„Tai puiki kalvė visapusiškam žmogui užaugti…“ – VDU taikomosios sociologijos absolventė Justina Mieželė

Savo mintimis apie VDU sociologijos studijas bei mokytojo darbą dalinosi VDU Taikomosios sociologijos absolventė Justina Mieželė. Justina veda įdomias, netradicines geografijos pamokas „Erudito“ licėjuje bei dalinasi sociologijos studijų metu įgytomis kompetencijomis bei sukaupta patirtimi su jaunaisiais savo kolegomis.

Justina, kaip gimė mintis studijuoti sociologiją, kokia šios kelionės pradžia?

Aš esu iš mažo miestelio šiaurės Lietuvoje. Visada buvau gera mokinė, aktyvi, besidominti, dalyvaujanti pasaulyje ir visur kitur. Mano mokyklos laida buvo ta moksleivių karta kuomet prasidėjo įvairios švietimo sistemos reformos, pokyčiai, buvo diegiama daug naujovių. Mokykloje man labai patiko istorija ir geografija, tačiau dešimtoje klasėje turėjau išsiskirti su geografija, nes negalėjau mokytis abiejų šių dalykų. Ieškodama informacijos apie studijas aš susidūriau su sociologija. Tuo metu tai buvo man visai negirdėta, nematyta, nepačiupinėta. Kai pradėjau skaityti studijų aprašą supratau, kad visa tai apie mane ir apie tai, kas man įdomu. Rinktis studijuoti Kaune paskatino ir tai, kad šiame mieste jau studijavo mano brolis. Studijuodama sociologiją galėjau paragauti ir kitų mokslų duonos: edukologijos, psichologijos. VDU studijų laisvumas yra man didžiausia vertybė.

Ką prisimeni iš savo bakalauro ir magistrantūros studijų universitete?

Iš bakalauro studijų prisimenu daug nuostabių dėstytojų, pvz. dėstytoją Jolantą Reingardę. Tai dėstytoja iš didžiosios raidės. Jos paskaitas lankydavome kaip didžiausią malonumą. Kai matai, kad ji tuo dega, tuo gyvena ir dalinasi savo žiniomis, visa tai studentui reiškia labai daug. Ji suteikė galimybę dalyvauti ir vykdyti įvairias apklausas. Dalyvaudami jose įgijome daug įvairios patirties ir galėjome suprasti, ar tau tai tinka, ar ne. Dar labai vertinu galimybę bakalauro studijų metu išvažiuoti į užsienio šalių universitetus.

Magistrantūros studijos man yra visiškai kamerinis skambesys. Iš šio studijų etapo prisimenu profesoriaus Romualdo Vaštoko paskaitas, kurių metu žiūrėdavome ir aptardavome dokumentinius filmus apie įvairius reiškinius. Prisimenu profesoriaus Vyliaus Leonavičiaus paskaitas ir jo asmeninį dėmesį studentui. Kai maža studentų grupė klostosi visai kitas bendravimo santykis. Prisimenu dėstytojo prof. Artūro Tereškino paskaitas. Jų metu tu niekada nepasijutai esantis kažkoks menkesnis, nesvarbus. Tai yra dėstytojai autoritetai, kurie eina į santykį, diskutuoja, kurie pasiruošę išgirsti tave ir tau padėti.

Sociologijos studijos man davė tikrai labai daug, padėjo išvystyti kritinį mąstymą, kuris svarbus nepasimetant informacijos sraute, gebėti vertinti duomenis. Tai puiki kalvė visapusiškam žmogui užaugti.

Dabar dirbi mokytoja „Erudito“ licėjuje. Kas pastūmėjo rinktis šią profesiją?

Mano mama yra mokytoja. Kai aš buvau šešerių – dešimties metų amžiaus, man atrodė, kad geriausia, kuo galėčiau būti, tai yra mokytoja. Paauglystėje supratau, kad mokytojo kelias yra labai sunkus ir kažkaip ta mintis dingo. Vėliau, jau baigus studijas ir pradėjus dirbti kitus darbus, priėmiau Mokyklų tobulinimo centro kvietimą dalyvauti projekte „Renkuosi mokyti“. Man pasirodė tai gera gyvenimo intriga, kurią galiu išbandyti. Ir man tai labai patiko. Mokytojo darbą aš priimu kaip labai intymų jaunos asmenybės auginimą.

Justina, kokios savybės tau atrodo svarbios esant mokytoju?

Visada svarbiausia augimas. Mokytojui svarbu domėtis ir norėti mokytis pačiam. Aš daug pati išmokstu, priverčiu kitus daug išmokti ir man nepatinka plaukti paviršiumi. Man nepatinka paviršutiniškai žiūrėti į mokymąsi ir mokymą. Aš siekiu kurti asmeninį kontaktą su mokiniais. Dar labai svarbu mano nuomone nuoširdumas ir atvirumas. Jei esi nuoširdus, tu nebijai pasakyti „suklydau“, tu nebijai pasakyti „atsiprašau“, o būdamas atviras gali priimti savo ir kitų klaidas.

3 dalykai, kuriuos apie tave pasakytų mokiniai?

Ko gero pasakytų, kad aš linkusi diskutuoti. Domiuosi, keliu klausimus ir skatinu juos kalbėti. Raginu nebijoti suklysti. Man labai svarbu savo darbe sieti teoriją su gyvenimu, todėl skatinu savo mokinius ne aklai iškalti, bet suprasti, kelti klausimus, tyrinėti, įprasminti gaunamas žinias.

Justina, kas skatina tave judėti į priekį?

Mane dažnai įkvepia kiti žmonės, kai pamatau, kad jie kažko siekia, kažką daro. Mane įkvepia naujos žinios, skaitytos knygos. Visada įdomu daryti kažką kitaip ir naujo. Man nepatinka stovėti vietoje. Aš maudytis nemėgstu, bet man patinka „tekėti“.

Ką patartum jauniems žmonėms, kurie galvoja studijuoti sociologiją?

Patarčiau pasikalbėti su savimi atvirai. Paklausti savęs, kas man patinka. Jei tau patinka, kaip bendrauja žmonės, kodėl atsiranda tam tikros nuostatos, tradicijos ir kt. Jei tau įdomu, kaip rutuliojasi pasaulis, tai tuomet vienareikšmiškai rinkis sociologiją, nes tai yra labai platu, universalu. Sociologija padeda struktūruoti informaciją, padeda matyti plačiau.

Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė