įtaką, bet reikėtų pasakyti, kad vertinant Europos mastu – mūsų ne tik skyrybų, bet ir santuokų rodikliai yra aukšti. Lietuviai kaip amerikiečiai – daug tuokiasi, ir daug skiriasi.

Šaltinis: 15min.lt

IX Nacionalinė Jaunųjų Sociologų ir Antropologų Konferencija

Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedra ir Lietuvos sociologų draugija kviečia į IX nacionalinę jaunųjų sociologų ir antropologų konferenciją „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“, kuri vyks 2023 m. balandžio 21 d. VDU Socialinių mokslų fakultete, Jonavos g. 66, Kaune.

Nacionalinė jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija – tai tradicinė kasmetinė pradedančiųjų tyrėjų susitikimų ir diskusijų platforma, skirta pasidalinti bakalauro, magistrantūros ar doktorantūros studijų metu atliktų tyrimų radiniais ar aptarti dar tik planuojamus tyrimus, susipažinti su bendraminčiais.

Šių metų konferencijos tema – „Savas-svetimas-kitas: sienos ir ribos neapibrėžtumų laikotarpyje“.

Mūsų kasdienis gyvenimas susideda iš nuolatinio sienų ir ribų kūrimo ir nuolatinio jų peržengimo. Sienas statome siekdami apsaugoti šalį nuo nepageidaujamų migrantų, karo baimės, jas kertame emigruodami ir laisvai keliaudami. Netiesiogine prasme sienas nuolatos braižome permąstydami socialines, religines, etninių grupių ribas, visuomenėje ieškodami sutarimų, kur prasideda ir baigiasi „svetimas“ ar „kitas“. Aštrūs šie klausimai buvo ir koronaviruso pandemijos metu, taip pat – ekologinių krizių akivaizdoje. Kasdienę sandūrą su šiomis ribomis patiriame virtualioje erdvėje, socialinių tinklų „burbulų“ kovose ar spręsdami emocinės ir fizinės sveikatos iššūkius. Daug dėmesio šiose diskusijose sulaukia ir amžiaus, lyties, vertybių ir įsitikinimų klausimai. Permąstant šiuos reiškinius, svarbu prisiminti, kad sienos nėra tik kažkas negatyvaus – be sienų, be „svetimo“ negalėtume apibrėžti savęs – neapibrėžus „kitų“, nebūtų ir „mes“.

Tarpdisciplininėje konferencijoje maloniai laukiame sociologijos, antropologijos ir giminingų disciplinų, tokių kaip politikos mokslai, ekonomika, komunikacija, kūrybinės industrijos, psichologija, socialinis darbas, istorija, etnologija ir kitų, kuriose taikomi socialinių tyrimų metodai, studentų ir jaunųjų mokslininkų.

Kviečiame teikti teorinio ir empirinio pobūdžio pranešimus. Konferencijos kalbos – lietuvių ir anglų. Konferencijos dalyvio mokesčio nėra.

Pranešimų santraukas prašome siųsti el. p. adresu: sk@vdu.lt iki 2023 m. balandžio 3 d.

Reikalavimai santraukai:

iki 250 žodžių, kurie apimtų pranešimo pavadinimą, pagrindinę pranešimo idėją ir argumentus;
nurodykite pranešėjo/-ų pavardę/-es, vardą/-us, instituciją, pareigas arba studijų pakopą (jei studijuojate), kontaktinę informaciją (el. pašto adresą).

Pranešimų pagrindu parengtus mokslinius straipsnius bus galimybė publikuoti VDU Sociologijos katedros leidžiamame recenzuojamame mokslo žurnale „Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas“. Jei pranešimo pagrindu planuotumėte rengti straipsnį, prašome tai nurodyti teikiant pranešimo santrauką.

Konferencijos el. paštas: sk@vdu.lt

Erasmus+ praktikų konkursas studentams: galimybės praktikuotis visame pasaulyje

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia išskirtinį „Erasmus+” praktikos konkursą studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2022–2023 m. m. apimantį visas pasaulio valstybes. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2023 m. vasario 28 d.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn.

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship“;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai.

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship “;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).

Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

studento motyvacija;
geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
praktikos atitikimas studijų programai;
studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Stipendija

ES ir EEE šalims:

Šalių grupė	Šalis	Stipendijos dydis per mėnesį (30 dienų)
I grupė	Danija, Suomija, Islandija, Airija, Liuksemburgas, Švedija, Jungtinė Karalystė, Lichtenšteinas, Norvegija	700,00 Eur
II grupė	Austrija, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Graikija, Ispanija, Kipras, Nyderlandai, Malta, Portugalija	670,00 Eur
III grupė	Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Latvija, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Šiaurės Makedonija, Turkija	600,00 Eur
IV grupė	Šveicarija^*	700,00 Eur

Šalims už ES/EEE ribų:

Stipendija 700,00 Eur/mėn.

Išmoka kelionei, kurios dydis nustatomas pagal atstumą* nuo Lietuvos (Kauno miesto) iki praktikos organizacijos vietos (miesto):

100-499 km – 180,00 EUR
500-1999 km – 275,00 EUR
2000-2999 km – 360,00 EUR
3000-3999 km – 530,00 EUR
4000-7999 km – 820,00 EUR
virš 8000 km – 1500,00 EUR

Papildoma ekologiškos kelionės stipendija, jei keliaujama autobusu ar traukiniu.

Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus.

Šis konkursas yra išskirtinė galimybė praktikai išvykti už ES/EEE ribų su „Erasmus+“ stipendija, kitas toks konkursas bus skelbiamas tik pavasario semestro metu.

Daugiau informacijos:

Prasideda registracija į pavasario semestro studijų dalykus

Sausio 24-30 dienomis vyks pirmasis registracijos į 2022/2023 m. m. pavasario semestro studijų dalykų paskaitas, seminarus, pratybas ir laboratorinius darbus etapas. Šiame etape į dalykus registruojasi:

Nuolatinės ir ištęstinės formų bakalauro ir vientisųjų studijų studentai
Nuolatinės ir ištęstinės studijų formos magistrantai
Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų profesinių studijų studentai
Klausytojai
Vizituojantys studentai

Registracija vyks tik elektroniniu būdu, prisijungus prie VDU Studentų savitarnos portalo (toliau SSP).

Prisijungimo vardas yra: vardas.pavarde (mažosiomis raidėmis, be lietuviškų raidžių) ir slaptažodis. Jei studentas pamiršo slaptažodį, jis gali jį susikurti vėl, apsilankydamas šiame tinklalapyje: https://pagalba.vdu.lt/. Instrukcijas galite rasti čia.

Registracijos į dalykus taisyklės

Studijų tvarkaraščiai