Emocijų valdymas prie vairo: meškos paslaugą gali padaryti ne tik pyktis
Savaitgaliais nutįstančios spūstys šalies magistralėse byloja apie tai, kad šiltuoju metų laiku padaugėja keliaujančiųjų. Dėl intensyvesnio eismo išauga ir eismo įvykių tikimybė. Anot ekspertų, didelę įtaką kelionių saugumui turi ne tik kelių eismo taisyklių (KET) paisymas, bet ir vairuotojų emocinė būsena.
Visai nesvarbu, keliaujate į pajūrį ar kurortą, ar grįžtate iš jo – per didelis atsipalaidavimas kelionėse gali būti toks pats pavojingas kaip ir irzlumas. Nors dažniausiai manoma, kad grįžtantieji iš kurortų yra pailsėję ir turėtų racionaliau vertinti savo veiksmus prie vairo, taip yra ne visada.
„Neretai vairuotojai linkę skubėti. Važiuodami į kurortus, skuba į viešbučius, galbūt yra susiplanavę kažkokias veiklas ir nusistatę sau atvykimo laiką. Grįžtantieji – skuba namo, galbūt atlikti namų ruošos darbus ir pasiruošti naujai darbo savaitei. Šiltuoju metų laiku neretai padaugėja ir kelio darbų, kurie pristabdo eismą, todėl keliones reikėtų planuoti su laiko rezervu. Taip išvengsite papildomų neigiamų emocijų ir nereikės skubėti“, – pataria BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Emocijos veikia elgesį
Atsipalaidavimo ir kitų emocijų įtaką vairavimui pabrėžia ir VDU mokslininkė, tyrinėjanti eismo psichologiją, Laura Šeibokaitė. Anot jos, apie emocinį foną savo kasdienybėje galvojame per mažai. Žmonėms iš principo sunku atpažinti, kaip emocijos veikia jų elgesį, sprendimus. Ir nors emocijų atpažinimas yra treniruojamas įgūdis, daugumai tai dar nėra atrastas saviugdos elementas.
„Jeigu pykstančio žmogaus paklausite, kodėl jis pyksta, jis paprastai tik dar labiau supyks, bet garsiai kartos, kad visai nepyksta. Taip yra dėl to, kad jis tuo metu yra susitelkęs į savo emociją. Kai paprašai žmogaus įvardinti, ką jaučia, įsijungia visai kiti pažinimo procesai – racionalusis protas. Tai atskiros sistemos, apie kurias žmonės visai negalvojai kaip atskiras“, – dėsto pašnekovė.
Pasak L. Šeibokaitės, nesugebėjimas skaityti savo emocijas mums trukdo suvokti jų veikimą. Pavyzdžiui, emocijos didele dalimi atsakingos už vieną dažniausią nelaimių priežasčių – naudojimąsi telefonu vairuojant. Ekspertė sako, kad tai darydami mes tiesiog prarandame laiko pojūtį.
„Yra paskaičiuota, kad sugrįžimas nuo naudojimosi telefonu iki pilnaverčio vairavimo gali trukti iki keturių sekundžių. Įsivaizduokite, kiek daug eisme gali nutikti per šį laiką. Įlindę į telefoną, prarandame laiko pojūtį. Mums atrodo, kad tiesiog žvilgtelėjome, o iš tikrųjų… Taip veikia žmogaus dėmesys ir šitų dalykų sukontroliuoti mes negalime. Tačiau galime sau pasakyti, kad tiesiog nežiūrėsime. Aišku, čia jau nusiteikimo, požiūrio, valios klausimas“, – teigia VDU mokslininkė.
Vis dėlto, už išsiblaškymą ir per didelį atsipalaidavimą, dar pavojingesnė yra pykčio emocija. Ypatingai kai jis perauga į agresiją. Pasak eismo psichologės, su situaciniu pykčiu, kylančiu absoliučiai visiems, suaugę žmonės paprastai būna išmokę gana efektyviai susitvarkyti. Problema, kai viskas perauga į fizinį lygmenį.
„Tokiems agresyviems žmonėms iš šios emocijos išeiti paprastai labai sunku. Ir tyrimais esame nustatę, kad agresyvūs žmonės yra sudėtingiausia vairuotojų grupė, nes jie iš principo nelinkę laikytis taisyklių, problemas dėl sukeliamų problemų kelyje yra pratę perkelti kitiems ir nemato jokios savo kaltės. Tai pati sudėtingiausia grupė, kuri, mano supratimu, pati sau padėti gali labai sunkiai“, – konstatuoja L. Šeibokaitė.
Tyčinės avarinės situacijos
BTA ekspertas A. Žiukelis pastebi, kad kartais pyktis prie vairo pasireiškia ir tyčinėmis provokacijomis ar net fizinės jėgos panaudojimu.
„Yra tekę matyti situacijų, kai santykius išsiaiškinti nusprendę vairuotojai apsižodžiuoja pravėrę automobilių langus. Kartais įpykę vairuotojai net išlipa iš mašinos ir apspardo kitą automobilį arba apsistumdo vidury judrios gatvės. Pasitaiko ir tokių momentų, kai vairuotojas nori „pamokyti“ ir aplenkęs tyčia pradeda staigiai stabdyti, sukeldamas avarinę situaciją“, – pastebi A. Žiukelis.
Jis pabrėžia, kad tyčinį eismo įvykį sukėlęs vairuotojas neturėtų tikėtis draudimo bendrovės išmokos. Tyčiniai eismo įvykiai yra laikomi nedraudžiamaisiais.
Todėl A. Žiukelis prieš keliones pataria atkreipti dėmesį į savo būseną. Anot jo, tai galioja tiek fizinei, tiek psichologinei savijautai.
„Transporto priemonės valdymas reikalauja didelės koncentracijos, todėl jei yra kažkokių trikdžių, neleidžiančių viso dėmesio sukoncentruoti į vairavimą, geriau nerizikuoti – paprašyti, kad pavežtų artimieji arba pasinaudoti taksi paslaugomis. Jei kelyje įvyko konfliktas ir situacija suerzino vairuotoją bei nepavyksta nusiraminti, rekomenduočiau nebetęsti važiavimo, sustoti saugioje vietoje, ir tęsti kelionę nurimus emocijoms. Visada derėtų prisiminti, kad eisme yra ir daugybė kitų dalyvių, todėl kiekvienas vairuotojas yra atsakingas ne tik už savo ekipažo, bet ir už kitų sveikatą“, – pažymi A. Žiukelis.
Eismo įvykių šuolis
Kelių policijos duomenys rodo, kad šių metų liepą ir birželį registruoti atitinkamai 310 ir 346 eismo įvykiai. Palyginimui pavasarį (kovo–gegužės mėn.) jų buvo pastebimai mažiau – 201, 229 ir 306. Policijos duomenimis, šiemet fiksuojamas ir kone perpus didesnis žuvusiųjų skaičius, lyginant su praėjusiais metais.
Vasarinis avaringumo padidėjimas fiksuojamas kasmet. Štai 2022 m. vasarą registruota 1012 eismo įvykių. Praėjusią vasarą išsiskyrė rugpjūtis, kai eismo įvykių fiksuota 374. Tuo metu pavasarį ir rudenį incidentų buvo mažiau – atitinkamai 771 ir 834.
Šaltinis: lrt.lt
Vien KET išmanymo neužtenka: kodėl nemokame kultūringai ir saugiai elgtis eisme?
„Spinter tyrimai“ 2022 m. atlikta apklausa parodė, kad vairuotojai, pėstieji ir kiti eismo dalyviai keliuose labiausiai vertina saugumą, o eismo ir vairavimo kultūra yra tik kiek daugiau nei patenkinama.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros docentė Laura Šeibokaitė pasakoja, kokios savybės būdingos nekultūringiems, rizikuoti linkusiems eismo dalyviams ir atsako, ko trūksta, kad eismo kultūra taptų saugesnė.
Nekultūringo eismo dalyvio portretas
VDU docentė teigia, kad dalyvavimas eisme – kur kas daugiau nei kelionė iš taško A į tašką B. „Vairavimas atlieka daug įvairių funkcijų, sprendžia net psichologines problemas. Dažnai žmonės vairavimą naudoja įvairioms emocijoms, savijautai išreikšti“.
„Yra vairuotojų, kurie apskritai nekreipia dėmesio į taisykles: eismas yra tik viena iš daugybės gyvenimo sričių, kur pasireiškia toks elgesys. Žmonėms atrodo, kad jie geriau žino, kaip turi būti: nors moka taisykles, jų tiesiog nesilaiko“.
Klausimas, kodėl taip yra, gerokai sudėtingesnis. „Dažniausiai nedrausmingi eismo dalyviai turi visą puokštę neigiamų savybių. Pavyzdžiui, yra agresyvesni nei žmonės, kurie linkę paklusti taisyklėms.
KET pažeidėjai taip pat turi didesnį polinkį į nerimą, yra impulsyvūs. Jie dažnai priima rizikingus sprendimus gerai neapgalvoję visų galimų pasekmių. Šiems žmonėms reikia simuliacijos iš aplinkos, todėl jie atlieka veiksmus, kurie sukelia adrenaliną“, – aiškina L. Šeibokaitė.
Pasak mokslininkės, atlikti tyrimai rodo, kad nelaimingus eismo įvykius sukelia ne taisyklių nemokėjimas, savitas interpretavimas, o noras sau leisti daugiau. Tai būdinga ne tik vairuotojams, bet ir dviratininkams, pėstiesiems.
„Svarbu ugdyti supratimą, kad kelių eismo taisyklių laikymasis – tai bendrojo gėrio siekimas, naudingas kiekvienam iš mūsų. Paklūstant taisyklėms, laimėsime gerokai daugiau, nei viršijant greitį ar kertant kelią neleistinoje vietoje“, – teigia VDU docentė.
Prasižengia ne tik jaunimas
Rizikingiausia grupė eismo saugumo ir kultūros aspektu yra jauni amžiumi ir vairavimo patirtimi vairuotojai. „Nepakankama vairavimo patirtis sukuria iliuziją: žmogus išvažiuoja į kelią vieną – du – tris kartus ir jam nieko nenutinka. Tuomet kyla įspūdis, kad jis yra puikus vairuotojas. Nors praktinės patirties eisme dar turi labai mažai, kiekvieną kartą vairuojant, jis sau leidžia vis daugiau“.
Anot pašnekovės, čia svarbūs du aspektai: brandumo stoka, kuri neleidžia tinkamai įvertinti situacijos ir noras įtikti bendraamžiams: „kai automobilyje sėdi daugiau jaunų žmonių, vairavimas kartais tampa galimybe pademonstruoti savo „kietumą“. Atliekant rizikingus manevrus, nepatyrę vairuotojai demonstruoja įsivaizduojamą drąsą ir mėgina įtvirtinti suaugusiojo statusą“.
Visgi dalis žmonių ir pasiekę brandos laikotarpį neatsisako netinkamų ir pavojingų vairavimo įpročių. „Yra vairuotojų, kurie bėgant metams išlaiko netinkamą vairavimo modelį. Jie perdėtai pasitiki savimi, todėl gali sukelti pavojingas situacijas kelyje, veltis į konfliktus su kitais eismo dalyviais“, – sako L. Šeibokaitė.
Svarbu pradėti nuo savęs
Mokslininkė mano, kad Lietuvoje yra vietos tobulėjimui ir eismo kultūros gerinimui. Vienas tokių aspektų – augant šeimose gautos pamokos. L. Šeibokaitė skatina tėvus įvertinti, ar jie tinkamai išnaudoja turimus resursus.
„Nors mokyklose ir kitose aplinkose informacijos apie elgesį eisme yra pakankamai, vaikai geriausiai mokosi iš artimųjų pavyzdžio. Jeigu namuose aiškinama, kad kelią kirsti galima tik per perėją, tačiau tėvai pasiėmę vaiką už rankos bėga per gatvę ten, kur jiems patogu, vaikas perima šį elgesio modelį ir kartoja tėvų klaidas“.
Pasak pašnekovės, priežasčių grandinėje svarbiausia – pats žmogus. „Už nekultūringą ir pavojingą eismo dalyvių elgesį pirmiausia atsakingi jie patys. Net pati geriausia susisiekimo infrastruktūra, švietimo, mokymo programos viso darbo už mus nenuveiks: kiekvienas eismo dalyvis turi gebėti save kontroliuoti ir įvertinti veiksmų pasekmes“, – teigia mokslininkė.
Šaltinis: lrytas.lt
Telefonas prie vairo: priklausomybė ar žalingas įprotis?
Greičiausiai esate pastebėję, kad užsidegus raudonam šviesoforo signalui ne vienas vairuotojas į rankas čiumpa mobiliojo ryšio priemonę. Dalis jų, net ir pradėję važiuoti, telefonu toliau rašo trumpąsias žinutes, kalba ar naršo internete. Norint išvengti pasekmių neatsakingai vairuojant, telefoną siūloma ne tik nutildyti ar išjungti, tačiau net ir „užrakinti“ bagažinėje. Apie tai, kas lemia vairuotojų drąsą kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) psichologe dr. Rasa Markšaityte.
Rizikas žino, bet elgiasi kitaip
Policijos pareigūnai ir saugaus eismo ekspertai nuolat akcentuoja, kad naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis – veikla, nesusijusi su transporto priemonės vairavimu. Tai reglamentuota ir Kelių eismo taisyklių (KET) 20 punkte. Rašyti žinutes, kalbėti telefonu, naršyti internete ar kitaip naudotis mobiliojo ryšio priemone rankomis galima tik saugiai sustojus leistinoje vietoje, išjungus vairuojamos transporto priemonės variklį.
Tačiau net ir žinodami rizikas, mobiliųjų iš rankų žmonės nepaleidžia net vairuodami. Anot VDU psichologės dr. R. Markšaitytės, tai vyksta dėl asmeninės patirties, kuomet telefono naudojimas nesukelia jokių pasekmių. Tačiau taip galvoti yra ydinga.
„Deja, bet žinojimo nepakanka elgesiui pakeisti. Čia galima pasitelkti analogiją – beveik visi rūkantys pasakys, jog žino, kokias grėsmes sveikatai kelia nikotinas ir jo priemaišos, bet vis tiek rūko. Bėda ta, jog nors žmonės suvokia, kad telefono naudojimas prie vairo didina riziką pateikti į eismo įvykį, kad atitraukia vairuotojo dėmesį nuo kelio ir pailgina jo reakciją į kitus eismo dalyvius, netgi patys nurodo, kad kai naudojasi telefonu, jaučia, jog reikia mažinti greitį ir sąmoningai pasirenka nemanevruoti ir pan., vis tiek nepadeda telefono toliau nuo savęs.
Galbūt taip yra todėl, kad daugelis mūsų turime patirtį kaip atsiliepėm telefonu, naršėm ar rašėm ir nieko nenutiko. Juk eismo įvykis nenutinka kiekvieną kartą kai paimame telefoną į rankas – vaidinasi, susikaupia daug prieštaraujančios informacijos ir vadovaujamės tada ne mokslininkų nurodomais faktais ar statistika, bet asmenine patirtimi. O toks pasekmių nebuvimas tik dar labiau sustiprina galvojimą, kad telefonas vairuotojų neblaško ir vairuoti netrukdo“, – teigė dr. R. Markšaitytė.
Psichologė atkreipė dėmesį, kad vairuotojai per daug pasitiki savimi, o dažnai įvykių priežastis aiškina sau palankiai, taip apsaugodami savigarbą.
„Jeigu telefonas tampa įvykio priežastimi, tai imam galvoti, kad tik „vos vos neatsitrenkiau“, „suvaldžiau“, „spėjau sureaguoti“, „čia nieko rimto juk nenutiko“ arba „tas kitas vairuotojas nemoka važiuoti“… Kita vertus, dalis vairuotojų taip pat mano, kad jie turi pakankamus įgūdžius, ir net ištikus kokiai nors avarinei situacijai kol kalbėjo telefonu, jie sugebės susidoroti su iššūkiu ir į rimtą bėdą nepateks“, – teigė dr. R. Markšaitytė.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad remiantis moksliniais tyrimais, reakcijos laikas naudojantis telefonu suprastėja net 3 kartus. Pavyzdžiui, važiuojant gyvenvietėje leistinu 50 km/val. greičiu, per 2 sekundes praleistas telefone vairuotojas nuvažiuos net 27 metrus. Vadinasi, 27 metrus vairuotojas gali nuvažiuoti visiškai nematydamas tam tikrų kelio ženklų ar kelio ruožo – tai prilyginama lyg vairavimui užsimerkus.
