Kaunas vakar, šiandien ir rytoj: Kokia turėtų būti miesto vizija?
Dažnai mėgstama diskutuoti apie Kauno miesto esamą situaciją ir kontempliuoti įvairius jo vystymosi kelius, tad Kaunas kaip pokalbio tema tiek viešosios erdvės retorikoje, tiek kasdieniniame pokalbyje nepalieka abejingų. Apibūdinimai, kaip akademinis ir studentų miestas, pensininkų miestas, sportiškas miestas, žalias miestas, apleistas miestas, logistikos centras, verslininkų ar spekuliantų miestas ir pan., reprezentuoja diskursų įvairovę, kuri yra nukreipta šnekant apie Kauno praeitį, dabartį ar net ateitį. Po šiais epitetais gali slėptis tiek ironija, tiek pasididžiavimas, tiek nusivylimas, o tai nėra tik kalbėtojo nuomonė ar laikysena Kauno atžvilgiu. Ši Kauno diskursų įvairovė reprezentuoja istorinę praeitį, esamą plėtros ir dinamizmo potencialą ar to potencialo neišnaudojimą, bei numanomas tolimesnes miesto vystymosi kryptis. Tuo tarpu, fundamentaliu pagrindu, norint nespekuliatyviai šnekėti apie Kauną ir jo ateitį, reikia kalbėti ne tik apie fizinės infrastruktūros, viešųjų paslaugų, architektūrinio paveldo, rekreacijos zonų, būsto fondo ar kitas materialiąsias formas miesto ribose, bet ir apie pačius gyventojus, jų pasirinkimus, lūkesčius ir miesto bendrą demografinę situaciją.
Bet kuris šiuolaikinio miesto strateginis planavimas ir vizijos įgyvendinimas neįmanomas be demografinių procesų stebėsenos, kai daugelis miestų konkuruoja tiek dėl naujų miesto gyventojų ir verslo pritraukimo, tiek dėl esamų gyventojų gyvenimo kokybės ir esamo verslo mieste skatinimo. Ypač konkurencija dėl gyventojų tampa aktuali Lietuvos ir Kauno miesto demografiniame kontekste, nes pagal 2001m. ir 2011m. gyventojų surašymo duomenis Kauno miesto gyventojų skaičius sumažėjo net 16,5 proc. Visgi, šis skaičius apibendrina ne tik Kauno, bet ir daugelio Lietuvos didmiesčių demografinę situaciją, kai gyventojų skaičius per dešimtmetį Klaipėdos mieste sumažėjo 15,8 proc., Panevėžio mieste – 16,7 proc., o Šiaulių mieste net 18,3 proc. Kita svarbi tendencija tai, kad jeigu Kauno miesto gyventojų skaičiaus mažėjimas panašus į kitų didmiesčių situaciją, tai Kauno rajono savivaldybės gyventojų skaičius per minėtą laikotarpį padidėjo 3,2 proc. Taigi, miesto gyventojų depopuliacija ir priemiesčių plėtra tampa rimtais ateities Kauno iššūkiais.
Vienas iš rodiklių parodančių potencialią ne tik Kauno kaip besitraukiančio miesto, bet ir senėjančio miesto situaciją yra Lietuvos Statistikos departamento pateikiamas demografinės senatvės koeficientas. Minėtas koeficientas parodo, kiek savivaldybėje 100 vaikų (iki 15m.) tenka pagyvenusių žmonių (65m. ir vyresni), kai 2015m. Kauno miesto savivaldybės koeficientas yra 141, kai Kauno rajono yra 96, Klaipėdos miesto 120, o Vilniaus miesto 101. Taigi šis rodiklis suponuoja apie Kauno miesto demografinio senėjimo problemas, kurias neabejotinai jau dabar mažėjantis bendras gyventojų skaičius ir „pralaimima“ kova Kauno rajonui dėl jaunų gyventojų tampa šiandienos aktualūs klausimai, kuriuos reikėtų spręsti Kauno miesto politikos formuotojams ir vykdytojams. Šiuos demografinius depopuliacijos, gyventojų senėjimo ir vidinės migracijos tendencijas patvirtina ir VDU Socialinių tyrimų centro atliktas tyrimas “Socialinė atskirtis Lietuvos didmiesčiuose: Erdvinės segregacijos ir poliarizacijos formos”, kuriame atskleidžiama vidinė Kauno miesto kaimynysčių segmentacija. Šis tyrimas atskleidė, kad Kauno miestas senėja netolygiai, o tam tikri rajonai turi didesnę senų gyventojų koncentracijos augimo riziką. Pavyzdžiui, tikėtina net 69 proc. daugiau aptikti Dainavos seniūnijoje namų ūkį su didesniu pensinio amžiaus asmenų skaičiumi nei likusiame Kauno mieste, ir net 81 proc. didesne tikimybe aptikti Kauno miesto savivaldybės ir Kauno rajono priemiestiniuose rajonuose namų ūkį su nepilnamečiais vaikais nei likusiame Kauno mieste. Šis tyrimas atskleidžia ne tik, kad sovietinio laikotarpio daugiabučių statybos rajonai pirmieji patiria vidutinio namų ūkio senėjimo ir depopuliacijos riziką Kauno mieste, bet ir tai, kad jaunos šeimos su mažamečiais vaikais, kurie yra linkę rinktis ilgesnio laikotarpio finansinius įsipareigojimus susijusius su būstu (t. y. ilgalaikę būsto paskolą), įsikuria priemiestiniuose rajonuose, kur pradeda dominuoti jaunesni finansiškai ir demografiškai produktyviausi gyventojai. Minėtas tyrimas atskleidė ir tai, kad tokie namų ūkiai strategiškai pasirenka įsipareigoti už nuosavą būstą priemiestyje kaip ilgalaikę gyvenamąją vietą. Minėtos demografinės gyventojų grupės pasirinkimai yra aktualūs Kaunui klausimai, kuomet potencialiai mažėjančios Kauno mieste darbingo amžiaus ir dirbančių žmonių grupės pasirinkimai likti ar nelikti Kauno mieste lemia ne tik demografinius iššūkius, bet ir reikšmingus mokestinės bazės (GPM surinkimo), miesto viešųjų finansų ar infrastruktūros palaikymo ir išlaikymo bei verslui patrauklios aplinkos sukūrimo klausimus.
Suburbanizacijos ir priemiesčių plėtros etapas, kuris tolygiai vyksta su miesto depopuliacijos procesu, būdingas ne tik Lietuvos, bet kitų išsivysčiusių Europos šalių miestams. Pavyzdžiui daugelio buvusios Rytų Vokietijos miestų demografinė ir migracijos situacija yra santykinai panaši į prieš tai aptartą Kauno miesto situaciją – Drezdenas, Leipcigas ar kiti Žemutinės Saksonijos federalinės žemės miestai dažnai yra apibūdinami miestų planavimo dokumentuose kaip “besitraukiantys miestai” (Schrumpfende Stadt), kuomet priemiesčių plėtra, senėjanti miestų populiacija, depopuliacijos grėmės ir neigiamas migracijos saldo reikalauja municipalines valdžias gerai apgalvoti miesto valdymo procesus šių iššūkių kontekste. Bandant sukurti ir padėti municipalitetams priimti gerai apgalvotus ir įrodymais pagrįstus ilgalaikius politinius sprendimus miesto planavime, daugelis Žemutinės Saksonijos miestų senokai naudojasi Miesto ir regioninės plėtros Leibnizo instituto tyrimais ir įžvalgomis.
Taipogi, Kauno miesto depopuliacijos rizikos situacija gali koreliuoti su Kauno miesto Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) sudaromo Lietuvos savivaldybių indekso pozicija. LLRI sudarytame naujausiame 2015m. sėkmingiausios savivaldybės indekse Kauno miesto savivaldybė tėra 5 savivaldybė iš 6 indeksuotų, o tarp ne didžiųjų miestų savivaldybių – Kauno rajono savivaldybė yra pirmoje vietoje. Šie reitingavimai, kuriuose išskiriami skaidrumo, vartotojų pasirinkimo, konkurencijos skatinimo, mažesnės mokesčių naštos ir efektyvaus viešojo turto valdymo kriterijai, išskiria “idealios savivaldybės” bruožus. Kartu šie indekso aspektai atspindi ir miesto gyventojo lūkesčius ir poreikius nukreiptus į vietinę valdžią, tad Kaunas kaip sėkmingas poindustrinis Lietuvos didmiestis norėdamas pritraukti investicijų turi įsitraukti į konkurenciją dėl gyventojų, jų gyvenamosios vietos pasirinkimo, mokesčių ir verslo pritraukimo. Bet siekiant Kauno miesto plėtros reikia suprasti esamą demografinę, politinę, ekonominę ir socialinę situaciją, idant daryti nuoseklius, ilgalaikius ir jautrius esamai situacijai strateginius politinius sprendimus.
Taigi, norint suprasti Kauno miesto vystymosi ateitį ir nupiešti jo ateities vizijas, reikia suprasti Kauno dabarties realijas, įvertinant fundamentalius praeities pasirinkimus ar bendrai vykstančius socialinius ir demografinius procesus. Tad bet koks bandymas prognozuoti ir atsakyti kaip gyvensime Kaune rytoj, turime sau atsakyti, ką mes pasirinkome ir kaip mes susidorojome su įvairiais iššūkiais vakar, ir kaip mes gyvename dabar.
dr. Apolonijus Žilys, VDU Sociologijos katedra