Ką iš tiesų apie LGBT pasakė popiežius: ekspertai aiškina, Lietuvos hierarchai tyli
„Homoseksualūs žmonės turi teisę turėti šeimą. Jie yra Dievo vaikai.“ Po šių popiežiaus Pranciškaus žodžių ir po jų ėjusios minties, kad jis pritaria tos pačios lyties asmenų partnerystei, visuomenė skilo į dvi dalis. Viena pusė tokiu popiežiaus pasisakymu piktinasi ir baiminasi, o kiti laukia pokyčių. Ką reiškia popiežiaus Pranciškaus žodžiai ir kokią įtaką jie turės?
„Homoseksualūs žmonės turi teisę turėti šeimą. Jie yra Dievo vaikai. Mums tik reikia turėti civilinės sąjungos įstatymą, kad jų santykiai būtų įteisinti“, – taip popiežius kalbėjo filmuojant dokumentinį filmą „Francesco“. Jis taip pat teigė, kad žada kreiptis į atitinkamas institucijas dėl įstatymo, kuris leistų tos pačios lyties asmenims kurti šeimas.
VDU Tėvų akademija: kviečiame į pirmąjį šių mokslo metų užsiėmimą!
VDU Tėvų akademija tęsia savo veiklą. Šiais mokslo metais kviesime dalyvauti nuotolinėse paskaitose ne tik Kauno miesto ir rajono tėvus, bet ir tėvus iš visos Lietuvos!
Kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai – psichologai, sociologai, socialinio darbo atstovai dovanoja nemokamus užsiėmimus tėvams. Tai – dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos – prisidėti prie visuomenės tobulėjimo.
Spalio 29 d., 18 val. VDU Tėvų akademija kviečia tėvus dalyvauti nemokamoje nuotolinėje doc. dr. Aurelijos Stelmokienės ir dokt. Tado Vadvilavičiaus paskaitoje „UGDYTI, AUKLĖTI, VADOVAUTI – SUDERINTI ĮMANOMA?!“
Paskaita vyks nuotoliniu būdu, naudojant Adobe Connect platformą (likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija).
Dalyvių skaičius ribotas, būtina išankstinė registracija: https://forms.gle/fjAw6PYfJZKYxhaKA
Kviečiame dalyvauti!
VDU Socialinių mokslų fakultetas
Psichologų dienos 2020 (PsiDI’20)
Kilo klausimas, kas yra PsiDi? Tai Psichologų dienos – didelis kelių dienų viešas renginys įvairiose miesto erdvėse, skirtas plėsti žinias apie psichologiją ir psichologus visuomenėje, griauti stereotipus ir suteikti galimybę renginio dalyviams pažinti save, įtraukiant juos į originalias, su psichologija susijusias užduotis, paskaitas ir praktinius užsiėmimus.
Šių metų PsiDi tema – „O kas už durų?“. Keldami šį klausimą norime pakviesti pažvelgti į kasdienybę iš psichologinės perspektyvos. Kalbėsime apie tai, su kuo susiduriame darbe, namuose, su pačiu savimi. Taip pat aptarsime temas, kurios neretai kasdienybėje lieka užslėptos.
Renginys nemokamas, vyks MS Teams platformoje. Nuorodos į paskaitas bus išsiųstos el. paštu.
REGISTRACIJA https://forms.gle/JeMUXtZrnuvRmFB66
PIRMADIENIS
17:00 projekto ,,Randai“ parodos atidarymas Tempo erdvėje (M. Daukšos g. 34, Kaunas)
18:30 – 19:30 Jurgita Lazauskaitė – Zabielskė ,,Aš, darbas ir gyvenimas: kaip pasiekti balansą?“
ANTRADIENIS
18:30 – 20:00 Jolanta Sondaitė „Kaip sėkmingai spręsti konfliktą?“
TREČIADIENIS
11:30 projekto ,,Randai“ paroda Klaipėdos universiteto socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete (S. Nėries g. 5, Klaipėda)
18:30 – 20:00 I – Milda Perminienė ,,Emocijų vaidyba darbe“
19:00 – 20:00 II – Agnė Matulaitė ,,Suprasti žmones, o ne juos paaiškinti: kokybiniai tyrimai psichologijoje“
KETVIRTADIENIS
18:30 – 20:00 Kahoot protmūšis
ŠEŠTADIENIS
10:30 – 12:00 I – Daina Šiekštelytė – Valkerienė ,,Autizmo spektro sutrikimas Lietuvoje – nuo kalbų prie darbų“
II – Ieva Sakalauskaitė ,,Krizės mūsų gyvenime – atverti duris galimybėms“
13:00 – 14:30 I – Milda Kukulskienė ,,Vaikų ir tėvų konfliktai: ką svarbu žinoti užaugusiems vaikams ir būsimiems specialistams bei tėvams?“
II – Ilona Laurinaitytė ,,Informacinės technologijos studentų gyvenime: ar kalbėjimas apie pusiausvyrą yra žlugęs reikalas?“
14:45 – 16:15 I – Kristina Žardeckaitė – Matulaitienė ,,Seksualinis priekabiavimas – arčiau nei galvojame“
II – Ramunė Dirvanskienė „Smegenų senėjimo neuropsichologiniai aspektai“
17:00 projekto ,,Randai“ paroda ir diskusija Naktiniame Vilniaus avilyje (Vilniaus g. 22, Vilnius)
SEKMADIENIS
13:00 – 14:30 Gita Argustaitė – Zailskienė ,,Nekaltybė psichologų akimis’“
15:00 – 16:30 Juris Belte ,,Kaip nustoti kontroliuoti dalykus, kuriuos nereikia kontroliuoti?“
Aurelija Stelmokienė. Būti ar nebūti bosu(-e): ar laimė ir karjera yra suderinami?
Lietuvoje atlikta Europos socialinio tyrimo apklausa atskleidė, jog šalyje vadovaujantys darbuotojai yra laimingesni ir labiau patenkinti gyvenimu nei nevadovaujantys. Šie asmeninės gerovės skirtumai tarp hierarchiškai skirtingas pareigas užimančių darbuotojų grupių pastebimi ir visoje Europoje. Vis dėlto, boso pozicija reikalauja ir nemažai psichinės bei fizinės sveikatos.
Žiniasklaidoje vadovaujamas darbas dažnai pristatomas kaip svajonių karjera, siekiamybė, raktas į laimę ir pan. Ši stereotipinė nuostata atsispindi ir praktikoje. Vyresniųjų klasių moksleiviai, galvodami apie ateitį, save įsivaizduoja mažų mažiausiai kaip vidurinės grandies vadovus. Darbuotojai organizacijoje taip pat ieško galimybių pasiekti vadovo poziciją, nes juk „blogas kareivis, kuris nenori tapti generolu“. Ir tai ne tik dėl finansinio atlygio. Prestižas, galia, įtaka ir gausūs socialiniai ryšiai, siejami su vadovaujamu darbu, turėtų taip pat patenkinti pagrindinius psichologinius asmens poreikius: kompetencijos, autonomijos ir susietumo.
Geriausių bakalauro baigiamųjų darbų, kuriuose analizuoti EST duomenys, konkursas
Europos socialinį tyrimą (toliau – EST, angl. European Social Survey (ESS)) Lietuvoje įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų grupė skelbia studentų geriausių bakalauro baigiamųjų darbų, kuriuose analizuoti EST duomenys, konkursą
Spalio 10 d. – Pasaulinė psichikos sveikatos diena
Šiais metais Pasaulinė psichikos sveikatos diena minima tuo metu, kai dėl COVID-19 pandemijos mūsų kasdienis gyvenimas labai pasikeitė. Pastarieji mėnesiai atnešė daug iššūkių: sveikatos priežiūros darbuotojams, teikiant paslaugas sunkiomis aplinkybėmis; studentams, prisitaikant prie nuotolinio mokymosi; darbuotojams – nesaugumas dėl darbo bei darbo iš namų iššūkiai; žmonėms, turintiems psichikos sveikatos problemų, patiriant didesnę socialinę izoliaciją nei anksčiau.
Atsižvelgiant į ankstesnę nepaprastųjų situacijų patirtį, tikimasi, kad ateinančiais metais psichikos sveikatos ir psichosocialinės paramos poreikis iš esmės padidės. Investicijos į psichikos sveikatos programas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, kurios jau daugelį metų kenčia nuo nepakankamo finansavimo, dabar yra svarbesnės nei bet kada anksčiau, praneša Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
Šaltinis: https://www.who.int/campaigns/world-mental-health-day/world-mental-health-day-2020
Psichologinė pagalba VDU
VDU Psichologijos klinikos misija – siekti universiteto akademinės bendruomenės psichologinės gerovės užtikrinimo ir puoselėjimo bei socialiai atsakingo universiteto vystymo, remiantis gerąja analogiškų padalinių kituose Lietuvos ir užsienio universitetuose patirtimi bei mokslu grįsta praktika.
VDU Psichologijos klinika siūlo pagalbą VDU studentams, išgyvenantiems įvairius psichologinius sunkumus. Psichologijos klinikoje teikiamos įvairios (nemokamos) psichologinės pagalbos formos:
- Individualios psichologo konsultacijos (lietuvių, anglų, rusų kalbomis):
- susitikus su psichologu gyvai konsultavimo kabinete;
- anonimiškai el. laiškais specialioje elektroninio konsultavimo sistemoje;
- nuotoliniu būdu, naudojant aukštus saugumo standartus atitinkančią nuotolinio konsultavimo platformą (doxy.me).
- Porų psichologinis konsultavimas (nauja paslauga nuo 2020 m. rugsėjo, jei bent vienas iš poros yra VDU studentas);
- Psichologinis konsultavimas darbo ir karjeros klausimais (paslauga skirta studentams, susiduriantiems su sunkumais darbe ar karjeros rūpesčiais);
- Asmenybės augimo grupės (skirtos vidinio pasaulio vystymui tiems studentams, kurie motyvuoti gilintis į save ir kitus);
- Individualūs ir grupiniai relaksacijos (atsipalaidavimo) mokymai, taikant progresuojančią raumenų relaksaciją (PRR);
- Kompiuterinė „Asmeninių pokyčių programa“ (studentams, kurie susiduria su iššūkiais, sunkumais ar nori kažką keisti savo gyvenime);
- Mokymai ir seminarai psichikos sveikatos stiprinimo temomis.
VDU Psichologijos klinika
Jonavos g. 66 – 326/327
Tel.: 8-37-327-825
El. paštas: psichologijos.klinika@vdu.lt
Interneto puslapis: https://psichologijosklinika.vdu.lt/
Nuotoliniai metodologiniai mokymai „EUROPOS STATISTIKOS DIENA SU EST“
Spalio 20 d., minint Europos statistikos dieną, organizuojami nuotoliniai metodologiniai mokymai „EUROPOS STATISTIKOS DIENA SU EST“.
Mokymų dalyviai bus supažindinti su Europos socialinio tyrimo (EST) metodologija ir duomenų paruošimu analizei; bus demostruojama, kaip atlikti koreliacinę statistinę analizę, pasitelkiant SPSS programinės įrangos paketą ir EST statistinės analizės įrankį (ESS Cumulative Data Wizard).
Mokymai skirti pradedantiesiems ir šiek tiek pažengusiems statistinėje analizėje socialinių mokslų atstovams bei EST duomenų vartotojams.
Mokymus ves dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva ir dr. Apolonijus Žilys. Mokymų metu taip pat bus pateiktos užsienio ekspertų Simon Parker ir Alun Humphrey įžvalgos.
Daugiau informacijos KVIETIME
VIETŲ SKAIČIUS RIBOTAS.
BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA: https://forms.gle/xf4ZuX6zJDjarqQb9
Kviečiame dalyvauti!
Fotomenininkės Kristinos Valasevičienės fotografijų paroda EQUILIBRIA (PUSIAUSVYROS)
VDU Socialinių mokslų fakulteto (Jonavos g. 66) III aukšto erdvėse pristatoma fotomenininkės Kristinos Valasevičienės fotografijų paroda EQUILIBRIA (PUSIAUSVYROS).
Fotomenininkė Kristina Valasevičienė fotografuoja apie 15 metų. Ji yra prisidėjusi prie Kauno fotoklubo įkūrimo, keletą metų vadovavusi klubui. Nuo 2010 metų dalyvauja įvairiose bendrose Kauno fotoklubo ir kitų fotografų bendruomenių darbų parodose. Nuo 2012 metų rengia asmenines fotografijų parodas. Yra dalyvavusi ne viename tarptautiniame fotografijų konkurse Lietuvoje ir užsienyje.
Kristinos Valasevičienės EQUILIBRIA parodos aprašymas
Nuotraukos:
cof
Seminaras „RETURNING – REMITTING: Social Remittances in Lithuania, Poland and Croatia“
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės antropologijos centras kviečia Jus į seminarą „RETURNING – REMITTING: Social Remittances in Lithuania, Poland and Croatia“, kuris organizuojamas įgyvendinant projektą „(Re)migrantų socialinės perlaidos visuomenės gerovės augimui: iššūkiai ir patirtys lyginamojoje perspektyvoje“ (REMIT).
Lietuva ir kitos posocialistinės šalys kaip Lenkija ir Kroatija dėl masinės emigracijos yra netekę ženklios dalies savo gyventojų. Dažniausiai išvyksta jauni, išsilavinę ir ekonomiškai aktyvūs žmonės, tad kilmės šalys kenčia dėl mažėjančios darbo jėgos, protų nutekėjimo, visuomenės senėjimo ir pan. Visgi pastarąjį dešimtmetį vėl atkreipiamas dėmesys į pozityvų (re)migrantų vaidmenį kilmės šalių gyvenime. Tyrimai rodo, kad kai kurie išvykę nusprendžia grįžti į savo kilmės šalis ir grįžta ne tik turėdami didesnius finansinius išteklius, bet ir vertingą žmogiškąjį kapitalą, progresyvų mąstymą, novatoriškas idėjas ir liberalesnes pažiūras. Projektas REMIT siekia kompleksiškai ištirti (re)migrantų socialinių perlaidų poveikį savo kilmės šalių visuomenės gerovės augimui analizuojant jų raišką, iššūkius ir įgyvendinimo patirtis lyginamojoje posocialistinių šalių perspektyvoje.
Šis projekto tarptautinis mokslinis seminaras skirtas pasidalinti kai kuriomis išankstinėmis išvadomis, gautomis iš interviu su grįžusiaisiais. Vienas iš šio renginio tikslų – šalių, įtrauktų į projektą, palyginimas. Diskusijos bus pagrįstos keturiais projekto komandos narių pranešimais.
Detalesnė renginio programa – prisegtuke.
Renginio vieta: Nuotoliniu būdu per Adobe Connect vaizdo konferencijų įrankį. Nuorodą į renginį gaus tik užsiregistravę dalyviai.
Registracijos forma:
https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSfB7NCznDNg8PVbACHUbaT5zMNghsBsJTicMyRgFd4Wl7CQZg/viewform
Renginys vyks anglų kalba
Mokslo projektas ,,(Re)migrantų socialinės perlaidos visuomenės gerovės augimui: iššūkiai ir patirtys lyginamojoje perspektyvoje“ Nr. S-GEV-20-7, vykdomas pagal konkursinę Lietuvos mokslo tarybos prioritetinių mokslinių tyrimų programą „Gerovės visuomenė“, finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos lėšomis.
Darboholizmas ar priklausomybė nuo darbo – kaip atskirti?
Pastaraisiais keliais dešimtmečiais darbui skiriamų valandų skaičius nuosekliai didėjo. Jei 44 valandų savaitė XX amžiaus pabaigoje atrodė standartinė, tai antrąjį XXI a. dešimtmetį darbui skiriamo laiko riba gerokai pasislinko: daugelyje šalių dirbama jau ir 50–60 valandų per savaitę. „Riba tarp darbinės veiklos ir asmeninio gyvenimo nyksta, darbas apima vis daugiau gyvenimo sričių ir tampa vis svarbesnė jo dalis. Todėl nenuostabu, jog daugėja tokių atvejų, kai natūralus asmens poreikis dirbti perauga į nekontroliuojamą elgesį. Tokio elgesio mastui plečiantis išsamus jo pažinimas tampa ypač aktualus ir reikalingas“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) psichologijos studijų doktorantė Modesta Morkevičiūtė.
Karjeros idealizavimas
VDU psichologijos profesorė Auksė Endriulaitienė pasakoja, kad mokslinėje literatūroje dažnai aprašomos neigiamos perdėto darbo pasekmės individualiu bei socialiniu lygmenimis. Tačiau visuomenėje ir populiariojoje spaudoje asmens polinkis per daug dirbti vis dar vertinamas nevienareikšmiškai. Sovietiniu periodu besiformavusios, šiandieninėje visuomenėje vyrauja tos pačios žavėjimosi daug ir sunkiai dirbančiu žmogumi tradicijos. „Darbas ir profesiniai pasiekimai daugelyje kultūrų išlieka vienu svarbiausių savęs ir kitų vertinimo bei suvokimo kriterijų. Todėl neretai žavimasi net ne dirbančiu, o visiškai save darbui aukojančiu žmogumi, o karjeros laiptais kopiantis, daug ir sunkiai dirbantis specialistas tampa pagarbą ir susižavėjimą keliančiu vakarietiško pasaulio simboliu“, – pasakoja prof. dr. A. Endriulaitienė.
Dokt. M. Morkevičiūtė teigia, kad prieštaringą polinkio per daug dirbti vertinimą lemia ir tai, jog visuomenė nėra pilnai su juo susipažinusi. „Dėl žinių trūkumo, probleminis polinkis daug dirbti taip ir lieka neatpažintas. Bėda ta, jog negebėdami atpažinti probleminio elgesio, rizikos grupėje esantys asmenys retai kreipiasi pagalbos, arba kreipiasi tada, kai susiduria su rimtomis įsisenėjusios fizinėmis ir psichologinėmis problemomis, kurios yra sunkiai gydomos“, – atskleidžia doktorantė ir priduria, kad probleminis elgesys gali būti atpažintas tik tada, kai yra teisingai suprantamas, o tai priklauso nuo to, kiek turime tokiam supratimui reikalingos informacijos.
Savęs – tik kaip darbuotojo suvokimas
Mokslininkų teigimu, svarbiausia patologinį elgesį atskirti nuo kasdieninio, nepatologinio su darbu susijusio elgesio. „Šiuo metu polinkiui per daug dirbti įvardinti dažniausiai naudojami du terminai – „darboholizmas“ arba „priklausomybė nuo darbo“. Abu jie paprastai vartojami kaip sinonimai. Kita vertus, remiantis naujausiomis mokslininkų įžvalgomis, nors tiek darboholizmas, tiek priklausomybė nuo darbo turi tam tikrų panašumų, tačiau, iš esmės, abu jie nurodo du skirtingus reiškinius. Mokslininkai pažymi, jog darboholizmui ir priklausomybei nuo darbo būdingi du bendri požymiai – nekontroliuojamas potraukis darbui (kuomet darbas dominuoja asmens mintyse) ir pernelyg didelis (ilgas/intensyvus) darbas. Vis dėlto, svarbu pastebėti, jog abu minėtieji aspektai yra esminiai darboholizmo, bet ne priklausomybės nuo darbo komponentai, mat priklausomybė nuo darbo yra opesnis ir platesnis psichologinis reiškinys“, – konstatuoja psichologijos studijų doktorantė M. Morkevičiūtė.
Pasak VDU psichologių, vienintelis mokslininkų siūlomas būdas nustatyti, ar su darbu susijusį elgesį galima vadinti priklausomybe, yra pastarojo vertinimas pagal septynis visoms priklausomybėms būdingus simptomus: (1) veikla turi dominuoti asmens mąstyme ir elgesyje; (2) su darbu susijusi veikla turi kontroliuoti asmens nuotaiką; (3) norint pasiekti palengvėjimą ar išvengti nemalonių pojūčių, asmuo jaučia poreikį didinti su darbu susijusios veiklos apimtis; (4) nutraukus su darbu susijusią veiklą asmeniui kyla nemalonūs jausmai; (5) vardan darbo asmuo ima aukoti kitus įsipareigojimus, pavyzdžiui, santykius su partneriu(-e), socialinę veiklą ir kt.; (6) asmuo susiduria su nesėkmingais bandymais kontroliuoti dirbant praleistų valandų skaičių ir vis grįžta prie intensyvaus bei ilgo darbo po bandymo nutraukti tokį elgesį; ir (7) dėl su darbu susijusio elgesio asmuo tiesiogiai ir/ar netiesiogiai patiria žalingas, negatyvias pasekmes.
„Reikia atsižvelgti ir į laikinumo aspektą. Su darbu susijusio elgesio priskyrimas priklausomybių grupei taip pat priklauso nuo tokio elgesio trukmės. Visiems pasitaiko laikotarpių, kuomet dažnas ir intensyvus darbas yra būtinas, reikalingas ar neišvengiamas. Tačiau trumpai besitęsiantis elgesys nenurodo priklausomybės. Elgesys turi trukti bent 12 mėnesių, kad būtų laikomas priklausomybe“, – tikina VDU psichologijos studijų dokt. M. Morkevičiūtė.
Darboholikas ar priklausomas nuo darbo?
Prof. dr. A. Endriulaitienė papildo, kad apibendrinant galima teigti, jog priklausomybė nuo darbo reiškia patologinį, visapusiškai asmens sveikatai ir gerovei žalingą elgesį, tuo tarpu darboholizmas yra nebūtinai žalingas ir neigiamas pasekmes lemiantis reiškinys, dažniausiai apibūdinantis trumpai trunkantį kasdieninį su darbu susijusį elgesį, kuris, keičiantis aplinkybėms, pasikeičia savaime. „Reikia pripažinti, jog nuo pat domėjimosi pernelyg ilgu, dažnu ir intensyviu darbu pradžios stebimas šio reiškinio chaotiškumas, kurį lemia gana paviršutiniškas „darboholizmo“ ir „priklausomybės nuo darbo“ terminų vartojimas. Vis dėlto, svarbu suprasti, jog nors nuo darbo priklausomi asmenys nuolat galvoja apie darbą ir dirba pernelyg daug, tačiau ne visi apie darbą galvojantys ir labai daug dirbantys iš tiesų gali būti laikomi nuo jo priklausomais“, – teigia VDU psichologė. Mokslininkių teigimu, esama konkrečių klinikinių simptomų, tikrą priklausomybę padedančių atskirti nuo darboholizmo, o siekdami aiškumo ir kuo tikslesnio patologinio elgesio atpažinimo, turėtume susipažinti su naujausiomis šios srities mokslinėmis žiniomis ir rinktis atsakingą terminų vartojimą.
