VDU pirmakursiams – įsimintina „Įvadas į studijas VDU 2022“ savaitė
Tradiciškai Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pirmo kurso studentus kviečia į įvadinės savaitės renginius, kurie vyks rugpjūčio 29 – rugsėjo 1 dienomis. „Įvadas į studijas VDU 2022“ renginiai – proga susipažinti ne tik su universitetu, jo moksline veikla ir siūlomomis galimybėmis, bet ir su universiteto fakultetų dėstytojais bei, žinoma, su studijų draugais. Įvadinė savaitė – tai lyg naujos kelionės pradžia, kurios metu visi suvokia, kad universitete studijų procesas ir aplinka yra daug svarbiau nei trokštamas galutinis tikslas – diplomas.
Visuose „Įvadas į studijas VDU 2022“ renginiuose kviečiami dalyvauti Kaune ir Vilniuje studijuojantys studentai.
Pirmoji diena, rugpjūčio 29-oji – susitikimai su fakultetų bendruomenėmis. Pirmieji žingsniai ir pirmosios pažintys su vieta ir žmonėmis, kurie lydės tave visus studijų metus. Čia susipažinsi su kurso draugais, pasivaikščiosi po fakulteto erdves, susitiksi su fakulteto darbuotojais – dėstytojais, katedrų vedėjais, sutiksi fakulteto dekaną ir referentes, kurios ne tik papasakos apie tavo studijų programą, bet ir supažindins su Universiteto tvarka. Čia Tavęs lauks ir studentai-mentoriai, pasiryžę atsakyti į visus iškilusius klausimus, aprodyti fakultetą ir netgi padės susipažinti su kurso draugais.
Kaune pirmąją dieną pirmakursiai kviečiami dalyvauti diskusijoje „VDU Identity“, kurios metu dalyviai supažins su universiteto koridoriuose nuolat besisukančiais žmonėmis: darbuotojais, studentais ir alumnais. Čia išgirsi įdomiausius pasakojimus apie studijas universitete, patirtis savanorystėje ar studijų kokybės gerinimą. Diskusijai pasibaigus pirmakursių lauks Vėliavos medžioklė – išlikimo žaidimas, kuris patikrins Jūsų reakcijos, greitumo ir kūrybiškumo gebėjimus. Orientacinių metu susipažinsi ne tik su universitetu, jo veiklomis, bet ir pačiu Kauno miestu. Nepraleisk progos ir registruokis, nes vietų skaičius ribotas!
15 val. studentų organizacija „Akademinis politologų klubas“ pirmakursius bei visus susidomėjusius kviečia į susitikimą su buvusiu STT kriminalistu, JAV Nacionalinės FTB Akademijos absolventu, karo istorijos mokslų daktaru bei dabartiniu Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadu Egidijumi Papečkiu. Paskaitos tema „Karas Europoje – padėtis fronte, regiono saugumas ir pamokos ateičiai“. Čia prelegentas aptars Ukrainos karo kontekstą, pristatys esamą padėtį fronte bei kaip Rusijos pradėtas karas keičia mūsų regiono bei visos Europos saugumo architektūrą, kokias pamokas ateičiai galime perimti iš ukrainiečių kovos už savo valstybingumą.
18 val. studentus sukvies neformali diskusija „Susipažinkime, aš mentorius“. Tai galimybė susipažinti su mentoriais ir jų vykdoma veikla. Pirmakursiai diskusijos metu galės uždavinėti jiems rūpimus klausimus. Diskusijos su mentoriais tikslas yra supažindinti pirmakursius su mentoryste ir vykdoma savanoryste universitete. Šios veiklos metu galėsite ne tik pasikonsultuoti su mentoriumi jums rūpimais klausimais, bet ir gerai praleisti laiką žaidžiant stalo žaidimus ar bendraujant su kitais studentais. Tad nepamiršk pasiimti užkandžių sau ir draugui bei nusiteik gerai praleisti vakarą.
Vilniuje pirmakursiai bus kviečiami dalyvauti diskusijoje „VDU Identity. Naujos kartos mokytojas! Koks jis?“.
Taip pat šią dieną pirmakursiai Vilniuje ir Kaune kviečiami nuotoliniu būdu atlikti diagnostinį anglų kalbos testą.
Antrąją dieną, rugpjūčio 30-ąją, universitete Kaune ir Vilniuje studentai laikys kompiuterinio raštingumo ir diagnostinį anglų kalbos testą (anksčiau jo nelaikę). Taip pat studentų lauks registracijos į studijų dalykus proceso ir taisyklių pristatymas.
Kaune studentai turės galimybę išgirsti apie platesnes studijų perspektyvas bei sudalyvauti studijų mugėje (studentai Vilniuje turės galimybę renginį stebėti nuotoliniu būdu). Šią dieną pirmakursių taip pat laukia renginys „Universitetas – ne tik paskaitos – renkiesi tu“, kurio metu sužinosite apie universiteto teikiamą socialinę paramą ir platesnes saviraiškos galimybes. Užsukusieji išgirs apie stipendijas, lengvatas, paskolas, Lietuvos studento pažymėjimą (kitas pažymas), bendrabučius, karjeros planavimą, galimybę prisijungti prie savanorystės programos, meno, sporto veiklų, teikiamos psichologinės bei dvasinės pagalbos ir dar daugiau (studentai Vilniuje turės galimybę renginį stebėti nuotoliniu būdu).
15:30 val. kviečiame dalyvauti nuotoliniame susitikime su studentais turinčiais negalią ir jų artimaisiais. Čia galėsi sužinoti apie Universiteto ir valstybės teikiamas paslaugas, finansinės paramos galimybes bei Universiteto infrastruktūros pritaikymą negalią turinčių studentų gyvenimo, mokymosi ir studijų procesui užtikrinti. Virtualaus susitikimo nuoroda.
Nuo 16 val. visų lauksime VDU Studentų atstovybės prisistatyme. Tai puiki proga iš arčiau susipažinti su Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybės (VDU SA) veiklos sritimis, nariais bei puikiai praleisti laiką studentų apsuptyje. Renginyje kartu su VDU SA prezidente Ieva Vengrovskaja aiškinsimės, kuo studentų atstovybė skiriasi nuo mokinių tarybos, taip pat sužinosi, ką veikia atstovybininkai ir į kokius klausimus jie gali atsakyti.
17:30 pakviesime į tradicinį renginį „Aš, nealkoholinis alus ir rektorius“. Tu, alus ir rektorius skamba utopiškai, bet pasirodo tai nėra taip toli nuo realybės! Neformaliame pokalbyje galėsi geriau susipažinti su universiteto vadovu, išgirsti daugiau apie jo veiklą, linksmus nutikimus universitete, užduoti rūpimus klausimus ir smagiai praleisti vakarą.
Trečiąją dieną, rugpjūčio 31-ąją, pradėsime registracija į studijų dalykus, kurios metu visi studentai savo studijų tvarkaraščius turės susidaryti savarankiškai. Kaune nuo 12 val. studentų lauks VDU organizacijų mugė ir sporto centro veiklų pristatymai, o nuo 12:30 val. – VDU Menų centro kolektyvų pasirodymai.
15 val. studentai turės galimybę sudalyvauti net dvejose kūrybinėse dirbtuvėse. VDU didžiosios salės foje (S. Daukanto g. 28) vyks VDU Karjeros centro dirbtuvės „Karjerą pradėk dabar!“ Tuo pat metu „VDU MINDED Verslumo akademija” kūrybinėse dirbtuvėse „Design Sprint“ kviečia studentus praktiškai išbandyti “Design Thinking” (Kūrybinio mąstymo) ir “LEGO SERIOUS PLAY” metodikas, kurios suteikia priemones pažinti save kuriant bei realizuojant drąsius asmeninius projektus ir sprendžiant verslo ar socialinius iššūkius.
Šią dieną pirmakursių taip pat lauks VDU Academia cum laude paskaita „Individualiųjų studijų iššūkiai ir prasmė“. Paskaitoje – pokalbyje studentai kviečiami šnekėtis apie individualiųjų studijų suteikiamas galimybes ir prasmes amžiuje, kuriame studijų suvokimas tampa vis labiau išskydęs. Studentų organizacija „Akademinis politologų klubas“ pirmakursius pakvies į pažintinę ekskursiją po Kauną, kurios metu kartu pasivaikščiosime po Naujamiestį ir Žaliakalnį. Kviesime išgirsti smagių istorijų, sužinoti kodėl Putvinskio gatvė turėjo „diplomatijos gatvės“ pravardę, o pakeliui naujiems miesto studentams parodysime skanias ir smagias vietas, kur lankosi studentai.
22 val. VDU Studentų atstovybė kartu su TABOO kviečia visus esamus ir būsimus Vytauto Didžiojo universiteto studentus į VDU pirmakursių susipažinimo vakarėlį. Tai vakarėlis, kurio praleisti negali joks VDU studentas – juk nori susirasti draugų ir paskaitų metu matyti pažįstamus veidus, tiesa?
Rugpjūčio 31-ąją Vilniuje 14:30 val. pirmakursių lauks VDU Studentų atstovybės prisistatymas, o 16 val. – ekskursija po Vilnių.
Rugsėjo 1-ąją Kaune Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetai maloniai kviečia į 2022-2023 akademinių mokslo metų pradžios šventę. Trys aukštosios mokyklos, 2022-aisiais mininčios Lietuvos universiteto įkūrimo šimtmetį, organizuoja vieningą Rugsėjo 1-osios šventę. Programoje – trijų universiteto rektorių, miesto ir valstybės vadovų sveikinimai bei atlikėjos Jessica Shy koncertas.
VDU Švietimo akademijoje Vilniuje pirmakursių taip pat lauks Mokslų metų pradžios šventė.
„Įvadas į studijas VDU 2022“ programa
Informacijos apie universitetą ir Įvado į studijas VDU savaitę rasi ivadas.vdu.lt ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Aurelija Stelmokienė. Skaitmeniniai kontaktai: ar jie iš tiesų pakeitė bendravimą akis į akį?
Atostogų metas. Daugiau laisvo laiko ir galvoje vis šmėsčiojanti mintis susitikti su tais, kuriems tiek kartų atsakyta dėl darbų ir kitų intensyvių veiklų – draugais, artimaisiais. O gal paprasčiau pasinaudoti technologine pažanga ir paskambinti, susimatyti ekrane ar parašyti žinutę. Gal skaitmeninės komunikacijos priemonės jau pakeitė tam tikras bendravimo tradicijas, įpročius Lietuvoje ir bendrai Europoje?
Remiantis Europos socialinio tyrimo 10-osios bangos duomenimis (1.0 duomenų leidime Europos imtį sudaro 18 060 respondentų, tarp jų 1 659 iš Lietuvos), akivaizdžiai tiek su 12 m. ir vyresniais vaikais, tiek su savo tėvais tiriamieji Lietuvoje bendrauja intensyviau, palyginus su skaitmeninių kontaktų (kalbėjimasis matant vienas kitą ekrane ar susirašinėjimas SMS žinutėmis, elektroniniu paštu, pokalbių programėlėmis) dažniais. Vis dėlto, lietuviai gana intensyviai bendravimui su savo vyresniais vaikais ir tėvais naudoja telefoną.
Bendravimo su artimaisiais skirtingomis priemonėmis dažniai Lietuvoje / Autorės nuotr.
(Pastaba: kuo mažesnis įvertis, tuo dažnesnis bendravimas, kur 1 – keli kartai per dieną, 4 – keli kartai per mėnesį, o 7 – niekada)
Analizuojant akivaizdinių ir skaitmeninių kontaktų asmeniniame gyvenime dažnius Europoje, galima pastebėti, jog europiečiai su savo 12 m. ir vyresniais vaikais bei tėvais akis į akį bendrauja vidutiniškai kelis kartus per savaitę ir tik šiek tiek rečiau bendravimui naudoja telefoną. Tuo tarpu, susirašinėja SMS žinutėmis, elektroniniu paštu ar pokalbių programėlėmis vidutiniškai kartą per mėnesį, o kalbasi matant vienas kitą ekrane – dar rečiau. Be to, Kroatija ir Slovėnija išsiskyrė sąlyginai intensyviausiais akivaizdiniais kontaktais, o Suomija – dažnesniu naujausių technologijų bendravime su artimaisiais naudojimu.
Bendravimo su artimaisiais skirtingomis priemonėmis dažniai Europoje / Autorės nuotr.
(Pastaba: kuo mažesnis įvertis, tuo dažnesnis bendravimas, kur 1 – keli kartai per dieną, 4 – keli kartai per mėnesį, o 7 – niekada)
Taigi, akivaizdiniai kontaktai vis dar išlieka dominuojantys Lietuvoje ir Europoje, bendraujant su svarbiais žmonėmis. Lygindami akivaizdinius ir skaitmeninius kontaktus, užsienio tyrėjai teigia, jog su artimaisiais dažnai pasirenkama bendrauti akis į akį, nes tokia komunikacija siejama su stipresniu socialinio ryšio pojūčiu, emocine parama ir prasmingų socialinių kontaktų vystymu. Tuo tarpu, skaitmeniniai kontaktai tinkamesni norint pasiekti plačią auditoriją, išplėsti socialinius tinklus ar greitai išspręsti kasdienius nesudėtingus klausimus.
Įdomu tai, kad paklausus, ar skiriasi skaitmeninio bendravimo dažnumas su artimaisiais palyginus su laikotarpiu prieš COVID-19 (Europos Socialinis tyrimas buvo atliekamas 2021 m. liepos–gruodžio mėnesiais, kai ribojimai dėl pandemijos Lietuvoje nebuvo labai griežti), lietuviai didelio pokyčio nenurodė: apie 80 proc. situaciją vertino kaip panašią į ankstesnį periodą. Vertindami akivaizdinį bendravimą, palyginus su laikotarpiu prieš COVID-19, pokyčio nejautė taip pat apie 70 proc. lietuvių.
Svarbu pastebėti, jog naujausi moksliniai tyrimai (pvz., Marinucci ir kolegų 2022) atskleidžia, jog maksimalių ribojimų ir griežčiausios izoliacijos COVID-19 pandemijos laikotarpiu būtent skaitmeniniai kontaktai gelbėjo žmones nuo psichologinio distreso, tačiau šis socialinę izoliaciją, kaip grėsmę gerovei, sušvelninantis efektas buvo trumpalaikis. Kai tuo metu akivaizdinių kontaktų ryšys su asmens psichologine gerove ir net fizine sveikata užfiksuotas longitudiniais, tęstiniais tyrimais.
Pagal skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą DESI (angl. Digital Economy and Societal Index, kuris rodo valstybių skaitmeninę brandą), 2022 m. Lietuva užėmė 14-ąją vietą tarp 27 ES šalių narių. „Skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje šalies rezultatai labai geri, žmogiškasis kapitalas ir skaitmeninių technologijų integravimas atitinka ES vidurkį ir tik junglumo, visų pirma 5G srityje, rezultatai yra prastesni.“ (išsamesnė informacija čia). Vis dėlto, skaitmenizacijos procesų (pvz., komunikacijai galimų naudoti technologijų įvairovės) poveikis bendravimo su artimaisiais pokyčiams nėra kardinalus. Į naują technologinį-socialinį gyvenimą įsitraukiame neskubėdami.
Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.
Aurelija Stelmokienė, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanė, Europos socialinio tyrimo Lietuvoje vyr. mokslo darbuotoja
Šaltinis: lrt.lt
Esame naujame demografinio gimstamumo etape, kuris nenuteikia viltingai
Prof. dr. Aušra Maslauskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros profesorė, VDU Demografinių tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja
Gimstamumas Lietuvoje 2021 m. krito į žemumas, kurios pranoksta net ir niūriausias prognozes. Tai labai bloga žinia Lietuvai, kurios demografinė būklė ir perspektyvos jau seniai nekėlė optimizmo. Nors tikėtasi, kad dėl COVID-19 pandemijos vaikų gims mažiau, gimstamumo rodikliai prastės, tačiau žvilgsnis į naujausią demografinę statistiką verčia aukštai kilstelti antakius.
Kaip rodo naujausi Statistikos departamento duomenys, praėjusiais metais suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje pasiekė 1,34 reikšmę. Priminsiu, jog šis rodiklis nurodo vidutinį skaičių vaikų, kurio susilaukia viena reproduktyvaus amžiaus moteris. 2020 m. suminis gimstamumo rodiklis buvo 1,48, o 2012–2019 metais jis svyravo apie 1,6–1,7, kai kuriais metais priartėdamas net iki 1,74 (2015 m.) (žr. grafiką). Tai buvo tikrai neprasta žinia tiek atsigręžiant į laikotarpį nuo 1990-ųjų, tiek ir lygiuojantis su kitomis šalimis, net ir su Skandinavija ar Prancūzija, kuriose įprastai gimstamumo rodikliai aukštesni nei kitur ES.
2021 m., lyginant su 2019 m., suminis gimstamumo rodiklis sumažėjo 17 proc. punktų, o su 2020 m. – 9 proc. punktais.
Keturiais tūkstančiais mažiau kūdikių
Kiek kitaip į 2021 m. gimstamumo situaciją galima pažvelgti vertinant absoliučius gimusių vaikų skaičius. 2019-aisiais, kurie ženklina santykinai gausaus gimstamumo periodo pabaigą, Lietuvos gyventojų gretas papildė 27 393 naujagimiai, o praėjusiais metais – 23 330, taigi, net 4 063 mažiau arba 15 proc. mažiau.
2021 m. padėtis grąžina mus į 2000-ųjų pradžią, kai Lietuva išgyveno istoriškai dar nebūtą gimstamumo „duobę“. 2000–2007 m. suminis gimstamumo rodiklis svyravo apie 1,2–1,3. Skausmingos šio periodo pasekmės šiandien jau atsiveja per mažėjantį mokinių, potencialių ir esamų studentų skaičių, būtinybę pritaikyti švietimo infrastruktūrą ir pan. Jos nusikels ir į ateitį, kai minėtu periodu gimusi negausi moterų karta, kuri dar labiau apkarpyta emigracijos, įžengs į reproduktyvų amžių, pradės dirbti, mokėti mokesčius ir t. t. Paminėtinas ir su tuo susijęs užprogramuotas gyventojų skaičiaus mažėjimas, visuomenės senėjimas. Vis tik atsakyti, ar 2020 m. prasidėjęs ir praėjusiais metais tebesitęsiantis gimstamumo nuosmukis bus ilgalaikis, kada ir koks bus pasiektas kritimo dugnas, šiandien dar per anksti. Tačiau jau dabar svarstytinos priežastys.
Latvijoje ir Estijoje gimstamumas buvo stabilus, priešingai nei Lietuvoje
Intuicija sufleruotų, jog praėjusių metų gimstamumas yra COVID-19 pandemijos pasekmė. Nors pandemijos pradžioje socialinėse medijose spekuliuota apie laukiantį kūdikių bumą, demografai buvo skeptiški ir nepalaikė tokios nuomonės. Ankstesnių pandemijų, didelių stichinių nelaimių efektas gimstamumui paprastai yra ne skatinantis, bet ribojantis. Vis tik pasirodantys ES šalių duomenys rodo, kad pirmieji dveji pandemijos metai turėjo skirtingą poveikį gimstamumui. 2021 m. vienose šalyse jis augo nežymiai (Prancūzijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Vengrijoje), kitose – gana reikšmingai (pavyzdžiui, Čekijoje, kur užfiksuotas aukščiausias suminis gimstamumo rodiklis nuo 1992 m.). Net ir kaimyninėje Latvijoje bei Estijoje praėjusieji metai buvo paženklinti stabilumo (žr. grafiką). Vis tik Lietuvos gimstamumo kreivė šlieja mus prie šalių, kuriose pandeminiu periodu gimstamumas mažėjo.
Šaltinis: Estijos statistikos departamentas, 2021; Latvijos statistikos departamentas, 2021; Lietuvos statistikos departamentas, 2021.
Taigi, kas nutiko Lietuvoje? Pagrįstiems argumentams būtini detalūs duomenys, jų analizė, kuri leistų suprasti, kas ir kodėl vyksta lietuvių šeimose. Juolab kad į aktyvųjį šeimos kūrimo tarpsnį įžengia karta, kuri gimė ir augo jau nepriklausomoje Lietuvoje. Nors tokių duomenų stokojama, vis tik galima svarstyti keletą hipotetinių paaiškinimų.
Lietuviai linkę susilaukti vaikų santuokoje
Nors gyvenimas kartu ne santuokoje paplitęs, taip gyvenama tol, kol nusprendžiama susilaukti arba pradedama lauktis vaikų. Ne santuokoje gimstančių vaikų dalis Lietuvoje sudaro apie 25 procentus. Jei lyginsime su padėtimi prieš dešimtmetį ar du, ji mažėja. Kitų šalių kontekste nesantuokinių vaikų dalis yra labai maža (palyginimui, Estijoje ne santuokoje gimusių vaikų dalis 2021 m. buvo 58 proc.). Lietuvoje santuoka tebėra pagrindinė prielaida vaikams. Nepaisant visų naujų socialinių ir kultūrinių šeiminio gyvenimo vėjų, likome visuomenė, kurioje santuokos socialinė ir simbolinė reikšmė menkai susvyravo. 2020 m. pirmų santuokų suminis rodiklis buvo rekordiškai žemas (beje, panašus į 2000–2005 m.). Pandeminiai suvaržymai, tikėtina, paskatino dalį potencialių jaunavedžių atidėti santuokos įregistravimą, o tai tuo pačiu privertė nukelti ir vaikų susilaukimą. Taigi, kaip bebūtų paradoksalu, mūsų socialinis konservatyvumas šiuo atveju suveikė kaip gimstamumą ribojantis veiksnys. Vis tik šis argumentas būtų pozityvi žinia, nes leistų tikėtis kompensacinio gimstamumo efekto artimiausioje ateityje.
Būsto įperkamumo mažėjimas, labai tikėtina, skaudžiausiai atsiliepia jauniems žmonėms
Jei santuoka yra vaikų susilaukimo prielaida, tai būstas yra santuokos prielaida. Premija už nuosavo būsto barjero įveikimą yra santuoka – tai jau nusistovėjusi gyvenimo kelio kultūrinė logika. Lietuvos banko duomenimis, 2021 m. būsto kainos augimo tempas buvo sparčiausias nuo 2007 m., o būsto įperkamumo indeksas stagnuoja pastaruosius kelerius metus. Būsto įperkamumo mažėjimas, labai tikėtina, skaudžiausiai atsiliepia jauniems žmonėms. Jiems tenka vis ilgiau užtrukti trypčiojant prie būsto įveikimo barjero, o tai atitinkamai paveikia ir jų sprendimus, susijusius su šeimos kūrimu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje dominuojantį vaidmenį būsto rinkoje turi privatus sektorius, tikėtis pozityvaus proveržio čia būtų sunku.
Pirmųjų vaikų dalies mažėjimas gali būti blogas ženklas
2021 m. rekordiškai mažai buvo pagimdyta pirmųjų vaikų. Jų gimė tik 43 proc., kai praėjusius du dešimtmečius pirmagimių dalis svyruodavo apie 47–48 proc. 2021-ieji pratęsė nuo 2018 m. pasirodžiusią pirmų vaikų dalies mažėjimo tendenciją ir tai jau rodo ne pandeminį efektą. Antrųjų vaikų susilaukta panašiai kaip ir praėjusių penkerių metų periodu, o trečiųjų dalis šiek tiek augo. Bendrai, dėl antrųjų vaikų ilgalaikė tendencija yra neprasta: lyginant nuo 2000 m., jų dalis visų gimusiųjų kontekste nuosekliai augo. Vis tik pirmųjų vaikų dalies mažėjimas gali būti blogas ženklas. Jis rodo, kad dalis moterų neįžengia į motinystę: arba ją nukelia vis tolesniam amžiui, arba ir visai jos atsisako. Nuo 2011 m. ir 2021 m. augo negimdžiusių moterų dalis 30–34 m. ir 35–39 m. amžiaus grupėse, kaip rodo paskutiniųjų dviejų Visuotinių gyventojų surašymų duomenys. Žinoma, galima viltis, kad jos dar susilauks vaikų, tačiau mažiau, nei vyresnė karta. Juolab kad tarp Surašymų išaugo negimdžiusių moterų dalis 40–44 m. bei 45–49 m. amžiaus grupėse. Taigi, jei demografai jau daug metų kalbėjo, kad Lietuvos gimstamumo bėda yra antro ir paskesnių vaikų susilaukimas, regis, įžengėme į etapą, kai demografine problema tampa ir pirmojo vaiko susilaukimas. Ir tai jau būtų ne trumpalaikis, bet fundamentalus veiksnys, ilgam paveiksiantis gimstamumo ateitį.
Atideda norą susilaukti vaikų
Optimistiškai galime tikėtis, kad 2020 m. ir 2021 m. gimstamumo kreivės smukimas tėra trumpalaikis. Tai – atsakas į pandemijos sukeltus neapibrėžtumus, ekonomines problemas. 2021 m. vasarą mano ir kolegų atliktas reprezentatyvus 30–34 m. gyventojų tyrimas rodė, kad ketvirtadalis jaunų žmonių, ketinusių susilaukti vaikų, šiuos ketinimus atidėjo ateičiai. Žymiai dažniau vaikų susilaukimą ateičiai pastūmė tie, kurie yra labiau ekonomiškai pažeidžiami: žemesnio išsilavinimo, deklaravę patirtas finansines problemas. Nors su ekonominiais neapibrėžtumais susidūrė ne tik Lietuva, tikėtina, kad socialinės politikos saugikliai kitose šalyse suveikė efektyviau.
Taigi, akivaizdu, kad įžengėme į naują demografinį gimstamumo etapą, kuris nenuteikia viltingai. Nors dalis esamos padėties priežasčių yra susijusios su pandemija, esama ir kitų, fundamentalesnių demografinių ir socialinių veiksnių. Jų poveikio minimizavimui būtini ir išsamesni tyrimai, ir jų rezultatais grįsti viešosios politikos sprendimai.
VDU vasaros mokyklos įspūdžiai: „Kaip rasti balansą tarp virtualios ir realios realybės?
Šiemet VDU vasaros mokykloje SMF dėstytojai moksleiviams parengė ypač aktualų jaunuoliams kursą: „Socialiniai tinklai: (ne)noriu išlikti savimi“. Skirtingų katedrų mokslininkai padėjo moksleiviams į socialinių medijų temą pažvelgti iš skirtingų perspektyvų: savęs atskleidimą virtualioje aplinkoje, padėjo įsigilinti kaip dalyvavimas socialiniuose tinkluose keičia draugystės sampratą (kuo skiriasi reali ir virtuali draugystė), požiūrį į save ir kitus, lūkesčius, savęs vertinimą ir savojo tapatumo suvokimą.
VDU vasaros mokyklos lektorės, socialinio darbo katedros dėstytojos dr. Jorūnės Vyšniauskytės-Rimkienės nemaža praktinė prevencinio darbo socialinių medijų srityje su jaunuoliais ir jų tėvais patirtis, skaudžiai byloja apie šiuolaikinių jaunuolių didžiulį įsitraukimą į virtualias erdves, kas kelia tėvų ir kitų globėjų nuoširdų susirūpinimą. Lektorė kvietė jaunuolius suprasti kaip veikia jų gyvenimą virtuali realybė. Renginio metu jaunuoliai turėjo galimybę geriau suvokti socialinių medijų poveikį savo gyvenime ir pažvelgti į savo realybę kitu žvilgsniu. Praktinių seminarų metu buvo sudaroma galimybė moksleiviams ne tik patyrinėti save, bet klausantis bendraamžių pažvelgti į savo istoriją kitu žvilgsniu. Intensyvūs praktiniai užsiėmimai, anot pačių jaunuolių padėjo jiems geriau įsivardinti kaip jiems sekasi balansuoti tarp virtualios ir realios realybės ir rasti į ką “atsiremti” kasdienybėje, kad tas balansas ilgiau išliktų. Moksleiviai stebino smalsumu, savo motyvacija tobulėti bei susirūpinimu dėl jaunesnių vaikų aktyvaus įsitraukimo į socialinių medijų pasaulį. Džiaugdamiesi teigiama vasaros mokyklos patirtimi, deja apgailestaujame, kad tokioje svarbioje socialinių medijų prevencinėje socialinio darbo srityje šalyje darbuojasi kol kas dar minimaliai specialistų. Tikimės ateityje į šią prevencinę socialinio darbo sritį įsitrauks daugiau socialinių darbuotojų dirbančių su jaunimu ir tėvais.
Kviečiame studijuoti SOCIALINĖS DEMOGRAFIJOS magistro studijų programoje
Nori suprasti ir prisidėti sprendžiant demografines problemas? Studijuok SOCIALINĖS DEMOGRAFIJOS magistro programoje VDU! Tai vienintelė demografijos programa Baltijos šalyse. Studijos vykdomos Vilniuje.
„Demografijos studijos siejamos su didžiuliais modernios visuomenės demografiniais iššūkiais: sunkiai valdomais globaliais ir regioniniais gyventojų migracijos srautais, šeimos transformacija, labai žemu gimstamumu ir sparčiu visuomenės senėjimu.
VDU Socialinės demografijos magistro studijos rekomenduojamos tiems, kurie yra neabejingi demografinėms problemoms bei turintiems ambicijų įgytas žinias taikyti viešajame valdyme ir versle. Ši skirta besidomintiems ne vien nacionalinėmis Lietuvos problemomis, bet norintiems įgyti naujausių tarptautinių demografijos mokslo žinių bei išmokti profesionaliai vertinti šiuolaikinius globalius ir Vidurio ir Rytų Europos regiono demografinius iššūkius ir įsijungti į tarptautinių institucijų veiklą“, – sako prof. dr. Domantas Jasilionis, VDU Demografinių tyrimų centro vadovas ir Sociologijos katedros dėstytojas. Visą straipsnį apie programos ištakas skaitykite čia.
„Man šis studijų laikas buvo labai šviesus ir prasmingas. Nors pradėjau studijuoti man visiškai naują, nepažįstamą sritį, tačiau pats mokymasis man labai patiko. Buvo labai įdomūs ne tik dėstytojai, bet ir visi dėstomi dalykai. Širdyje išsinešiau didelę šilumą ir meilės jausmą. Dėstytojo ir studento santykis buvo toks ypatingas, jis rėmėsi rodomu dėmesiu, bendradarbiavimu, pagarba. Prisimenu, jog būdama studente, visada jaučiau palaikymą, motyvaciją ir skatinimą judėti į priekį. Visada buvau priimta kaip lygiavertė dėstytojo partnerė. Be to, pradėjau vėl studijuoti po gana ilgo laiko tarpo. Pastebėjau, kad mano visai kitas požiūris į mokymąsi nei buvo anksčiau. Taigi, gal visai verta pradėti studijuoti po kažkurio laiko, nes tuomet keičiasi požiūris į mokslą, kuriasi kitas santykis su tuo, ką darai“, – studijų universitete prisiminimais dalinasi VDU Socialinės demografijos absolventė Dovilė Bugienė savo sėkmės istorijoje.
Plačiau apie VDU Socialinės demografijos magistrantūros programą skaitykite čia
Prašymus dalyvauti pagrindiniame priėmimo etape galima pateikti iki birželio 28 d. 24 val.
Visą informaciją apie 2022 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite čia
Džiaugiuosi savo pasirinkimu VDU SMF: Socialinis darbas
Socialinis darbas tai ateities profesija, kurios poreikis pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai auga. Visuomenė vis dažniau kalba apie gerovės valstybę, kurios idėją padeda įgyvendinti ir socialiniai darbuotojai.
Socialinio darbo studijos skirtos jaunam, veržliam, smalsiam, iššūkius priimančiam žmogui, kuris nori mokytis įvairiose netradicinėse situacijose, yra pilietiškas, drąsus, mėgstantis bendrauti, neabejingas kitam žmogui.
Apie savo studijas ir veiklą VDU SMF pasakoja 3 kurso Socialinio darbo bakalauro studijų programos studentė Gintarė:
Daugiau informacijos apie šią studijų programą.
Kviečiame studijuoti SOCIOLOGIJOS IR ANTROPOLOGIJOS bakalauro studijų programoje
Sociologai (-ės) ir antropologai (-ės) tiria žmonių elgesį bei dirba ten, kur reikia suprasti socialinius procesus, veikiančius ir formuojančius asmeninį bei šeimos gyvenimą, socialines medijas ir jų naudojimą, verslą ir vartojimo įpročius, politiką ir rinkimų tendencijas, švietimą, kultūrą, religiją ir kitas mūsų kasdieninio gyvenimo sritis.
,,Šios studijos yra skirtos tiems, kas turi didelį smalsumą viskam, kas vyksta aplink mus. Kas turi daug klausimų, į kuriuos patys ne visada geba rasti atsakymus“, – sako pirmo kurso Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų programos studentė Gabija Urbšytė. Kviečiame pasižiūrėti trumpą interviu su Gabija ir atsiliepimą apie savo studijų pasirinkimą:
Ši programa vienintelė Lietuvoje, kuri apjungia dvi giminingas socialinių mokslų šakas – sociologiją ir antropologiją suteikiant po studijų baigimo vieną diplomą. Ši programa yra patikrinta laiko, VDU vykdoma jau daugiau nei 20 metų. Užsienio ir Lietuvos ekspertų įvertinta aukščiausiais balais kaip geriausia sociologijos krypties programa Lietuvoje. Nuo 2022 m. rudens semestro studentams siūlomas atnaujintas studijų tvarkaraštis ir programą sudaro šie studijų dalykai:
- Sociokultūrinė antropologija
- Socialiniai santykiai
- Taikomoji sociologija ir antropologija
- Deviacija, nusikaltimas ir socialinė kontrolė
- Šiuolaikinis socialinis mąstymas
- Sociokultūrinės antropologijos teorijos
- Lytis, seksualumas ir visuomenė
- Socialinių projektų valdymas
- Šeimos įvairovė šiuolaikinėje visuomenėje
- Migracijos sociologija ir antropologija
- Sveikata, medicina ir visuomenė
- Globalizacijos ir politikos sociologija
- Religija, kultūra ir visuomenė
- Ekonomika ir vartotojų visuomenė
- Kūno sociologija
- Demografija
- Kokybiniai socialinių mokslų metodai
- Kiekybiniai socialinių mokslų metodai
- Kiekybinė duomenų analizė
- Taikomoji statistika
- Lauko tyrimai
- Dvi kvalifikacinės praktikos
- Baigiamasis bakalauro darbas
Priėmimo sąlygos:
Egzaminai
Egzaminas | Koeficientas |
Istorija | 0.4 |
Lietuvių kalba ir literatūra | 0.2 |
Egzaminai arba metiniai pažymiai
Dalykas | Koeficientas |
Bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais dalykais (bet toks, kurio einamaisiais metais yra organizuojamas brandos egzaminas) | 0.2 |
Matematika arba informacinės technologijos, arba geografija, arba užsienio kalba | 0.2 |
Pagrindinis prašymų studijuoti etapas vyksta iki liepos 25 d. 12 val. individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje. Stojantieji gali pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija.
Visą informaciją apie 2022 m. priėmimą į bakalauro studijas rasite čia.
Jeigu norėtumėte paklausti ar pasitarti, kviečiame susisiekti el. p. adr. sk@vdu.lt
Taip pat kviečiame užsukti į mūsų socialinių tinklų profilius ir plačiau susipažinti, kas mes esame ir kuo gyvename:
Facebook: VDU Sociologija
Instagram: vdu_sociologija_antropologija
VDU SMF Sociologijos katedros lektorius Apolonijus Žilys: kodėl Lietuvos jaunimas perka būstą, o Vakaruose mieliau jį nuomojasi
Kylant ir nekilnojamojo turto, ir paskolų kainai, jaunimui įpirkti būstą Lietuvoje tampa vis sudėtingiau. Euribor šešių mėnesių palūkanų norma jau išlipo iš neigiamos zonos, o JAV ir Jungtinės Karalystės centriniai bankai po truputį vis kelia palūkanų normas. Kaip į tai reaguoja jaunieji Lietuvos gyventojai?
„Analizuojant prieš pandemiją darytą apklausą, galima manyti, kad neapibrėžtumo sąlygomis jaunimas dar labiau nori įsigyti būstą, nes Lietuvoje būsto pirkimas susijęs su egzistenciniu saugumo jausmu. Žmonės mėgsta kontroliuoti savo aplinką ten, kur gali. Jeigu jie jaučiasi užtikrinti, gyvendami savo nuosavoje rezidencijoje, neapibrėžtomis finansinėmis ir saugumo sąlygomis dar labiau nori įsigyti būstą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeninė karta“ svarsto Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros lektorius Apolonijus Žilys. Lietuvoje būsto įsigijimo ir nuomos rinka yra visiškai kitokia, lyginant su kai kuriomis Vakarų Europos valstybėmis. „Būsto politikos bendra tendencija pastaruosius 30 nepriklausomybės metų – dažniausiai kalbama apie būsto įpirkimą. Įpirkimo sąvoka yra bene svarbiausia. Dėl privatizacijos 90-aisiais Lietuvoje dominuoja privataus būsto fondas. Nuomos fondas ir vadinamasis viešasis būsto fondas arba socialinis, municipalinis būsto fondas sudaro labai mažą dalį, lyginant su kai kuriomis kitomis Vakarų šalimis. Taip pat lyginant su Vakarais, valstybė Lietuvoje mažai prisideda, padedant jaunimui įsigyti būstą,“ – sako lektorius.
Lietuvos jaunimas nedaug kuo skiriasi nuo savo tėvų, nes taip pat kaip ir jie nori būti nekilnojamojo turto savininkais, o ne nuomotojais.
„Nyderlanduose ar Vokietijoje nuoma populiari, nes ji palyginus su pirkimu yra pigi. Socialinis arba municipalinis būstas, nepriklijuojant stigmų ar etikečių, ten yra populiariausia rezidencijos forma. Pavyzdžiui, Vokietijoje ilgalaikė nuoma nieko nestebina. Jaunimas nuomoja ir gyvena 20 metų tame būste, kitaip tariant, jame ir pasensta, tampa vidutinio amžiaus. Nuoma yra saugus variantas. Jaunimas nėra spaudžiamas rinktis įsigyti nuosavą būstą. Jie tai daro dažniausiai gerai apsisprendę“, – teigia sociologas. Per 30 nepriklausomybės metų Lietuvoje užaugo karta, kuri tampa būsto paveldėtojais. „Po 30 metų atsirado tam tikra jaunimo klasė, kuri paveldi būstą. Po 30 metų įsitvirtinus privačiai būsto rinkai, dalis jaunimo natūraliai tampa būsto savininkais paveldėjimo būdu. Pavyzdžiui, Vokietijoje nuosavas būstas sudaro apie 40–50 procentų, kai Lietuvoje apie 80 proc.
Kelias nueitas privatizuojant būsto fondą, užkerta kelią valstybės kišimuisi į privačią rinką. Tai yra viena priežasčių, kodėl Lietuvoje sunku vykdyti valstybines paramos programas būstui įsigyti. Be to, tai išties yra brangu“, – sako Apolonijus Žilys.
Šaltinis: www.lrytas.lt
Kviečiame studijuoti SOCIALINIO DARBO bakalauro studijų programoje
Socialinis darbas – prasminga, įvairių pasirinkimų kupina, bendravimu ir bendradarbiavimu grįsta veikla, skatinanti pokyčius visuomenėje bei siekianti užtikrinti žmonių gerovę ir žmogaus teises.
Socialinis darbas tai ateities profesija, kurios poreikis pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai auga. Visuomenė vis dažniau kalba apie gerovės valstybę, kurios idėją padeda įgyvendinti ir socialiniai darbuotojai.
Socialinio darbo studijos skirtos jaunam, veržliam, smalsiam, iššūkius priimančiam žmogui, kuris nori mokytis įvairiose netradicinėse situacijose, yra pilietiškas, drąsus, mėgstantis bendrauti, neabejingas kitam žmogui.
Apie savo studijas ir veiklą VDU SMF pasakoja 3 kurso Socialinio darbo bakalauro studijų programos studentė Gintarė:
„Bakalauro pirmieji metai buvo labai ryškūs. Kiekviena diena buvo tarsi neišdildomas įspūdis. Pirmiausia labai įsiminė, jog galėjau savarankiškai dėliotis savo studijas. Stebino ir žavėjo dėstytojų entuziazmas, kaip jie nori perduoti mums sukauptas žinias ir patirtį pačiu geriausiu būdu. Visa tai buvo labai įdomu. Aš net nepajutau, kaip praėjo ketveri studijų metai. Prisimenu visų dėstytojų vardus ir pavardes, prisimenu nutikusius įvykius paskaitų metu. Ten buvo gyvenama pilnai, visa širdimi“, – teigia Vytautė Užaitė, VDU socialinio darbo studijų programos absolventė, pasidalinusi savo sėkmės istorija.
Plačiau apie VDU Socialinio darbo bakalauro studijų programą skaitykite čia
Prašymus dalyvauti pagrindiniame priėmimo etape galima pateikti iki liepos 25 d. 12 val.
Visą informaciją apie 2022 m. priėmimą į bakalauro studijas rasite čia
Sociologijos studijos VDU: tiems, kam įdomu, kas vyksta pasaulyje
„Sociologijos studijos Vytauto Didžiojo universitete (VDU) man davė tikrai labai daug, padėjo išvystyti kritinį mąstymą, kuris svarbus nepasimetant informacijos sraute, gebėti vertinti duomenis. Tai puiki kalvė visapusiškam žmogui užaugti“, – teigia VDU sociologijos absolventė Justina Mieželė, kuri veda įdomias, netradicines geografijos pamokas vienoje privačių mokyklų bei dalinasi sociologijos studijų metu įgytomis kompetencijomis ir sukaupta patirtimi su jaunaisiais savo kolegomis.
Justina teigia, kad visada svarbiausia augimas. „Mokytojui svarbu domėtis ir norėti mokytis pačiam. Aš daug pati išmokstu, priverčiu kitus daug išmokti ir man nepatinka plaukti paviršiumi. Man nepatinka paviršutiniškai žiūrėti į mokymąsi ir mokymą. Aš siekiu kurti asmeninį kontaktą su mokiniais. Dar labai svarbu, mano nuomone, nuoširdumas ir atvirumas. Jei esi nuoširdus, tu nebijai pasakyti „Suklydau“, tu nebijai pasakyti „Atsiprašau“, o būdamas atviras gali priimti savo ir kitų klaidas“, – pasakoja Justina, kuri įsitikinusi, kad atvirai žiūrėti į pasaulį geriausiai išmoko būtent sociologija.
„Mokiniai ko gero pasakytų, kad aš linkusi diskutuoti. Domiuosi, keliu klausimus ir skatinu juos kalbėti. Raginu nebijoti suklysti. Man labai svarbu savo darbe sieti teoriją su gyvenimu, todėl skatinu savo mokinius ne aklai iškalti, bet suprasti, kelti klausimus, tyrinėti, įprasminti gaunamas žinias – taip, kaip tai daroma sociologijoje“.
VDU absolventė, socialinių mokslų daktarė, Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje vyriausiąja specialiste analitike dirbanti Eglė Ozolinčiūtė teigia, kad studijuojant sociologiją labiausiai patiko kvietimas interpretuoti ir kvestionuoti visuomenę. Tai, Eglę labiausiai sociologijoje vilioja ir šiandien. „Mano baigiamieji darbai, tiek bakalaurinis, tiek ir magistrinis, man padėjo geriau suprasti sovietmečio sistemos socialinius padarinius, kurie leidžia geriau suprasti mūsų, Lietuvos visuomenės specifinę situaciją. Mane visgi labiausiai traukia kokybiniai tyrimo metodai, pusiau struktūruoti ar giluminiai interviu, turinio (content) analizė, focus grupės, kurias, beje, teko ne kartą organizuoti ir darbinėse aplinkose“, – pasakoja pašnekovė.
Dirbdama Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje, Eglė vykdo prevencines veiklas, atlieka tyrimus, veda mokymus akademinei bendruomenei, kuria įvairias gaires (besiremiant pozityviomis užsienio šalių patirtimis), kurios prisideda prie Lietuvos aukštojo mokslo kokybės gerinimo. „Turbūt labiausiai džiugina tai, kad jaučiu prasmę darbe, dirbu Lietuvai ir darbas man patinka“, – tikina VDU absolventė.
„Sunku įsivaizduoti, kas būtų, jeigu būčiau studijavusi ne sociologiją, o ką nors kita. Kaip bebūtų, įtaka matyt buvo stipri, nes visgi mano darbinė veikla yra neatsiejama nuo sociologijos ir jos metodų. Tai, kad teko pagyventi įvairiose visuomenėse ir dalyvauti įvairiuose kontekstuose bei juos geriau suprasti visuomenės raidos kontekstuose, man taip pat atrodo neatsiejama nuo sociologijos“, – pasakoja Eglė.
Kaip žinoti, kad sociologijos studijos yra geriausias pasirinkimas?
„Kai buvau turbūt kokia devintokė, mano tėvai viename iš bendrų pokalbių paklausė, kur save matau maždaug po dešimties metų. Tokiu „užsimerk ir įsivaizduok“ būdu. Ir aš save įsivaizdavau kažkur kalnuose, prie laužo, Lotynų Amerikoje, gyvenančią su vietiniais, kalbančią jų kalba ir juos studijuojančią, galbūt įgarsinančią jų pasaulėvaizdį ir gyvenimo būdą sugrįžus. Tokia mintis. Tėvelis tuomet pasakė, kad tai skamba kaip antropologija. Tuo metu antropologijos bakalauro programų Lietuvoje nebuvo, tad tokia artima disciplina apie visuomenę pasirodė sociologija. Esu kaunietė, VDU ir liberal arts man taip pat pasirodė artima, tad taip įvyko, kad pradėjau ir tęsiau studijas VDU“, – prisimena Eglė, kuri Vytauto Didžiojo universitete baigė tiek sociologijos bakalauro, tiek ir magistro studijas.
Pasak jos, jei žmonės ir visa, kas susiję su žmonėmis, yra įdomu, kitaip tariant, jei esi smalsus visuomenės ir jos santykių (įvairiais lygmenimis) temoms, tai sociologija yra tau. „Galbūt bus visko, bet daugiau džiaugsmų nei rūpesčių. Man atrodo svarbu įsivardinti, kas teikia džiaugsmą, ir tai studijuoti“, – įsitikinusi VDU Sociologijos absolventė.
Justina pasakoja, kad yra kilusi iš mažo miestelio šiaurės Lietuvoje, buvo labai aktyvi, viskuo besidominanti ir daug kur dalyvaujanti, tačiau sociologiją ir jos studijas VDU atrado netikėtai. „Mano mokyklos laida buvo ta moksleivių karta, kuomet prasidėjo įvairios švietimo sistemos reformos, pokyčiai, buvo diegiama daug naujovių. Mokykloje man labai patiko istorija ir geografija, tačiau dešimtoje klasėje turėjau išsiskirti su geografija, nes negalėjau mokytis abiejų šių dalykų. Ieškodama informacijos apie studijas, aš susidūriau su sociologija. Tuo metu tai buvo man visai negirdėta, nematyta, nepačiupinėta. Kai pradėjau skaityti studijų aprašą, supratau, kad visa tai apie mane ir apie tai, kas man įdomu. Rinktis studijuoti Kaune paskatino ir tai, kad šiame mieste jau studijavo mano brolis. Studijuodama sociologiją galėjau paragauti ir kitų mokslų duonos: edukologijos, psichologijos. VDU studijų laisvumas buvo ir yra man didžiausia vertybė“, – teigia absolventė.
Justina prieš renkantis studijas pataria pasikalbėti atvirai pačiam su savimi. „Reikia paklausti savęs, kas man patinka. Jei tau patinka, kaip bendrauja žmonės, kodėl atsiranda tam tikros nuostatos, tradicijos ir kt. Jei tau įdomu, kaip rutuliojasi pasaulis, tai tuomet vienareikšmiškai rinkis sociologiją, nes tai yra labai platu, universalu. Sociologija padeda struktūruoti informaciją, padeda matyti ir mąstyti plačiau“, – tikina Justina.
Prisiminus studijas, sugrįžta geriausios akimirkos
„Iš pirmųjų metų studijose atsimenu rytinius kalbų mokymus ir srautines paskaitas, kur yra galimybė sutikti begales žmonių iš įvairių disciplinų, domėtis, ieškoti ir tik trečiais metais pradėti labiau koncentruotis pasirinktoje srityje. Labai gerai prisimenu pirmąsias sociologijos paskaitas, dar srautiniu formatu, man tai buvo labai įdomu. Tekstai kartais atrodydavo tokie nesuprantami, ypač patraukė realybės interpretavimas ir filosofavimas apie visuomenę. Pamenu, grįždavau po prof. Vyliaus Leonavičiaus paskaitų ir tiek būdavo pilna įspūdžių, kad negalėdavau užmigti, sukdavosi mintys apie tai, ką girdėjau. Iš tiesų man patiko tiek sociologijos, tiek antropologijos paskaitos, tokios kaip klasikinės teorijos, kokybiniai tyrimo metodai, vizualinė antropologija ir kt. Taip pat prisimenu studijas, kuomet turėdavome „tiltines“ paskaitas tarp Lietuvos ir Amerikos, kai galėdavome diskutuoti apie tą pačią mokslinę literatūrą ar tyrimus iš skirtingų visuomenės perspektyvų su studentais iš kitų visuomenių“, – apie studijas pasakoja Eglė ir papildo, kad labai daug gavo ir iš „Erasmus“ programų, tiek tuomet, kai pati buvo išvykusi iš Lietuvos (Eglei teko studijuoti Švedijoje ir Vokietijoje) tiek kai grįžusi tapo čia atvykusių užsieniečių mentore. „Tos draugystės yra tai, ką gavau kaip dovaną, tokią tęstinę. Su kai kuriais iš jų bendraujame ir susitinkame iki šiol“, – džiaugiasi Eglė.
Justina iš studijų geriausiai prisimena daug nuostabių dėstytojų ir galimybes studijų metu išvažiuoti į užsienio šalių universitetus. „Prisimenu prof. Romualdo Vaštoko paskaitas, kurių metu žiūrėdavome ir aptardavome dokumentinius filmus apie įvairius reiškinius. Prisimenu prof. Vyliaus Leonavičiaus paskaitas ir jo asmeninį dėmesį studentui. Kai studentų grupė yra maža, klostosi visai kitas bendravimo santykis. Prisimenu dėstytojo prof. Artūro Tereškino paskaitas. Jų metu tu niekada nepasijutai esantis kažkoks menkesnis, nesvarbus. Tai yra dėstytojai autoritetai, kurie eina į santykį, diskutuoja, kurie pasiruošę išgirsti tave ir tau padėti“.
Apie išskirtinį VDU dėstytojų bendravimą su studentais liudija ir Eglė: „Studentų ir dėstytojų santykis man VDU labai patiko, nes bendra atmosfera atrodo tokia palyginus išlaisvinta nuo hierarchinių apribojimų. Su dėstytojais vykdavome į seminarus Č. Milošo sodyboje, į konferencijas užsienyje, atlikdavome tyrimus. Eidavome į barą diskusijoms ir pokalbiams“, – betarpišką komunikavimą prisimena Eglė.