Konferencija Sveikatos psichologijos VDU 20-čiui paminėti

Sveikatos psichologijos programa Vytauto Didžiojo universitete 2020 metais minėjo 20-ies metų sukaktį, tačiau pakviesti susitikimui nepavyko dėl pandemijos. Šia proga, norime pakviesti mokslininkus, praktikus bei visus esamus ir buvusius studentus susitikti konferencijoje „SVEIKATOS PSICHOLOGIJA LIETUVOJE: KUR ATĖJOME IR KUR EINAME? Sveikatos psichologijos VDU 20-čiui paminėti“, kuri vyks balandžio 7 d. Konferencijos metu bus aptartos sveikatos psichologijos mokslo bei praktikos ištakos ir perspektyvos Lietuvoje. Taip pat bus pristatyti lėtinių rizikos veiksnių, pirminės prevencijos ir sveikatos stiprinimo tyrimai. Dalyvavimas konferencijoje – puiki galimybė išgirsti, apmąstyti ir padiskutuoti apie sveikatos psichologijos raidą bei pokyčius Lietuvoje. Prisijunkite prie šios diskusijos ir Jūs!

Konferencija skirta medicinos psichologams, psichologijos studentams ir absolventams, kitų sričių atstovams, besidomintiems sveikatos psichologija.

Konferencija vyks nuotoliniu būdu.

Registracijos nuoroda: https://forms.gle/QT5ztgmTdzSmBd2DA

Prisijungimo nuorodos siunčiamos tik užsiregistravusiems dalyviams.

Dalyviams bus išduodami 7 akd. val.  kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.

VDU Socialinio darbo absolventė Polina Šedienė: „Tikrai pataikiau ten, kur man buvo labai gera“

Savo prisiminimais apie VDU Socialinio darbo studijas bei pasirinktą profesiją dalinosi Polina Šedienė – VDU absolventė, praktikuojanti egzistencinės krypties psichoterapeutė, supervizorė, socialinių mokslų daktarė, LSMU dėstytoja, Epilepsijos psichosocialinio centro įkūrėja.

Polina, kaip pasirinkai VDU Socialinio darbo studijas?

Pradžioje galvojau, kad pasirinkau jas todėl, kad viena mano kolegė buvo jau įstojusi metais anksčiau ir pasakė man, kad šios studijos labai įdomios, naujos, kitokios. Daugelis dėstytojų yra atvykę iš Amerikos. Tačiau dabar svarstau, kad ne tai buvo mano pasirinkimo esmė. Aš juk įstojau 1995 metais, o 1990 metais mes atgavome nepriklausomybę ir buvo bendra tokia atvirumo ir galimybių nuotaika. Tuo metu aš dirbau vienoje įmonėje chemijos inžiniere ir kažkaip jau nebemačiau prasmės. Man visada buvo įdomu žmonės, santykiai tarp jų. Kažkaip pajutau, kad išaugau tą įmonę. Matyt buvo toks vidinis pašaukimas. Daug ką dariau iš intuicijos ir tikrai pataikiau ten, kur man buvo labai gera.

Ką prisimeni iš studijų? Ką jos tau davė?

Tas laikotarpis man yra labai ryškus. Tuo metu mes turėjome vieną auditoriją, kurioje visą laiką dirbome. Mūsų grupėje buvo 12 žmonių ir viskas vyko toje uždaroje erdvėje su tais pačiais žmonėmis. Čia apie fizinę aplinką, kurią aš kažkodėl labai ryškiai prisimenu. Studijos įtakojo mano požiūrį į žmogų. Jų metu įsisąmoninau, kad žmogus yra unikalus, individualus, nepakartojamas. Tai buvo labai svarbu, nes juk buvome sistemoje, kur žmogus tebuvo mažas sraigtelis. Šios studijos davė vertybes, savęs pajautimą, sąmoningumą, suvokimą, kur tu esi ir kaip tu esi. Studijuodama socialinį darbą pajutau, kad ir aš esu tokia – nepakartojama, unikali, ne tik tie žmonės, su kuriais dirbsime.

Kaip studijos įtakojo, kas esi šiandien?

Studijų metu turėjome daug praktikos ir dėstytojų palydėjimą joje. Visą laiką mums buvo akcentuojama, kad mes, studentai, turime vystyti paslaugas, kurti kažką naujo. Taigi universiteto praktika suteikė drąsos ir stimulą kažką keisti, daryti, veikti.  Dabar mėgstu sakyti, kad „kai darai, tai ir pasidaro“. Studijuodama supratau socialinio darbo vertę. Aš visą laiką identifikavausi su ta profesija. Mano artimi žmonės žino, kas aš esu, kodėl aš esu ir kad tai yra labai svarbu. Visur drąsiai sakau, kad esu socialinė darbuotoja. Mokslo prasme šios studijos davė pagrindą, ant kurio aš galėjau statyti visus kitus dalykus, kurie man gyvenime buvo įdomūs ir svarbūs. Vėliau baigiau supervizijos, doktorantūros, egzistencinės krypties psichoterapijos studijas. VDU Socialinio darbo studijos leido atrasti, kas galėtų būti mano pašaukimas.

Polina, tavo profesinė biografija labai įvairiaspalvė. Baigei įvairias studijas, įkūrei dienos centrą žmonėms, sergantiems lėtinėmis psichikos ligomis, epilepsijos psichosocialinio konsultavimo centrą, prieš keletą metų baigei psichoterapijos studijas. Kas tą lėmė?

Nuo vaikystės save prisimenu, kaip mergaitę, kuri labai gerai mokėsi. Bet kaip asmuo, kaip žmogus, kaip turinti lūkesčių, norų, pergyvenimų, mažai kam berūpėjau. Protas buvo vertybė. Gal todėl visą gyvenimą labai daug mokiausi. Dabar pagalvoju, kad nereikėjo tiek daug mokytis, bet visa tai yra mano. Turiu dabar visokių diplomų, laipsnių. Visada labai daug dirbau ir studijuodama socialinį darbą papildomai dar mokiausi anglų, vokiečių  kalbų. Norėjau pasinaudoti visomis universiteto suteiktomis galimybėmis. Taip, gyvenime turėjau daug įvairiausių veiklų, bet jos visos apie tą patį – socialinį darbą. Net ir studijuoti psichoterapiją pradėjau tam, kad būčiau geresnė socialinė darbuotoja.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotoje akcijoje „Geriausio socialinio darbuotojo rinkimai“ tu, Polina, buvai apdovanota „Gerumo žvaigžde“ nominacijoje už darbą su negalią turinčiais žmonėmis, sergančiais ir vargstančiais. Ką tau tai reiškia?

Tai buvo man labai netikėta. Ką laimėjau su žvaigžde, tai sūnaus patvirtinimą. Man labai svarbu, kad jis atkreipė dėmesį, pamatė mane, kad jis išgirdo, kad jam tai artima ir svarbu. Šią žvaigždę gavau ne be reikalo. Tikrai labai daug ir sunkiai dirbau, daug mokiausi, investavau į save, į savo klientų gyvenimus, į santykį ir t. t. Socialinio darbo prasme šis apdovanojimas man suteikė galimybę užbaigti tapatinimąsi vien su socialinio darbo profesija taip giliai, kaip aš tai supratau, išgyvenau. Tai kaip iniciacija, virsmas, užbaigtas geštaltas. Gavusi šią žvaigždę jau galėjau imtis psichoterapinės veiklos. Kol kas savanoriškais pagrindais vadovauju Epilepsijos psichosocialinio konsultavimo centrui, tačiau su klientais dirba kiti žmonės, buvę mano studentės.

Koks tavo gyvenimo credo?

Tas credo labai kinta. Kiekvieną dieną jis gali būti kitoks. Kažkada VDU studijų metu paprašyta užrašiau teiginį „Meilė daro stebuklus“. Tuo metu taip jaučiausi. Ir dabar dažnai juo remiuosi.  Man atrodo, kad meilė ir yra gyvenimo prasmė ir esmė.

Polina, kurį savo pasiekimą vertini labiausiai?

Galvojau ir tikėjau, kad mano gyvenimą įprasmins centro psichiatriniams pacientams įkūrimas. Tuo metu labai gerai jaučiausi, kai pavyko tai padaryti. Tačiau pasirodo, kad negali įprasminti vienu pasiekimu savo gyvenimą. Prasmės paieškos yra pastovios. Kai išėjau iš šio centro, padariau šį sprendimą labai racionaliai, tačiau emociškai atsisveikinti buvo kur kas sunkiau. Atsisveikinimo tema man labai sunki. Dabar jau išmokau atsisveikinti su pasiekimais. Gal didžiausi mano pasiekimai ir yra šie išmokimai bei supratimai. Gebėjimas priimti ir toleruoti neapibrėžtumą, gebėjimas atsisveikinti, turėti kantrybės.

Visai neseniai parašei knygą „Epilepsija sergančių asmenų psichosocialinė situacija. Tarpdalykės komunikacijos ir kūrybiško bendradarbiavimo prielaidos“. Ką ji tau reiškia?

Dirbdama su tais žmonėmis supratau, kad svarbi ne tik medikamentinė pagalba. Būtina įvairialypė pagalba, svarbus socialinis darbas. Tą ir stengiausi parodyti šioje knygoje. Knyga – tai rezultatas mano tokio darbo, kaip aš jį dirbu. Kai dirbau su psichiatriniais ligoniais, parašiau disertaciją ta tema, kai dirbau su epilepsija sergančiais, parašiau mokslinę monografiją. Kai imuosi naujos veiklos, tada aš daug skaitau, analizuoju, domiuosi, daug praktikuojuosi, vykstu stažuotis, daug sėdžiu bibliotekose. Be to, manau, kad trūksta knygų socialiniam darbuotojui. O kartu tai atsisveikinimas su šia veikla ir užbaigimas.

Ko palinkėtum pirmakursiui, studijuojančiam socialinį darbą?

Linkiu pamilti profesiją, nes ji yra ypatinga. Socialinio darbo profesija leidžia realizuoti gyvenimo vertybes. Suteikia galimybę mums įgalinti kitus tapti matomais ir girdimais.

Ko palinkėtum sau kitais metais?

Ir toliau norėčiau dalintis patirtimi, sukaupta išmintimi, mažiau dirbti tai, ką reikia, o daugiau tai, kas malonu ir prasminga. Norėčiau toliau dirbti su studentais ir palinkėti sau sveikatos.

Polina, ar savo profesinę kelionę pavadintum Sėkmės istorija?

Tas jausmas nuolat keičiasi. Kažkada taip ir jaučiausi. Dabar galvoju, kad tai mano Nesėkmės istorija. Juk aš ne vakar gimiau, turiu savo biografiją, savo tėvų gyvenimo istoriją, yra mūsų šalies socialinis kultūrinis kontekstas. Nesėkmės istorija todėl, kad aš turiu tėvus, kurie gana anksti mirė. Man labai gaila savo tėvų, kurie būdami 10 metų amžiaus buvo atskirti nuo savo tėvų, o šie buvo ištremti. Jie liko su svetimais žmonėmis. Pokario metu jie negalėjo niekur stoti mokytis, nes  jų tėvai buvo ne tokie, kokie turėjo būti.  Ir visa tai patyrė, nes turėjo labai geras, tvarkingas šeimas. Dabar man atrodo, kad visa tai, ką darau, yra mano tyli kova už neteisybę. Kova, kuri ateina iš šios praeities. Taigi man kiekvienas žmogus yra didžiulė vertybė. Dėl savo klientų galiu padaryti labai daug dalykų. Bet kur aš tame? Tai yra klausimas. Už proto, už pastangų, kažkur ir aš esu. Čia ir esu… Ačiū, kad pamatei ir pakvietei mane pasidalinti savo istorija.

Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė

 

Naujas VDU Sociologų klubo tinklalaidės „REIKALINGI“ įrašas

VDU Sociologijos katedros doktorantės Renidos Baltrušaitytės pokalbis su Simona Zdanavičiūte, kuri skatina kvestionuoti struktūras ir pabūti tyrėjais. Pokalbio metu išgirsite apie susikalbėjimo galimybę versle, įvairių perspektyvų matymo ir noro pažinti svarbą, taip pat apie tai, kiek reikia sužinoti prieš vykstant į kitą kultūrą ir kiek tas pasiruošimas iš tikrųjų yra svarbus?

Kviečiame klausytis:

https://open.spotify.com/episode/6XkwjM5QjLveOfHJQEykv9?si=ovEvbw3lTN6yRfmJEDwTAQ

Kovojant su COVID-19, reikia spręsti ir socialinės nelygybės klausimą

Jau daugiau kaip metus trunkanti COVID-19 pandemija nusinešė arti 3 milijonų žmonių gyvybių visame pasaulyje. Šalys siekia pažaboti koronaviruso plitimą griežtomis karantino priemonėmis bei įvairiais ribojimais, žiniasklaida nuolat informuoja apie naujus užsikrėtimų ir mirčių skaičius, naujas viruso atmainas. Žmonės įprato nuolat plauti ir dezinfekuoti rankas, nešioti veido kaukes, laikytis atstumo ar saviizoliuotis.

Nors COVID-19 šiandien yra laikomas didžiausia grėsme žmonių sveikatai, pandemija nevienodai paliečia skirtingas visuomenės grupes. „Socialinės nelygybės poveikio sveikatai klausimas gali atrodyti antraeilis siekiui pažaboti koronaviruso plitimą ir išsaugoti žmonių gyvybes, tačiau būtent nelygybė tam tikras visuomenės grupes daro itin pažeidžiamomis COVID-19 atžvilgiu“, – sako sveikatos sociologė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros lektorė dr. Giedrė Baltrušaitytė.

Kodėl COVID-19 kontekste yra aktualu kalbėti apie socialinės nelygybės poveikį sveikatai? Juk virusas plinta nesirinkdamas, ką užkrėsti.

Panašu, kad renkasi. COVID-19 yra ne tik sveikatos siaurąja medicinine prasme ar sveikatos priežiūros krizė. Pandemija atskleidė socialinių, politinių ir ekonominių sistemų pažeidžiamumą, pagilino jau egzistuojančias socialines nelygybes, dėl ko išaugo ir biomedicininis pandemijos poveikis visuomenei. Nors amžius ir sergamumas lėtinėmis ligomis yra laikomi vienais pagrindinių mirtingumo nuo koronaviruso rizikos veiksnių, COVID-19 ligos riziką ir bendrą pandemijos poveikį gyventojų sveikatai svarbu įvertinti ir socialinės nelygybės aspektu.

Pavyzdžiui, Lietuvoje, kaip ir daugumoje šalių, didžiausias mirtingumas nuo koronaviruso stebimas senyvo amžiaus gyventojų grupėse. Didesnį senyvo amžiaus žmonių pažeidžiamumą galima aiškinti jiems būdingomis lėtinėmis ligomis, kurios padidina mirtingumo nuo COVID-19 riziką. Tačiau be medicininių priežasčių, senyvo amžiaus žmonės tampa pažeidžiamesni ir dėl socialinių ryšių stokos, skurdo, socialinės atskirties.

Lietuva yra tarp tų Rytų Europos šalių, kuriose vyresnio amžiaus žmonės prasčiausiai vertina savo sveikatą. Šalyje didžiausias skurdo rizikos lygis yra 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių grupėje. Tai didina šios visuomenės grupės pažeidžiamumą COVID-19 atžvilgiu. Pavyzdžiui, JAV atkreiptas dėmesys, kad nuo koronaviruso labiausiai nukentėjo juodaodžių bendruomenės, imigrantai ir kitos socialiai ir ekonomiškai labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės, kurių sveikata dažnai jau ir taip yra prasta.

Grįžtant prie Lietuvos situacijos, dar ikipandeminiu laikotarpiu šalyje egzistavo ženklūs socialiniai gyventojų sveikatos skirtumai. Pavyzdžiui, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metais gyventojų, sergančių lėtine liga ar turinčių ilgalaikių sveikatos sutrikimų, dalis žemo išsilavinimo grupėje buvo apie 50 procentai, kai tuo tarpu aukšto išsilavinimo grupėje – 25 procentai, o moterys dažniau nei vyrai prireikus negavo įvairių sveikatos priežiūros paslaugų, nes neįstengė už jas susimokėti.

Skirtumai buvo stebimi ir gyventojų savo sveikatos vertinimuose, ypač lyginant skirtingų pajamų grupes: gyventojai, kurių pajamos buvo mažesnės, savo sveikatą vertino mažiau teigiamai nei didesnes pajamas gaunantys gyventojai. Taigi, žemesnio socioekonominio statuso grupės nepasižymi gera sveikata ir tai jas daro dar labiau pažeidžiamas COVID-19 atžvilgiu.

Vadinasi, koronaviruso riziką sveikatai suprantame per siaurai?

Paprastai koronaviruso grėsmes sveikatai mes vertiname pagal tai, ar žmogus turi gretutinių ligų, kokio yra amžiaus, koks jo imunitetas.  Pavyzdžiui, daugelyje šalių stebimos sergamumo ir mirtingumo dėl COVID-19 tendencijos rodo, kad moterų sergamumas koronavirusu yra didesnis nei vyrų, tačiau vyrai dažniau miršta nuo jo sukeltos ligos. Šiuos lyčių skirtumus galėtume aiškinti mediciniškai – na, kad virusas dėl tam tikrų biologinių priežasčių abi lytis veikia nevienodai.

Tačiau galima pasižiūrėti ir iš kitos pusės: moterų yra daugiau tarp dirbančiųjų sveikatos priežiūros, slaugos, socialinės globos, taip pat švietimo srityse, tad dėl didesnio kontakto su jau sergančiais ar kitais žmonėmis didėja rizika ir pačioms užsikrėsti.

Kita vertus, yra toks pasakymas:  moterys serga, vyrai miršta. Pavyzdžiui, statistiškai, moterys dažniau lankosi pas gydytojus, taip pat, tyrimai rodo, kad jos prasčiau vertina savo sveikatą, dažniau nei vyrai nurodo turinčios ilgalaikius sveikatos sutrikimus. Tačiau Lietuvoje vyrų mirtingumas nuo išvengiamų ir pagydomų ligų yra du kartus didesnis nei moterų, be to, mūsų šalyje vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra apie 10 metų trumpesnė nei moterų.

Jei tai būtų nulemta biologiškai, panašius skirtumus matytume ir kitose šalyse. Tačiau šalys skiriasi tiek pagal vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę, tiek pagal šio rodiklio skirtumus tarp lyčių. Vadinasi, čia reikėtų ieškoti socialinių, kultūrinių, ekonominių ar kitų nemedicininių priežasčių. Kitaip tariant, taip, rizikos sveikatai ar pati liga yra kur kas platesnės sąvokos, nei esame įpratę manyti.

Kalbant apie socialiai pažeidžiamas visuomenės grupes, socialinę nelygybę ir sveikatą, kokį poveikį šiais atžvilgiais pandemija turi Lietuvos gyventojams?

2020 m. gruodžio mėnesį „Baltijos tyrimų“ vykdyta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad nuo pandemijos pradžios daliai respondentų išaugo išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms. Lyginant su išlaidomis kitoms prekėms ir paslaugoms, pavyzdžiui, maistui, būsto išlaikymui, vaikų mokymuisi, komunalinėms paslaugoms ir panašiai, būtent išlaidos sveikatos priežiūrai didėjo labiausiai.

Ir didėjo jos pensinio amžiaus respondentams, taip pat tiems, kurie sunkiai suduria galą su galu, yra žemesnio išsilavinimo, bedarbiai, sergantys ilgalaikėmis ligomis ar turintys negalią. Apie ketvirtadalis respondentų, kurie nurodė, jog išlaidos sveikatos priežiūrai išaugo, taip pat nurodė, kad jų asmeninės pajamos pandemijos metu sumažėjo.

Lietuva dar iki pandemijos buvo tarp tų Rytų Europos šalių, kuriose neturtingesni namų ūkiai dažniausiai patyrė nepakeliamas asmens lėšomis dengiamas sveikatos priežiūros išlaidas. Pandemija šias socialines nelygybes dar labiau išryškina. Taip pat, remiantis gyventojų apklausos duomenimis, tie respondentai, kurie sunkiai suduria galą su galu, yra žemesnio išsilavinimo ir nuogąstauja, kad dėl pandemijos neteks darbo, dažniausiai buvo linkę pažymėti, kad pandemija padarė neigiamą ir labai neigiamą poveikį jų psichinei sveikatai.

O kaip būtų galima paaiškinti padidėjusias išlaidas sveikatos priežiūrai? Juk karantino metu dalis sveikatos priežiūros paslaugų apskritai nebuvo teikiamos.

Išties, Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, pirmosios COVID-19 pandemijos bangos metu sveikatos priežiūros paslaugos buvo iš dalies arba visiškai sutrikdytos. Atlaisvinant karantino priemones šių paslaugų teikimas buvo palaipsniui atnaujinamas, tačiau 2020 m. gruodį įvedus karantiną, planinių stacionarinių ir ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas buvo vėl mažinamas ar išvis stabdomas.

Kalbant apie padidėjusias išlaidas sveikatos priežiūrai, tai galima aiškinti tiek didesniu gyventojų dėmesiu savo sveikatai pandemijos metu, tiek tuo, kad sumažėjus prieinamumui prie sveikatos priežiūros paslaugų, gyventojams teko išleisti daugiau, kad jas gautų. Kita vertus, remiantis minėtos apklausos duomenimis, padidėjusias išlaidas sveikatos priežiūrai dažniausiai nurodė didmiesčiuose, miestuose ir miesteliuose gyvenantys respondentai. Kaimo gyventojams išlaidos sveikatos priežiūrai padidėjo mažiau – bet tai gali reikšti ir nepatenkintus medicininius poreikius.

Tiesa, gyventojai galėjo konsultuotis su savo šeimos gydytojais nuotoliniu būdu, tačiau taip teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos ne visiems yra prieinamos. Dar pamatysime, kaip šis paslaugų sutrikdymas paveikė ar paveiks skirtingas gyventojų grupes, bet jau dabar mūsų demografai fiksuoja nuo pandemijos pradžios išaugusį perteklinį gyventojų mirtingumą. Tikėtina, kad labiausiai šiuo atžvilgiu nukentės socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės, skurdesnių ar atokesnių regionų gyventojai. Todėl socialinės nelygybės klausimas yra aktualus ir kaip COVID-19 pandemijos įveikos klausimas.

„Alfa taškas“: kodėl mes tokie pikti – paaiškina eksperimentas su pelėmis?

VDU sociologijos katedros profesorius Artūras Tereškinas ir šeimos psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis dalinasi mintimis apie tai, su kuo gali būti susiję

visuomenėje vis dažniau išreiškiami agresijos, neapykantos vienas kitam protrūkiai. Diskutantai svarsto, kas yra smurto kalba, ar visuomenė ją atpažįsta ir kas padėtų tai padaryti.

Kviečiame susipažinti plačiau:

https://www.alfa.lt/straipsnis/50440982/alfa-taskas-kodel-mes-tokie-pikti-paaiskina-eksperimentas-su-pelemis

Doc. dr. Jorūnė Vyšniauskytė–Rimkienė: Vaiko emocinė būklė svarbiau už pažymius

VDU Socialinio darbo katedros docentė Jorūnė Vyšniauskytė–Rimkienė teigia, kad esant sunkumams šeimoje, vaikai tampa „nematomi“ ir „negirdimi“. Socialinė izoliacija didina imlumą stresui, o vaikų psichologinė gerovė labai siejasi su tėvų savijauta.

Kaip bendrauti su savo vaikais? Kur ieškoti pagalbos, jei jaučiate, kad nebesusitvarkote su pykčiu? Kodėl geri santykiai šeimoje svarbiau už puikius mokslo rezultatus?

Apie tai pokalbis su doc. dr. Jorūne Vyšniauskyte–Rimkiene „Kauno dienos“ studijoje:

https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kauno-dienos-studijoje-vdu-mokslininke-vaiko-emocine-bukle-svarbiau-uz-pazymius-1016474

Seminaras „Jūs ne tuteijszy, jūs – przyjiezny: identiteto ribos brėžimas Pietryčių Lietuvoje“

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės antropologijos centras kviečia į seminarą „Jūs ne tuteijszy, jūs – przyjiezny: identiteto ribos brėžimas Pietryčių Lietuvoje“.

 

Nagrinėjamas objektas: Šalčininkų rajone gimusių, augusių ir tebegyvenančių žmonių identiteto ribos, brėžiamos tarp „savęs“  ir „kitų“, suvokimas.

 

Seminare bus keliami klausimai: kodėl šiame rajone gimę ir augę žmonės brėžia identiteto ribą tarp savęs ir „kitų“ žmonių, kokia yra šios identiteto ribos kilmė? Kokios žmonių savybės padeda brėžti skirtį tarp vietinių ir nevietinių?

 

Pranešėjas: Vidmantas Vyšniauskas, VDU Socialinės antropologijos centro jaunesnysis mokslo darbuotojas.

Diskutantė: Anna Pilarczyk-Palaitis, VDU Sociologijos katedros doktorantė.

Seminaras vyks š. m. kovo 31 d., trečiadienį, 16.00 val.

 

Registracija paspaudus nuorodą: https://forms.gle/hwGiDyMVwNn6SYqU9

 

Apie renginį Facebook: https://www.facebook.com/events/435909367482135

Registracija į nuotolinius metodologinius mokymus „Apklausose naudojamų instrumentų vertimo ypatumai”

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda organizuoja nuotolinius metodologinius mokymus „Apklausose naudojamų instrumentų vertimo ypatumai”. Jų metu dalyviai turės galimybę išgirsti praktinių apklausos instrumentų vertimo patarimų, sužinoti, kaip verčiamas EST klausimynas bei užduoti ir aptarti jiems rūpimus klausimus. Daugiau informacijos apie mokymus galima rasti kvietime. 

Registracija: https://forms.gle/q11MTYCFmPzt3GBJ7

 

VII-oji nacionalinė jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“

Kovo 26 d., penktadienį, Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedra ir Lietuvos sociologų draugija kviečia į VII-ąją nacionalinę jaunųjų sociologų ir antropologų konferenciją „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“. Konferencija vyks nuotoliniu būdu.

Konferencijos pirmoji plenarinė diskusija skirta sociologiniam žvilgsniui į pandemiją ir jos kasdienybės patyrimą visuomenėje. Šiais klausimais diskutuos Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė dr. Rūta Žiliukaitė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslo darbuotojas bei VšĮ „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vyriausiasis analitikas dr. Marius Kalanta. Diskusiją moderuos VDU Sociologijos katedros vedėja doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė.

Antrosios plenarinės diskusijos tema skiriama sociologo profesinei tapatybei už akademijos ribų. Kokie skirtumai egzistuoja tarp sociologo profesinės veiklos ir viešojoje erdvėje dominuojančio šios profesijos įvaizdžio, taip pat – ko šiandien iš sociologų tikisi darbo rinka ir kaip kinta darbo paieškos strategijos. Diskusijoje savo patirtimi dalinsis VDU Sociologijos katedros absolventės – Dovilė Kriukelytė, Lietuvos socialinių iniciatyvų klasterio projektų ir socialinio verslumo iniciatyvų koordinatorė bei Aistė Kriaučiūnaitė, tyrimų analitikė įmonėje „Euromonitor International“. Diskusiją moderuos VDU Sociologijos katedros doktorantė Ieva Dryžaitė.

Keturiose konferencijos sekcijose savo tyrimų rezultatus pristatys devyniolika skirtingas socialinių ir humanitarinių mokslų sritis – sociologiją, socialinę antropologiją, viešąjį administravimą, politologiją, komunikaciją, edukologiją, kriminologiją, istoriją, filosofiją – atstovaujantys mokslininkai iš VDU ir kitų Lietuvos bei užsienio šalių universitetų ir tyrimų centrų.

Konferencijos kalbos – lietuvių ir anglų.

Konferencijos puslapis socialiniame tinkle „Facebook“

Konferencijos programa

Konferencijos pranešimų santraukos

 

 

Diskusijų forumas tėvams: (NE)ĮMANOMA MOKYTIS NUOTOLIU?!

Prieš metus užklupusi pirmoji koronaviruso pandemijos banga netikėtai nubloškė visus į nuotolinį mokymą(si). Pradžioje šis iššūkis atrodė laikinas. Vis tik, išgyvenant karantine antrąją koronaviruso bangą, o viešojoje erdvėje jau kalbant apie trečiąją – panašu, kad tokio pobūdžio mokymo(si) procesas nėra laikinas, ir tai, be abejonės, kelia nemažai iššūkių ne tik vaikams, bet ir jų artimiausios aplinkos žmonėms – tėvams.

 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakultetas kviečia tėvus į diskusijų forumą: „(NE)ĮMANOMA MOKYTIS NUOTOLIU?! IDK (I don’t know) ar IDC (I don’t care)?“, kuris vyks 2021 m. kovo 31 d., nuo 18 val.

Pasidalinti savo įžvalgomis ir atsakyti į tėvams rūpimus klausimus apie nuotolinį mokymą(si) pasikvietėme įvairių socialinių mokslų sričių ekspertus.

Diskusijoje dalyvauja:

  • dr. Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė, Paramos šeimai centro „Darnūs namai“ įkūrėja, VDU Socialinio darbo katedros docentė.
  • dr. Albina Kepalaitė, VDU Psichologijos katedros docentė.
  • Ugnė Paluckaitė, VDU Psichologijos katedros doktorantė.
  • Vaiva Misiūnaitė, A.Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos psichologė.
  • Agnė Pauliukonytė Benikė, A.Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos psichologė.
  • Moderuoja – Dr. Jurga Misiūnienė, VDU Psichologijos katedros lektorė, Mokyklinės psichologijos studijų programos komiteto vadovė, Tarptautinės VDU ir Izraelio gabių vaikų ugdymo programos ,,GIFTED“ psichologė

Diskusijoje kalbėsime apie:

  • „I don’t know“ – Kokie iššūkiai kyla? Su kokiais klausimais kreipiasi tėvai? Kodėl kyla jausmas, kad nieko nežinome?
  • „I don’t care“ – Ar tai iš tikrųjų problema? Kaip jaučiasi vaikai? Ar dar vis turime noro ir jėgų stengtis?
  • Ar įmanoma? – Sprendimai ir galimybės, sėkmės patirtys. Ką dėl to galime padaryti mes?
  • Tėvų klausimai/atsakymai.

Registracijos nuoroda:

https://forms.gle/S51tJgbeFhbp5z2n9

Dalyvių skaičius ribotas! Būtina išankstinė registracija iki kovo 29 d.

 

Prisijungimo nuorodą užsiregistravusiems atsiųsime likus dienai iki renginio.

 

Kviečiame iš anksto (iki kovo 29 d.) užduoti Jums rūpimus klausimus SLI.DO platformoje (www.slido.com) su kodu #14369 arba https://app.sli.do/event/dqlg6li6/live/questions