„Sučipuoti žmonės“, COVID-19 ir mokslininkų išgalvota klimato kaita: kodėl žmonija tiki sąmokslo teorijomis?
Tikriausiai daug kam girdėtos sąmokslo teorijos, kad COVID-19 virusą sukūrė Bilas Geitsas norėdamas vakcinomis „sučipuoti“ pasaulio gyventojus, kad galėtų juos valdyti, o klimato kaita yra mokslininkų išsigalvojimas norint finansuoti savo tyrimus. Sąmokslo teorijų žala didelė. Jos poliarizuoja visuomenę, skatina nepasitikėjimą viešosiomis institucijomis ir smurtinį ekstremizmą. Taip pat skatina nepasitikėjimą mokslo ir medicinos informacija, o tai gali turėti sunkių pasekmių. Taigi, kas yra tos sąmokslo teorijos, kodėl žmonės jomis tiki ir kaip jos susiję su krizinių situacijų valdymu?
Kas yra sąmokslo teorijos ir kaip jas atpažinti?
Terminas „sąmokslas“ paprastai apibrėžiamas kaip slaptas susitarimas prieš ką nors, dažniausiai paremtas blogais ketinimais ir vykdomas grupės įtakingų asmenų/jėgų, kurie siekia savo asmeninių interesų. Pats terminas anksčiausiai rašytine kalba pavartotas devynioliktojo amžiaus antroje pusėje, nors egzistavo jau gerokai anksčiau.
Sąmokslo teorijų kūrėjai remiasi idėja, kad galinga mažuma saugo svarbią informaciją nuo daugumos gyventojų. Kuriamas naratyvas, kad pateikiant informaciją norima „pažadinti“ nieko neįtarančius bendruomenės narius. Pačiose teorijose keliamas klausimas, kas gauna naudos iš konkrečių įvykių ar situacijos, ir pagal tai įvardijami sąmokslo dalyviai. Sąmokslo teorijos neretai diskriminuojamai nukreiptos į tam tikras grupes, kurios suvokiamos kaip tikros ar įsivaizduojamos grėsmės priežastis. Jos apjungia samprotavimus apie tai, kas yra tiesa ir melas, su vertybėmis apie tai, kas yra gėris, o kas – blogis. Dažniausiai vaizduojama kova tarp nekaltų žmonių ir korumpuoto elito. Nors iš pažiūros sąmokslo teorijomis pateikiama informacija gali skambėti logiškai, visgi jose pasigendama kokių nors įrodymų. Reiktų paminėti, kad ne visuomet viskas jose būna išgalvota, kartais pasitaiko ir tikrovės elementų. Sąmokslo teorijoms taip pat būdingas dramatiškumo elementas. Pati informacija pateikiama paprastai, tad daugeliui žmonių ji yra priimtina.
Sąmokslo teorijas paneigti sunku, nes bet kas, bandantis tai daryti, yra laikomas sąmokslo dalimi. Dalis sąmokslo teorijų skleidėjų jomis nuoširdžiai tiki, o kiti sąmoningai, dėl politinių ar finansinių priežasčių, provokuoja, manipuliuoja jomis ar bando kontroliuoti žmones. Neretai sąmokslo teorijomis aiškinami nauji reiškiniai ir jos ypač klesti kriziniais laikotarpiais, kai žmonės jaučiasi nesaugūs.
Kodėl esame linkę jomis tikėti?
Tikėjimą sąmokslo teorijomis mokslininkai dažniausiai aiškina siekimu sumažinti jaučiamą nerimą. Kai senovės graikai negalėjo paaiškinti destruktyvių įvykių, tokių kaip niokojantys potvyniai, žemės drebėjimai, masinės mirtys nuo bado ir ligų, jie kūrė mitus ir dievybes. Nesuprantamus reiškinius mitais aiškino ir egiptiečiai, majai, inkai ir kitos senovės civilizacijos. Pagrindinė mitų funkcija buvo numalšinti nežinomybės kuriamą nerimą tarsi perduodant atsakomybę dievams. Šiuolaikiniame pasaulyje, nepaisant mokslo pažangos, kuomet susiduriama su nepaaiškinamais nerimą keliančiais reiškiniais, žmonės, siekdami sumažinti netikrumą ir susigrąžinti kontrolės jausmą, linksta įtikėti sąmokslo teorijomis. Poreikis racionalizuoti nepažintas situacijas ir sumažinti nerimą verčia asmenis tikėti įsivaizduojamais dalykais. Teorijų pagalba randami kaltieji, o aiškus priešas suteikia „pažinimo komfortą“ ir bent dalinį kontrolės jausmą.
Tikėjimas viena sąmokslo teorija dažnai veda prie tikėjimo kita. Įsitvirtina naratyvas, kad negalima pasikliauti valdžia ir politikais, o ekspertų žinios yra klaidingos. Sąmokslo teorijoms padeda plisti internetas ir socialiniai tinklai. Kadangi sąmokslo teorijų platinimas nėra nusikaltimas, sunku sustabdyti jų plitimą.
Su koronaviruso pandemija siejamos sąmokslo teorijos ir jų paplitimas
Pastebėta, kad susidūrus su COVID-19 pandemijos krize sąmokslo teorijų ryškiai padaugėjo. Tuo pačiu padaugėjo ir sąmokslo teorijomis tikinčių žmonių. 2020 m. kovą 28 šalyse atliktas „Gallup International“ tyrimas parodė, kad daugiau kaip 3 iš 10 apklaustų žmonių mano, jog COVID-19 virusą sąmoningai išplatino užsienio valstybė ar kita organizacija.
Dažniausiai su koronavirusu siejamose sąmokslo teorijose buvo minimas naratyvas, kad virusą dirbtinai (pvz., laboratorijoje) sukūrė konkretaus tikslo siekiantys asmenys (pvz., sumažinti pasaulio gyventojų skaičių). Teigiama, kad vakcinos ir gydymo priemonės yra slepiami, kad virusas toliau plistų ir pakenktų kuo daugiau žmonių. Taip pat, kad virusas išplatintas tyčia arba natūralus jo plitimas dirbtinai skatinamas, kad užsikrėstų kuo daugiau žmonių (pvz., koronavirusas perduodamas per 5G antenas arba, kad 5G internetas daro neigiamą poveikį sveikatai ir dėl to žmonės tampa labiau pažeidžiami COVID-19 viruso). Taip pat ne vienam tikriausiai teko girdėti ir, kad tam tikromis sanitarinėmis priemonėmis viruso plitimui mažinti (pvz., vakcinomis, kaukėmis) iš tikrųjų siekiama tyčia pakenkti visuomenei ar ją kontroliuoti. Buvo net medikų raginimų nesinaudoti dezinfekciniu skysčiu ir nedėvėti kaukių, nes jos išardo natūralią organizmo apsaugą.
Neretai sąmokslo teorijose buvo minima Kinija. Vienos teorijos teigė, kad COVID-19 buvo sukurtas Kinijoje kaip biologinis ginklas prieš Vakarus. Kitos, kad sukurdama virusą Kinija siekė sumažinti savo populiacijos skaičių, o teorijos Europoje bendrai minėjo „populiacijos pravalymo“ naratyvą, kad tokiu būdu siekiama atsikratyti vyresnių ligotų asmenų. Kitos teorijos minėjo pranašišką koronaviruso kilmę, kurią numatė Nostradamas, Bilas Geitsas ar net Simpsonai.
Nemažai teoretikų lygino CoV kvėpavimo virusus su COVID-19 teigdami, kad gydymas jau egzistuoja, tačiau elitas nenori dalintis juo su visa populiacija. Kaip pavyzdys buvo pateikiamas greitas princo Čarlzo išgijimas nepaisant jo amžiaus. Skirtingose šalyse buvo net sudaryti sąrašai politikų, futbolo žaidėjų, kurie greitai pasveiko. Skirtingose šalyse buvo stebimas ir antisemitizmo atgimimas, kaltinant žydų bendruomenę viruso platinimu su tikslu nunuodyti pagonis.
Teorijų buvo begalė. Kvescionuojant teorijas, buvo stengiamasi atrasti įvairių įrodymų. Pvz., buvo filmuojamos pustuštės ligoninės, kad pagrįsti, jog virusas yra apgaulė, ignoruojant rekomendaciją, kad koronaviruso pacientai prašomi nesilankyti ligoninėse ir skubios pagalbos skyriuose. Europos dezinformacijos duomenų bazėje https://euvsdisinfo.eu/ įvedus į paiešką žodį „coronavirus“ šiai dienai randami 999 šaltiniai, kurie buvo įvertinti kaip dezinformacija bei nurodyta, kuriose šalyse jie buvo platinami.
Su klimato kaita siejamos sąmokslo teorijos ir jų paplitimas
Klimato kaitą taip pat gaubia nemažai sąmokslo teorijų. Vieni dažniausių klimato kaitos sąmokslo teorijų naratyvų, kad mokslininkai falsifikuoja duomenis apie klimato kaitą dėl finansinių priežasčių ir jie prisideda prie sąmokslo. Tuo pačiu teigiama, kad su klimato kaita susijusių mokslinių straipsnių recenzavimo procedūros yra korumpuotos. Tikriausiai daugelis yra girdėję ir buvusio JAV prezidento D. Trumpo kaltinimus, kad už klimato kaitos stovi Kinija. Esą klimato atšilimas sukurtas, kad JAV gamyba taptų nekonkurencinga.
Paskutiniu metu taip pat paplitęs naratyvas pavadinimu žalioji apgaulė (ang. green scam), kuris paremtas argumentais, kad daug žmonių investavo į atsinaujinančią energiją, tad jei globalus atšilimas pasirodys esantis mitas, daug žmonių reikalaus savo pinigų. Ir čia vėl minimas mokslininkų papirkinėjimas, kad nekiltų skandalas. Naujos teorijos gąsdina „klimato uždarymais“, kuomet žmonės bus priversti sėdėti namuose dėl klimato kaitos pareferuojant, kad su COVID-19 susiję uždarymai buvo tik repeticija. Europos dezinformacijos duomenų bazėje įvedus žodį pasaulinis atšilimas „global warming“ šiai dienai galime rasti 384 rezultatus, o klimato kaita „climate change“ – 65 rezultatus. Tikėjimas klimato kaitos sąmokslo teorijomis varijuoja tarp šalių. 2021 m. duomenys rodo, kad JAV su klimato kaita susijusiomis sąmokslo teorijomis tiki apie 21 proc. šalies gyventojų, Danijoje – apie 7 proc., o Indijoje – net apie 31 proc. gyventojų.
Sąmokslo teorijų žala ir kaip jos susiję su krizinių situacijų valdymu
Kaip jau buvo minėta, sąmokslo teorijų žala didelė. Jos skaldo visuomenę, skatina nepasitikėjimą viešosiomis institucijomis ir net smurtinį ekstremizmą. Taip pat skatina nepasitikėjimą mokslo ir medicinos informacija, o tai gali turėti sunkių pasekmių. Kalbant apie COVID-19 pandemiją, galima kalbėti ir apie tiesioginį kenkimą visuomenės sveikatai, prastesnį su COVID-19 susijusių vyriausybės rekomendacijų laikymąsi. Klimato kaitos kontekste – asmeninį neprisidėjimą prie mažesnio anglies dioksido išskyrimo bei nepalaikymą iniciatyvų susijusių klimato kaitos „pristabdymu“.
Europos socialinio tyrimo 10 bangoje (2021 m.) taip pat buvo siekiama įvertinti žmonių tikėjimą sąmokslo teorijomis ir COVID-19 pandemijos valdymo vertinimą bei požiūrį į klimato kaitą ir prisidėjimą prie klimato kaitos valdymo. Iš viso Europoje šiame tyrime sudalyvavo 33 351 m. tikimybine atranka atrinktų 15 m. ir vyresnių gyventojų. Lietuvoje atliekamame tyrime sudalyvavo 1659 tikimybiškai atrinkti 15 m. ir vyresni gyventojai.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad kiek mažiau nei trečdalis (30,2 proc.) Europos gyventojų ir kiek daugiau nei ketvirtadalis (27,2 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad egzistuoja slapta grupė žmonių, kuri atsakinga už visų svarbiausių politikos sprendimų priėmimą. Kiek mažiau nei ketvirtadalis Europos (24,6 proc.) ir Lietuvos (23,1 proc.) gyventojų pritaria teiginiui, kad mokslininkų grupės manipuliuoja įrodymais, juos klastoja, ar slepia, siekdamos suklaidinti visuomenę. Lietuviai šiek tiek dažniau (28,6 proc.), nei bendrai Europiečiai (25,2 proc.) pritarė teiginiui, kad koronavirusas yra tyčinių ir užslėptų kažkokios vyriausybės ar organizacijos pastangų rezultatas (žr. 1-3 paveikslus).
Sąmokslo teorijų žala ir kaip jos susiję su krizinių situacijų valdymu / Tyrimo autorių informacija
Anksčiau aptartą tikėjimo sąmokslo teorijomis žalą iliustruoja ir Europos socialinio tyrimo rezultatai. Tyrimas atskleidė, kad tikėjimas sąmokslo teorijomis buvo neigiamai susijęs su ketinimu skiepytis, t.y. beveik pusė respondentų (tiek lietuvių imtyje, tiek bendrai europiečių), tikinčių su koronavirusu susijusia sąmokslo teorija, nurodo neplanuojantys skiepytis (žr. 4 – 5 pav.). Taip pat, tikėjimas sąmokslo teorijomis buvo susijęs su prastesniu sveikatos apsaugos sistemos bei šalių vyriausybių koronaviruso pandemijos ir jos pasekmių valdymo vertinimu.
Sąmokslo teorijų žala ir kaip jos susiję su krizinių situacijų valdymu / Tyrimo autorių informacija
Europos socialinio tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad tikėjimas sąmokslo teorijomis susijęs su požiūriu į klimato kaitą. Labiausiai asmeninę atsakomybę pabandyti sumažinti klimato kaitą jaučia asmenys nepritariantys, kad mokslininkų grupės manipuliuoja įrodymais, juos klastoja ar slepia norėdami suklaidinti visuomenę (žr. 6 – 7 pav.). Stebimos tendencijos, kad nepasitikintys mokslininkais taip pat jaučia mažiau nerimo dėl klimato kaitos ir nemano, kad kiti žmonės apribos energijos vartojimą siekdami sumažinti klimato kaitą, o jei ir apribos, kad tai sumažins klimato kaitą.
Taigi, sąmokslo teorijos niekur nedings, net kuomet atsiras daugiau žinių. Tačiau žinojimas apie jų egzistavimą, skiriamuosius bruožus bei poveikį, gali padėti mums kritiškiau vertinti pateikiamą informaciją, neprisidėti prie sąmokslo teorijų platinimo bei išlikti labiau sutelktais krizių laikotarpiu.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“, kurį finansuoja Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba (Sutarties Nr. VS-3).
dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva, Europos socialinio tyrimo komandos Lietuvoje atstovė.
Šaltinis: lrt.lt
EST seminaras: „Sąlyginių procesų (moderacinės mediacijos) modeliai
Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda kviečia įvairių socialinių mokslų krypčių tyrėjus pagilinti statistinės analizės žinias ir š. m. birželio 14 d. 15 val. dalyvauti nuotoliniame seminare „Sąlyginių procesų (moderacinės mediacijos) modeliai“.
Seminaras skirtas pažengusiems statistinės analizės taikyme tyrėjams, turintiems struktūrinio lygčių modeliavimo pagrindus. Seminare bus pristatomi pagrindiniai moderacinės mediacijos principai bei pademonstruojama keleto modelių analizė panaudojant Hays PROCESS makrokomandą bei Mplus programą. Mplus programa seminaro metu dalyviams nebus reikalinga.
Seminarą ves Europos socialinio tyrimo komandos Vytauto Didžiojo universitete tyrėja dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva.
Seminaro trukmė – 1,5 val. Seminaras vyks Microsoft Teams platformoje.
Būtina išankstinė registracija
