Aurelija Stelmokienė. Skaitmeniniai kontaktai: ar jie iš tiesų pakeitė bendravimą akis į akį?

Skaitmeniniai kontaktai

Atostogų metas. Daugiau laisvo laiko ir galvoje vis šmėsčiojanti mintis susitikti su tais, kuriems tiek kartų atsakyta dėl darbų ir kitų intensyvių veiklų – draugais, artimaisiais. O gal paprasčiau pasinaudoti technologine pažanga ir paskambinti, susimatyti ekrane ar parašyti žinutę. Gal skaitmeninės komunikacijos priemonės jau pakeitė tam tikras bendravimo tradicijas, įpročius Lietuvoje ir bendrai Europoje?

Remiantis Europos socialinio tyrimo 10-osios bangos duomenimis (1.0 duomenų leidime Europos imtį sudaro 18 060 respondentų, tarp jų 1 659 iš Lietuvos), akivaizdžiai tiek su 12 m. ir vyresniais vaikais, tiek su savo tėvais tiriamieji Lietuvoje bendrauja intensyviau, palyginus su skaitmeninių kontaktų (kalbėjimasis matant vienas kitą ekrane ar susirašinėjimas SMS žinutėmis, elektroniniu paštu, pokalbių programėlėmis) dažniais. Vis dėlto, lietuviai gana intensyviai bendravimui su savo vyresniais vaikais ir tėvais naudoja telefoną.

Bendravimo su artimaisiais skirtingomis priemonėmis dažniai Lietuvoje / Autorės nuotr.
(Pastaba: kuo mažesnis įvertis, tuo dažnesnis bendravimas, kur 1 – keli kartai per dieną, 4 – keli kartai per mėnesį, o 7 – niekada)

Analizuojant akivaizdinių ir skaitmeninių kontaktų asmeniniame gyvenime dažnius Europoje, galima pastebėti, jog europiečiai su savo 12 m. ir vyresniais vaikais bei tėvais akis į akį bendrauja vidutiniškai kelis kartus per savaitę ir tik šiek tiek rečiau bendravimui naudoja telefoną. Tuo tarpu, susirašinėja SMS žinutėmis, elektroniniu paštu ar pokalbių programėlėmis vidutiniškai kartą per mėnesį, o kalbasi matant vienas kitą ekrane – dar rečiau. Be to, Kroatija ir Slovėnija išsiskyrė sąlyginai intensyviausiais akivaizdiniais kontaktais, o Suomija – dažnesniu naujausių technologijų bendravime su artimaisiais naudojimu.

Bendravimo su artimaisiais skirtingomis priemonėmis dažniai Europoje / Autorės nuotr.
(Pastaba: kuo mažesnis įvertis, tuo dažnesnis bendravimas, kur 1 – keli kartai per dieną, 4 – keli kartai per mėnesį, o 7 – niekada)

Taigi, akivaizdiniai kontaktai vis dar išlieka dominuojantys Lietuvoje ir Europoje, bendraujant su svarbiais žmonėmis. Lygindami akivaizdinius ir skaitmeninius kontaktus, užsienio tyrėjai teigia, jog su artimaisiais dažnai pasirenkama bendrauti akis į akį, nes tokia komunikacija siejama su stipresniu socialinio ryšio pojūčiu, emocine parama ir prasmingų socialinių kontaktų vystymu. Tuo tarpu, skaitmeniniai kontaktai tinkamesni norint pasiekti plačią auditoriją, išplėsti socialinius tinklus ar greitai išspręsti kasdienius nesudėtingus klausimus.

WhatsApp

Įdomu tai, kad paklausus, ar skiriasi skaitmeninio bendravimo dažnumas su artimaisiais palyginus su laikotarpiu prieš COVID-19 (Europos Socialinis tyrimas buvo atliekamas 2021 m. liepos–gruodžio mėnesiais, kai ribojimai dėl pandemijos Lietuvoje nebuvo labai griežti), lietuviai didelio pokyčio nenurodė: apie 80 proc. situaciją vertino kaip panašią į ankstesnį periodą. Vertindami akivaizdinį bendravimą, palyginus su laikotarpiu prieš COVID-19, pokyčio nejautė taip pat apie 70 proc. lietuvių.

Svarbu pastebėti, jog naujausi moksliniai tyrimai (pvz., Marinucci ir kolegų 2022) atskleidžia, jog maksimalių ribojimų ir griežčiausios izoliacijos COVID-19 pandemijos laikotarpiu būtent skaitmeniniai kontaktai gelbėjo žmones nuo psichologinio distreso, tačiau šis socialinę izoliaciją, kaip grėsmę gerovei, sušvelninantis efektas buvo trumpalaikis. Kai tuo metu akivaizdinių kontaktų ryšys su asmens psichologine gerove ir net fizine sveikata užfiksuotas longitudiniais, tęstiniais tyrimais.

Socialiniai kontaktai

Pagal skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą DESI (angl. Digital Economy and Societal Index, kuris rodo valstybių skaitmeninę brandą), 2022 m. Lietuva užėmė 14-ąją vietą tarp 27 ES šalių narių. „Skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje šalies rezultatai labai geri, žmogiškasis kapitalas ir skaitmeninių technologijų integravimas atitinka ES vidurkį ir tik junglumo, visų pirma 5G srityje, rezultatai yra prastesni.“ (išsamesnė informacija čia). Vis dėlto, skaitmenizacijos procesų (pvz., komunikacijai galimų naudoti technologijų įvairovės) poveikis bendravimo su artimaisiais pokyčiams nėra kardinalus. Į naują technologinį-socialinį gyvenimą įsitraukiame neskubėdami.

Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.
Aurelija Stelmokienė, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanė, Europos socialinio tyrimo Lietuvoje vyr. mokslo darbuotoja
Šaltinis: lrt.lt