Fotomenininkės Rasos Dautartaitės paroda „Nerimo moterys“
VDU Socialinių mokslų fakulteto (Jonavos g. 66) pirmojo aukšto erdves papuošė
kūrybinių ir socialinių projektų autorės, fotomenininkės, VDU absolventės Rasos Dautartaitės paroda „NERIMO MOTERYS“. Kviečiame apsilankyti!
„Draugai vadina mane kovotoja. Didžiuojasi manimi. O aš jau pusvalandį sėdžiu ligoninės priimamajame ir nesustodama verkiu. Draugas renka visus įmanomus numerius mano telefone. Kai akys apdžiūsta ir pakeliu akis, apsidairau. Sėdintys aplink žmonės turbūt galvoja, kad man tikrai labai skauda arba kažkas ką tik mirė. O mirė tik mano kovingumas, tad nusiginklavusi laukiu gelbėjimo nuo nerimo, nuo panikos atakų. Nuo baimės gyventi. Nuo savo pačios širdies dūžių. Čia jaučiuosi saugi, nors puikiai suprantu, kad jie nesupranta manęs ir nieko manyje nemato. Mato tik tai, kad pas juos prašausi nebe pirmą kartą. Noriu tabletės. Raminamųjų. Nebenoriu nieko jausti ir jau mintyse renkuosi lovą palatoje. Tai mane prablaško. Vienintelis dalykas, kurį man reikėjo pasakyti, kad jaučiuosi beviltiškai. O aš nutylėjau. Susirinkau savo špagas ir grįžau namo kovoti toliau.
Pasakų knygose, filmuose magijos ir nesuprantami dalykai mums atrodo stebuklingi. Nesuvokiami. Dar labiau įdomūs. Paslapčia, net pagalvojame kaip būtų smagu turėti tai, ko neturi ar nemato, nemoka kiti. O galbūt kaip filmų aktorė išgyventi stichinę nelaimę, slaptą misiją, išgelbėti gyvenimo meilę iš kažkieno gniaužtų. Tai būtų labai smagu kalbant apie stebuklingas galias, talentą, ugdytą nuo vaikystės. Tačiau leiskite nukrypti į visai kitą pusę. Turiu šiokios tokios „magijos“, kurią vadinu nerimo sutrikimu. Ją taip pat ugdžiau turbūt nuo vaikystės. Tai psichologinis negalavimas. Pakeičiantis gyvenimą. Jo dėka atsiranda baimės, susikuria naujos taisyklių. Deja, jis nepadės išgyventi tos stichinės nelaimės, o greičiau ją sukurs mano kūne nerimo ar panikos atakos forma. Šios mano magijos kiti nemato. Jos iki galo suvaldyti dar neišmokau.“
Papildomas priėmimas į programą „Personalo ir organizacijų valdymo psichologija“
Kviečiame studijuoti programoje „Personalo ir organizacijų valdymo psichologija“! Studijuojant programoje įgysite personalo ir organizacijos valdymo psichologijos žinių, gebėjimų bei praktinių įgūdžių, siekiant darbuotojų gerovės ir organizacijos efektyvumo nuolatinių pokyčių sąlygomis.
Programa skirta jau turintiems aukštąjį išsilavinimą asmenims: organizacijų vadovams, žmogiškųjų išteklių valdymo specialistams ir kitiems darbuotojams, kuriems organizacijų, personalo psichologijos žinios atrodo aktualios ir naudingos. Mokymai vyks nuotoliniu būdu.
Plačiau apie programą, studijų dalykus ir dėstytojus – https://smf.vdu.lt/studijos/neformaliojo-svietimo-studiju-programos/personalo-ir-organizaciju-valdymo-psichologija/
Norinčius studijuoti prašome registruotis iki 2021 m. rugsėjo 10 d. (vykdomas papildomas priėmimas) – nuoroda
Ką apie šalies visuomenę ir jos problemas atskleidžia protestai ir mitingai?
Protestai ir mitingai demokratinėse šalyse yra normalūs reiškiniai. Teisę prieštarauti ir viešai išreikšti savo nuomonę turi visi piliečiai. Tačiau kartais laisvės reikšti įsitikinimus suvokimas prasilenkia ne tik su
demokratijos taisyklėmis, bet ir su logika.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė, sociologė dr. Jūratė Imbrasaitė, tyrinėjanti piliečių dalyvavimo reiškinį, įsitikinusi, kad gyventojų protestai ir mitingai atspindi kelias ryškias visuomenės problemas.
Kokias ryškias visuomenės problemas atspindi gyventojų protestai ir mitingai? Kas žmones atveda į protestus, kuriuose kvestionuojami valstybės sprendimai? Kodėl apskritai žmonės nepasitiki valdžia, pasaulinių organizacijų rekomendacijomis? Kodėl tam tikra dalis visuomenės prieštarauja susitarimams, kuriems pritaria dauguma piliečių? Kodėl protestuose nematome diskusijų, kur bent kelios šalys kalbėtųsi apie problemas?
Kviečiame skaityti plačiau sociologės doc. dr. Jūratės Imbrasaitės interviu straipsnyje, publikuotame žurnale „Savaitė“ (Nr. 34, 2021): Plačiau….
Mieli Socialinių mokslų fakulteto bendruomenės nariai
Italų dvasininkas Don Luigi Trapelli teigia, jog “poilsis – tai augimo laikas”. Tikiuosi, kad šią vasarą turėjote galimybę pailsėti ir “paaugti”, o šiandien esate kupini jėgų pradėti naują pirmojo, o gal dar vieno studijų semestro atradimų kelionę. Tęskime tradiciją “atrasti ir veikti drauge” ir netrukus sveikinsime vienas kitą su sėkminga rudens semestro pabaiga bei papilnėjusiu patirčių bagažu.
Kolegos, sveiki sugrįžę į dėstymo, tyrimų, administracines veiklas. Studentai, sveiki sugrįžę į studijas. Pirmakursiai, sveiki atvykę į Vytauto Didžiojo universitetą ir prisijungę prie Socialinių mokslų fakulteto bendruomenės. Tad trumpai apie mus – VDU ir SMF, kuo mes išsiskiriame ir didžiuojamės:
- Vytauto Didžiojo universitete įdiegta moderni, Harvardo universiteto (JAV) modeliu grįsta studijų koncepcija. Iš kitų Lietuvos universitetų VDU išsiskiria studentams suteikiama laisve rinktis ir patiems projektuoti savo studijas. Greta pagrindinių studijų programų VDU taip pat siūlo gretutines studijas, individualią studijų programą „Academia cum laude“, didžiausią užsienio kalbų mokymosi pasirinkimą, MINDED Verslumo akademijos verslumo kompetencijų ugdymo programas, tarptautinių mainų galimybes ir kt.
- Socialinių mokslų fakultetas didžiuojasi aukšta studijų kokybe – nepriklausomi užsienio ekspertai Psichologijos, Sociologijos ir Socialinio darbo krypties programas (bakalauro ir magistro) įvertino aukščiausiais balais ir akreditavo maksimaliam laikotarpiui. Čia dirbantys dėstytojai yra aktyvūs mokslininkai, rengiantys paraiškas ir įgyvendinantys taikomuosius bei mokslo projektus tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmenimis. O svarbiausia, fakultete daug dėmesio skiriame bendruomeniškumui – skatiname bendrauti, bendradarbiauti ir spręsti iškilusius klausimus kartu.
Mes tokie ir kiekvienas iš jūsų, mieli pirmakursiai, nuo šiol esate šio “MES” dalimi: #VDUsmf.
Na o pabaigai, palinkėjimas. Sakoma, kad keturių dalykų nesusigrąžinsi: mesto akmens, pasakyto žodžio, praleistos progos ir prabėgusio laiko. Tad linkiu, kad svaidytumėtės idėjomis, o ne akmenimis, dalintumėtės padrąsinančiais, o ne nugalinančiais žodžiais ir pasinaudotumėte visomis universitete ir fakultete suteikiamomis galimybėmis kiekvieną akimirką vis plačiau atmerkiant akis į mus supantį pasaulį.
Atradimų pilnų naujųjų mokslo metų!
Psichologė: kokie vairuotojai linkę važiuoti „avarine“ juosta ir nuolat pažeisti KET
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros Eismo psichologijos tyrėjų komandos narė doc. dr. Laura Šeibokaitė sako, kad, kalbėdami apie eismo pažeidėjus, turėtume vertinti psichologinę asmenybės struktūrą ir žmogaus vertybes, kurių jis laikosi gyvenime.
„KET pažeidėjams dažniausiai būdingas impulsyvus sprendimų priėmimas, negalvojant apie galimas pasekmes. Taip pat pažeidimus linkę daryti asmenys pasižymi aštrių įspūdžių siekimu. Neretai ši sąvybė reiškiasi nesąmoningai. Žmogus nesuvokia, kad tokiu ekstremaliu ar pavojingu elgesiu jis siekia gauti adrenalino dozę.
Elgesys pateisinamas tuo, kad, pavyzdžiui, smarkiai viršydamas greitį, greičiau pasieks kelionės tikslą. Taip pat psichologiniais tyrimais nustatyta, kad daugelio taisyklių nepaisymas yra susijęs su bendru žmogaus agresyvumu. Tuomet žmogus visas jam nepatinkančias situacijas linkęs spręsti agresyvesniu elgesiu. Dažnai pažeidžiantys taisykles žmonės apskritai turi bazinę nepagarbą taisyklėms, nes jas laiko nebūtinomis ir ribojančiomis“, – pasakojo doc. dr. Laura Šeibokaitė, dalindamasi specialistų sukauptomis žiniomis apie KET pažeidėjus.
Kviečiame skaityti daugiau: https://www.15min.lt/gazas/naujiena/gatve/psichologe-kokie-vairuotojai-linke-vaziuoti-avarine-juosta-ir-nuolat-pazeisti-ket-221-1551380
Tyrimas parodė, kuo skiriasi įvairių kartų požiūris į homoseksualumą
Nors moksliniai tyrimai rodo, kad visuomenės netolerancija ir neigiamas nusistatymas netradicinės lytinės orientacijos atžvilgiu neigiamai veikia tos visuomenės homoseksualių narių gerovę, dar šį pavasarį Lietuvos Seime svarstytas tos pačios lyties partnerystės įstatymas, įžiebęs aršias diskusijas ir politiniame, ir visuomeniniame lygmenyje, nebuvo priimtas, rašoma Europos socialinio tyrimo atstovių parengtame straipsnyje.
Vis daugėja tyrimų, rodančių, kad skirtingoms kartoms atstovaujantys asmenys pasižymi skirtingomis vertybėmis, mąstymu ir elgsena. Kartų teorijos šalininkai teigia, kad šiuos skirtumus lemia skirtingas kultūrinis, politinis ir ekonominis kontekstas, kuriame gimsta, auga ir formuojasi asmenybė. Tyrimai taip pat rodo, kad vyresnes, konservatyvesnes kartas pakeičia jaunesnės kartos atstovai, kurie yra atviresni ir toleraniškesni. Taigi, ar galima manyti, kad visuomenės požiūris į homoseksualumą priklauso ir skiriasi tarp kartų, kurioms atstovauja tos visuomenės nariai?
Rasti atsakymą į šį klausimą gali padėti naujausi Europos socialinio tyrimo (EST) 9–osios bangos (2018–2019 m.) duomenys, surinkti 27 Europos šalyse. Bendrai, įgyvendinant 9–ąją EST bangą, apklausta apie 47 tūkst. respondentų. Apklausoje buvo vertinami 3 požiūrio į homoseksualumą komponentai: 1) požiūris į homoseksualų elgesį – respondentų pritarimas homoseksualių asmenų laisvei gyventi taip, kaip jie nori; 2) požiūris į homoseksualius asmenis – pritarimas teiginiui, kad jiems būtų gėda, jei artimas šeimos narys būtų gėjus ar lesbietė ir 3) požiūris į homoseksualių asmenų pilietines teises – pritarimas tokioms pat homoseksualių ir heteroseksualių porų teisėms įsivaikinti.
Susipažinti su apklausos rezultatais kviečiame EST komandos Lietuvoje atstovių dr. Gabijos Jarašiūnaitės–Fedosejevos ir dokt. Karinos Kravčenko parengtame straipsnyje: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1471223/tyrimas-parode-kuo-skiriasi-ivairiu-kartu-poziuris-i-homoseksualuma
XIII-oji Lietuvos sociologų draugijos konferencija „Visuomenė, regionai, transformacijos: ar turime scenarijus ateičiai?
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedra ir Lietuvos sociologų draugija kviečia teikti pranešimų santraukas XIII-ajai Lietuvos sociologų draugijos konferencijai „Visuomenė, regionai, transformacijos: ar turime scenarijus ateičiai?”, kuri vyks š. m. lapkričio 19 d. Vytauto Didžiojo universitete, Socialinių mokslų fakultete. Konferencija skiriama Lietuvos sociologų draugijos 30-mečiui ir artėjančiam Lietuvos universiteto 100-mečiui paminėti.
XIII Lietuvos sociologų draugijos metinė konferencija – tai tradicinė kasmetinė mokslinių diskusijų platforma, skirta visuomenės, gyvenančios pandemijos sąlygomis, raidos klausimų sociologiniam aptarimui.
Pastarieji pandemijos metai lėmė visuomenės transformacijas visose jos funkcionavimo srityse. Nauji iššūkiai palietė įvairius visuomenės sluoksnius, teko ieškoti savų kasdienio gyvenimo, ekonominės veiklos, šeimos, laisvalaikio ir bendravimo strategijų. Emocijos, besiformuojančios vertybinės įtampos formos, komunikacija ir saviraiška, kūrybiškumas ir apatija – visa tai brėžia naujas visuomenės gaires. Šalia formuojasi reiškiniai, reikalaujantys naujo požiūrio: de(urbanizacija), namo-centrizmas, nuotolinio darbo ir vartojimo formos, aukštesni visuomenės sveikatos rizikos slenksčiai, šeimos ir darbo derinimas.
Platesniame regioniniame kontekste taip pat įžvelgiamos politinių vertybinių sankirtų formos, kvestionuojančios, kokia socialinė, ekonominė ar politinė raida visuomenei palankiausia.
Kaip sociologinės žinios gali pasitarnauti, aiškinant šiuos pokyčius ir numatant galimus tolimesnės raidos scenarijus? Ar gebame sociologines žinias pritaikyti viešajai politikai ir naujoms visuomenės santykių formoms paaiškinti? Kokias galime įžvelgti rizikas ateityje? Ar esame pasiruošę būti aktyviais piliečiais? Šiais ir kitais klausimais ir bus diskutuojama konferencijoje.
Konferencijos formatas: Gyvas susitikimas, skirtas apsikeisti idėjomis bei papasakoti apie nuveiktus darbus, pasimatyti su senais pažįstamais ir susipažinti su naujais kolegomis.
Konferencijos pranešimai
Konferencijos metu vyks paralelinės žodinių pranešimų sesijos. Pranešimų santraukas prašome atsiųsti iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Word dokumento formatu adresu lsdkonferencija2021@gmail.com
Santraukos apimtis – iki 300 žodžių, joje būtina pateikti pranešimo pavadinimą lietuvių ir anglų kalbomis, suformuoti pagrindinę pranešimo idėją, nurodyti pranešėjo/-ų vardą, pavardę, pareigas, instituciją, kontaktinę informaciją (el. paštą). Pranešimų autoriai apie santraukų priėmimą bus informuoti iki 2021 m. spalio 30 d.
Konferencijos vieta: VDU Socialinių mokslų fakultetas, Jonavos g. 66, Kaunas.
Konferencijos organizatoriai: Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedra ir Lietuvos sociologų draugija.
Konferencijos el. paštas: lsdkonferencija2021@gmail.com
Sociologija – daug daugiau nei politikų reitingai
Sociologija – Lietuvoje menkai pažintas, dažnai klaidingai suprantamas mokslas, teigia VDU Sociologijos katedros profesoriai, Nacionalinės mokslo premijos laureatai Aušra Maslauskaitė ir Artūras Tereškinas. Tačiau sociologijos studijos yra saugus pasirinkimas tiems, kurie kūrybiškai žvelgia į būsimą profesinę veiklą.
Sociologija daugeliui pirmiausia asocijuojasi su politikų reitingų matavimu. Ar sociologai užsiima tik tuo?
Jūs taikliai įvardijote mūsuose vyraujantį suvokimą, – sako prof. Dr. Aušra Maslauskaitė, nors jis neteisingas. Sociologiją sieti su reitingų matavimu – tai kaip mediciną – su receptų antspaudavimu. Abi veiklos nėra esminės minimoms profesijoms. Sociologija siekia suprasti ir paaiškinti žmonių mąstymą ir veiksmus visuomenėje, ji parodo socialines jėgas, kurios valdo gyvenimus. Politika, ekonomika, organizacijų vadyba, švietimo sistema, žiniasklaida, šeima, sveikata ir liga, viltys ir fantazijos – viskas yra ar gali tapti sociologijos objektu. Sociologija savo supratimą grindžia moksliniais metodais, tad jos atsakymai skiriasi nuo „gatvės žmogaus“ ir yra ypatingai svarbūs priimant viešosios politikos sprendimus, o ir pačiai visuomenei susivokiant, kokia ji bei kur juda. Kuo mažesnis ir labiau apmūsijęs sociologinis veidrodis, tuo liguistesnė labiau liguista visuomenė.
Sociologinio darbo pagrindas – tyrimai. Tad kokius tyrimus atlieka sociologai?
Sociologinių tyrimų labai daug, todėl įmanoma aprėpti tik vienos ar kelių sociologijos sričių darbus, kurių daugybė pasirodo kasmet, – sako prof. dr. Artūras Tereškinas. Tik čia, Lietuvoje, turime gana ribotas tyrėjų pajėgas, todėl gali atrodyti, kad sociologija nelabai matoma viešumoje arba dažnai laikoma tik visuomenės apklausų analize. Sociologija – tai mokslas, kuris privalo gana operatyviai reaguoti į tai, kas vyksta visuomenėje, todėl kasmet sociologiniuose tyrimuose galima pastebėti naujų krypčių, madų, idėjų. Pavyzdžiui, šiuo metu vis intensyviau domimasi reprodukcinėmis technologijomis, genų inžinerija, socialiniu „įsitinklinimu“, vis didėjančiais piliečių sekimo ir socialinės kontrolės mastais, pabėgėliais, emocine sveikata, pornografija, romantine meile ir kitomis temomis. Sociologija apmąsto tai, kas vyksta atskirose visuomenėse, todėl jos vaidmenį sunku pervertinti. Mano manymu, jos reikšmė tik didės.
Jei sociologijos žvilgsnis toks skvarbus, o jos siūlomi atsakymai – svarbūs, kodėl Lietuvoje vis dar vyrauja neadekvatus supratimas apie šį mokslą ir profesiją?
Yra keletas priežasčių, sako prof. dr. Aušra Maslauskaitė. Pirma – sociologijos žinios nėra mokyklinės programos dalis, nors be jų neįmanoma paaiškinti procesų, kurie išsivysčiusiame pasaulyje vyksta pastaruosius maždaug du šimtus metų. Todėl istorinių įvykių datos, juos apibūdinantys požymiai nesugula į proceso visumą. Egzistuoja daugybė faktų, bet nėra kritinio jų suvokimo. Antra, kaip jau minėta, kol kas neturime kritinės masės sociologų, kurie reaguotų į aktualijas, tad ši nišą geriausiu atveju užpildo gretutinių socialinių mokslų žmonės, o blogiausiu –autoritetai su ribotu ekspertiniu žinojimu. Trečia, mūsų visuomenei būdinga tai, ką įvardinčiau kaip žiniomis grįstos politikos poreikio imitacija. Iš esmės šiuolaikinėje viešojoje politikoje būtinos sociologinės žinios – tiek nustatant problemą, priimant sprendimą, sekant jo įgyvendinimą, jį koreguojant. Tačiau jei pas mus sociologinėmis žinios naudojamasi kažkuriame iš šių etapų, tai ne todėl, kad jomis būtų vadovaujamasi, o tik tam, kad būtų išpildyti procedūriniai reikalavimai imituojant žiniomis grįstą politiką. Stinga ir pasitikėjimo mokslu, bet čia jau bendresnė problema, atvedanti ir prie „fake news“ reiškinio.
Kaip manote, kokia tema Lietuvoje šiuo metu yra aktualiausia? Gal kuri nors sociologijos tyrimų kryptis yra verčiausia lietuvių mokslininkų dėmesio?
Kiekvienam mokslininkui aktualiausia ta tema, kurią jis tiria, tvirtina prof. dr. Artūras Tereškinas. Man labai aktuali atrodo sociologinė neigiamų emocijų – nusivylimo, gėdos, baimės, nerimo, pykčio, pavydo, neapykantos – analizė, kurios Lietuvoje beveik nėra. Tai daryti svarbu dėl to, kad gyvename šių neigiamų emocijų perpildytoje visuomenėje. Trūksta ir įvairiapusiškesnių lietuviško politinio, ekonominio ir kultūrinio elito, kuris užsiima nuolatiniu mūsų gėdinimu ir žeminimu, neapykantos ir baimės sklaida, tyrimų. Būtų įdomu tirti ne tik tai, kas priklauso šiam elitui, bet ir tai, kodėl tie asmenys jam priklauso ir kokiais emociniais mechanizmais jie vadovaujasi siekdami mus kontroliuoti ir demonstruoti savo galią. Be abejo, įdomi būtų ir lietuviškos socialinės vaizduotės ar vaizduočių skurdumo priežasčių analizė. Mano kolegos VDU Sociologijos katedroje gilinasi į nelygybių ir socialinės atskirties, šeimos gyvenimo, sveikatos, migracijos, demografinių procesų tyrimus. Kaip jau sakiau, svarbių ir įdomių temų tikrai daug, tik jas tirti trūksta ir žmogiškų, ir laiko išteklių.
Sociologijos studijos, kitaip nei pavyzdžiui medicinos ar teisės, jas besirenkančiam savaime nepadiktuoja ateities darbo galimybių?
Tikrai taip, sociologijos studijos jūsų savaime nepasodina į konkrečią darbo kėdę, tačiau suteikia išsilavinimą ir gebėjimus, kurie sėkmingai pritaikomi įvairiose profesinėse srityse. Kai ką tai gali gąsdinti, nes vis dar gana schematiškai mąstome apie išsilavinimą ir darbą. Tačiau šiandieninėje darbo rinkoje yra didžiulis poreikis specialistų, kurie geba analizuoti, yra pasirengę atlikti tyrimus, moka dirbti su dideliais duomenų masyvais, atskleidžiančiais žmonių nuomones ir pasirinkimus. Ši profesinė ekipuotė yra saugus pasirinkimas, nes ji reikalinga viešojo valdymo, medijų, marketingo, komunikacijos ir kitose srityse. Dar daugiau – ji suteikia galimybę kūrybingai formuoti savo profesinę biografiją, gyvenime judant tarp skirtingų veiklų. Sociologijos bakalauro studijų programa Lietuvoje yra tikrai išskirtinė, nes ji jau beveik tris dešimtmečius be pertrūkio įgyvendinama tik dviejuose universitetuose, Vytauto Didžiojo universitete ir Vilniaus universitete. Stojantiesiems siūlytume atidžiai pažvelgti į kiekvieno universiteto Sociologijos katedrose dirbančių mokslininkų tyrimų profilį, t.y. kas yra jų tyrimų objektas, kiek jų tyrimai žinomi užsienyje, kokie yra studijuojančių atsiliepimai.
Moksleivių projektų konkurse – idėjos apie socialinius pokyčius
Kas yra komforto zona ir kaip joje neužsibūti? Kaip socialiniai tinklai skatina toksišką santykį su maistu ir valgymo sutrikimus? Kaip pabaigus mokyklą neatsidurti ant bedugnės krašto – atrasti, kuo norime būti? Šiuos ir kitus klausimus nagrinėjo moksleiviai, dalyvavę mokslinių-kūrybinių projektų konkurse „Socialiniai tinklai socialiniams pokyčiams“.
Konkurse, kurį organizavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakultetas, moksleiviai buvo kviečiami pasirinkti socialinę aktualiją ar psichologinį reiškinį, stebimą viešoje erdvėje, kaimynystėje ar mokykloje, ir pasitelkus bet kokią formą – vaizdo ar garso įrašus, nuotraukas, poeziją, dailę ir t. t. – skelbti rezultatus projekto „Instagram“ profilyje. Pasak rengėjų, konkurso temos buvo susijusios su moksleivių sąmoningumo ir bendruomeniškumo didinimu bei apėmė psichologiją, socialinį darbą, sociologiją ir socialinę antropologiją.
„Sveikintinos visos iniciatyvos, kuriose jauni žmonės skatinami atpažinti situacijų bei reiškinių socialinius, psichologinius ir antropologinius aspektus bei ieškoti technologinių ir inovatyvaus požiūrio sprendimų, padedančių kurti palankius socialinius pokyčius savo aplinkoje. Manau, jog tokie, kad ir žaidybiniai iš pirmo žvilgsnio, konkursai padeda jauniems žmonėms ugdyti socialinę atsakomybę bei jautrumą socialinei aplinkai“, – komentavo sociologė, mentorė, Lietuvos socialinių inovacijų klasterio projektų ir socialinių iniciatyvų koordinatorė Dovilė Kriukelytė.
Anot jos, tikimasi, jog moksleivius tokie konkursai paskatins toliau domėtis ir gilinti socialinių mokslų žinias universitete, o vėliau taikyti jas profesinėje aplinkoje, galbūt net tapti socialiniais lyderiais organizacijose ir visuomenėje. D. Kriukelytės teigimu, mokyklos ir universitetai turi didelį potencialą prisidėti prie socialinės lyderystės kultūros formavimo Lietuvoje.
„Tokių konkursų reikia, nes jie ne tik padeda ieškoti „savo kelio“, atrasti naujas prasmes ar iš naujo pažvelgti kitu kampu, bet ir būti išgirstiems. Tai labai svarbu, ypač mokykloje! Vyresnėse klasėse net nepastebi, kaip viskas aplink susiaurėja iki vieno vienintelio tikslo – ruošimosi egzaminams – ir ilgainiui tai pradeda trukdyti „matyti“, nebelieka klausimų, idėjų ir, svarbiausia, užsidegimo. Nutarėm sudalyvauti šiame konkurse nieko daug nesitikėdami. Tačiau greitai supratom, kad kažkas vyksta: reflektuojant, kaip jaučiamės mokykloje šiuo metu, pradėjo kristalizuotis nepasitenkinimas, nustebom, kiek daug nusivylimo ir pykčio sukilo atpalaidavus visas slėgusias vidines įtampas“, – pasakojo Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos moksleiviai, kurių projektas „Ne savo noru“ laimėjo kūrybiškiausio ir daugiausia dėmesio sulaukusio profilio nominaciją.
VDU „Rasos” gimnazistė Ugnė Vasiliauskaitė pasidžiaugė, jog konkursas išsiskyrė tuo, kad vyko kitokioje platformoje, nei įprasta, o vertinimo komisiją sudarė ne pačių mokyklų atstovai. Kiti dalyviai taip pat pritarė, jog renginys buvo naudingas. „Šis konkursas paskatino komandinį darbą, dalinimąsi idėjomis. Taip pat mes patys išėjom iš savo komforto zonų ir gavome sveiką dozę kritikos, kai tarpusavyje dalinomės idėjomis. Tokie konkursai skatina žmones kalbėtis, bendrauti ir kartu spręsti problemas“, – sakė Kauno Maironio universitetinės gimnazijos moksleivė Luka Pastelytė.
VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanė ir Europos socialinio tyrimo projekto Lietuvoje vadovė doc. dr. Aurelija Stelmokienė pažymėjo, kad pasaulį supurtęs pandemijos laikotarpis dar kartą patvirtino socialinių mokslų atstovų svarbą siekiant padėti suvaldyti bendrai visuomenėje ir kiekvieno asmens gyvenime vykstančius pokyčius bei sėkmingai prie jų prisitaikyti.
„Todėl džiaugiuosi, kad Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto paskelbtame konkurse moksleiviai aktyviai dalinosi drąsiomis idėjomis apie socialinius pokyčius, pasitelkdami jiems artimą socialinių tinklų priemonę. Mieli moksleiviai, linkiu nepamesti „pasaulio gelbėjimo“ idėjų ir prisijungti prie Socialinių mokslų fakulteto bendruomenės“, – renginyje dalyvavusiems moksleiviams sakė doc. dr. A. Stelmokienė.
Konkursui pateiktus moksleivių darbus vertino speciali VDU Socialinių mokslų fakulteto komisija, taip pat buvo įvertintas jų „Instagram“ profilių lankytojų aktyvumas (profilio sekėjų, „patiktukų“ skaičius). Laimėjusių projektų autoriai apdovanoti rėmėjų prizais.
Ryškiausios mokslinės ambicijos nominaciją laimėjo Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos moksleivių projektas „zvilgsnis i visuomene“, nagrinėjęs seksualinio priekabiavimo ir gebėjimo pasakyti „ne“ klausimus. Kūrybiškiausiu ir daugiausia dėmesio sulaukusiu projektu buvo pripažintas Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos moksleivių darbas „Ne savo noru“ – jame moksleiviai aptarė gyvenimo kelio ieškojimą, spaudimą, kurį sukelia dideli lūkesčiai, pamokų naudą, „neklystančius“ mokytojus ir kitas temas.
Už drąsą kalbėti jautria tema apdovanotas Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazistų projektas „sayyestoyummy“, tyrinėjantis socialiniuose tinkluose propaguojamus nerealistiškus žmogaus figūros standartus. Kauno Maironio universitetinės gimnazijos moksleivių projektas „Explore_the_fear“ laimėjo apdovanojimą už iniciatyvą plėsti ribas. Projektas aptarė psichologinius suvaržymus, baimes – kodėl per didelis rūpestis kitų nuomone mus varžo ir kaip išeiti iš komforto zonos. Už įvairiaspalvį žvilgsnį į visuomenę apdovanotas VDU „Rasos” gimnazijos moksleivių projektas „zvilgsnis_i_visuomene_“, atkreipęs dėmesį, kaip socialiniai tinklai ir išmaniosios technologijos paveikė žmonių kasdienybę.
Konkurse dalyvavusioms ir įvertintoms komandoms buvo įteikti įvairūs VDU ir rėmėjų prizai. Mokslinės ambicijos nominacijos laimėtojams VDU padovanojo pasirinktos užsienio kalbos vieno semestro studijas universitete. Šiai komandai taip pat atiteko Europos socialinio tyrimo (EST) įsteigti prizai – gertuvės, medvilninės kaukės, rašikliai.
Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos moksleiviams konkurso rėmėjai „The Duke of Edinburgh’s International Award Lietuva“ padovanojo gertuves bei vardinius kvietimus nemokamai dalyvauti DofE programoje. Tai – pasaulyje pirmaujanti jaunimo apdovanojimų programa, ugdanti jaunus piliečius, galinčius daryti pozityvius pokyčius savo bendruomenėje. VDU Botanikos sodas šiai komandai dovanojo ekskursiją „Nuo Aukštosios Fredos iki Botanikos sodo“.
Projekto „sayyestoyummy“ kūrėjoms rėmėjas VŠĮ „Psichologinio konsultavimo grupė“ dovanojo smagius, atvirumą skatinančius ir iššūkius keliančius žaidimus „Atvirai. Aš“ ir „Kūrybiškumo bokštas“, o VDU skyrė atminimo dovanėles su universiteto simbolika. Moksleiviams, parengusiems projektą „Explore_the_fear“, konkursą parėmusi asociacija „Lietuvos socialinių inovacijų klasteris“ dovanojo Karjeros mentorystės sesijas ir pažintinę ekskursiją Augustinų komplekse (bažnyčioje ir požemiuose) bei susitikimą su kun. Algirdu Toliatu. Europos socialinis tyrimas šiai komandai įteikė praktiškas dovanėles su EST simbolika.
VDU „Rasos“ gimnazijos moksleivių komandai konkurso rėmėjas VŠĮ „Psichologinio konsultavimo grupė“ padovanojo smagius, atvirumą skatinančius žaidimus „Emocijų bokštas“ ir „Kūrybiškumo bokštas“. Vytauto Didžiojo universitetas gimnazistėms skyrė atminimo dovanėles su VDU simbolika. Moksleiviams projektus rengti padėjusiems mokytojams įteikti padėkos raštai bei VDU ir EST dovanos.
Visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai: tikėti ar netikėti?
dr. Rasa Indriliūnaitė, dr. Aurelija Stelmokienė, Dr. Apolonijus Žilys, Europos socialinio tyrimo projekto Lietuvoje mokslo darbuotojai, VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta kritikos dėl netinkamo visuomenės nuomonės tyrimų įgyvendinimo ir nekorektiško jų rezultatų skelbimo, ypač jei apklausoje tiriama tema yra jautri ar vertinama kontroversiškai (pvz., apklausa apie Stambulo konvenciją ar apklausa dėl „Šeimos gynimo maršo“). Taigi, kyla klausimas, kada galima pasitikėti visuomenės nuomonės tyrimų, kurių užsakovais tampa ne tik valstybinės institucijos, bet ir privačios organizacijos, rezultatais.
Tyrėjai metodologai ragina atkreipti dėmesį į kelis įgyvendinto tyrimo aspektus: taikytą respondentų atranką, apklausoje užduotus klausimus bei tyrimo atlikimo būdą. Toliau šie aspektai bus išsamiau aptarti iliustruojant Europos socialinio tyrimo, kuris pripažintas kokybiškiausiu socialiniu tyrimu Europoje, pavyzdžiu.
Europos socialinis tyrimas (toliau EST) yra mokslininkų inicijuota ir kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa apie skirtingų šalių gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgseną. Lietuvoje iki 2020 m. buvo atliktos jau 6 tyrimo bangos, o šiuo metu įgyvendinama 10–oji banga.
Pradėkime nuo respondentų atrankos. Jei man pačiam neteko dalyvauti apklausose ir pareikšti nuomonę, ar tikrai skelbiami rezultatai atspindi Lietuvos gyventojų nuomonę? Toks klausimas, tikėtina, sukirba galvoje, kai išgirstame dar vienos apklausos rezultatus ir jais remiantis pateikiamas įžvalgas, daromas prognozes ar priimamus sprendimus. Vis dėlto, prieš atmetant informaciją kaip nepatikimą, svarbu atkreipti dėmesį į konkrečios apklausos pristatymą.
Jei tyrimo apraše įvardijama, kad tai yra reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, tai toks tyrimas, priklausomai nuo to, kas buvo apklaustas, yra patikimas. Tokioje apklausoje buvo naudojamas vadinamasis tikimybinis atrankos būdas apsibrėžtai žmonių grupei tirti. Toks atrankos metodas užtikrina, kad visi tiriamos grupės nariai turi tikimybę būti įtraukti į tyrimo imtį ir kiekvieno respondento patekimo į apklausą tikimybė gali būti apskaičiuojama bei žinoma. Tik tikimybinės atrankos būdu apklaustųjų atsakymai į klausimus, su tam tikra nedidele tyrimo rezultatų paklaida, atspindi bendros populiacijos nuomonę.
Pavyzdžiui, EST reprezentatyvios imtys apima visų tyrime dalyvaujančių šalių namų ūkių gyventojus nuo 15 metų ir vyresnius, nepriklausomai nuo jų tautybės, pilietybės ar kalbos. Kiekvienoje tyrimo bangoje Lietuvoje būdavo apklausiama daugiau nei 1600 respondentų.
Naujausioje 10–oje bangoje naudojama daugiapakopė adresų atranka: miestų (iki 4 tūkst. gyventojų) teritorijose atrenkami adresai ir apklausiami respondentai iš atrinkto namų ūkio. Iš likusios Lietuvos teritorijos pirmiausia atrenkamos rinkiminės apylinkės, iš kurių vėliau atrenkami adresai ir, galiausiai, konkretūs respondentai iš atrinkto namų ūkio. Respondentų atrankai namų ūkyje apklausos metu naudojama asmens, paskutinio šventusio gimtadienį namų ūkyje, taisyklė. 10–oje EST bangoje atrinkta ir numatyta aplankyti daugiau nei 5 tūkst. adresų. Tyrimas jau įsibėgėja, tad nenustebkite, jei būsite pakviesti sudalyvauti EST apklausoje ir pareikšti savo nuomonę.
Skaitykite daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1454004/visuomenes-nuomones-tyrimu-rezultatai-tiketi-ar-netiketi
