VDU Mokyklinės psichologijos absolventė Miglė Motiejūnė: „Jaučiu, kad tai buvo tie namai, kuriuose užaugau…“
Savo mintimis apie psichologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete bei darbą dalinosi VDU Mokyklinės psichologijos absolventė, psichologė Miglė Motiejūnė.
Migle, kaip pasirinkai VDU Psichologijos studijas?
Tai, ko gero nebus retas atvejis. Daugelis žmonių renkasi dėl to, kad kažkas studijavo arba rekomendavo. Mano atveju tai buvo brolis, kuris jau tuo metu baiginėjo savo bakalauro psichologijos studijas. Tada man buvo labai gera klausytis, kai jis pasakodavo ne tik apie tai, ką studijavo, bet ir apie tai, ką jis šiaip studijų metu veikia. Tuo metu jis kūrė VDU radiją kartu su kitais studentais ir man susidarė įspūdis, jog VDU yra ta vieta, kur daug galima nuveikti. Tai ne tik studijos, bet erdvė, kur galima atrasti, pažinti save, veikti, įgalinti ir net pasiekti kažkokį apčiuopiamą rezultatą. Taigi brolio įtaka buvo reikšminga, ženkli ir tai buvo stiprus paskatinimas pasirinkti psichologijos studijas ir būtent Vytauto Didžiojo universitetą.
Migle, po bakalauro studijų baigei Mokyklinės psichologijos magistrantūrą. Kas lėmė tokį pasirinkimą?
Aš turiu tokią istoriją. Jau vidurinėje aš žinojau, kad stosiu į psichologiją, bet buvau nusprendusi, jog niekada nedirbsiu su vaikais. Tuo metu maniau, kad tai yra labai sunkus darbas. Kai pradėjau studijuoti bakalaurą, mane brolis paskatino savanoriauti. Aplinkybės susiklostė taip, kad atėjus susipažinti į įvadinę paskaitą savanorystei Jaunimo linijoje, manęs paklausė, į kurią liniją aš atėjau – į vaikų, ar jaunimo. Tuo metu aš nebegalėjau atsiminti, į kurią liniją atėjau ir galiausiai nuėjau į vaikų liniją, kurioje likau. Man labai tiko ir patiko ši savanorystė. Jos dėka plėtėsi ir stiprėjo mano supratimas, kad man labai gera dirbti su vaikais. Dabar galvoju, kad toks kelias yra labai geras. Iš kitų pasakojimų ir filosofinių samprotavimų, labai sunku nuspręsti, kur norėčiau dirbti ir ką veikti, todėl labai svarbu rinktis savanorystę. Tą labai siūlau ir rekomenduoju visiems išbandyti.
Kaip galvoji, ką davė studijos VDU?
Universitetas mane suformavo kaip žmogų. Aš tikrai esu nuoširdžiai dėkinga universitetui už tai. Jaučiu, kad tai buvo tie namai, kuriuose aš užaugau. Ką pasiėmiau? Tai gilų atsakomybės jausmą. Nešti atsakomybę už tai, ką aš kalbu ir kaip veikiu. Pagrįsti tai, ką kalbu arba nekalbėti eksperto lūpomis to, ko aš nežinau.
Migle, ką veiki šiuo metu?
Šiuo metu aš dėstau Vilniaus kolegijoje pedagoginiame fakultete. Kita mano darbo dalis – tai privati psichologo praktika. Su kolegėmis turime iniciatyvą „Sąmoninga šeima“, rengiame mokymus bei teikiame psichologines konsultacijas. Tuo labai džiaugiuosi ir noriu toliau visa tai stiprinti ir plėtoti.
Kokių savybių, kompetencijų reikia Tavo darbe?
Labai svarbus yra žingeidumas. Noras sužinoti, kaip žmogus jaučiasi, ką jis mąsto, kaip elgiasi ir kodėl jis tą daro. Tai, manau, yra svarbiausia.
Kokį savo pasiekimą vertini labiausiai?
Gal po poros metų sakysiu kitaip, bet šiuo metu man didžiausias pasiekimas, kad galiu dirbti privačioje praktikoje. Tai man leidžia laisvai dėlioti laiką, planuoti, nesu įsipareigojusi kažkokiai įmonei ar organizacijai. Aš galiu kurti kažką savo, iškelti naują idėją, koncepciją ir toliau ją gilinti bei plėtoti. Tai man labai svarbu.
Migle, kas skatina judėti į priekį?
Čia toks sudėtingesnis klausimas. Egzistencinis, sakyčiau. Mane skatina tai, kad mano darbas daro įtaką ir gali reikšmingai prisidėti prie žmogaus ar žmonių grupės gerovės. Man labai patinka rašyti įvairius straipsnius, skaityti mokslinius straipsnius. Aš labai mėgstu dalyvauti radijo laidose. Man ypatingai patinka temos, kurios nepaliestos, neaiškios, turi dviprasmišką vaizdą visuomenėje. Visa tai, ko gero, ir varo mane į priekį, jog galiu prisidėti, aiškintis, ieškoti atsakymų, dalintis savo mintimis.
Ko palinkėtum jaunam žmogui, kuris renkasi Psichologijos studijas?
Šios studijos ne tik specialybei, ne tik amatui įgyti, bet ir gilesniam savęs pažinimui. Jos gali būti pirmas laiptelis, pirma pakopa, kuri atvers galimybes lipti aukštyn. Man labai patiko šiame universitete, kad dalį kreditų tu galėjai išnaudoti ten, kur tu matai prasmę, kur tau įdomu. Gali dalyvauti paskaitose iš kito fakulteto ir tai dažnai būna labai vertinga patirtis. Tokiu būdu aš turėjau galimybę susitikti su labai įdomiais žmonėmis, kurių paprastai nesutinki savo profesijos lauke. Taigi jaunam žmogui palinkėčiau žingeidumo ir pasinaudoti savo studijomis.
Ko palinkėtum sau, Migle, sekančiais metais?
Sau palinkėčiau neprarasti noro tobulėti, noro išmokti naujų dalykų. Sekti naujienas, neužsisėdėti. Tas, manau, labai svarbu psichologo profesijoje, mokytis naujų metodų, ieškoti naujų būdų. Labai tikiuosi, kad po metų irgi taip galvosiu ir kad po trisdešimt metų taip pat.
Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė