EST metodologiniai mokymai „R | Patvirtinančioji faktorinė analizė“

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda įvairių socialinių mokslų krypčių tyrėjus kviečia pagilinti statistinės analizės žinias ir š. m. rugsėjo 27 d., 15 val. dalyvauti nuotoliniuose mokymuose apie „R“ programinį-statistinį paketą ir patvirtinančiąją faktorinę analizę naudojant „R“.

Mokymuose bus pateikiama bendra informacija apie „R“ programinį-statistinį paketą, jo bazines funkcijas, taikymo galimybes, privalumus ir trūkumus, pristatomas RStudio paketų įdiegimas ir aplinkos naudojimas. Pateikiama iliustracija atliekant patvirtinančiąją faktorinę analizę sudarant struktūrinį lygčių modelį, atliekant analizę ir interpretuojant analizės rezultatus.

Į mokymus kviečiami asmenys, turintys struktūrinio lygčių modeliavimo ir/ar faktorinės analizės pradmenis, savo tyrimuose naudojantys šį/šiuos metodą (-us), tačiau atliekantys analizę kitomis struktūrinio lygčių modeliavimo programomis bei norintys susipažinti su pačiu metodu, jo savo tyrimuose netaikantys, bet turintys regresinės analizės pagrindus.

„R“ paketas ir RStudio programa mokymuose nebus reikalingi, tačiau užsiregistravusiems dalyviams bus siunčiama informacija apie nemokamą šios įrangos instaliavimą.

Mokymus ves EST komandos Vytauto Didžiojo universitete tyrėjas dokt. Tadas Vadvilavičius.

Mokymai vyks nuotoliniu būdu MS Teams platformoje. Trukmė – 2 val.

Dalyvavimas nemokamas. Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.

Būtina išankstinė registracija (prisijungimo nuorodą atsiųsime likus dienai iki mokymų).

Kilus klausimams, kviečiame rašyti el. paštu: est@vdu.lt

Darbo ir šeimos vaidmenų konfliktas Lietuvoje – didžiausi iššūkiai tik moterims?

Gera mama ar tėtis, laiminga žmona ar vyras, efektyvi vadovė(-as), produktyvi kolegė(-a), supratinga draugė(-as) – ar mes vis dar gebame suderinti šiuos skirtingus vaidmenis sparčiai besisukančiame ir itin reikliame kasdieniame gyvenime? Moterims ar vyrams tai kelia didesnius iššūkius ir kaip šie iššūkiai susiję su mūsų gerove? Ar netikėtai užklupusi pandemija darbo-šeimos vaidmenų derinimo problemas paaštrino? Šie klausimai svarbūs tiek politikos formuotojams, specialistams, dirbantiems su šeimų ir darbuotojų gerove, tiek asmenims, kurie tiesiogiai su tuo susiduria savo gyvenime.

2022m. lyčių lygybės indekse, kurį skelbia Europos lyčių lygybės institutas EIGE, papildomas dėmesys skirtas su COVID-19 pandemijos poveikiu susijusiai nelygybei darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo srityje. Remiantis EIGE duomenimis, 44 proc. daugiau moterų palyginus su vyrais (atitinkamai 57 ir 13 proc.) Lietuvoje nurodė, jog vaikus pandemijos laikotarpiu prižiūrėjo visiškai vienos arba beveik nepadedamos antrųjų pusių ir kitų asmenų. Europoje šis nelygybės rodiklis ženkliai mažesnis – 29 proc.

Dar didesnis atotrūkis pastebėtas tarp vyrų ir moterų įsipareigojimų dėl namų ruošos darbų. Per pandemiją Lietuvoje nelygybė tarp vyrų ir moterų dėl pasidalinimo namų ruošos darbais buvo 62 proc. (70 proc. moterų ir 8 proc. vyrų nurodė namų ruošos darbus atliekantys vieni arba beveik vieni) palyginus su 46 proc. Europoje (atitinkamai 66 proc. moterų ir 20 proc. vyrų). Lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė pažymėjo, jog pandemija dar labiau pagilino iki šiol egzistavusią ryškią lyčių nelygybę namų ruošos ir priežiūros srityse. Vis dėlto, Lietuvos lyčių lygybės indekse turime ir pozityvių naujienų. Dalyvavimo darbo rinkoje lyčių lygybės indeksas aukštesnis nei Europos vidurkis (atitinkamai 73,9 ir 71,7). Be to, didžiausią pažangą Lietuva pasiekė galios srityje (dalyvavimas sprendimų priėmime politikos, ekonomikos ir socialinėse sferose) – įvertinimas nuo 2019 metų pagerėjo 6,1 balo.

Remiantis šiais EIGE duomenimis atrodytų, jog tiek moterys, tiek vyrai aktyviai įsitraukia į darbines veiklas, tačiau moterims tenka daugiau įsipareigojimų namuose. Kyla natūralus klausimas, kaip vyrams ir moterims pavyksta suderinti darbo ir šeimos vaidmenis. Kas patiria daugiau iššūkių? Atsakymus į šį klausimą pateikia Europos socialinio tyrimo (EST) duomenys. Naujausios 10-osios EST bangos rezultatai atskleidė (žr. 1 paveikslą), jog tiek Lietuvoje, tiek Europoje vyrai ir moterys panašiai vertina savo patiriamą darbo-šeimos vaidmenų konfliktą – darbo ir šeimos vaidmenų nesuderinamumas nėra labai dažnas. Vis dėlto, vertinant atskirus darbo ir šeimos sąveikos aspektus paaiškėjo, jog tiek lietuvės, tiek europietės moterys dažniau nei vyrai jaučiasi pernelyg pavargę po darbo užsiimti mėgiama veikla namuose. Be to, nuovargio dėl darbo aspektas atsiskleidė kaip didžiausias iššūkis derinant darbą ir šeimą. Tuo tarpu, darbo keliamos įtampos poveikis namuose buvo vertinamas kaip rečiausiai patiriamas.

1 paveikslas. Moterų ir vyrų patiriamas darbo-šeimos vaidmenų konfliktas Lietuvoje ir Europoje / Tyrimo autorių informacija

Pastaba: duomenys Lietuvoje rinkti 2021 m. liepos 1 – gruodžio 15 d. po griežtų COVID suvaržymų periodo

Svarbu pripažinti, kad tiek darbe, tiek šeimoje iš mūsų tikimasi įsitraukimo į atliekamą vaidmenį. Kai vienas socialinis vaidmuo ir su juo susiję reikalavimai „išsunkia“ kitame socialiniame vaidmenyje esančius resursus ir tokiu būdu trukdo atlikti su tuo vaidmeniu susijusius reikalavimus, kyla vaidmenų konfliktas. Pavyzdžiui, darbe patiriama įtampa dėl darbų gausos ir sudėtingumo trukdo kokybiškai praleisti laiką su šeima, nes nuolat jaučiamas nuovargis, energijos stoka.

Patiriamą darbo-šeimos vaidmenų konfliktą dažnai lydi tokios pasekmės kaip nepasitenkinimas darbu/ šeima, sumažėjęs produktyvumas, jaučiamas stresas. 10-osios EST bangos duomenys taip pat patvirtino (žr. 2 paveikslą), jog kuo geriau darbuotojams Lietuvoje ir Europoje pavyksta suderinti darbo ir šeimos vaidmenis (t.y. patiriamas mažesnis darbo-šeimos vaidmenų konfliktas), tuo jie jaučiasi laimingesni ir yra labiau patenkinti gyvenimu bei darbu. Darbo-šeimos vaidmenų suderinimas išsiskyrė kaip itin svarbus veiksnys pasitenkinimui darbu Lietuvoje.

Darbo-šeimos vaidmenų suderinimo ir laimingumo, pasitenkinimo gyvenimu ir darbu ryšiai Lietuvoje ir Europoje / Tyrimo autorių informacija

Taigi, tiek vyrams, tiek moterims tenka susidurti su darbo-šeimos vaidmenų konfliktu kaip šiuolaikinio gyvenimo iššūkiu. Dažniausiai problemos kyla dėl po darbo jaučiamo nuovargio ir jų pasireiškimas dažnesnis būtent moterų grupėje. Gebėjimas suderinti darbo ir šeimos vaidmenis yra svarbus mūsų kaip asmenų, šeimos narių ir darbuotojų gerovei. Darbo-šeimos vaidmenų konflikto nepatiriantys žmonės yra laimingesni, labiau patenkinti gyvenimu ir darbu. Todėl svarbu aktyviai veikti skirtingais lygmenimis:

· priimti ir įgyvendinti politinius sprendimus valstybės lygmeniu (pvz., socialinės garantijos, papildomos naudos, lengvatos ir lankstesnės darbo sąlygos, paslaugų šeimai plėtra ir prieinamumo didinimas ir pan.);

· kurti darbo ir šeimos derinimui palankią aplinką organizacijose (iššūkių suvokimas ir įsipareigojimas lygių galimybių principams, situacijos analizė – darbuotojų poreikių išsiaiškinimas, veiksmų plano kūrimas, įgyvendinimas ir įsivertinimas);

· ieškoti kiekvienam asmeniškai tinkančių būdų spręsti skirtingų vaidmenų derinimo iššūkius (pvz., laiko planavimo įgūdžių ugdymas, pagalbos paieška, konsultavimasis ir pan.).

Daugiau patarimų apie tai, kaip derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, darbuotojui, darbdaviui ir šeimai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos administruojamame puslapyje daugiau balanso.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“, kurį finansuoja Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba (Sutarties Nr. VS-3).

doc. dr. Aurelija Stelmokienė, Europos socialinio tyrimo vyr. mokslo darbuotoja, Vytauto Didžiojo universitetas

Šaltinis: lrt.lt

Kviečiame į mokymus apie struktūrinį lygčių modeliavimą

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda š.m. birželio 15 d., 13.00-15.00 val. kviečia į metodologinius mokymus „Įvadas į struktūrinį lygčių modeliavimą su AMOS“.

Mokymų metu bus pateikiama bendra informacija apie struktūrinį lygčių modeliavimą, modelių patikimumo įvertinimą. Pristatoma AMOS programa, jos galimybės ir ribotumai, pagrindinės funkcijos. Pateikiama iliustracija atliekant struktūrinių lygčių modelio sudarymą, analizę ir interpretaciją bei tikrinant supaprastiną modelį panaudojant kelių analizės metodą.

Į mokymus kviečiami asmenys, turintys struktūrinio lygčių modeliavimo pradmenis, ar savo tyrimuose naudojantys šį metodą, tačiau atliekantys analizę kitomis struktūrinio lygčių modeliavimo programomis bei norintys susipažinti su pačiu metodu, jo savo tyrimuose netaikantys, bet turintys regresinės analizės pagrindus.

AMOS programinė įranga mokymų metu nebus reikalinga.

Mokymus ves EST komandos Vytauto Didžiojo universitete tyrėja dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva.

Jie vyks nuotoliniu būdu MS Teams platformoje, trukmė – 2 val.

Būtina išankstinė registracija: https://forms.gle/WhoGwm1yzavtn7gJ6 (prisijungimo nuorodą atsiųsime likus dienai iki mokymų).

EST mokymuose – apie trūkstamas reikšmes anketinės apklausos tyrimuose

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda š.m. gegužės 31 d., 12 val. kviečia į metodologinius mokymus „Trūkstamos reikšmės anketinės apklausos tyrimuose: nekreipti dėmesio, analizuoti ar modifikuoti?“.

Dažnai tyrėjai kiekybinių duomenų analizėje susiduriame su opia trūkstamų reikšmių problema, nes taip netenkame dalies imties duomenų tikrinti hipotezes. Ypač tai tampa aktualu, jeigu naudojami daugiamačiai statistiniai metodai bei siekiame analizuoti kuo daugiau atvejų tarp kelių kintamųjų. Trūkstamos reikšmės gali atsirasti dėl įvairių priežasčių: kai respondentai nežino atsakymų, sąmoningai praleidžia klausimus, padaromos duomenų suvedimo klaidos ir pan.

Mokymai skirti socialinių mokslų tyrėjams, kuriuos domina trūkstamų reikšmių analizės pradmenys ir kokias post factum alternatyvas galime pasitelkti, siekdami sumažinti jų kiekį duomenyse. Mokymuose bus aptariama, kaip įvertinti, ar atsiradusios trūkstamos reikšmės duomenyse yra sisteminės ar atsitiktinės, ką daryti, jeigu aptinkame sistemines trūkstamas reikšmes? Ar jas galima keisti validžiomis reikšmėmis, ir kokiomis reikšmėmis geriausia būtų pakeisti, nusprendus jas keisti.

Mokymuose bus naudojama SPSS programa ir/ar atskiri RStudio programos paketai, kuriais bus parodomi trūkstamų reikšmių analizės pavyzdžiai. Demonstracijos apims trūkstamų reikšmių analizės pavyzdžius skerspjūvio tyrimų, bet ne eksperimentinių, longitudinių panelinių ar kartotinių tyrimų atvejais. SPSS ar RStudio programos paketų mokymų metu turėti nėra privaloma.

Mokymus ves EST komandos Vytauto Didžiojo universitete tyrėjas doc. dr. Apolonijus Žilys.

Mokymai vyks nuotoliniu būdu MS Teams platformoje. Trukmė – 1 val.

Dalyvavimas nemokamas. Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.

Būtina išankstinė registracija (prisijungimo nuorodą atsiųsime likus dienai iki mokymų).

Kilus klausimams, kviečiame rašyti el. paštu: est@vdu.lt

Seminaras apie pasitikėjimą mokslu ir mokslo komunikaciją

Gruodžio 2 d. Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda surengė seminarą „Šioje šalyje yra vietos mokslui. Tik ar mokame ją surasti?“.

Renginyje EST tyrėja dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva pristatė sąmokslo teorijų sampratą, jų veiklos mechanizmą ir visuomenei keliamus iššūkius, projekto vadovė doc. dr. Aurelija Stelmokienė apžvelgė Europos socialinio tyrimo Lietuvoje komandos vykdomas veiklas ir jų sklaidą. Lietuvos žurnalistikos centro Ryšių su visuomene ir rinkodaros komunikacijos programos lektorė, mentorė Goda Januškevičiūtė dalinosi praktiniais patarimais, kaip mokslininkams būti labiau matomiems viešojoje erdvėje ir aktyviau viešinti tyrimų rezultatus. Lektorė mokslininkus pakvietė prisijungti prie Lietuvos žurnalistikos centro inicijuotos Facebook grupės „Žurnalistų ir ekspertų tinklas“, skirtos skatinti žiniasklaidos ir mokslininkų dialogą.

Dėkojame jau paskutinio šiemet EST komandos surengto seminaro pranešėjoms ir aktyviai į diskusijas įsitraukusiems dalyviams!

Džiaugiamės, kad mūsų rengiami metodologiniai seminarai sulaukia didelio įvairių sričių mokslininkų, dėstytojų, įvairių pakopų studentų ir socialinių partnerių susidomėjimo. Kitąmet vėl tikimės jus pakviesti į metodologinius seminarus bei tradicinį rugsėjo mėnesį vyksiantį EST Pikniką.

EST komandos Lietuvoje naujienas kviečiame sekti Facebook paskyroje.

Taip pat – Europos socialinio tyrimo puslapyje.

Susisiekti kviečiame ir el. paštu: est@vdu.lt

Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.

Europiečių požiūris į darbą: laimingiausi – suomiai, lietuvių nuotaikos per dešimtmetį kito mažai – 39 proc. yra itin nepatenkinti

Viešojoje erdvėje neretai galima aptikti įvairių svarstymų apie tai, ko šiandien iš darbuotojų tikisi darbdaviai ir kokie yra darbuotojų lūkesčiai darbui ir jo aplinkai.

2021 m. liepos–gruodžio mėnesiais Lietuvoje buvo vykdoma Europos socialinio tyrimo (EST) 10-osios bangos apklausa, joje buvo domimasi ir respondentų požiūriu į darbą. Iš viso šįkart buvo apklausta daugiau nei 18 tūkst. respondentų, 1,6 tūkst. iš jų – iš Lietuvos.

Didžioji dalis tyrime dalyvavusių dirbančių respondentų dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį (87,5 proc.), o 9,8 proc. – pagal terminuotą. Tik nedidelė dalis apklaustų dirbančiųjų nurodė, kad nėra sudarę darbo sutarties (2,7 proc.). Absoliuti dauguma respondentų įvardijo nesantys profesinės sąjungos ar kitos panašios organizacijos nariai (69,4 proc.).

Įvairūs tyrimai rodo, kad darbuotojų pasitenkinimą darbu lemia daug faktorių – tiek jų ekonominius poreikius leidžiantis garantuoti atlyginimas, tiek tarpusavio santykių su vadovais ir kolegomis kokybė, tiek ir asmens autonomijos, pagarbos poreikių patenkinimas. Reikalaujamos darbuotojo fizinės ir psichologinės pastangos taip pat yra svarbios, kad jie jaustų pasitenkinimą konkrečiu darbu.

Pasitenkinimas darbu – panašus kaip ir prieš 12 metų

EST tyrime dalyvavę dirbantieji dešimties balų skalėje savo pasitenkinimą darbu įvertino 7,37 balais. 2010 metais tokiu pačiu tyrimu atlikta apklausa parodė beveik tuos pačius rezultatus – tuomet apklaustieji pasitenkinimą darbu įvertino 7,32 balo. Ryškesnių skirtumų nebuvo pastebėta ir lyginant jauniausios ir vyresnės kartos darbuotojų pasitenkinimą darbu.

28,1 proc. dirbančių mūsų šalies gyventojų nurodė esantys ypač patenkinti darbu, o 38,7 proc. – ypač nepatenkinti (1 pav.). Labiausiai patenkinti savo pagrindiniu darbu, vertinant EST tyrimo 10-ojoje bangoje dalyvavusias šalis, yra Suomijos darbuotojai (52,4 proc.), nedaug nuo jų skiriasi ir estai. Tarp mažiausiai patenkintų yra Čekijos, Slovakijos ir Bulgarijos darbuotojai.

Svarbiausia – autonomija ir solidarumas tarp vadovų ir darbuotojų

Pasak įvairių tyrimų, pasitenkinimą darbu labiausiai lemia darbuotojo turima autonomija, taip pat vadovų ir darbuotojų solidarumas. Pagal EST tyrimo duomenis, beveik absoliuti dauguma mūsų šalies darbuotojų tikisi arba labai tikisi prireikus iš kolegų sulaukti su darbu susijusios pagalbos ar gauti patarimų. O beveik 8 proc. vyrų ir beveik 5 proc. moterų tokios pagalbos nesitiki. Daugiausia visiškai besijaučiančių komandos dalimi buvo tarp centrinės ar vietos valdžios institucijų ir privačių įmonių darbuotojų, mažiausiai – tarp valstybinių įmonių darbuotojų.

Daugiausia vadovo pagalbos sulaukiantys nurodė dirbantieji valstybinėse įstaigose ir centrinės ar vietos valdžios institucijose, mažiausiai – privačiose įmonėse.

Kasdien ar keletą kartų per dieną su kolegomis apie darbą gyvai kalbasi daugiau nei pusė dirbančių apklaustųjų (63 proc.). Mažiau populiaru yra bendrauti telefonu ar naudojant kitus įrenginius, o mažiausiai patraukliu įvardytas bendravimas matant vieniems kitus ekrane (4,6 proc.).

Neatlygintinai dirbti vyresni linkę labiau nei jaunesni

Kaip rodo naujausias darbo tendencijų tyrimas „Work Trend Index“, darbdavio pasitikėjimas darbuotojais ir didesnės autonomijos jiems suteikimas, lankstumas, hibridinio ar nuotolinio darbo modelio galimybės tampa vis svarbesni tam, kad darbuotojai jaustų pasitenkinimą darbu. Beveik pusė (45 proc.) EST tyrime dalyvavusių dirbančių respondentų neturi jokios galios spręsti dėl savo darbo pradžios ir pabaigos laiko. 33,8 proc. apklaustų darbuotojų nurodė, kad iš dalies turi tokią galimybę, o 21 proc. – kad visiškai kontroliuoja savo darbo laiką. Įprastu darbo metu kasdien ar keletą kartų per savaitę nuotoliniu būdu dirbantys nurodė 14,5 proc. dirbančių apklaustųjų. Tyrimo rezultatai nerodo žymių skirtumų tarp jaunesnio amžiaus ir vyresnių respondentų.

Kartų skirtumai išryškėjo priėjus prie klausimų neatlygintino darbo tema. 13,8 proc. vyresnių nei 41 m. amžiaus darbuotojų yra linkę visiškai prisiimti papildomas pareigas negaudami papildomo atlygio. Tarp 18–41 m. amžiaus apklaustųjų, vadinamosios jaunosios kartos darbuotojų, tam pritaria tik 7,5 proc. respondentų. Visiškai linkę atsisakyti papildomo neatlygintino darbo yra apie 20 proc. tiek jaunesnio, tiek ir vyresnio amžiaus darbuotojų.

Tarp pasitenkinimo darbu ir bendro laimingumo – ženklus ryšys

Tyrimo rezultatai rodo ženklų ryšį tarp asmens pasitenkinimo darbu ir bendro asmeninio laimingumo. Dešimties balų skalėje 53,2 proc. respondentų nurodė, kad jie yra ypač laimingi ir ypač patenkinti darbu. Tačiau daugiau nei pusė respondentų įvardijo kartais po darbo besijaučiantys pernelyg pavargę, kad užsiimtų mėgstama veikla. Taip pat didelei daliai žmonių kyla įtampų derinant darbą, asmeninius santykius ir įsipareigojimus šeimai. Beveik pusė vedusių / ištekėjusių respondentų tyrime teigė, kad darbas kartais trukdo partneriui (-ei) ar šeimai skirti tiek laiko, kiek norėtų.

Aptariami tyrimo vertinimai leidžia pamatyti tik gana abstrakčias tendencijas. Siekiant susidaryti išsamesnį darbuotojų pasitenkinimo darbu vaizdą, į tyrimus būtų tikslinga įtraukti daugiau su šia tema susijusių klausimų, apimant ir vadinamojo nestandartinio užimtumo formų, darbuotojui suteikiančių mažiau socialinių garantijų, sritį.

10-osios Europos socialinio tyrimo bangos apklausa buvo atliekama 2021 m. antrąjį pusmetį – liepos–gruodžio mėnesiais. Nors tuo metu ribojimai dėl pandemijos mūsų šalyje nebuvo labai griežti, vis tik tyrimo laikotarpis galėjo turėti tam tikros įtakos jo rezultatams.

Rasa Indriliūnaitė, EST projekto Lietuvoje mokslo darbuotoja, VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytoja

Šaltinis: lrt.lt

Seminare – apie pasitikėjimą mokslu ir mokslo komunikaciją

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda gruodžio 2 d., 10 val., kviečia į seminarą „Šioje šalyje yra vietos mokslui. Tik ar mokame ją surasti?“, kuris vyks VDU Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) ir nuotoliniu būdu („MS Teams“ platformoje).

Renginyje pranešimus apie pasitikėjimą mokslu ir sąmokslo teorijomis, remiantis Europos socialinio tyrimo duomenimis, bei apie mokslo viešinimo veiklas šiame projekte pristatys EST Lietuvoje įgyvendinančios komandos narės – dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva ir doc. dr. Aurelija Stelmokienė.

Patarimais apie efektyvią mokslo komunikaciją dalinsis Goda Januškevičiūtė (Lietuvos žurnalistikos centro Ryšių su visuomene ir rinkodaros komunikacijos programos lektorė, mentorė), turinti didelę viešųjų ryšių, rinkodaros ir skaitmeninės komunikacijos patirtį.

Po pranešimų vyks klausimų-atsakymų sesija, diskusija prie kavos/arbatos puodelio.

RENGINIO PROGRAMA

10:00–10:05	Pasisveikinimas
10:05–10:25	Sąmokslo teorijų mechanizmas ir iššūkiai visuomenei: kodėl nepasitikima mokslu? Dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva, Vytauto Didžiojo universitetas
10:25–10:45	Europos socialinio tyrimo viešinimo veiklos: tradiciniai ir neįprasti sprendimai komunikuoti apie mokslą Doc. dr. Aurelija Stelmokienė, Vytauto Didžiojo universitetas
10:45–11:30	Mokslo komunikacija „ne dėl varnelės“ – 5 būdai būti matomam Goda Januškevičiūtė (Lietuvos žurnalistikos centro Ryšių su visuomene ir rinkodaros komunikacijos programos lektorė, mentorė
11:30–12:00	Klausimai ir baigiamoji diskusija

Būtina išankstinė registracija

VDU tyrėjams – seminarų ciklas „Įvadas į duomenų analizę su Mplus“

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti VDU mokslininkų komanda įvairių socialinių mokslų krypčių tyrėjus kviečia į nuotolinių metodologinių seminarų ciklą „Įvadas į duomenų analizę su Mplus“.

Seminarų metu bus pateikiama informacija apie struktūrinį lygčių modeliavimą, modelių patikimumo įvertinimą. Pristatoma Mplus programa, jos galimybės ir ribotumai, pagrindinės Mplus komandos ir pakomandės. Mokysimės SPSS faile esančius duomenis eksportuoti į formatą, kurį nuskaito Mplus programa, apskaičiuoti pagrindines – prašomosios statistikos charakteristikas, užrašyti analizės kodą patvirtinančiajai faktorinei analizei bei moderaciniam ryšiui tikrinti.

Seminarų ciklas vyks 2022 m. lapkričio mėn.:

Lapkričio 4 d. 12:00-14:00 val. – Mplus komandų ir pakomandžių pristatymas, failo perkėlimas iš SPSS į formatą, kurį nuskaito Mplus, analizės kodo užrašymas ir paleidimas, pagrindinių aprašomosios statistikos charakteristikų apskaičiavimas.
Lapkričio 11 d. 12:00-14:00 val. – Patvirtinančioji faktorinė analizė su Mplus.
Lapkričio 18 d. 12:00-14:00 val. – Mediacinių ryšių analizė panaudojant Mplus.

Seminarai tarpusavyje tampriai susiję. Neturintys darbo su Mplus programa patirties asmenys turėtų sudalyvauti pirmame seminare ir toliau pasirinktinai abiejuose sekančiuose ar viename iš jų. Turintys duomenų analizės su Mplus programa patirties, gali dalyvauti ne visame mokymų cikle, bet kažkuriame iš seminarų (t.y. pirmąjį gali praleisti). Norint dalyvauti seminaruose Mplus programos turėjimas nėra būtinas.

Seminarus ves EST komandos Vytauto Didžiojo universitete tyrėja dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva.

Seminarai vyks MS Teams platformoje. Būtina išankstinė registracija (prisijungimo nuorodą atsiųsime likus dienai iki seminarų pradžios).

VDU kviečia dalyvauti metodologinių paskaitų cikle

Š. m. spalio 5-26 d. įvairių studijų krypčių ir pakopų Vytauto Didžiojo universiteto studentus ir visus susidomėjusius kviečiame į metodologinių paskaitų ciklą. Paskaitas ves dr. Violetta Parutis, Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto (ISER) (Esekso universitetas, Jungtinė Karalystė) tyrėja, longitudinio Jungtinės Karalystės namų ūkių tyrimo UKHLS Understanding Society direktoriaus apklausoms pavaduotoja.

Paskaitų ciklą sudaro šios temos:

Spalio 5 d. (trečiadienis), 10:30-12:30 val. paskaita „Asinchroninių interviu samprata ir praktinis taikymas” (nuotoliu).

Spalio 18 d. (antradienis), 16:00-18:00 val. seminaras “[I would leave again] only over my dead body!”: Return or double return migration among Lithuanian and Polish (re)migrants” (auditorinis susitikimas, Jonavos g. 66, Kaunas, 112 aud.).

Spalio 19 d. (trečiadienis), 10:00-12:00 val. paskaita „Biografinio interviu metodas: privalumai ir taikymas” (auditorinis susitikimas, Jonavos g. 66, Kaunas, 202 aud.).

Spalio 20 d. (ketvirtadienis), 11:30-13.30 val. paskaita „Asinchroninių interviu taikymas mišraus tyrimo dizaine” (nuotoliu).

Spalio 24 d. (pirmadienis), 11:30-13:30 val. paskaita „Kiekybinių duomenų rinkimo būdai (būdo pasirinkimas, jų skirtumai, poveikis apklausos klaidoms)“ (nuotoliu).

Spalio 26 d. (trečiadienis), 15:00-17:00 val. paskaita „Biografinio interviu metodo taikymas tarpgeneraciniuose tyrimuose” (nuotoliu).

Paskaitos vyks anglų kalba, tačiau klausimus lektorei bus galima užduoti lietuvių kalba.

Programoje numatyti nuotoliniai susitikimai vyks MS Teams platformoje. Išankstinės registracijos nėra, dalyvavimas nemokamas. Nuotolinių seminarų prisijungimo nuoroda.

Paskaitų ciklo informacija socialiniame tinkle Facebook

Jei turėtumėte klausimų dėl paskaitų ar prisijungimo, kviečiame rašyti dr. Rasai Indriliūnaitei, el. p. rasa.indriliunaite@vdu.lt

Violettos Parutis mokslinių interesų sritys apima socialinių tyrimų metodologijos ir metodų klausimus, ypač – tyrimo dalyvių įsitraukimo ir mišrius apklausos metodus. Taip pat – migracijos, etninių mažumų, identiteto tyrimus. Mokslininkė plačiai gilinasi į skirtingus lenkų ir lietuvių migracijos į Jungtinę Karalystę aspektus – išvykimą, nostalgiją, sugrįžusių migrantų tipologiją, sugrįžusių migrantų pakartotinį išvykimą.

Dr. Violettos Parutis vizitą Vytauto Didžiojo universitete remia Vytauto Kavolio vardo tarpdisciplininė profesūros vizitų programa. Ji skirta kviestinių lietuvių diasporos dėstytojų vizitams VDU. Programa siekiama stiprinti tarpdisciplininį požiūrį studijų programose ir ryšius su lietuvių diasporos akademine bendruomene. Stipendiją vizitui įsteigė Lietuvių fondo administruojamas Danos Gedvilienės fondas.

Nuotolinis seminaras „Klasterinės analizės bendrieji principai socialiniams duomenims“

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda š. m. spalio 7 d. 12 val. kviečia į nuotolinį seminarą „Klasterinės analizės bendrieji principai socialiniams duomenims“.

Seminaras skirtas tyrėjams, kuriuos domina klasterinės analizės pradmenys, taip pat – norintiems atnaujinti jau turimus įgūdžius pagrindinių klasterinės analizės metodų taikyme. Seminaro metu bus aptariama, kuo vadovaujantis geriausia nuspręsti dėl klasterių skaičiaus, pristatomi k-vidurkių, hierarchinės ir kiti populiariausi klasterinės analizės metodai bei su SPSS programa pademonstruojami keli klasterinės analizės pavyzdžiai. Esant laiko, taip pat ketinama pademonstruoti klasterinės analizės pavyzdžius su tam tikrais RStudio programos paketais. Klasterinei analizei skirtų SPSS ar RStudio programos paketų seminaro metu turėti nėra privaloma.

Seminarą ves Europos socialinio tyrimo komandos Vytauto Didžiojo universitete tyrėjas doc. dr. Apolonijus Žilys.

Seminaro trukmė – 1,2 val. Seminaras vyks MS Teams platformoje.

Būtina išankstinė registracija: https://bit.ly/3dGOKIC

Daugiau informacijos.