Sociologas: pasaulyje populiarėja vienišių gyvenimo būdas
„Kaip galime šokti solo, taip ir gyventi galima solo“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologas profesorius Vylius Leonavičius. Pasak jo, solo gyvenimo būdas sparčiai populiarėja žmogaus teises gerbiančiose išsivysčiusiose valstybėse. Kuomet žmogus jaučiasi saugus, sako profesorius, jam atsiveria neaprėpiami karjeros, kūrybos horizontai.
Žmogus yra sociali būtybė, šeimos, giminės, visuomenės dalis, tačiau šiandien vis daugiau žmonių sąmoningai renkasi vienišą gyvenimo būdą. Tai domina ne tik psichologus, bet ir sociologus.
VDU profesorius Vylius Leonavičius pabrėžia, kad daugiausiai vienišą gyvenimo būdą renkasi vadinamosios gerovės visuomenės – kitaip tariant žmonės, gyvenantys ekonomiškai stipriai išsivysčiusiose valstybėse. Vis tik, pasak sociologo, čia reikėtų labiau kalbėti ne apie vienišumą, o nenorą tuoktis.
„Gerovės valstybėse žmonės labiau linkę gyventi vieni, tačiau neprarasti ryšių – turiu galvoje, kad ryškėja nenoras tuoktis. Šiandien naudojamas toks terminas „solo“. Taip, kaip mes vieni dainuojame, kaip galime šokti solo, taip ir gyventi galime solo“, – sako V. Leonavičius.
Anot profesoriaus, išsivysčiusiose gerovės valstybėse tokių solo žmonių daugėja vos ne geometrine progresija. Vienišas gyvenimo būdas, akcentuoja pašnekovas, labiausiai būdingas jaunai kartai.
„Tai karta, kuri gimė, užaugo ir pajuto gerovės valstybės visus teikiamus privalumus. Tai maždaug 25-40 amžiaus grupės žmonių dalis, – teigia sociologas. – […] Ypač tai būdinga tarp karjeros siekiančių, ypač aktyvių gyvenime žmonių.“
Žmogus, anot V. Leonavičiaus, yra įvairialypė būtybė. Iš vienos pusės jis bendruomeniškas, tačiau iš kitos pusės – individualus arba egzistencinio vienumo individas.
„Šios abi pusės nuolat egzistuoja žmoguje. Priklausomai nuo socialinių-istorinių sąlygų, viena ar kita pusė tampa labai svarbi tiek pačiam visuomenės vystymuisi, tiek pačiam individui. Ankstesniuose istorijos etapuose buvo labai svarbus bendruomeninis gyvenimas, nes jis buvo žmogaus saugumo garantas ir visų poreikių išpildymas.
Šiandieninėje visuomenėje – gerovės valstybėje – individuali pusė arba egzistencinis vienumas kaip tik ir atsiskleidžia. Egzistencinis vienumas tampa labai svarbus tiek visuomenės vystymuisi, tiek pačiam individui, nes padeda labiau orientuotis į save, išlaisvinti įvairias kūrybines galias“, – sako profesorius.
Pasak pašnekovo, visuomenė, kaip bebūtų, vystosi per individų kūrybą. Būtent dėl to, pabrėžia VDU sociologas, žmogaus laisves užtikrinančios visuomenės vystosi, o uždaros autoritarinės – stagnuoja.
„Taigi, atsigręžimas į save, individualumas yra labiau išlaisvinamas būtent solo gyvenimo būdu – atsiranda daugiau galimybių įvairiai kūrybai, savo poreikių, malonumų tenkinimui. Galbūt kažkas tai pavadintų egoizmu, bet čia jau yra vertinamasis aspektas. Žiūrint sociologiškai, gyvenimas solo turi tam tikrą pagrindą, kuris padeda išplėtoti individo kūrybiškumą.
Dėl to šiuolaikinės autoritarinės visuomenės, kai individai stumiami į bendruomeninį-kolektyvinį gyvenimą, yra pavojus, o ir net ne pavojus, o realiai jos pradeda stagnuoti“, – dėsto VDU sociologas profesorius Vylius Leonavičius, pridurdamas, kad pažangiose visuomenėse solo gyvenimo būdą pasirinkę žmonės nenutraukia bendruomeniškų santykių, tiesiog jie vystomi ir plėtojami kiek kitaip.
Išsamesnis pokalbis su profesoriumi V. Leonavičiumi apie solo gyvenimo būdą – laidos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
Šaltinis: lrt.lt
Konferencijoje nagrinėta kreipimosi į kitą kultūra universitete
Gegužės 19 d. Vytauto Didžiojo universitete vyko „VDU Vienas į kitą kreipimosi kultūros konferencija“, kurios metu buvo nagrinėta, kokią kultūrą ir bendravimo stilių per kreipinius renkasi universiteto bendruomenės nariai.
Konferencijoje dalyvavo Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai: prof. dr. Vylius Leonavičius ir dr. Gedas Malinauskas. Prof. dr. Vylius Leonavičius kalbėjo apie pamatinius kreipinių principus ir koks santykis juos vartojant yra sukuriamas.
Prof. dr. Vylius Leonavičius: postmoderni visuomenė nepasitiki mokslu
(Vilmanto Raupelio nuotr.)
VDU Sociologijos katedros profesoriaus Vyliaus Leonavičiaus interviu „Kauno dienos“ studijoje apie visuomenės susiskaldymą ir jį lėmusias priežastis, turtinės nelygybės paliktą neteisybės jausmą, kuris prasiveržia kiekvieną pasitaikiusią progą.
„Mes gyvename visuomenėje, kurios esmė yra įtampos ir priešpriešos. Todėl ji ir vystosi bei gali keisti įvairius pavidalus. Įtampų, priešpriešų mes niekados neišvengsime. Svarbiausia išmokti su jomis susitvarkyti“, – teigia prof. dr. Vylius Leonavičius.
Kviečiame skaityti: https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/profesorius-postmoderni-visuomene-nepasitiki-mokslu-1043516
VDU SMF lektoriaus disertacija – tarp geriausių Lietuvoje
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto (SMF) Sociologijos katedros lektoriaus dr. Apolonijaus Žilio daktaro disertacija „Moderniosios visuomenės miesto plėtra: rezidencinė diferenciacija Lietuvos didmiesčiuose“ (socialinių mokslų sritis, sociologija 05 S), vadovas VDU prof. dr. Vylius Leonavičius, pateko tarp geriausių 2015 m. Lietuvos mokslinių disertacijų.
Rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos prezidentūroje šalies vadovė Dalia Grybauskaitė apdovanojo konkurso laureatus.
Projektu siekiama skatinti doktorantus ruošti aukšto lygio disertacijas, kurios pelnytų pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Taip pat inicijuoti tarpinstitucinį ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą, didinti Lietuvos jaunųjų mokslininkų motyvaciją vykdyti aukščiausios kokybės ir svarbos visuomenei mokslinę veiklą.
Daugiau informacijos apie konkursą ,,Geriausia disertacija“ galima rasti Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos internetiniame puslapyje.
