VDU Psichologijos katedros lektorė dr. Jurga Misiūnienė: savo potencialo geriausiu atveju nerealizuoja 4 iš 10-ies mokinių
„Gabumai turi biologinį pagrindą“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros lektorė dr. Jurga Misiūnienė. Visgi, pasakoja ekspertė, ne visais atvejais iš prigimties gabūs žmonės savo potencialą iš tiesų realizuoja. Anot LRT RADIJO pašnekovės, tyrimai rodo, jog dėl nepakankamo dėmesio jų lavinimui to padaryti nepavyksta net 4 iš 10-ies vaikų.
Kaip LRT RADIJUI pasakoja dr. J. Misiūnienė, skirtingus žmonių gabumus daugiausia nulemia skirtingos jų biologinės savybės. Anot mokslininkės, šios lemia 50 ar, kalbama, net 80 proc. priežasčių, kodėl mūsų sugebėjimai nevienodi. Likusieji 20 proc., pasak socialinių mokslų daktarės, atitenka aplinkai ir atsitiktinumui.
„Norisi sakyti: ką mes čia galime pakeisti? (…) Bet 20 proc. aplinkos (…) irgi yra labai daug, mes vis dėlto labai daug galime padaryti“, – tikina laidos „Tuzinas“ viešnia.
Kaip pabrėžia pašnekovė, gabumai yra tik potencialas – norint pasiekti aukštų rezultatų, juos reikia nuolat lavinti ir stiprinti. Visgi tai pavyksta toli gražu ne kiekvienam. Ekspertė skaičiuoja, kad savo potencialo nerealizuoja beveik pusė gabių žmonių.
„Geriausiu atveju, savo gebėjimų nerealizuoja 4 iš 10-ies, (…) kai kur sakoma, kad 8 iš 10-ies gabių žmonių. Tai yra didžiuliai skaičiai, ir jie akivaizdžiai rodo, kad mes turime problemą“, – tikina dr. J. Misiūnienė.
Anot VDU Psichologijos katedros lektorės, ugdyti savo gabumus kiekvienas turėtų pradėti dar vaikystėje. Nors teoriškai galimybių save realizuoti vaikai turėtų rasti kiekvienoje mokykloje, visgi dėl didžiulio krūvio mokytojai jiems papildomo dėmesio skirti nespėja, susitelkia į prastesnius įvertinimus gaunančius mokinius, teigia pašnekovė.
„Padėti nespėjančiam tarsi yra gerai. Mes suprantame, kad tai reikia daryti, netgi jaučiame tam tikrą pasitenkinimo jausmą, kad padedame. (…) Kad ugdymas turi padėti atsiskleisti (…) vidutinius gebėjimus turintiems vaikams, mums irgi atrodo labai normalu.
(…) Čia mes pametame mažą, bet labai svarbią mokinių grupę, kurie galėtų daugiau, kurie tarsi patys išsikapsto. (…) Pasakei vieną kartą, jis suprato, jam tarsi nereikia nieko daugiau, dėl to moralinis pasitenkinimas iš pagalbos gabiam yra mažesnis. (…) Tada automatiškai suaugęs žmogus rečiau pagalvoja apie tą gabų vaiką. (…) Mes pamirštame, kad jiems nėra gerai, (…) jie neturi tokių pasiekimų, kokius galėtų turėti“, – kalba dr. J. Misiūnienė.
Pasak ekspertės, nors šiuo metu sparčiai populiarėjantis įtraukusis ugdymas kalba apie prisitaikymą prie kiekvieno vaiko poreikių, visgi ir šioje vietoje gabūs mokiniai lieka šiek tiek nuskriausti.
„Pati įtraukiojo ugdymo idėjos esmė yra sudaryti sąlygas visokių gabumų vaikams. Realybė, aišku, yra tokia, kad pirmiausia (…) dėmesys atsisuko į specialių ugdymosi poreikių turinčius vaikus.
(…) Tai tikrai yra labai svarbu, tą reikia daryti, bet gabūs vaikai (…) vėlgi lieka paraštėje. Vidurkį jie pasiekia vieni, savarankiškai, jiems nereikia suaugusio žmogaus pagalbos. (…) Bet jie turi teisę pasiekti tiek, kiek jie gali geriausiai. (…) Siekdami vidutinybės, iš karto esame labai neteisingi gabaus vaiko atžvilgiu“, – teigia laidos „Tuzinas“ viešnia.
Kaip aiškina specialistė, vaikystėje neskirdami pakankamo dėmesio vaikų gebėjimams, mes galime ne tik juos demotyvuoti, nužudyti jų smalsumą, bet ir elementariai sužlugdyti jiems ateitį.
„Kažkam pasisekė sutikti mokytoją, kuris degs kartu su juo ir norės su juo eiti, gimti tokioje šeimoje, kuri rūpinsis ir žūtbūt ieškos galimybių, kaip tą vaiką palaikyti. Bet skaičiai rodo labai graudžią tiesą – nedaug kam taip pasiseka.
Jeigu vaikystėje tokio palaikymo vaikai negauna, gali būti, kad jie ir nerealizuoja savo gabumų. Ilgainiui atsiranda spragų aplinkui: dingsta motyvacija, dingsta smalsumas, kuris yra pamatinė varomoji jėga.
(…) [Būna] tokių atvejų, kai tu matai žmogų, kuris galėjo, bet nepasiekė, nepadarė, o galbūt netgi iš viso sužlugdė savo gyvenimą. (…) Dažnai ir priklausomybes turi tie žmonės, nelaimingi yra. Ir apie savižudybes (…) galima būtų kalbėti“, – dėsto dr. J. Misiūnienė.
Be to, priduria ekspertė, nelavindami vaikų gabumų, mes galime koją pakišti ne tik jiems, bet ir sau patiems.
„Jeigu mes nieko dėl to nedarysime, (…) prarasime žmones, kurie galėjo pasiekti labai daug. O jų pasiekimai yra mūsų nauda, mūsų, kaip Lietuvos, pasiekimai. (…) Kiekvienas nerealizuotas gabumas yra valstybės praradimas“, – pabrėžia VDU lektorė.
Siekiant užtikrinti, jog gabių vaikų poreikiai būtų patenkinti, įvairiuose šalies miestuose atsiranda specialios popamokinės veiklos, skirtos būtent tokiems mokiniams. Vienoje iš jų – VDU vykdomoje „Gifted“ gabių vaikų ugdymo programoje – moko ir pati pašnekovė.
„Kuo daugiau tokių galimybių Lietuvoje, tuo didesnė tikimybė, kad nerealizuojančių gabumus vaikų procentas bent jau nedidės“, – teigia ji.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Tuzinas“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė