Pokalbis su sociologe, profesore Aušra Maslauskaite apie šiandieninę tėvystės sampratą. Kaip per kelis dešimtmečius keitėsi tėvų pareigos, atsakomybės ir apskritai požiūris į šeimą?
Minint Aukštųjų kursų 100-metį Kaune – universitetai persikels į mokyklos klases
Sausio 27-ąją Kaune bus įprasmintas Aukštųjų kursų įkūrimo šimtmetis. 1920-aisiais atidaryti Aukštieji kursai buvo pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga, tapusi svarbiausiu žingsniu kuriant pirmąjį universitetą, kuriame buvo dėstoma lietuvių kalba. Šia proga Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje, kur lygiai prieš šimtą metų įvyko Aukštųjų kursų iškilmingas atidarymas, organizuojamas minėjimas, konferencija ir simboliška universitetinių kursų tąsa XXI-ojo amžiaus kontekste – atviros dėstytojų pamokos gimnazijos moksleiviams.
Iš Aukštųjų kursų kilęs Lietuvos universitetas, įsteigtas 1922-aisiais, davė pradžią šiandieniniams Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetams. Todėl šia proga organizuojamoje konferencijoje „Nuo pradinės mokyklos iki aukštojo mokslo Lietuvoje“ šių universitetų mokslininkai prisimins Aukštųjų kursų įkūrimo aplinkybes, iššūkius bei humanitarinių, teisės, medicinos ir kitų mokslų ištakas.
Tą pačią dieną vyks ne tik konferencija, bet ir tam tikra kursų tąsa – net 40 atvirų pamokų Maironio gimnazijos moksleiviams. Jas ves keturiasdešimt dėstytojų, kurie jaunimui pristatys pačias įvairiausias sritis, taip praplečiant mokyklines programas – nuo filosofijos, asmeninio marketingo iki biotechnologijų ar klimato kaitos temų. Renginiu siekiama atkreipti dėmesį į paraleles su istorija – kaip ir prieš šimtą metų, šie Aukštieji kursai organizuojami atsižvelgiant į visuomenės poreikį.
Prieš šimtą metų sąlygos aukštajai mokyklai steigti buvo itin sudėtingos: vykstant kovoms su Sovietų Rusija, bermontininkais ir Lenkija, vyriausybei itin trūko lėšų. Tačiau Aukštųjų kursų idėja susilaukė plataus visuomenės ir jaunimo pritarimo. Paskelbus kreipimąsi į šalies žmones dėl kursų steigimo, per vos kelias dienas buvo gauta apie 600 norinčiųjų studijuoti pareiškimų. Aukštųjų kursų įgyvendinimo iniciatoriumi tapo matematikas Zigmas Žemaitis.
„Valdžia (…) labai užimta neatidėtinais, skubotinais valstybinio gyvenimo reikalais, tai atsirado (…) žmonių, kurie savarankiškai ir savanoriškai ėmėsi sunkaus organizacijos darbo. Jie gerai suprato, kad jei jauna valstybė neišsigali aprūpinti šio be galo svarbaus reikalo, tai visuomenė turi eiti jai pagalbon. Be aukštosios mokyklos, kuri suorganizuotų ne tik tautos sielą, bet ir visą visuomeninį gyvenimą, negalėtų ilgai gyvuoti nė pati valstybė“, – rašė Aukštųjų kursų taryba.
Atidarymo iškilmės įvyko 1920 m. sausio 27 d. Švietimo ministerijoje. Tą pačią dieną Aukštieji medicinos kursai, kuriuos inicijavo Jonas Staugaitis, tapo Aukštųjų kursų Medicinos skyriumi. Matydama didelę gydytojų stoką juos įsteigė Motiejaus Nasvyčio pirmininkaujama Kauno medicinos draugija, kurios nariai būsimiesiems medikams paskaitas pradėjo skaityti dar 1919-aisiais.
Nepaisant trumpo veiklos laikotarpio, Aukštieji kursai nuveikė didžiulį organizacinį darbą. Personalas sudarė būsimo Lietuvos universiteto branduolį, paruošė patalpas, kabinetus, laboratorijas, biblioteką. Aukštųjų kursų iniciatorių dėka buvo išjudintas universiteto įkūrimas, užtikrintas platus jo profilis. 1922 m. vasario 16 d. įkurtas Lietuvos universitetas tapo šiandienos Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetų lopšiu.
Vis daugiau dėmesio nepriklausomoje Lietuvoje skiriant fiziniam auklėjimui ir didėjant kūno kultūros specialistų poreikiui, 1934 metais įsteigti Aukštieji kūno kultūros kursai, kurie tapo Lietuvos sporto universiteto ištakomis.
Aukštųjų kursų Kaune 100-mečio minėjimas ir universitetų dėstytojų paskaitos moksleiviams vyks sausio 27 d., pirmadienį, Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje (Gimnazijos g. 3) nuo 10 val.
BŪK PSICHOLOGIJOS EKSPERIMENTO DALYVIU
Nuobodžiauji per atostogas? Sniego nėra, slidės rūdija… Atvažiuok į universitetą ir patirk kažką naujo!
Kviečiame vairuojančius studentus dalyvauti reklamų efektyvumo eksperimente, kurio metu bus rodomas vaizdo klipas ir fiksuojama, kaip kūnas reaguoja į matomą informaciją. Ar esi patyręs, kaip matuojama odos varža, kvėpavimo dažnis, rankų temperatūra?
Eksperimentas trunka apie 30 minučių, atliekamas individualiai su kiekvienu tiriamuoju Jonavos g. 66 rūmuose. Susidomėjusius prašome registruotis individualiai tyrimo sesijai.
REGISTRACIJOS NUORODA: https://cutt.ly/XrpTeBo
Rizikingo vairavimo tyrimų grupė
VDU Psichologijos katedra
Tyrimui vadovauja dr. Laura Šeibokaitė
8-37-327824
Sociologė Aušra Maslauskaitė konstatuoja: šiandien tėčiai daro mažiau nei 90-aisiais
Būk psichologijos eksperimento dalyviu
Nuobodžiauji per atostogas? Sniego nėra, slidės rūdija… Atvažiuok į universitetą ir patirk kažką naujo!
Kviečiame vairuojančius studentus dalyvauti reklamų efektyvumo eksperimente, kurio metu bus rodomas vaizdo klipas ir fiksuojama, kaip kūnas reaguoja į matomą informaciją. Ar esi patyręs, kaip matuojama odos varža, kvėpavimo dažnis, rankų temperatūra?
Eksperimentas trunka apie 30 minučių, atliekamas individualiai su kiekvienu tiriamuoju Jonavos g. 66 rūmuose. Susidomėjusius prašome registruotis individualiai tyrimo sesijai.
REGISTRACIJOS NUORODA: https://cutt.ly/XrpTeBo
Daugiau informacijos:
Tyrimui vadovauja dr. Laura Šeibokaitė
Telefonas: 8-37-327824
VDU – diplomų įteikimo šventės absolventams
Sausio 22-24 ir vasario 13 dienomis Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia dalyvauti šventiniuose diplomų įteikimo renginiuose.
Kaip ir kasmet, naujieji absolventai pasidalins šios ypatingos progos džiaugsmu su visais šventės dalyviais ir šiltai atsisveikins su savo Alma Mater.
Sausio 24 d., penktadienis
VDU DIDŽIOJI SALĖ | S. DAUKANTO G. 28, KAUNAS
14 val. Ekonomikos ir vadybos, Gamtos mokslų, Humanitarinių mokslų, Menų, Politikos mokslų ir diplomatijos, Socialinių mokslų, Teisės fakultetų ir Švietimo akademijos Kaune studijų programų absolventų šventė.
Taip pat bus įteikti pažymėjimai mokytojams, VDU įgijusiems antro mokomojo dalyko kvalifikaciją
Maloniai kviečiame visą universiteto bendruomenę, artimuosius ir draugus dalyvauti šventiniuose renginiuose.
VDU Psichologijos klinika kviečia studentus į asmenybės augimo grupę
Grupė skirta vidinio pasaulio vystymui – geresniam supratimui, ką laikome vertingais dalykais savyje ir gyvenime, kas mus trikdo ar suteikia jėgų. Kviečiami studentai, motyvuoti gilintis į save ir kitus. Šio pavasario grupės tema – prasmė. Kalbėsimės apie tai, kaip pasirenkame, ką laikyti prasmingais ar neprasmingais dalykais, kaip mus keičia tai, ką pasirenkame ar kad nesirenkame. Daugiau gilinsimės į konkrečius, kasdienius, apčiuopiamus dalykus, vengsime teorijų ir pozityvaus mąstymo. Grupėje mažiau ieškosime atsakymų į klausimus, daugiau tyrinėsime pačius klausimus, mums kylančius apie prasmę – kodėl tokie, kodėl būtent dabar…
Grupės susitikimų laikas – pirmadieniais 15:30 – 17:00, vieta – Jonavos 66 – 213. Numatyta 10 kassavaitinių susitikimų. Grupės dydis 10 – 12 dalyvių. Užsiėmimai nemokami. Grupę veda psichologė Loreta Zajančkauskaitė – Staskevičienė. Pirmas susitikimas 2020.02.17 bus skiriamas dalyvių lūkesčių ir galimybių aptarimui, grupės darbo taisyklių pristatymui. Abejojantieji, ar dalyvauti, kviečiami atvykti į pirmąjį susitikimą ir apsispręsti po jo.
Norinčius dalyvauti grupėje kviečiame registruotis e-paštu loreta.zajanckauskaite-staskeviciene@vdu.lt iki 2020 m. vasario 14 d., nurodykite savo vardą, pavardę, fakultetą ir e-pašto adresą. Norintys pasitikslinti dėl grupės pobūdžio taip pat kviečiami teirautis minėtu e-adresu.
Dalyvavimo grupėje sąlygos:
- atvykimas į įvadinį pokalbį sutartu laiku;
- įsipareigojimas lankytis visuose grupės susitikimuose;
- grupėje negali dalyvauti tie studentai, kuriems L.Zajančkauskaitė – Staskevičienė dėsto ar vadovauja kursiniams/baigiamiesiems darbams.
Socialinių mokslų fakultete – seminaras ir konferencija
Kovo pradžioje VDU Socialinių mokslų fakultete (Jonavos g. 66) vyks konferencija ir seminaras, skirti sociologijai. Kovo 4-ąją fakultete vyks mokslinis-praktinis seminaras „Sociologija, miestas ir tvarus bendruomenės dalyvavimas“, o kovo 5-ąją – VI-oji nacionalinė jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“. Konferencijos pranešimų santraukos priimamos iki vasario 10 d. el. paštu sk@vdu.lt. Renginius organizuoja VDU Sociologijos katedra ir Lietuvos sociologų draugija.
Konferencija „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“
Pagrindinis šių metų konferencijos pranešėjas – sociologijos profesorius Paulas Drausas iš Mičigano-Dearborno universiteto (JAV). Sociologo ir etnografo P. Drauso mokslinių interesų sritys apima kaimynystės, socialinio dizaino ir pažeidžiamų gyventojų grupių situacijos poindustriniame mieste analizę.
Tarpdisciplininėje konferencijoje maloniai laukiame įvairių studijų pakopų sociologijos, antropologijos taip pat giminingų krypčių – socialinės politikos, politikos mokslų, komunikacijos, kūrybinių industrijų, psichologijos, socialinio darbo ir daugelio kitų, kuriose taikomi socialinių tyrimų metodai – studentų ir jaunųjų mokslininkų bei praktikų.
Kviečiame teikti teorinio ir empirinio pobūdžio pranešimus. Pranešimų forma – žodiniai arba stendiniai. Konferencijos kalbos – lietuvių ir anglų. Konferencijos dalyvio mokesčio nėra.
Pranešimų santraukas prašome siųsti el. pašto adresu: sk@vdu.lt iki vasario 10 d.
Reikalavimai santraukai
– iki 250 žodžių, kurie apimtų pranešimo pavadinimą, pagrindinę pranešimo idėją ir argumentus, 3–5 raktinius žodžius;
– nurodykite pageidaujamą pranešimo formą (žodinis pranešimas / stendinis pranešimas);
– nurodykite pranešėjo/-ų pavardę/-es, vardą/-us, instituciją, pareigas arba studijų pakopą (jei studijuojate), kontaktinę informaciją (el. pašto adresą).
Renginio informacija socialiniame tinkle „Facebook“
Daugiau informacijos apie konferenciją teikia jos koordinatorė dr. Rasa Indriliūnaitė, el. paštas rasa.indriliunaite@vdu.lt.
Seminaras „Sociologija, miestas ir tvarus bendruomenės dalyvavimas“
Prieš konferenciją – kovo 4 d. – vyks mokslinis-praktinis seminaras „Sociologija, miestas ir tvarus bendruomenės dalyvavimas“, kuriame bus aptariamos šiuolaikinio miesto įtampos, tvarumas ir vietos bendruomenių įsitraukimas sprendžiant aktualias problemas bei praktiniai pavyzdžiai.
Pagrindinis dirbtuvių vedėjas – sociologas ir etnografas profesorius Paulas Drausas iš Mičigano-Dearborno universiteto (JAV), turintis didelę praktinę patirtį sprendžiant šios srities problemas.
Seminare kviečiami dalyvauti tyrėjai, studentai, vietos bendruomenės, savivaldos atstovai.
Studentams šis seminaras leis praplėsti žinias apie šiuolaikinio miesto problemų kompleksiškumą ir socialinių tyrimų praktinį taikymą. Vietos bendruomenės kviečiamos pasidalinti savo patirtimi bei įžvalgomis įsitraukiant į aktualių miesto problemų sprendimą.
Dalyvavimas seminare yra nemokamas.
Ši programa įgyvendinta gavus Baltijos–Amerikos Laisvės Fondo (BAFF) finansavimą. Daugiau informacijos apie BAFF stipendijas ir lektorių paramą rasite apsilankę interneto svetainėje www.balticamericanfreedomfoundation.org
Ar lietuviai patenkinti demokratijos veikimu šalyje?
Artėja 2020-ieji. Jie užvers antrąjį 21-ojo amžiaus dešimtmetį. Lietuva naujaisiais metais pažymės gyvenimo nepriklausomybėje ir demokratijoje trisdešimtmetį. Nors demokratija paprastai suvokiama kaip visuotinė vertybė ir geriausia galima valdymo forma, tačiau susirūpinimą kelią vis didėjantis visuomenės nepasitenkinimas tuo, kaip demokratija iš tikrųjų veikia konkrečiose šalyse. To priežasčių gali būti įvairiausių – nuo ekonominių ir finansinių krizių iki negebėjimo spręsti pabėgėlių klausimo ir kitų globalizacijos iššūkių.
Apskritai Išsamių duomenų apie piliečių požiūrius į demokratiją Europoje itin trūksta, tad Europos socialinis tyrimas nuo pat įgyvendinimo pradžios 2001 m. kiekvienoje bangoje skiria bent vieną klausimą europiečių pasitenkinimui demokratija savo šalyse išsiaiškinti. Vienas dažniausiai pateikiamų klausimų, pagal kuriuos sprendžiama apie demokratijos kaip politinės tvarkos rezultatyvumą ir legitimaciją, yra šis: „Vertinant apskritai, ar jūs esate patenkintas (-a) tuo, kaip demokratija veikia jūsų šalyje?“. Tokia klausimo apie pasitenkinimą demokratijos veikimu formuluotė apima aukščiausią abstrakcijos lygmenį ir leidžia išvengti demokratijos prasmių vertinimų. Panašus klausimas yra naudojamas „Eurobarometro“ tyrimuose nuo 1976 m.
Europos socialiniame tyrime respondentų prašoma jų pasitenkinimą demokratijos veikimu apskritai įvertinti konkrečiu balu nuo 0 iki 10, kur 0 reiškia, kad jie yra ypatingai nepatenkinti, o 10 reiškia, kad yra ypatingai patenkinti. Jei žmonės nėra patenkinti demokratijos veikimu savo šalyje, tai jokiu būdu nereiškia, kad taip yra dėl to, jog jiems nepatinka demokratija. Šiuo klausimu atskleidžiama šalies gyventojų nuomonė apie tai, kiek esama politinė sistema yra demokratiška.
Lietuva prie Europos socialinio tyrimo prisijungė 2009 m., t. y. ketvirtosios jo bangos, kurios vyksta kas dvejus metus. Turimi duomenys leidžia palyginti, kaip kito Lietuvos gyventojų nuomonė apie demokratijos veikimą šalyje per beveik dešimties metų laikotarpį. Kiekvienoje Europos socialinio tyrimo bangoje atlikta po reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kuriose buvo apklausta po daugiau nei 2000 respondentų (išskyrus penktąją, kurioje apklausta daugiau nei 1600 respondentų).
Paveiksle, esančiame žemiau, galima matyti, kad daugiausiai itin prastai (0-3 balais) demokratijos veikimą šalyje įvertinusių Lietuvos gyventojų buvo 2009 m. – daugiau nei pusė visų respondentų. Tai yra prasčiausias rezultatas per visą Europos socialinio tyrimo įgyvendinimo Lietuvoje istoriją. Tokį didelį nepasitenkinimą demokratijos veikimu visų pirma galima sieti su to meto pasauline finansų krize. Po dvejų metų prasčiausiai balais vertinusiųjų demokratijos veikimą sumažėjo tik vos daugiau nei penkiais procentais. 2013 m. jau turime daug geresnę situaciją – apskritai tik ketvirtadalis respondentų buvo neaptenkinti demokratijos veikimu Lietuvoje. Ir tai yra geriausias rezultatas per visą Europos socialinio tyrimo įgyvendinimo Lietuvoje laikotarpį. Atitinkamai tais metais užfiksuota ir daugiausiai respondentų, demokratijos veikimą šalyje įvertinusių aukščiausiais balais – tokių respondentų buvo beveik ketvirtadalis. Tačiau 2015 m. pozityviausiai vertinančiųjų demokratijos veikimą šalyje dalis vėl mažėjo keletu procentų, o nepatenkintųjų padaugėjo beveik dešimtadaliu. 2017 m. vėl turime pagerėjusį demokratijos veikimo Lietuvoje vertinimą, kurio lygis labai panašus į 2013 m. lygį. Taip pat svarbu pastebėti, kad visose tyrimo bangose geriau demokratijos veikimą vertino jauni, aukštesnį išsilavinimą turintys, didesnes pajamas gaunantys respondentai.
Pav. Demokratijos veikimo vertinimas Lietuvoje 2009-20017 m. (proc.)
Palyginę Lietuvos gyventojų atsakymus apie demokratijos veikimą šalyje su kitų Europos socialiniame tyrime dalyvaujančių šalių respondentų atsakymais galime konstatuoti, kad Lietuvoje pozityviausiai (7-10 balų) demokratijos veikimą šalyje vertinančių respondentų yra beveik dešimtadaliu mažiau nei visų tyrime dalyvaujančių šalių vidurkis, kuris gerokai viršija 30 proc. Taigi Lietuvos respondentai yra pesimistiškai demokratijos veikimu nusiteikusiųjų pusėje. Panaši dalis kaip ir Lietuvoje geriausiai vertinančiųjų demokratijos veikimą savo šalyse yra Portugalijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, o mažiausiai tokių respondentų yra Slovėnijoje, Rusijoje ir Italijoje. Didžiausia dalis geriausius balus demokratijos veikimui rašančiųjų yra Šveicarijoje ir Norvegijoje, kur tokių respondentų yra daugiau nei 70 proc. Kiek mažiau, tačiau daugiau nei pusė visų optimistiškai demokratijos veikimą savo šalyse vertinančiųjų yra ir Švedijoje bei Suomijoje.
Tai buvo retrospektyvinis žvilgsnis į demokratijos veikimo vertinimą Lietuvoje. Kaip keitėsi Lietuvos gyventojų nuomonė šiuo klausimu ir kokia ji yra šiuo metu, bus galima sužinoti iš ką tik Lietuvoje pasibaigusios devintosios Europos socialinio tyrimo bangos. Laukite tęsinio…
Doc. dr. Ligita Šarkutė, Vytauto Didžiojo universitetas
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą “Lietuvos narystė tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje „Europos socialinis tyrimas“, kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. VS-3).
Socialinių mokslų fakulteto Dekano Prof. Dr. Algio Krupavičiaus sveikinimas
VDU bendruomenės narių apdovanojimuose net 2 SMF Psichologijos katedros dėstytojai nugalėtojai – SVEIKINAME
2019 m. gruodžio 16 d. vykusioje VDU bendruomenės Kalėdų ir bendruomenės narių apdovanojimų „V2“ šventėje įžiebta Studentų skvero eglutė ir įteikti 9 apdovanojimai VDU geriausiems.
Net du apdovanojimai atiteko Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros dėstytojams. „Metų humoro jausmo“ apdovanojimas buvo įteiktas dėst. Ryčiui Pakrosniui. Metų paskaita išrinkta „Lyčių psichologija“ (dėst. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė).
Sveikiname ir didžiuojamės!
Daugiau informacijos rasite čia: https://vdusa.lt/apdovanoti-vdu-bendruomenes-nariai/
