Visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai: tikėti ar netikėti?
dr. Rasa Indriliūnaitė, dr. Aurelija Stelmokienė, Dr. Apolonijus Žilys, Europos socialinio tyrimo projekto Lietuvoje mokslo darbuotojai, VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta kritikos dėl netinkamo visuomenės nuomonės tyrimų įgyvendinimo ir nekorektiško jų rezultatų skelbimo, ypač jei apklausoje tiriama tema yra jautri ar vertinama kontroversiškai (pvz., apklausa apie Stambulo konvenciją ar apklausa dėl „Šeimos gynimo maršo“). Taigi, kyla klausimas, kada galima pasitikėti visuomenės nuomonės tyrimų, kurių užsakovais tampa ne tik valstybinės institucijos, bet ir privačios organizacijos, rezultatais.
Tyrėjai metodologai ragina atkreipti dėmesį į kelis įgyvendinto tyrimo aspektus: taikytą respondentų atranką, apklausoje užduotus klausimus bei tyrimo atlikimo būdą. Toliau šie aspektai bus išsamiau aptarti iliustruojant Europos socialinio tyrimo, kuris pripažintas kokybiškiausiu socialiniu tyrimu Europoje, pavyzdžiu.
Europos socialinis tyrimas (toliau EST) yra mokslininkų inicijuota ir kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa apie skirtingų šalių gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgseną. Lietuvoje iki 2020 m. buvo atliktos jau 6 tyrimo bangos, o šiuo metu įgyvendinama 10–oji banga.
Pradėkime nuo respondentų atrankos. Jei man pačiam neteko dalyvauti apklausose ir pareikšti nuomonę, ar tikrai skelbiami rezultatai atspindi Lietuvos gyventojų nuomonę? Toks klausimas, tikėtina, sukirba galvoje, kai išgirstame dar vienos apklausos rezultatus ir jais remiantis pateikiamas įžvalgas, daromas prognozes ar priimamus sprendimus. Vis dėlto, prieš atmetant informaciją kaip nepatikimą, svarbu atkreipti dėmesį į konkrečios apklausos pristatymą.
Jei tyrimo apraše įvardijama, kad tai yra reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, tai toks tyrimas, priklausomai nuo to, kas buvo apklaustas, yra patikimas. Tokioje apklausoje buvo naudojamas vadinamasis tikimybinis atrankos būdas apsibrėžtai žmonių grupei tirti. Toks atrankos metodas užtikrina, kad visi tiriamos grupės nariai turi tikimybę būti įtraukti į tyrimo imtį ir kiekvieno respondento patekimo į apklausą tikimybė gali būti apskaičiuojama bei žinoma. Tik tikimybinės atrankos būdu apklaustųjų atsakymai į klausimus, su tam tikra nedidele tyrimo rezultatų paklaida, atspindi bendros populiacijos nuomonę.
Pavyzdžiui, EST reprezentatyvios imtys apima visų tyrime dalyvaujančių šalių namų ūkių gyventojus nuo 15 metų ir vyresnius, nepriklausomai nuo jų tautybės, pilietybės ar kalbos. Kiekvienoje tyrimo bangoje Lietuvoje būdavo apklausiama daugiau nei 1600 respondentų.
Naujausioje 10–oje bangoje naudojama daugiapakopė adresų atranka: miestų (iki 4 tūkst. gyventojų) teritorijose atrenkami adresai ir apklausiami respondentai iš atrinkto namų ūkio. Iš likusios Lietuvos teritorijos pirmiausia atrenkamos rinkiminės apylinkės, iš kurių vėliau atrenkami adresai ir, galiausiai, konkretūs respondentai iš atrinkto namų ūkio. Respondentų atrankai namų ūkyje apklausos metu naudojama asmens, paskutinio šventusio gimtadienį namų ūkyje, taisyklė. 10–oje EST bangoje atrinkta ir numatyta aplankyti daugiau nei 5 tūkst. adresų. Tyrimas jau įsibėgėja, tad nenustebkite, jei būsite pakviesti sudalyvauti EST apklausoje ir pareikšti savo nuomonę.
Skaitykite daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1454004/visuomenes-nuomones-tyrimu-rezultatai-tiketi-ar-netiketi
