EST duomenys jauniesiems mokslininkams: jų nauda, prieinamumas ir ištekliai
Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų komanda studentus ir jaunuosius mokslininkus kviečia į nuotolinį šio tyrimo ir jo duomenų panaudojimo galimybių pristatymo seminarą, kuris vyks š. m. kovo 2 d., 14 val.
Europos socialinis tyrimas (angl. European Social Survey, ESS) yra mokslininkų inicijuota, kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa apie skirtingų šalių gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgseną. Šalia tyrimo įgyvendinimo daug dėmesio skiriama ir Europos socialinių mokslų tyrėjų lyginamųjų tyrimų ir duomenų analizės mokymams, duomenų sklaidai bei jų integravimo į valdymo sprendimų priėmimą galimybėms.
Seminare pranešimus apie nuolatinius ir kintančius EST klausimyno modulius bei EST duomenų bazes ir išteklius bei jų naudojimo galimybes, taip pat – tyrimo duomenų ir informacijos apie juos sklaidą pristatys EST komandos VDU tyrėjos doc. dr. Gintarė Vaznonienė, doc. dr. Ligita Šarkutė ir dr. Rasa Indriliūnaitė.
Renginys vyks nuotoliniu būdu MS Teams platformoje.
Dalyvavimas nemokamas. Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.
Būtina išankstinė registracija: https://forms.gle/wRKadwF8BfNSV6Kq5
Kilus klausimams, kviečiame rašyti el. paštu: est@vdu.lt
Europiečių požiūris į darbą: laimingiausi – suomiai, lietuvių nuotaikos per dešimtmetį kito mažai – 39 proc. yra itin nepatenkinti
Viešojoje erdvėje neretai galima aptikti įvairių svarstymų apie tai, ko šiandien iš darbuotojų tikisi darbdaviai ir kokie yra darbuotojų lūkesčiai darbui ir jo aplinkai.
2021 m. liepos–gruodžio mėnesiais Lietuvoje buvo vykdoma Europos socialinio tyrimo (EST) 10-osios bangos apklausa, joje buvo domimasi ir respondentų požiūriu į darbą. Iš viso šįkart buvo apklausta daugiau nei 18 tūkst. respondentų, 1,6 tūkst. iš jų – iš Lietuvos.
Didžioji dalis tyrime dalyvavusių dirbančių respondentų dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį (87,5 proc.), o 9,8 proc. – pagal terminuotą. Tik nedidelė dalis apklaustų dirbančiųjų nurodė, kad nėra sudarę darbo sutarties (2,7 proc.). Absoliuti dauguma respondentų įvardijo nesantys profesinės sąjungos ar kitos panašios organizacijos nariai (69,4 proc.).
Įvairūs tyrimai rodo, kad darbuotojų pasitenkinimą darbu lemia daug faktorių – tiek jų ekonominius poreikius leidžiantis garantuoti atlyginimas, tiek tarpusavio santykių su vadovais ir kolegomis kokybė, tiek ir asmens autonomijos, pagarbos poreikių patenkinimas. Reikalaujamos darbuotojo fizinės ir psichologinės pastangos taip pat yra svarbios, kad jie jaustų pasitenkinimą konkrečiu darbu.
Pasitenkinimas darbu – panašus kaip ir prieš 12 metų
EST tyrime dalyvavę dirbantieji dešimties balų skalėje savo pasitenkinimą darbu įvertino 7,37 balais. 2010 metais tokiu pačiu tyrimu atlikta apklausa parodė beveik tuos pačius rezultatus – tuomet apklaustieji pasitenkinimą darbu įvertino 7,32 balo. Ryškesnių skirtumų nebuvo pastebėta ir lyginant jauniausios ir vyresnės kartos darbuotojų pasitenkinimą darbu.
28,1 proc. dirbančių mūsų šalies gyventojų nurodė esantys ypač patenkinti darbu, o 38,7 proc. – ypač nepatenkinti (1 pav.). Labiausiai patenkinti savo pagrindiniu darbu, vertinant EST tyrimo 10-ojoje bangoje dalyvavusias šalis, yra Suomijos darbuotojai (52,4 proc.), nedaug nuo jų skiriasi ir estai. Tarp mažiausiai patenkintų yra Čekijos, Slovakijos ir Bulgarijos darbuotojai.
Svarbiausia – autonomija ir solidarumas tarp vadovų ir darbuotojų
Pasak įvairių tyrimų, pasitenkinimą darbu labiausiai lemia darbuotojo turima autonomija, taip pat vadovų ir darbuotojų solidarumas. Pagal EST tyrimo duomenis, beveik absoliuti dauguma mūsų šalies darbuotojų tikisi arba labai tikisi prireikus iš kolegų sulaukti su darbu susijusios pagalbos ar gauti patarimų. O beveik 8 proc. vyrų ir beveik 5 proc. moterų tokios pagalbos nesitiki. Daugiausia visiškai besijaučiančių komandos dalimi buvo tarp centrinės ar vietos valdžios institucijų ir privačių įmonių darbuotojų, mažiausiai – tarp valstybinių įmonių darbuotojų.
Daugiausia vadovo pagalbos sulaukiantys nurodė dirbantieji valstybinėse įstaigose ir centrinės ar vietos valdžios institucijose, mažiausiai – privačiose įmonėse.
Kasdien ar keletą kartų per dieną su kolegomis apie darbą gyvai kalbasi daugiau nei pusė dirbančių apklaustųjų (63 proc.). Mažiau populiaru yra bendrauti telefonu ar naudojant kitus įrenginius, o mažiausiai patraukliu įvardytas bendravimas matant vieniems kitus ekrane (4,6 proc.).
Neatlygintinai dirbti vyresni linkę labiau nei jaunesni
Kaip rodo naujausias darbo tendencijų tyrimas „Work Trend Index“, darbdavio pasitikėjimas darbuotojais ir didesnės autonomijos jiems suteikimas, lankstumas, hibridinio ar nuotolinio darbo modelio galimybės tampa vis svarbesni tam, kad darbuotojai jaustų pasitenkinimą darbu. Beveik pusė (45 proc.) EST tyrime dalyvavusių dirbančių respondentų neturi jokios galios spręsti dėl savo darbo pradžios ir pabaigos laiko. 33,8 proc. apklaustų darbuotojų nurodė, kad iš dalies turi tokią galimybę, o 21 proc. – kad visiškai kontroliuoja savo darbo laiką. Įprastu darbo metu kasdien ar keletą kartų per savaitę nuotoliniu būdu dirbantys nurodė 14,5 proc. dirbančių apklaustųjų. Tyrimo rezultatai nerodo žymių skirtumų tarp jaunesnio amžiaus ir vyresnių respondentų.
Kartų skirtumai išryškėjo priėjus prie klausimų neatlygintino darbo tema. 13,8 proc. vyresnių nei 41 m. amžiaus darbuotojų yra linkę visiškai prisiimti papildomas pareigas negaudami papildomo atlygio. Tarp 18–41 m. amžiaus apklaustųjų, vadinamosios jaunosios kartos darbuotojų, tam pritaria tik 7,5 proc. respondentų. Visiškai linkę atsisakyti papildomo neatlygintino darbo yra apie 20 proc. tiek jaunesnio, tiek ir vyresnio amžiaus darbuotojų.
Tarp pasitenkinimo darbu ir bendro laimingumo – ženklus ryšys
Tyrimo rezultatai rodo ženklų ryšį tarp asmens pasitenkinimo darbu ir bendro asmeninio laimingumo. Dešimties balų skalėje 53,2 proc. respondentų nurodė, kad jie yra ypač laimingi ir ypač patenkinti darbu. Tačiau daugiau nei pusė respondentų įvardijo kartais po darbo besijaučiantys pernelyg pavargę, kad užsiimtų mėgstama veikla. Taip pat didelei daliai žmonių kyla įtampų derinant darbą, asmeninius santykius ir įsipareigojimus šeimai. Beveik pusė vedusių / ištekėjusių respondentų tyrime teigė, kad darbas kartais trukdo partneriui (-ei) ar šeimai skirti tiek laiko, kiek norėtų.
Aptariami tyrimo vertinimai leidžia pamatyti tik gana abstrakčias tendencijas. Siekiant susidaryti išsamesnį darbuotojų pasitenkinimo darbu vaizdą, į tyrimus būtų tikslinga įtraukti daugiau su šia tema susijusių klausimų, apimant ir vadinamojo nestandartinio užimtumo formų, darbuotojui suteikiančių mažiau socialinių garantijų, sritį.
10-osios Europos socialinio tyrimo bangos apklausa buvo atliekama 2021 m. antrąjį pusmetį – liepos–gruodžio mėnesiais. Nors tuo metu ribojimai dėl pandemijos mūsų šalyje nebuvo labai griežti, vis tik tyrimo laikotarpis galėjo turėti tam tikros įtakos jo rezultatams.
Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.
Rasa Indriliūnaitė, EST projekto Lietuvoje mokslo darbuotoja, VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytoja
Seminare – apie pasitikėjimą mokslu ir mokslo komunikaciją
Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda gruodžio 2 d., 10 val., kviečia į seminarą „Šioje šalyje yra vietos mokslui. Tik ar mokame ją surasti?“, kuris vyks VDU Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) ir nuotoliniu būdu („MS Teams“ platformoje).
Renginyje pranešimus apie pasitikėjimą mokslu ir sąmokslo teorijomis, remiantis Europos socialinio tyrimo duomenimis, bei apie mokslo viešinimo veiklas šiame projekte pristatys EST Lietuvoje įgyvendinančios komandos narės – dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva ir doc. dr. Aurelija Stelmokienė.
Patarimais apie efektyvią mokslo komunikaciją dalinsis Goda Januškevičiūtė (Lietuvos žurnalistikos centro Ryšių su visuomene ir rinkodaros komunikacijos programos lektorė, mentorė), turinti didelę viešųjų ryšių, rinkodaros ir skaitmeninės komunikacijos patirtį.
Po pranešimų vyks klausimų-atsakymų sesija, diskusija prie kavos/arbatos puodelio.
RENGINIO PROGRAMA
| 10:00–10:05 |
Pasisveikinimas |
| 10:05–10:25 |
Sąmokslo teorijų mechanizmas ir iššūkiai visuomenei: kodėl nepasitikima mokslu?
Dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva, Vytauto Didžiojo universitetas |
| 10:25–10:45 |
Europos socialinio tyrimo viešinimo veiklos: tradiciniai ir neįprasti sprendimai komunikuoti apie mokslą
Doc. dr. Aurelija Stelmokienė, Vytauto Didžiojo universitetas |
| 10:45–11:30 |
Mokslo komunikacija „ne dėl varnelės“ – 5 būdai būti matomam
Goda Januškevičiūtė (Lietuvos žurnalistikos centro Ryšių su visuomene ir rinkodaros komunikacijos programos lektorė, mentorė |
| 11:30–12:00 |
Klausimai ir baigiamoji diskusija |
Būtina išankstinė registracija
VDU kviečia dalyvauti metodologinių paskaitų cikle
Š. m. spalio 5-26 d. įvairių studijų krypčių ir pakopų Vytauto Didžiojo universiteto studentus ir visus susidomėjusius kviečiame į metodologinių paskaitų ciklą. Paskaitas ves dr. Violetta Parutis, Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto (ISER) (Esekso universitetas, Jungtinė Karalystė) tyrėja, longitudinio Jungtinės Karalystės namų ūkių tyrimo UKHLS Understanding Society direktoriaus apklausoms pavaduotoja.
Paskaitų ciklą sudaro šios temos:
- Spalio 5 d. (trečiadienis), 10:30-12:30 val. paskaita „Asinchroninių interviu samprata ir praktinis taikymas” (nuotoliu).
- Spalio 18 d. (antradienis), 16:00-18:00 val. seminaras “[I would leave again] only over my dead body!”: Return or double return migration among Lithuanian and Polish (re)migrants” (auditorinis susitikimas, Jonavos g. 66, Kaunas, 112 aud.).
- Spalio 19 d. (trečiadienis), 10:00-12:00 val. paskaita „Biografinio interviu metodas: privalumai ir taikymas” (auditorinis susitikimas, Jonavos g. 66, Kaunas, 202 aud.).
- Spalio 20 d. (ketvirtadienis), 11:30-13.30 val. paskaita „Asinchroninių interviu taikymas mišraus tyrimo dizaine” (nuotoliu).
- Spalio 24 d. (pirmadienis), 11:30-13:30 val. paskaita „Kiekybinių duomenų rinkimo būdai (būdo pasirinkimas, jų skirtumai, poveikis apklausos klaidoms)“ (nuotoliu).
- Spalio 26 d. (trečiadienis), 15:00-17:00 val. paskaita „Biografinio interviu metodo taikymas tarpgeneraciniuose tyrimuose” (nuotoliu).
Paskaitos vyks anglų kalba, tačiau klausimus lektorei bus galima užduoti lietuvių kalba.
Programoje numatyti nuotoliniai susitikimai vyks MS Teams platformoje. Išankstinės registracijos nėra, dalyvavimas nemokamas. Nuotolinių seminarų prisijungimo nuoroda.
Paskaitų ciklo informacija socialiniame tinkle Facebook
Jei turėtumėte klausimų dėl paskaitų ar prisijungimo, kviečiame rašyti dr. Rasai Indriliūnaitei, el. p. rasa.indriliunaite@vdu.lt
Violettos Parutis mokslinių interesų sritys apima socialinių tyrimų metodologijos ir metodų klausimus, ypač – tyrimo dalyvių įsitraukimo ir mišrius apklausos metodus. Taip pat – migracijos, etninių mažumų, identiteto tyrimus. Mokslininkė plačiai gilinasi į skirtingus lenkų ir lietuvių migracijos į Jungtinę Karalystę aspektus – išvykimą, nostalgiją, sugrįžusių migrantų tipologiją, sugrįžusių migrantų pakartotinį išvykimą.
Dr. Violettos Parutis vizitą Vytauto Didžiojo universitete remia Vytauto Kavolio vardo tarpdisciplininė profesūros vizitų programa. Ji skirta kviestinių lietuvių diasporos dėstytojų vizitams VDU. Programa siekiama stiprinti tarpdisciplininį požiūrį studijų programose ir ryšius su lietuvių diasporos akademine bendruomene. Stipendiją vizitui įsteigė Lietuvių fondo administruojamas Danos Gedvilienės fondas.
Piknike analizuos Europos socialinio tyrimo duomenis
Rugsėjo 29 d. 16 val. Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda kviečia į kasmetinį renginį „EST piknikas IV – 2022“.
Šių metų pikniko tema – „Kas aktualu Europai ir Lietuvai: EST duomenys“. Renginyje kviesime diskutuoti aktualiomis Europos socialinio tyrimo duomenimis paremtų mokslinių pranešimų temomis, aptarti, kuo jos svarbios Europos šalims ir Lietuvai bei pasivaišinti pikniko gėrybėmis.
Renginys vyks VDU Botanikos sode, Botanikos sodo konferencijų salėje (II aukšte), Ž. E. Žilibero g. 4, Kaunas.
Jei negalite atvykti, maloniai kviečiame jungtis nuotoliu MS Teams platformoje (prisijungimo nuorodą atsiųsime užsiregistravusiems dalyviams).
Išankstinė dalyvių registracija
Programa
Dalyvavimas nemokamas. Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.
Daugiau informacijos – renginio Facebook puslapyje.
Kilus klausimams, kviečiame rašyti el. paštu: est@vdu.lt
Kvietimas į tęstinį renginį „EST piknikas IV – 2022“
Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda kviečia dalyvauti tęstiniame nacionaliniame renginyje „EST piknikas IV – 2022“.
Šių metų pikniko tema – „Kas aktualu Europai ir Lietuvai: EST duomenys“. Renginyje kviesime diskutuoti aktualiomis Europos socialinio tyrimo duomenimis paremtų mokslinių pranešimų temomis, aptarti, kuo jos svarbios Europos šalims ir Lietuvai.
Kviečiame teikti pranešimų, kuriuose naudojami EST duomenys, pavadinimus ir anotacijas (iki 250 žodžių) iki rugsėjo 15 d.
EST piknikas vyks rugsėjo 29 d., 16 val. VDU Botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 4, Kaune) + online (formatas – hibridinis).
Renginio programa bus paskelbta po rugsėjo 15 d.
Pranešėjų ir dalyvių registracija: https://forms.gle/F3sMUp4uKNPeMw8M9
Kilus klausimams kviečiame rašyti el. paštu: est@vdu.lt
Daugiau apie Europos socialinį tyrimą kviečiame skaityti: https://www.europeansocialsurvey.org/about/country/lithuania/
Aurelija Stelmokienė. Skaitmeniniai kontaktai: ar jie iš tiesų pakeitė bendravimą akis į akį?
Atostogų metas. Daugiau laisvo laiko ir galvoje vis šmėsčiojanti mintis susitikti su tais, kuriems tiek kartų atsakyta dėl darbų ir kitų intensyvių veiklų – draugais, artimaisiais. O gal paprasčiau pasinaudoti technologine pažanga ir paskambinti, susimatyti ekrane ar parašyti žinutę. Gal skaitmeninės komunikacijos priemonės jau pakeitė tam tikras bendravimo tradicijas, įpročius Lietuvoje ir bendrai Europoje?
Remiantis Europos socialinio tyrimo 10-osios bangos duomenimis (1.0 duomenų leidime Europos imtį sudaro 18 060 respondentų, tarp jų 1 659 iš Lietuvos), akivaizdžiai tiek su 12 m. ir vyresniais vaikais, tiek su savo tėvais tiriamieji Lietuvoje bendrauja intensyviau, palyginus su skaitmeninių kontaktų (kalbėjimasis matant vienas kitą ekrane ar susirašinėjimas SMS žinutėmis, elektroniniu paštu, pokalbių programėlėmis) dažniais. Vis dėlto, lietuviai gana intensyviai bendravimui su savo vyresniais vaikais ir tėvais naudoja telefoną.
Bendravimo su artimaisiais skirtingomis priemonėmis dažniai Lietuvoje / Autorės nuotr.
(Pastaba: kuo mažesnis įvertis, tuo dažnesnis bendravimas, kur 1 – keli kartai per dieną, 4 – keli kartai per mėnesį, o 7 – niekada)
Analizuojant akivaizdinių ir skaitmeninių kontaktų asmeniniame gyvenime dažnius Europoje, galima pastebėti, jog europiečiai su savo 12 m. ir vyresniais vaikais bei tėvais akis į akį bendrauja vidutiniškai kelis kartus per savaitę ir tik šiek tiek rečiau bendravimui naudoja telefoną. Tuo tarpu, susirašinėja SMS žinutėmis, elektroniniu paštu ar pokalbių programėlėmis vidutiniškai kartą per mėnesį, o kalbasi matant vienas kitą ekrane – dar rečiau. Be to, Kroatija ir Slovėnija išsiskyrė sąlyginai intensyviausiais akivaizdiniais kontaktais, o Suomija – dažnesniu naujausių technologijų bendravime su artimaisiais naudojimu.
Bendravimo su artimaisiais skirtingomis priemonėmis dažniai Europoje / Autorės nuotr.
(Pastaba: kuo mažesnis įvertis, tuo dažnesnis bendravimas, kur 1 – keli kartai per dieną, 4 – keli kartai per mėnesį, o 7 – niekada)
Taigi, akivaizdiniai kontaktai vis dar išlieka dominuojantys Lietuvoje ir Europoje, bendraujant su svarbiais žmonėmis. Lygindami akivaizdinius ir skaitmeninius kontaktus, užsienio tyrėjai teigia, jog su artimaisiais dažnai pasirenkama bendrauti akis į akį, nes tokia komunikacija siejama su stipresniu socialinio ryšio pojūčiu, emocine parama ir prasmingų socialinių kontaktų vystymu. Tuo tarpu, skaitmeniniai kontaktai tinkamesni norint pasiekti plačią auditoriją, išplėsti socialinius tinklus ar greitai išspręsti kasdienius nesudėtingus klausimus.
Įdomu tai, kad paklausus, ar skiriasi skaitmeninio bendravimo dažnumas su artimaisiais palyginus su laikotarpiu prieš COVID-19 (Europos Socialinis tyrimas buvo atliekamas 2021 m. liepos–gruodžio mėnesiais, kai ribojimai dėl pandemijos Lietuvoje nebuvo labai griežti), lietuviai didelio pokyčio nenurodė: apie 80 proc. situaciją vertino kaip panašią į ankstesnį periodą. Vertindami akivaizdinį bendravimą, palyginus su laikotarpiu prieš COVID-19, pokyčio nejautė taip pat apie 70 proc. lietuvių.
Svarbu pastebėti, jog naujausi moksliniai tyrimai (pvz., Marinucci ir kolegų 2022) atskleidžia, jog maksimalių ribojimų ir griežčiausios izoliacijos COVID-19 pandemijos laikotarpiu būtent skaitmeniniai kontaktai gelbėjo žmones nuo psichologinio distreso, tačiau šis socialinę izoliaciją, kaip grėsmę gerovei, sušvelninantis efektas buvo trumpalaikis. Kai tuo metu akivaizdinių kontaktų ryšys su asmens psichologine gerove ir net fizine sveikata užfiksuotas longitudiniais, tęstiniais tyrimais.
Pagal skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą DESI (angl. Digital Economy and Societal Index, kuris rodo valstybių skaitmeninę brandą), 2022 m. Lietuva užėmė 14-ąją vietą tarp 27 ES šalių narių. „Skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje šalies rezultatai labai geri, žmogiškasis kapitalas ir skaitmeninių technologijų integravimas atitinka ES vidurkį ir tik junglumo, visų pirma 5G srityje, rezultatai yra prastesni.“ (išsamesnė informacija čia). Vis dėlto, skaitmenizacijos procesų (pvz., komunikacijai galimų naudoti technologijų įvairovės) poveikis bendravimo su artimaisiais pokyčiams nėra kardinalus. Į naują technologinį-socialinį gyvenimą įsitraukiame neskubėdami.
Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.
Aurelija Stelmokienė, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanė, Europos socialinio tyrimo Lietuvoje vyr. mokslo darbuotoja
VDU – metodologinių seminarų ciklas apie apklausų rengimą
Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda kviečia į nuotolinių metodologinių seminarų ciklą „Apklausų rengimo ir įgyvendinimo teorija ir praktika“, kuris vyks š. m. gegužės 9-12 dienomis, 15-17 val.
Seminarus ves dr. Violetta Parutis, Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto (Esekso universitetas, Jungtinė Karalystė) tyrėja, longitudinio Jungtinės Karalystės namų ūkių tyrimo UKHLS Understanding Society direktoriaus apklausoms asistentė.
Seminarų ciklas skirtas susipažinti su teorinėmis diskusijomis ir praktiniais apklausų rengimo ir įgyvendinimo principais. Jo metu bus aptariami galimi apklausų ir duomenų klaidų šaltiniai ir šių problemų sprendimo būdai. Pristatomi apklausos metodo taikymo pavyzdžiai Jungtinės Karalystės longitudiniame namų ūkių tyrime UKHLS Understanding Society. Seminaruose kviečiame dalyvauti įvairių sričių mokslininkus, doktorantus, įvairių studijų pakopų studentus bei visus susidomėjusius.
Seminarų ciklą sudaro keturi seminarai:
- Gegužės 9 d. (pirmadienis), 15-17 val.: Apklausos rengimas (apklausos rengimo procesas, apklausos klaidų tipai, klausimų vertinimo metodai).
- Gegužės 10 d. (antradienis), 15-17 val.: Duomenų rinkimo būdai (būdo pasirinkimas, jų skirtumai, įtaka apklausos klaidoms).
- Gegužės 11 d. (trečiadienis), 15-17 val.: Apklausos valdymas (apklausos valdymo etapai, kokybės kontrolės procedūros, etiniai įsipareigojimai).
- Gegužės 12 d. (ketvirtadienis), 15-17 val.: Apklausų ateitis: alternatyvūs duomenų rinkimo metodai, tendencijos ir inovacijos, UKHLS Understanding Society tyrimo atvejis.
Mokymų kalba: mokymai vyks anglų kalba, tačiau užduoti klausimus ir diskutuoti su lektore bus galima ir lietuvių kalba.
Mokymai vyks MS Teams platformoje.
Būtina išankstinė registracija
Dalyvavimas seminarų cikle nemokamas. Galima dalyvauti ne visuose seminaruose.
Daugiau informacijos
Dr. Violettos Parutis vizitą Vytauto Didžiojo universitete remia Vytauto Kavolio vardo tarpdisciplininė profesūros vizitų programa. Dėkojame stipendiją šiam vizitui suteikusiam Danos Gedvilienės fondui.
EST skelbia geriausių baigiamųjų darbų konkursą
Europos socialinį tyrimą (toliau – EST) Lietuvoje įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų grupė kviečia naudotis šios, daugiau nei trisdešimtyje valstybių kas dvejus metus atliekamos gyventojų požiūrių, įsitikinimų ir elgsenos modelius vertinančios, apklausos duomenimis bei skelbia šalies aukštųjų mokyklų bakalauro ir magistro studijų pakopų studentų baigiamųjų darbų, kuriuose analizuojami EST duomenys, konkursą.
Konkurse kviečiami dalyvauti sociologijos, psichologijos, politikos mokslų, edukologijos, komunikacijos ir informacijos, ekonomikos, teisės, vadybos ir kitų socialinių mokslų krypčių atstovai. Baigiamasis darbas turėtų būti apgintas 2021/2022 mokslo metais. Konkurso nugalėtojui/ai atiteks Europos socialinio tyrimo prizas, o visiems dalyvaujantiems bus įteikti padėkos raštai. Konkurse norinčių dalyvauti studentų darbų registracija vyksta iki 2022 m. birželio 27 d. Daugiau informacijos apie dalyvavimo konkurse sąlygas ir vertinimo kriterijus kviečiame skaityti kvietimuose:
Registracija į bakalauro baigiamųjų darbų konkursą
Registracija į magistro baigiamųjų darbų konkursą
Pernai šį konkursą laimėjo Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos bakalauro studijų IV k. studentė Monika Vazgytė, parengusi baigiamąjį darbą tema: „Romantinių santykių kūrimo prielaidos ir partnerio paieškos pasitelkiant internetines medijas“.
Monika, kaip kilo mintis į baigiamąjį darbą integruoti Europos socialinio tyrimo duomenis? Kaip vyko darbo rengimo procesas?
Pradžioje baigiamojo darbo duomenų rinkimui planavau rinktis kokybinį tyrimą, t.y. imti interviu. Tačiau šis metodas nepasirodė artimas, tad nusprendžiau atlikti kiekybinį tyrimą, kurio dažnai vengia Viešosios komunikacijos programos studentai. Taip pat, kad tema būtų pakankamai išpildyta, pasirinkau ir antrinių duomenų analizę, t.y. analizavau EST duomenis. Turbūt daugelis studentų teigtų, kad įdomiausia daryti savo paties tyrimą, t.y. atlikti interviu, ar apklausą, tačiau antrinių duomenų analizė ne tik padeda geriau suvokti temą, bet ir leidžia labiau ją atskleisti bei papildyti darbą įdomesne informacija. Rašant baigiamąjį darbą labai svarbu turėti ir platesnį supratimą apie temą – gebėti pakomentuoti su ja susijusias vyraujančias tendencijas Lietuvoje ar pasaulyje. EST duomenys leidžia susipažinti su skirtingų šalių gyventojų požiūrių, elgsenos vertinimais bei palyginti juos su Lietuvos gyventojų vertinimais. Darbe pasirinkau lyginti įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojų požiūrį į romantinius santykius, nesantuokinius santykius. Dėl didelio informacijos kiekio iš pradžių viskas atrodė gana keblu, tačiau su baigiamojo darbo vadovo A. Žilio pagalba pavyko atsirinkti aktualius ir mano pasirinktą temą atskleidžiančius duomenis. EST duomenys patvirtino mano išsikeltas hipotezes, kad vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojai yra vis dar gana konservatyvūs, palaikantys tradicinį normatyvinį požiūrį į romantinius santykius, o jaunesnioji karta liberalesnė. Pasitvirtinus šioms hipotezėms tapo aiškiau, kas turėtų atsispindėti mano pačios tyrime, t.y. apklausoje. Dalį apklausos klausimų suformulavau remdamasi antrinių šaltinių analize, taip pat panaudojau nemažai teiginių ir iš EST klausimyno.
Ko palinkėtumėte studentams, kurie svarsto galimybę naudoti EST duomenis baigiamuosiuose darbuose?
Nusprendus baigiamajame darbe naudoti EST duomenis, bus paprasčiau rašyti darbą, kadangi nereikės rinkti empirinių duomenų, o tik EST duomenų bazėje atsirinkti tinkamus temai. Šie duomenys taip pat gali padėti surasti teorinei darbo daliai aktualios informacijos. Taip pat EST yra reprezentatyvūs duomenys, todėl tai leidžia daryti patikimas išvadas apie visą pasirinktą populiaciją, kai atliekant savo parengtą anketinę apklausą, reprezentatyvumas dažniausiai nėra užtikrinamas. Apjungiant antrinius bei savo paties tyrimo duomenis, baigiamasis darbas atrodo patikimiau, labiau atskleidžiama tema ir išlieka galimybė tęsti darbą, pasirenkant skirtingus pjūvius.
Europos socialinio tyrimo duomenis pernai sėkmingai apgintame baigiamajame magistro studijų darbe „Santuokos, kohabitacijos ir subjektyvios gerovės sąsajos“ naudojo ir Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės demografijos magistro studijų programos absolventė Agnė Egertė.
Kokie, Agne, jūsų pastebėjimai apie šią patirtį? Kaip nusprendėte pasirinkti naudoti EST duomenis baigiamajam darbui? Kiek pasiteisino šis pasirinkimas?
Europos socialinio tyrimo 5 bangos duomenis baigiamajam darbui pasirinkau dėl pakankamai didelių imčių ir tyrimo tematiką geriausiai atspindinčių kintamųjų. Šioje bangoje analizuojamos žmonių nuostatos, įsitikinimai ir elgsena, o viena iš šio tyrimo klausimyno modulio temų – subjektyvi gerovė (laimė), kuri ir buvo baigiamojo darbo tyrimo objektas. EST tyrime įvertintą atskirų asmenų subjektyvią gerovę galėjau agreguoti į šalies ir šalių grupių vidurkius bei sudaryti bendresnius subjektyvios gerovės vaizdus, atlikti tarpkultūrinį palyginamumą, o tai padidino mano baigiamojo darbo analizės galimybes. Dėl labai plataus EST tyrimo duomenų masyvo integruoti EST duomenis į mano baigiamąjį darbą buvo nesudėtinga. Remiantis teoriniu pagrindimu radau pakankamai kintamųjų, kurie leido atlikti visapusę analizę siekiant patvirtinti arba atmesti hipotezes. EST 5 bangoje kitaip nei kitose tyrimo bangose yra įtrauktas kintantis klausimų modulis: „Darbas, šeima ir gerovė“, tai praplėtė mano galimybes susieti teorinius teiginius su empiriniais duomenimis, giliau ir išsamiau išnagrinėti mane dominančią temą. Taip pat nuolatiniame modulyje yra pakankamai daug klausimų, atspindinčių socialinę demografinę informaciją ne tik apie pačius respondentus, bet ir apie jų partnerius bei tėvus. Rekomenduočiau naudoti EST duomenis rengiant savo baigiamuosius darbus. EST tyrimo duomenys man padėjo įgyvendinti išsikeltus tyrimo tikslus, atsakyti į tyrimo klausimus bei patvirtinti arba atmesti hipotezes, o svarbiausia analizuojant EST duomenis gavau patikimą informaciją. EST įgalino gana plačius subjektyvios gerovės matavimus mano baigiamajame darbe. EST duomenų masyvas labai turtingas.
Lietuva į EST įsitraukė nuo 4-osios bangos ir iki 2022 m. Lietuvoje atliktos jau 7 tyrimo bangos. Su naujausios – 10 bangos duomenimis bus galima susipažinti nuo 2022 m. birželio mėn. Visus Europos socialinio tyrimo duomenis galima rasti EST internetiniame puslapyje. Jie yra atviri bet kuriam puslapio vartotojui. Šiame puslapyje pateikiama išsami informacija, kaip duomenis parsisiųsti arba juos analizuoti paties puslapio aplinkoje.
Jeigu jus domina trumpos tyrimo rezultatų apžvalgos aktualiomis temomis bei kita su EST įgyvendinimu Lietuvoje susijusi informacija, galite aplankyti Lietuvos EST profilį Facebook platformoje.
Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.
