Praktikos galimybės JAV kompanijose ar organizacijose
Baltijos Amerikos Laisvės fondas skelbia naują kvietimą į BAFF Profesinės praktikos programą – unikalią galimybę studentams ir absolventams atlikti praktiką Jungtinių Amerikos Valstijų kompanijose ar organizacijose.
BAFF suteikia pilno išlaikymo stipendiją ir garantuotą praktikos vietą. Visi paskutinio kurso bakalauro programos studentai ar absolventai, o taip pat magistro programos studentai, doktorantai ir absolventai kviečiami teikti paraiškas į BAFF Profesinės praktikos programos konkursą.
Paraiškos priimamos iki š.m. kovo 31 d. el. paštu: BAFFINFO@CIEE.ORG
Visus norinčius sužinoti daugiau apie Profesinės praktikos programą, užduoti klausimus ir pasikonsultuoti su BAFF atstovais kviečiame į internetinį seminarą anglų kalba kovo 22 d. 15 val. Į internetinį seminarą registruokitės užpildydami šią formą. Prisiregistravusiems atsiųsime nuorodą į internetinį seminarą MS Teams platformoje.
Daugiau informacijos: balticamericanfreedomfoundation.org
VDU kviečia mokytis visą gyvenimą su KURSUOK
Mokymasis visą gyvenimą dažnai apipintas įvairiais stereotipais – kad mokymasis visą gyvenimą skirtas tik perkvalifikavimo siekiantiems asmenims arba vyresnio amžiaus asmenims, taip pat mokymasis visą gyvenimą asocijuojamas tik su formaliuoju išsilavinimu. Tačiau tendencijos rodo, kad vis tik mokytis nuolatos turėtų būti kiekvieno profesionalo gyvenimo dalis. Šiandien mokymasis visą gyvenimą tampa nauja realybe, kurioje galimybių gausa atitiks kiekvieno norinčio mokytis poreikius.
2024 m. startavo nacionalinė suaugusiųjų švietimo platforma – kursuok.lt. Kiekvienas 18–65 m. dirbantis Lietuvos pilietis, norintis mokytis gali gauti net 500 eurų valstybės finansavimo pasirinktai mokymo programai. Tokia galimybė sukuria atvirą mokymosi visą gyvenimą sistemą. Mokymų programų įvairovė pateisins kiekvieno besimokančiojo poreikius, o organizacijoms atsiveria galimybė motyvuoti darbuotojus mokytis.
Vytauto Didžiojo universitetas yra sukūręs visą mokymosi visą gyvenimą ekosistemą, atliepiančią visas amžiaus bei poreikių tikslines grupes: nuo vaikų darželio, gabių vaikų centro „Gifted“ iki Pasaulio lietuvių universiteto. Jau keletą metų sėkmingai įgyvendinamos veiklos įkurtame Profesinių kompetencijų vystymo centre, kuris yra viso Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ kvalifikacijos tobulinimo ir mokymosi visą gyvenimą ašis. Sukurta pirmoji universitetinė mokymosi paslaugų platforma mokymosiakademija.vdu.lt, kurioje pagal savo domėjimosi sritį, lygį bei norimą mokytis tempą tobulinti savo kompetencijas įvairiuose kontaktiniuose ar nuotoliniuose mokymuose gali kiekvienas visuomenės narys.
„Mes nebijome iššūkių, mes juos kuriame“ – pažymi VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė. „Šiuolaikinis universitetas turi išeiti iš visų savo patogumų rėmų, būti atviras visuomenei ir aktyviai prisidėti prie ateities visuomenės kūrimo. Buvome pirmasis universitetas Lietuvoje pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su didžiausia pasaulyje mokymosi platforma „Coursera“ ir tokiu būdu ne tik sudarėme sąlygas darbuotojas mokytis pasaulio universitetų teikiamuose kursuose, bet ir integravome į studijas, tokiu būdu dar labiau priartindami studentus prie pasaulinės darbo rinkos. Džiugu, kad pagaliau Lietuvoje atsirado ir nacionalinė mokymosi visą gyvenimą politika bei sukurta sistema, kurioje taip pat dalyvaujame, ir tokiu būdu dar labiau galime prisidėti prie nuolatinės visuomenės transformacijos.“
Nuo kovo 15 d. Vytauto Didžiojo universitetas kursuok.lt platformoje visuomenei siūlo mokytis net septyniose programose kontaktiniu ir nuotoliniu būdu.. Visi norintys 18–65 m. dirbantys Lietuvos piliečiai kviečiami mokytis anglų, norvegų, danų kalbų. Taip pat didelio susidomėjimo visuomet sulaukia konfliktų mediacija, skatinanti ugdyti įvairių sričių vadovų ir specialistų mediacijos gebėjimus, įgalinančius juos savo profesinėje aplinkoje nešališkai valdyti tarpasmeninių, tarpgrupinių ir kt. konfliktų mediacijos procesą, skatinant konfliktuojančias puses siekti susitarimo ir/ar priimti sprendimą. Šios programos lektoriai padės auginti konfliktų valdymo kompetenciją. Taip pat visuomenė kviečiama aktyviai dalyvauti viešojo kalbėjimo mokymuose. Juose dalyviai galės tobulinti viešojo kalbėjimo ir pristatymo įgūdžius, pavyzdžiui, patrauklių temų formulavimą, įtraukiančio turinio kūrimą, efektyvų vaizdinių priemonių pasirinkimą ir naudojimą, kūno kalbos ir balso valdymo tobulinimą bei emocijų valdymo metodų įsisavinimą. Verslo ir viešojo sektoriaus atstovus bei visus norinčius kviečiame rinktis mokymo programą – „Lyderystė“. Ji parengta pagal transformacinės lyderystės teorijos principus, remiantis humaniško vadovavimo filosofija. Programa siekiama vystyti vadovaujančio personalo lyderystės įgūdžius praktiškai vadovauti darbuotojui ar darbuotojų grupei.
VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovė dr. Aistė Ragauskaitė atkreipia dėmesį, kad tiems, kurie neranda sau tinkamos mokymosi programos, artimiausią pusmetį VDU planuoja pasiūlyti naujas, papildomas programas, susijusias su kūrybiškumo lavinimu, skaitmeninių kompetencijų auginimu bei kitomis aktualiomis temomis. Taip pat visus norinčius ji skatina susipažinti su mokymosiakademija.vdu.lt siūlomomis nemokamomis EDIHLT skaitmeninės transformacijos mokymosi programomis. Jose visuomenė kviečiama dalyvauti dirbtinio intelekto, procesų skaitmeninimo, kibernetinio saugumo, skaitmeninio marketingo bei skaitmenizacijos žemės ūkyje mokymuose.
Kviečiame susipažinti su VDU lektorių siūlomomis mokymų programomis ir registruotis: https://kursuok.lt/mokymai/list/provider/view/vytauto-didziojo-universitetas
Nauja fobija – nomofobija: kas tai?
Išmaniosios technologijos taip užvaldė mūsų gyvenimą, kad psichologai ima kalbėti apie naują terminą – nomofobiją. Ją pasaulyje jaučia penktadalis žmonių. O ji pasireiškia paprastai: neracionaliu nerimu dėl to, kad šalia nėra telefono. Būtinybė turėti telefoną rankose, dažnai žvilgčioti į ekraną – simptomai, kurie gali reikšti, kad jums – nomofobija. Apie nomofobiją plačiau papasakojo „Jaunimo linijos“ savanorė, Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos doktorantė Rasa Katinaitė.
– Ar jūs jaučiate nerimą nerasdama savo mobiliojo telefono?
– Žinoma, kad jaučiu. Manau, kiekvienas jaučia.
– Nerimas – reguliuojamas dalykas, o fobija jau reiškia didžiulę baimę?
– Taip, tiesa. Čia ir atsiskiria, kad fobija – toks stiprus nerimas. Ji sutrikdo mūsų gyvenimą, neleidžia mums pilnavertiškai į jį įsitraukti. O paprastas nerimas, kai galbūt jaučiuosi nemaloniai, bet vis tiek galiu atlikti įvairias savo gyvenimo veiklas.
– Ar nomofobija yra naujas terminas?
– Terminas ne naujas, Lietuvoje gal naujesnis. Jis įvestas 2008 metais, jau penkiolika metų. Bet mes jį dažniau išgirstame kaip priklausomybę nuo telefono, kas yra tas pats. Tai terminas, su kuriuo dažnai susiduriame praktikoje. Žmonės skundžiasi, sako, kad negali produktyviai įsitraukti į savo gyvenimą. Taip yra, nes jie daug laiko nori naršyti telefone, kiekvieną laisvą minutę praleisti žiūrint kažkokius trumpus filmukus, socialinius tinklus.
– Ji nėra būdinga tik jaunimui? Tai amžiaus nepaisanti fobija, tiesa?
– Taip, moksliniai tyrimai rodo, kad jaunimas labiau paveikus, nes jie užaugo prie ekranų, didelė dalis jų gyvenimo yra socialiniuose tinkluose. Bet vyresni žmonės, kurie naujai atranda virtualaus gyvenimo skleidžiamą džiaugsmą, greitą dopaminą, kurį mes iš jo gauname, jie gali dar labiau įsitraukti, nes neturi įgūdžių, kaip susivaldyti nuo telefono.
– Kaip veikia nomofobija?
– Apima ta pati panika, baimė. Pagrindinis dalykas tas, jeigu žmogus atsiduria tokioje situacijoje, kad jis negali naudoti savo telefono, ar jis išsikrauna, ar patenka į ne ryšio zoną, tai visas to žmogaus dėmesys sutelktas ne į aplinką, bet į ieškojimą, kaip atrasti būdą pasikrauti telefoną, atrasti ryšį. Jis negali įsiterpti į kažkokias diskusijas, veiklas. Viską daro tik tam, kad galėtų atrasti galimybę prisijungti prie telefono. Jeigu gyvenimas sutrukdomas, ar mes renkamės nenueiti į kažkokias veiklas, koncertus vien dėl to, kad negalėsime naudotis telefonu, tai jau yra nomofobijos simptomas.
– Tai ką tuomet daryti?
– Puikus būdas – pamažu mažinti telefono naudojimo laiką. Neatsisakyti jo iškart, nes bus per didelis šokas, tačiau pamažu. Jeigu naudojame valandą per dieną, tai galima sumažinti iki 55 minučių. Jeigu pačiam nepavyksta to padaryti, tai galima įsijungti telefono siūlomas programėles, kurios apriboja interneto naudojimą. Mums reikia keisti ne tik virtualųjį, bet ir savo tikrąjį gyvenimą. Dažniausiai norėjimas įsitraukti į socialinius tinklus, į telefoną, susijęs su kažkokiomis socialinėmis problemomis realybėje. Svarbu susirasti veiklų, į kurias galite įsitraukti realiame gyvenime. Atrasti hobių, kur nelabai pasinaudosite telefonu. Su draugais eiti į socialines veiklas, kavines, kur nereikės nuolatos žiūrėti į žinutes ir kur galėsite įsitraukti į įdomius pokalbius. Tai toks dvipusis patarimas. Mažinti naudojimą, bet tuo pačiu keisti savo gyvenimą, kad nesinorėtų tiek daug naudoti telefono.
Šaltinis: https://kauno.diena.lt/naujienos/sveikata/psichologija/nauja-fobija-nomofobija-kas-tai-1162344
Geriausiai studentų 2023-2024 m. m. rudens semestre įvertinti SMF dėstytojai
Kviečiame susipažinti su geriausiai studentų apklausoje apie dėstymą ir studijavimą 2023-2024 m. m. rudens semestre įvertintais SMF dėstytojais.
Remiantis dėstymo įvertinimo vidurkiais ir studentų dalyvavimo aktyvumu, geriausiai studentų įvertintais tapo šie Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai:
- Jolanta Kuznecovienė
- Jonas Ruškus
- Julija Eidukevičiūtė
- Kristina Šliavaitė
- Laura Lapinskė
- Ugnė Paluckaitė
Geriausiai įvertinti dėstytojai įvardinti atsižvelgiant į šiuos kriterijus:
- Studijų dalykuose bendras dėstymo įverčio vidurkis – 9 ir daugiau;
- Studentų aktyvumas apklausoje – 30 % ir daugiau, kai atsakė 10 asmenų ir daugiau; arba 25 % ir daugiau, kai studentų skaičius semestre 100 ir daugiau.
Rudens semestro geriausiai studentų įvertintiems dėstytojams VDU Moodle aplinkoje suteikti skaitmeniniai ženkleliai „Dėstymo kokybė 2023 ruduo“.
Džiaugiamės ir didžiuojamės!
Studentams – kvietimas dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti 2024“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai kviečiami dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti 2024“, skirtoje VDU atkūrimo sukakčiai ir artes liberales koncepcijai.
Konferencija vyks 2024 m. gegužės 3 d., penktadienį, VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, Kaunas).
Skaityti pranešimus, pristatyti kūrybą ir/arba moderuoti konferencijos sekcijas kviečiami visų studijų krypčių ir pakopų studentai. Pranešimus/pasirodymus galima rengti individualiai arba su grupe studentų.
Registracija vyksta iki kovo 22 d.
Daugiau informacijos ir registracijos formą galima rasti čia.
„Studijuojant sociologiją atsivėrė naujos galimybės… „ – VDU Taikomosios sociologijos absolventė Rasa Dereškevičienė
Kaip pasirinkai sociologijos studijas?
Prisimenu tuos laikus, kai reikėjo rinktis savo profesinį kelią. Domėjausi įvairiomis studijų programomis, nuo ekonomikos iki psichologijos ir sociologijos. Man patiko tikslieji mokslai, tačiau paskutiniais savo mokslo metais aš nuolat užduodavau sau įvairiausius klausimus. Kaip funkcionuoja visuomenė ir kaip joje vyksta pokyčiai? Kaip tai paveikia žmogų ir jo gyvenimą? Nors man patinka dirbti su tiksliais duomenimis, bet labai svarbus ir žmogiškas ryšys. Tad esu įsitikinusi, kad sociologijoje galima atrasti viską: tiek bendravimą ir santykį su žmonėmis, tiek tiksliais duomenimis pagrįstą informaciją. Renkantis magistro studijas didžiausią įtaką padarė žinojimas, kad VDU dėsto labai stiprūs dėstytojai ir yra kūrybinė laisvė.
Rasa, ką prisimeni iš savo studijų?
Studijuojant sociologiją atsivėrė naujos galimybės. Pajutau laisvę mąstyti, veikloje pasitelkti įvairius metodus ir informacinius šaltinius, analizuoti įvairius duomenis bei diskutuoti. Dėstytojų požiūris į studentą buvo ypatingas. Visada galėdavai leistis į atvirą dialogą ir pasitarti, kelti įvairius klausimus bei abejoti. Ir jeigu tu stengdavaisi, dėstytojai visada tau padėdavo. Manau, kad VDU yra bendruomenė, kurioje gali būti savimi, laisvai išreikšti save.
Papasakok apie savo darbą. Ką veiki, už ką esi atsakinga?
Esu Lietuvos kultūros tarybos administracijos direktorės patarėja. Viena iš mano atsakomybių yra žmogiškųjų išteklių ir klientų patirčių valdymas. Mums ypatingai svarbu kurti motyvuojančią ir auginančią komandos aplinką, įsiklausyti į komandos poreikius, suprasti žmonių lūkesčius, kurti partneryste grįstą bendradarbiavimą. Sociologinis žvilgsnis bei studijų metais įgyti gebėjimai tam tikrais atvejais padeda formuojant komandą, sprendžiant iškylančius sunkumus bei atliekant tam tikras užduotis.
Rasa, kaip sociologas jaučiasi kultūros srityje?
Šioje srityje dirbu jau daugiau nei 10 metų. Darbas su kultūros žmonėmis yra labai įdomus ir prasmingas. Manau, kad kultūros srityje esantis sociologas patenka į nuolatinį vyksmą, kuriame veikia įvairios žmonių grupės, jų interesai ir santykiai, kūryba, tradicijos ir pokyčiai. Kultūros laukas yra platus ir dinamiškas, todėl jame visada gali kažką atrasti ir iš naujo pažinti.
Kultūros taryba vykdo įvairius tyrimus. Ar gali papasakoti apie tai plačiau?
Lietuvos kultūros taryba, pasitelkdama Stebėsenos ir analizės skyriaus darbuotojus arba išorinius tyrėjus, atlieka didelių apimčių kultūros ir meno lauko tyrimus bei vidines analizes. Juose tiria dabartinę Lietuvos kultūros situaciją, finansavimo kultūros organizacijoms ir individualiems kūrėjams pokyčius, meno kūrėjų, vartotojų ir organizacijų būklę, kuria duomenų bazes ir atlieka daug kitų svarbių darbų. Kol kas Stebėsenos ir analizės skyrius nedidelis – vos keturi darbuotojai. Kartais ieškome komandos pastiprinimo, taip pat priimame praktikantus, tad mielai kviečiu motyvuotus ir aktyvius studentus pasidomėti karjeros Taryboje galimybėmis.
Ką veiki už darbo ribų?
Mane labai žavi kelionės. Ypatingi jausmai užplūsta būnant kalnuose: laisvė ir buvimas dalimi kažko didelio ir prasmingo. Viena savaitė praleista kažkur aukštai, gali suteikti energijos visiems metams. Beje, labai mėgstu ir siūti. Kadangi turiu dvi dukrytes, tad vis stengiuosi jas nudžiuginti savo rankomis pasiūtais drabužėliais. Man siuvimas suteikia kūrybinę laisvę bei tuo pačiu yra puikus atsipalaidavimo būdas.
Rasa, ką pasakytum jaunam žmogui, kuris planuoja studijuoti sociologiją?
Prisimenu berods Oskaro Vaildo žodžius, kad grožis slypi žiūrinčiojo žvilgsnyje. Sociologas, turėdamas teorinį bagažą ir žvelgdamas į tam tikrus visuomenės procesus, gali suformuoti savo įžvalgas. Šioje srityje yra galimybė plėtotis jauno žmogaus kūrybiniam potencialui ir skleistis unikaliam požiūriui. Taip pat kitu kampu galima pamatyti ir patį save. Turint sociologinį mąstymą, aplinkoje vykstančius procesus ir sąryšius galima įvertinti plačiau ir objektyviau, pasitelkiant tam tikrus duomenis, argumentus, įžvalgas. Smagiausia dalis, kad pasiėmęs „sociologijos žemėlapį“ tu gali leistis į vis kitokią kelionę.
Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė.
VDU Sociologija ir antropologija, bakalauro studijos
VDU Taikomoji sociologija, magistrantūros studijos
Seminaras apie biogrįžtamojo ryšio galimybes streso valdyme Probacijos tarnyboje
VDU Psichologijos katedros docentė dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva lankėsi Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriuje ir darbuotojams pravedė seminarą apie biogrįžtamojo ryšio galimybes streso valdyme.
Seminare dėmesys buvo sutelktas į praktinius užsiėmimus, kurie leido dalyviams ne tik suprasti streso mechanizmus, bet ir išmokti juos kontroliuoti. Naudojant biogrįžtamojo ryšio metodą, darbuotojai turėjo unikalią galimybę tiesiogiai stebėti ir modifikuoti savo fiziologines reakcijas, susijusias su streso atsaku. Bendradarbiavimas gerinant emocinę darbuotojų sveikatą ir kuriant sveiką darbo aplinką su Probacijos Tarnyba bus tęsiamas ir ateityje.
VDU Senato posėdyje įteiktas profesoriaus atestatas ir daktaro diplomai
Vasario 15 d. vyksiame Vytauto Didžiojo universiteto Senato posėdyje, buvo pagerbti ir įvertinti VDU bendruomenės nariai.
Psichologijos mokslų daktaro diplomai buvo įteikti Modestai Morkevičiūtei ir Eglei Urvelytei, sociologijos mokslų daktaro diplomas buvo įteiktas Rimgailei Dikšaitei.
Profesoriaus atestatas buvo teikiamas VDU SMF Sociologijos katedros profesorei dr. Mildai Ališauskienei.
Sveikiname koleges ir linkime sėkmės tolimesniame moksliniame bei profesiniame kelyje.
VDU Tėvų akademijoje – apie vaikų ir tėvų emocijų valdymą
Vasario 29 d., ketvirtadienį, 18 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Vaikų ir tėvų emocijų valdymas“. Paskaitą ves šeimų edukatorė, Y Tėvai įkūrėja, VDU Socialinio darbo magistrantė Vaida Ivaniukaitė.
Dabartiniai tėvai užaugo be emocijų pažinimo ir valdymo. Jei emocijos ir buvo, tai tik teigiamos. Jei mergaitės galėjo būti emocionalios, tai berniukams emocijos neegzistavo. Šiandien auginant vaikus matome, kad įvairiausių emocijų kasdien yra visa galybė. Kaip lavinti vaikų emocijas, kai patys tokio lavinimo neturėjome? Kaip išmokti priimti ir valdyti savo emocijas? Apie visa tai paskaitoje.
Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.
Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija
Kviečiame dalyvauti!
******************
VDU Tėvų akademija – tai dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Kartą per mėnesį dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.
Mildos Ališauskienės monografijos „Religinės mažumos, visuomenė ir valstybė šiuolaikinėje Lietuvoje“ aptarimas
Vasario 22–25 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius) vyks didžiausia knygų mugė Baltijos šalyse – jau 24-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė, kurios diskusijose ir knygų pristatymuose dalyvaus ir VDU bendruomenės nariai, akademikai, profesoriai. Šių metų mugės tema siekiama priminti, kad įmanoma svajoti ir kurti kitokią realybę – „Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu“.
Rosita Garškaitė-Antonowicz kartu su Egle Aleknaite, Audriumi Beinoriu ir Vytautu Ališausku kviečia į diskusiją „Ką ir kodėl žinome apie religines mažumas šiuolaikinėje Lietuvoje?“, kurioje aptars Mildos Ališauskienės išsamaus tyrimo pagrindu išleistą monografiją „Religinės mažumos, visuomenė ir valstybė šiuolaikinėje Lietuvoje“.
Religijų įvairovė yra kiekvienos šiuolaikinės visuomenės socialinė tikrovė, o religinės mažumos – neatsiejama jos dalis. Religijų įvairovės priėmimas šiuolaikinėje Lietuvos valstybėje ir visuomenėje vis dar išlieka problema, kurią leidžia identifikuoti religinių mažumų padėties analizė. Šią problemą lemia tiek sovietinės religijos ir valstybės santykių patirties reliktai ir jų tęstinumo praktikos, nepaisant įvykusios politinių režimų kaitos, tiek nepalankios visuomenės nuostatos, kurių formavimui įtakos turi valstybės religijos politika, viešasis diskursas, vyraujantys stereotipai ir asmeninės gyventojų patirtys. Pokyčius galėtų lemti tik kompleksiška visuomenės institucijų, tokių kaip valstybė, švietimas, žiniasklaida ir religija, sąveika, kuri atlieptų religinių mažumų bendruomenių bei jų narių lūkesčius. Taigi diskusijos dalyviai iš įvairių perspektyvų aptars religinių mažumų vietą ir vaidmenį šiuolaikinėje Lietuvoje, diskutuos, ką žinome ir ko ir kodėl nežinome apie šias šalia katalikiškosios daugumos gyvenančias grupes, bei polemizuos apie religijos ir valstybės santykius.
Išsamaus mokslo tyrimo pagrindu išleistos Mildos Ališauskienės monografijos „Religinės mažumos, visuomenė ir valstybė šiuolaikinėje Lietuvoje“ aptarimas vyks vasario 23 d. (penktadienį) 18 val. „Litexpo“ Muzikos salės 1.3 konferencijų salėje.
