Emocijų valdymas prie vairo: meškos paslaugą gali padaryti ne tik pyktis
Savaitgaliais nutįstančios spūstys šalies magistralėse byloja apie tai, kad šiltuoju metų laiku padaugėja keliaujančiųjų. Dėl intensyvesnio eismo išauga ir eismo įvykių tikimybė. Anot ekspertų, didelę įtaką kelionių saugumui turi ne tik kelių eismo taisyklių (KET) paisymas, bet ir vairuotojų emocinė būsena.
Visai nesvarbu, keliaujate į pajūrį ar kurortą, ar grįžtate iš jo – per didelis atsipalaidavimas kelionėse gali būti toks pats pavojingas kaip ir irzlumas. Nors dažniausiai manoma, kad grįžtantieji iš kurortų yra pailsėję ir turėtų racionaliau vertinti savo veiksmus prie vairo, taip yra ne visada.
„Neretai vairuotojai linkę skubėti. Važiuodami į kurortus, skuba į viešbučius, galbūt yra susiplanavę kažkokias veiklas ir nusistatę sau atvykimo laiką. Grįžtantieji – skuba namo, galbūt atlikti namų ruošos darbus ir pasiruošti naujai darbo savaitei. Šiltuoju metų laiku neretai padaugėja ir kelio darbų, kurie pristabdo eismą, todėl keliones reikėtų planuoti su laiko rezervu. Taip išvengsite papildomų neigiamų emocijų ir nereikės skubėti“, – pataria BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Emocijos veikia elgesį
Atsipalaidavimo ir kitų emocijų įtaką vairavimui pabrėžia ir VDU mokslininkė, tyrinėjanti eismo psichologiją, Laura Šeibokaitė. Anot jos, apie emocinį foną savo kasdienybėje galvojame per mažai. Žmonėms iš principo sunku atpažinti, kaip emocijos veikia jų elgesį, sprendimus. Ir nors emocijų atpažinimas yra treniruojamas įgūdis, daugumai tai dar nėra atrastas saviugdos elementas.
„Jeigu pykstančio žmogaus paklausite, kodėl jis pyksta, jis paprastai tik dar labiau supyks, bet garsiai kartos, kad visai nepyksta. Taip yra dėl to, kad jis tuo metu yra susitelkęs į savo emociją. Kai paprašai žmogaus įvardinti, ką jaučia, įsijungia visai kiti pažinimo procesai – racionalusis protas. Tai atskiros sistemos, apie kurias žmonės visai negalvojai kaip atskiras“, – dėsto pašnekovė.
Pasak L. Šeibokaitės, nesugebėjimas skaityti savo emocijas mums trukdo suvokti jų veikimą. Pavyzdžiui, emocijos didele dalimi atsakingos už vieną dažniausią nelaimių priežasčių – naudojimąsi telefonu vairuojant. Ekspertė sako, kad tai darydami mes tiesiog prarandame laiko pojūtį.
„Yra paskaičiuota, kad sugrįžimas nuo naudojimosi telefonu iki pilnaverčio vairavimo gali trukti iki keturių sekundžių. Įsivaizduokite, kiek daug eisme gali nutikti per šį laiką. Įlindę į telefoną, prarandame laiko pojūtį. Mums atrodo, kad tiesiog žvilgtelėjome, o iš tikrųjų… Taip veikia žmogaus dėmesys ir šitų dalykų sukontroliuoti mes negalime. Tačiau galime sau pasakyti, kad tiesiog nežiūrėsime. Aišku, čia jau nusiteikimo, požiūrio, valios klausimas“, – teigia VDU mokslininkė.
Vis dėlto, už išsiblaškymą ir per didelį atsipalaidavimą, dar pavojingesnė yra pykčio emocija. Ypatingai kai jis perauga į agresiją. Pasak eismo psichologės, su situaciniu pykčiu, kylančiu absoliučiai visiems, suaugę žmonės paprastai būna išmokę gana efektyviai susitvarkyti. Problema, kai viskas perauga į fizinį lygmenį.
„Tokiems agresyviems žmonėms iš šios emocijos išeiti paprastai labai sunku. Ir tyrimais esame nustatę, kad agresyvūs žmonės yra sudėtingiausia vairuotojų grupė, nes jie iš principo nelinkę laikytis taisyklių, problemas dėl sukeliamų problemų kelyje yra pratę perkelti kitiems ir nemato jokios savo kaltės. Tai pati sudėtingiausia grupė, kuri, mano supratimu, pati sau padėti gali labai sunkiai“, – konstatuoja L. Šeibokaitė.
Tyčinės avarinės situacijos
BTA ekspertas A. Žiukelis pastebi, kad kartais pyktis prie vairo pasireiškia ir tyčinėmis provokacijomis ar net fizinės jėgos panaudojimu.
„Yra tekę matyti situacijų, kai santykius išsiaiškinti nusprendę vairuotojai apsižodžiuoja pravėrę automobilių langus. Kartais įpykę vairuotojai net išlipa iš mašinos ir apspardo kitą automobilį arba apsistumdo vidury judrios gatvės. Pasitaiko ir tokių momentų, kai vairuotojas nori „pamokyti“ ir aplenkęs tyčia pradeda staigiai stabdyti, sukeldamas avarinę situaciją“, – pastebi A. Žiukelis.
Jis pabrėžia, kad tyčinį eismo įvykį sukėlęs vairuotojas neturėtų tikėtis draudimo bendrovės išmokos. Tyčiniai eismo įvykiai yra laikomi nedraudžiamaisiais.
Todėl A. Žiukelis prieš keliones pataria atkreipti dėmesį į savo būseną. Anot jo, tai galioja tiek fizinei, tiek psichologinei savijautai.
„Transporto priemonės valdymas reikalauja didelės koncentracijos, todėl jei yra kažkokių trikdžių, neleidžiančių viso dėmesio sukoncentruoti į vairavimą, geriau nerizikuoti – paprašyti, kad pavežtų artimieji arba pasinaudoti taksi paslaugomis. Jei kelyje įvyko konfliktas ir situacija suerzino vairuotoją bei nepavyksta nusiraminti, rekomenduočiau nebetęsti važiavimo, sustoti saugioje vietoje, ir tęsti kelionę nurimus emocijoms. Visada derėtų prisiminti, kad eisme yra ir daugybė kitų dalyvių, todėl kiekvienas vairuotojas yra atsakingas ne tik už savo ekipažo, bet ir už kitų sveikatą“, – pažymi A. Žiukelis.
Eismo įvykių šuolis
Kelių policijos duomenys rodo, kad šių metų liepą ir birželį registruoti atitinkamai 310 ir 346 eismo įvykiai. Palyginimui pavasarį (kovo–gegužės mėn.) jų buvo pastebimai mažiau – 201, 229 ir 306. Policijos duomenimis, šiemet fiksuojamas ir kone perpus didesnis žuvusiųjų skaičius, lyginant su praėjusiais metais.
Vasarinis avaringumo padidėjimas fiksuojamas kasmet. Štai 2022 m. vasarą registruota 1012 eismo įvykių. Praėjusią vasarą išsiskyrė rugpjūtis, kai eismo įvykių fiksuota 374. Tuo metu pavasarį ir rudenį incidentų buvo mažiau – atitinkamai 771 ir 834.
Šaltinis: lrt.lt
Saugiam vairavimui svarbiausia – mokėti įvertinti pavojų kelyje
„Statistiniai duomenys rodo, kad dažniausiai eismo įvykių kaltininkais yra nustatomi transporto priemonių vairuotojai – jie sukelia 67 proc. visų eismo įvykių. Fiksuojama daugybė atvejų, kai skaudžias pasekmes sukėlusių nelaimių priežastimi tapo aplinkybės, kuomet vairuotojas neteisingai numatė ar neatpažino pavojaus tam tikroje eismo situacijoje“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros doktorantė Modesta Morkevičiūtė.
Mokslininkės teigimu, ši tendencija rodo, kad saugiam vairavimui labai svarbus gebėjimas aptikti, įvertinti ir tinkamai sureaguoti į galimas grėsmes kelyje. Tikimybė patekti į autoįvykį žymiai sumažėja, jei vairuotojas turi gerus pavojaus kelyje suvokimo įgūdžius – todėl mokslininkai ir praktikai deda daug pastangų, kad surastų tinkamus būdus jiems patobulinti.
„Vairuotojų įgūdžiai nėra pastovūs. Jie gali kisti, priklausomai nuo turimų žinių, patyrimo, kasdieninio situacijų kelyje analizavimo. Tai leidžia ugdyti pavojaus kelyje suvokimą: vairuotojai gali mokytis aktyviau dairytis, atpažinti signalus apie situacijos pavojingumą, pasirinkti mažiausiai rizikingą būdą išvengti grėsmės ir t. t. Deja, jauni vairuotojai, turėdami mažiau patirties ir neretai mažiau paisydami rizikos, ne visuomet atpažįsta ar tinkamai reaguoja į eismo situacijose kylantį pavojų“, – atkreipia dėmesį mokslininkė.
Vis dėlto, pasak M. Morkevičiūtės, net ir sukaupus didelę vairavimo patirtį, praleidus ne vieną dešimtmetį kelyje, ne visada ištobulinami gebėjimai, reikalingi siekiant deramai įvertinti grėsmes vairuojant. Tiek besimokantys, tiek patyrę vairuotojai gali būti nepasiruošę tinkamai sureaguoti į pavojingas eismo situacijas. Besimokantiems vairuotojams trūksta patirties į pavojus reaguoti tinkamai, prireikia daugiau laiko atpažįstant ir suvokiant pavojų. Patyrę vairuotojai paprastai yra labiau pasitikintys savo vairavimo gebėjimais, tačiau neretai nuvertina potencialų pavojų. Todėl pavojaus kelyje suvokimo įgūdžius tobulinti svarbu visoms vairuotojų grupėms, nepriklausomai nuo jų stažo.
Siekiant gerinti pavojaus kelyje suvokimą, įvairiose šalyse (pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Australijoje) kuriamos specialios priemonės. Dauguma jų paremtos vairavimo situacijas demonstruojančiais vaizdo įrašais. Vieną tokių priemonių parengė ir VDU Psichologijos katedros mokslininkės.
„Tai – šiuolaikiška, patraukli, trumpalaikė, realias eismo situacijas demonstruojanti, aktyviu besimokančiojo dalyvavimu paremta nuotolinė pavojaus kelyje suvokimo mokymo programa. Programa orientuota į bendrą grėsmių kelyje numatymo, išvengimo įgūdžio tobulinimą, taip pat – į atskirų gebėjimų, kurie sudaro pavojaus kelyje suvokimo kompetenciją, ugdymą“, – pasakoja viena iš projekto rengėjų, doc. dr. Laura Šeibokaitė.
Programos metu vairuotojai įgyja reikiamų žinių, atlieka praktines užduotis, taip formuodami ir tobulindami turimus bet kokios realios ar potencialios grėsmės kelyje išvengimo įgūdžius. Demonstruojant įvairias vairavimo situacijas kompiuterio ekrane, pateikiant aktualią teorinę informaciją ir dalinantis praktiniais patarimais, vairuotojai mokomi dėmesingumo ir sąmoningumo vairuojant, pavojingų situacijų atpažinimo, tinkamo situacijos vertinimo, optimalaus elgesio reaguojant į pavojų kelyje.
Įvertinus poreikį, Lietuvoje kurtą programą jau spėta išbandyti ir įvertinti. Programos efektyvumo vertinimui skirtame tyrime sudalyvavo beveik 200 besimokančių ir patyrusių vairuotojų. Daugiau nei metus trukęs tyrimas parodė, kad mokymų dėka reikšmingai pagerėjo vairuotojų pavojaus kelyje suvokimas.
„Tokie mokymai yra itin svarbūs, bet įgūdžius reikia tobulinti ir toliau. Vairuotojai turėtų nepamiršti nuolat dairytis kelyje, vengti pašalinės veiklos, nes ji nukreipia dėmesį nuo potencialių grėsmių. Į jas galima sureaguoti greičiau, jei žmogus pabandys iš anksto numatyti vairuotojų ir kitų eismo dalyvių ketinimus, apie kuriuos pastarieji signalizuoja tam tikrais būdais (pavyzdžiui, įspėjamaisiais transporto priemonės signalais, vairavimo trajektorijos keitimu, kūno judesiais ir kt.)“, – pasakoja doc. dr. L. Šeibokaitė.
Pasak docentės, Lietuva eismo saugumo srityje iki šiol pasižymi ne itin džiuginančia statistika – nors ir dedamos pastangos padėtį pakeisti. 2019 m. Lietuva užėmė šeštą vietą ES pagal žuvusiuosius kelyje milijonui gyventojų (67), nors 2021-aisiais šioje kategorijoje mūsų šaliai pavyko nukristi į devintąją vietą.
„Nepaisant to, kad paskutiniaisiais metais eismo saugumo situacija Lietuvoje gerėjo, tačiau vis dar esame tarp tų Europos Sąjungos šalių, kuriose žuvusiųjų keliuose skaičius milijonui gyventojų yra itin didelis. Vis dėlto, šią statistiką galima koreguoti efektyvumą įrodžiusiomis priemonėmis – pavojaus kelyje suvokimo gebėjimų ugdymo programomis. Kiekvienas vairuotojas turėtų mokytis, tobulinti vairavimo gebėjimus ir būti visada pasirengęs susidurti su grėsmėmis“, – teigia mokslininkė.
Pavojaus kelyje suvokimo gebėjimų ugdymo programa ir efektyvumo tyrimas yra sudėtinė projekto „Pavojaus kelyje suvokimo mokymas skirtingose vairuotojų grupėse: galimybės, efektyvumas ir poveikis eismo saugumui“ (PaKelSuMo, finansavimo sutarties Nr. S-MIP-19-1, finansuojama LMT) dalis. Straipsnis parengtas projekto vykdytojų Modestos Morkevičiūtės ir doc. dr. Lauros Šeibokaitės. Projektui vadovauja prof. dr. Auksė Endriulaitienė, kartu projektą vykdo dr. Rasa Markšaitytė ir dr. Justina Slavinskienė.
