Studentams – Erasmus+ praktikos konkursas praktikoms visame pasaulyje

Studentams – Erasmus+ praktikos konkursas praktikoms visame pasaulyje

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia „Erasmus+” praktikos konkursą studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2023–2024 m. m. apimantį visas pasaulio valstybes. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2023 m. spalio 31 d.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn.

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai.

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

  • Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
  • Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

  • studento motyvacija;
  • geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
  • praktikos atitikimas studijų programai;
  • studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
  • dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Stipendija

ES ir EEE šalims:

Šalių grupė Šalis Stipendijos dydis per mėnesį (30 dienų)
I grupė Danija, Suomija, Islandija, Airija, Liuksemburgas, Švedija, Jungtinė Karalystė, Lichtenšteinas, Norvegija 750,00 Eur
II grupė Austrija, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Graikija, Ispanija, Kipras, Nyderlandai, Malta, Portugalija 750,00 Eur
III grupė Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Latvija, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Šiaurės Makedonija, Turkija 690,00 Eur
IV grupė Šveicarija* 700,00 Eur

Šalims už ES/EEE ribų:

Stipendija 700,00 Eur/mėn.

Išmoka kelionei, kurios dydis nustatomas pagal atstumą* nuo Lietuvos (Kauno miesto) iki praktikos organizacijos vietos (miesto):

  • 100-499 km – 180,00 EUR
  • 500-1999 km – 275,00 EUR
  • 2000-2999 km – 360,00 EUR
  • 3000-3999 km – 530,00 EUR
  • 4000-7999 km – 820,00 EUR
  • virš 8000 km – 1500,00 EUR

Papildoma ekologiškos kelionės stipendija, jei keliaujama autobusu ar traukiniu.

Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus.

Šis konkursas yra išskirtinė galimybė praktikai išvykti už ES/EEE ribų su „Erasmus+“ stipendija, kitas toks konkursas bus skelbiamas tik vasario.

Daugiau informacijos:

Programos koordinatorius Tomas Mickevičius

Doktorantai kviečiami dalyvauti mokslinių išvykų ir renginių konkurse

Doktorantai

VDU doktorantai kviečiami dalyvauti mokslinių išvykų (stažuočių) ir nuotolinių renginių konkurse. Finansavimas iš VDU Mokslo fondo skirtas mokslinėms išvykoms (stažuotėms), nuotoliniams renginiams, kurie įvyks nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. Vienas doktorantas gali pretenduoti į ne didesnę kaip 800 EUR sumą. Jei doktorantas teikia kelias paraiškas, bendrai prašoma parama negali viršyti 800 eur.

Norinčius dalyvauti konkurse, prašome iki 2023 m. balandžio 3 d. 24 val. pateikti šiuos dokumentus vienu laišku skaitmeniškai VDU Mokslo ir inovacijų departamentui el. pašto adresu mokslas@vdu.lt :

  1. Užpildytą paraišką (1 priedas). Paraiškos formoje nurodoma informacija apie konkurso dalyvį, planuojamą išvyką (stažuotę), nuotolinį renginį, jo tikslą, nurodoma atlikta kita mokslinė veikla, pateikiama išvykos (stažuotės), nuotolinio renginio sąmata (dienpinigiai neskiriami). Paraiškas ekspertai vertina pagal formą, nurodytą 2 priede.
  2. Sutikimą iš priimančios institucijos arba patvirtinimą apie dalyvavimą renginyje (gali būti ir elektroninis laiškas);
  3. Svarbiausių doktorantūros studijų laikotarpiu (stojimo į doktorantūros studiją publikacijos neužskaitomos) publikuotų ir užregistruotų Universiteto mokslo publikacijų duomenų bazėje publikacijų sąrašą ir publikacijų kopijas. Galima pateikti ir mokslines publikacijas, priimtas spaudai (po recenzavimo procedūros), kartu pateikiant tokį faktą patvirtinančią mokslo žurnalo redkolegijos išduotą pažymą. Neužregistruotos Universiteto mokslo publikacijų duomenų bazėje publikacijos nebus vertinamos.

Konkurso nuostatai

Konkurso paraiškos forma

Dėl doktoranto publikacijų sąrašo ištraukimo iš VDU bibliotekos duomenų bazės CRIS ar platesnės informacijos prašome kreiptis į Mokslo ir inovacijų departamento darbuotojus: Laurą Stankevičienę, laura.stankeviciene@vdu.lttel. (8 37) 327 946, mob. 8 611 46396, Juditą Černiauskienę (ŽŪA doktorantams), judita.cerniauskiene@vdu.lt, tel. (8 37) 788 147, 8 659 93743.

EST skelbia geriausių baigiamųjų darbų konkursą

Europos socialinį tyrimą (toliau – EST) Lietuvoje įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų grupė kviečia naudotis šios, daugiau nei trisdešimtyje valstybių kas dvejus metus atliekamos gyventojų požiūrių, įsitikinimų ir elgsenos modelius vertinančios, apklausos duomenimis bei skelbia šalies aukštųjų mokyklų bakalauro ir magistro studijų pakopų studentų baigiamųjų darbų, kuriuose analizuojami EST duomenys, konkursą.

Konkurse kviečiami dalyvauti sociologijos, psichologijos, politikos mokslų, edukologijos, komunikacijos ir informacijos, ekonomikos, teisės, vadybos ir kitų socialinių mokslų krypčių atstovai. Baigiamasis darbas turėtų būti apgintas 2021/2022 mokslo metais. Konkurso nugalėtojui/ai atiteks Europos socialinio tyrimo prizas, o visiems dalyvaujantiems bus įteikti padėkos raštai. Konkurse norinčių dalyvauti studentų darbų registracija vyksta iki 2022 m. birželio 27 d. Daugiau informacijos apie dalyvavimo konkurse sąlygas ir vertinimo kriterijus kviečiame skaityti kvietimuose:


Registracija į bakalauro baigiamųjų darbų konkursą

Registracija į magistro baigiamųjų darbų konkursą

Pernai šį konkursą laimėjo Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos bakalauro studijų IV k. studentė Monika Vazgytė, parengusi baigiamąjį darbą tema: „Romantinių santykių kūrimo prielaidos ir partnerio paieškos pasitelkiant internetines medijas“.

Monika, kaip kilo mintis į baigiamąjį darbą integruoti Europos socialinio tyrimo duomenis? Kaip vyko darbo rengimo procesas?

Pradžioje baigiamojo darbo duomenų rinkimui planavau rinktis kokybinį tyrimą, t.y. imti interviu. Tačiau šis metodas nepasirodė artimas, tad nusprendžiau atlikti kiekybinį tyrimą, kurio dažnai vengia Viešosios komunikacijos programos studentai. Taip pat, kad tema būtų pakankamai išpildyta, pasirinkau ir antrinių duomenų analizę, t.y. analizavau EST duomenis. Turbūt daugelis studentų teigtų, kad įdomiausia daryti savo paties tyrimą, t.y. atlikti interviu, ar apklausą, tačiau antrinių duomenų analizė ne tik padeda geriau suvokti temą, bet ir leidžia labiau ją atskleisti bei papildyti darbą įdomesne informacija. Rašant baigiamąjį darbą labai svarbu turėti ir platesnį supratimą apie temą – gebėti pakomentuoti su ja susijusias vyraujančias tendencijas Lietuvoje ar pasaulyje. EST duomenys leidžia susipažinti su skirtingų šalių gyventojų požiūrių, elgsenos vertinimais bei palyginti juos su Lietuvos gyventojų vertinimais. Darbe pasirinkau lyginti įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojų požiūrį į romantinius santykius, nesantuokinius santykius. Dėl didelio informacijos kiekio iš pradžių viskas atrodė gana keblu, tačiau su baigiamojo darbo vadovo A. Žilio pagalba pavyko atsirinkti aktualius ir mano pasirinktą temą atskleidžiančius duomenis. EST duomenys patvirtino mano išsikeltas hipotezes, kad vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojai yra vis dar gana konservatyvūs, palaikantys tradicinį normatyvinį požiūrį į romantinius santykius, o jaunesnioji karta liberalesnė. Pasitvirtinus šioms hipotezėms tapo aiškiau, kas turėtų atsispindėti mano pačios tyrime, t.y. apklausoje. Dalį apklausos klausimų suformulavau remdamasi antrinių šaltinių analize, taip pat panaudojau nemažai teiginių ir iš EST klausimyno.

Ko palinkėtumėte studentams, kurie svarsto galimybę naudoti EST duomenis baigiamuosiuose darbuose?

Nusprendus baigiamajame darbe naudoti EST duomenis, bus paprasčiau rašyti darbą, kadangi nereikės rinkti empirinių duomenų, o tik EST duomenų bazėje atsirinkti tinkamus temai. Šie duomenys taip pat gali padėti surasti teorinei darbo daliai aktualios informacijos. Taip pat EST yra reprezentatyvūs duomenys, todėl tai leidžia daryti patikimas išvadas apie visą pasirinktą populiaciją, kai atliekant savo parengtą anketinę apklausą, reprezentatyvumas dažniausiai nėra užtikrinamas. Apjungiant antrinius bei savo paties tyrimo duomenis, baigiamasis darbas atrodo patikimiau, labiau atskleidžiama tema ir išlieka galimybė tęsti darbą, pasirenkant skirtingus pjūvius.

Europos socialinio tyrimo duomenis pernai sėkmingai apgintame baigiamajame magistro studijų darbe „Santuokos, kohabitacijos ir subjektyvios gerovės sąsajos“ naudojo ir Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės demografijos magistro studijų programos absolventė Agnė Egertė.

Kokie, Agne, jūsų pastebėjimai apie šią patirtį? Kaip nusprendėte pasirinkti naudoti EST duomenis baigiamajam darbui? Kiek pasiteisino šis pasirinkimas?

Europos socialinio tyrimo 5 bangos duomenis baigiamajam darbui pasirinkau dėl pakankamai didelių imčių ir tyrimo tematiką geriausiai atspindinčių kintamųjų. Šioje bangoje analizuojamos žmonių nuostatos, įsitikinimai ir elgsena, o viena iš šio tyrimo klausimyno modulio temų – subjektyvi gerovė (laimė), kuri ir buvo baigiamojo darbo tyrimo objektas. EST tyrime įvertintą atskirų asmenų subjektyvią gerovę galėjau agreguoti į šalies ir šalių grupių vidurkius bei sudaryti bendresnius subjektyvios gerovės vaizdus, atlikti tarpkultūrinį palyginamumą, o tai padidino mano baigiamojo darbo analizės galimybes. Dėl labai plataus EST tyrimo duomenų masyvo integruoti EST duomenis į mano baigiamąjį darbą buvo nesudėtinga. Remiantis teoriniu pagrindimu radau pakankamai kintamųjų, kurie leido atlikti visapusę analizę siekiant patvirtinti arba atmesti hipotezes. EST 5 bangoje kitaip nei kitose tyrimo bangose yra įtrauktas kintantis klausimų modulis: „Darbas, šeima ir gerovė“, tai praplėtė mano galimybes susieti teorinius teiginius su empiriniais duomenimis, giliau ir išsamiau išnagrinėti mane dominančią temą. Taip pat nuolatiniame modulyje yra pakankamai daug klausimų, atspindinčių socialinę demografinę informaciją ne tik apie pačius respondentus, bet ir apie jų partnerius bei tėvus. Rekomenduočiau naudoti EST duomenis rengiant savo baigiamuosius darbus. EST tyrimo duomenys man padėjo įgyvendinti išsikeltus tyrimo tikslus, atsakyti į tyrimo klausimus bei patvirtinti arba atmesti hipotezes, o svarbiausia analizuojant EST duomenis gavau patikimą informaciją. EST įgalino gana plačius subjektyvios gerovės matavimus mano baigiamajame darbe. EST duomenų masyvas labai turtingas.

Lietuva į EST įsitraukė nuo 4-osios bangos ir iki 2022 m. Lietuvoje atliktos jau 7 tyrimo bangos. Su naujausios – 10 bangos duomenimis bus galima susipažinti nuo 2022 m. birželio mėn. Visus Europos socialinio tyrimo duomenis galima rasti EST internetiniame puslapyje. Jie yra atviri bet kuriam puslapio vartotojui. Šiame puslapyje pateikiama išsami informacija, kaip duomenis parsisiųsti arba juos analizuoti paties puslapio aplinkoje.

Jeigu jus domina trumpos tyrimo rezultatų apžvalgos aktualiomis temomis bei kita su EST įgyvendinimu Lietuvoje susijusi informacija, galite aplankyti Lietuvos EST profilį Facebook platformoje.

Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.