Seminaras apie pasitikėjimą mokslu ir mokslo komunikaciją

Gruodžio 2 d. Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda surengė seminarą „Šioje šalyje yra vietos mokslui. Tik ar mokame ją surasti?“.

Renginyje EST tyrėja dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva pristatė sąmokslo teorijų sampratą, jų veiklos mechanizmą ir visuomenei keliamus iššūkius, projekto vadovė doc. dr. Aurelija Stelmokienė apžvelgė Europos socialinio tyrimo Lietuvoje komandos vykdomas veiklas ir jų sklaidą. Lietuvos žurnalistikos centro Ryšių su visuomene ir rinkodaros komunikacijos programos lektorė, mentorė Goda Januškevičiūtė dalinosi praktiniais patarimais, kaip mokslininkams būti labiau matomiems viešojoje erdvėje ir aktyviau viešinti tyrimų rezultatus. Lektorė mokslininkus pakvietė prisijungti prie Lietuvos žurnalistikos centro inicijuotos Facebook grupės „Žurnalistų ir ekspertų tinklas“, skirtos skatinti žiniasklaidos ir mokslininkų dialogą.

Dėkojame jau paskutinio šiemet EST komandos surengto seminaro pranešėjoms ir aktyviai į diskusijas įsitraukusiems dalyviams!

Džiaugiamės, kad mūsų rengiami metodologiniai seminarai sulaukia didelio įvairių sričių mokslininkų, dėstytojų, įvairių pakopų studentų ir socialinių partnerių susidomėjimo. Kitąmet vėl tikimės jus pakviesti į metodologinius seminarus bei tradicinį rugsėjo mėnesį vyksiantį EST Pikniką.

EST komandos Lietuvoje naujienas kviečiame sekti Facebook paskyroje.

Taip pat – Europos socialinio tyrimo puslapyje.

Susisiekti kviečiame ir el. paštu: est@vdu.lt

Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.

Europiečių požiūris į darbą: laimingiausi – suomiai, lietuvių nuotaikos per dešimtmetį kito mažai – 39 proc. yra itin nepatenkinti

Požiūris į darbą

Viešojoje erdvėje neretai galima aptikti įvairių svarstymų apie tai, ko šiandien iš darbuotojų tikisi darbdaviai ir kokie yra darbuotojų lūkesčiai darbui ir jo aplinkai.

2021 m. liepos–gruodžio mėnesiais Lietuvoje buvo vykdoma Europos socialinio tyrimo (EST) 10-osios bangos apklausa, joje buvo domimasi ir respondentų požiūriu į darbą. Iš viso šįkart buvo apklausta daugiau nei 18 tūkst. respondentų, 1,6 tūkst. iš jų – iš Lietuvos.

Didžioji dalis tyrime dalyvavusių dirbančių respondentų dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį (87,5 proc.), o 9,8 proc. – pagal terminuotą. Tik nedidelė dalis apklaustų dirbančiųjų nurodė, kad nėra sudarę darbo sutarties (2,7 proc.). Absoliuti dauguma respondentų įvardijo nesantys profesinės sąjungos ar kitos panašios organizacijos nariai (69,4 proc.).

Įvairūs tyrimai rodo, kad darbuotojų pasitenkinimą darbu lemia daug faktorių – tiek jų ekonominius poreikius leidžiantis garantuoti atlyginimas, tiek tarpusavio santykių su vadovais ir kolegomis kokybė, tiek ir asmens autonomijos, pagarbos poreikių patenkinimas. Reikalaujamos darbuotojo fizinės ir psichologinės pastangos taip pat yra svarbios, kad jie jaustų pasitenkinimą konkrečiu darbu.

Pasitenkinimas darbu – panašus kaip ir prieš 12 metų

EST tyrime dalyvavę dirbantieji dešimties balų skalėje savo pasitenkinimą darbu įvertino 7,37 balais. 2010 metais tokiu pačiu tyrimu atlikta apklausa parodė beveik tuos pačius rezultatus – tuomet apklaustieji pasitenkinimą darbu įvertino 7,32 balo. Ryškesnių skirtumų nebuvo pastebėta ir lyginant jauniausios ir vyresnės kartos darbuotojų pasitenkinimą darbu.

28,1 proc. dirbančių mūsų šalies gyventojų nurodė esantys ypač patenkinti darbu, o 38,7 proc. – ypač nepatenkinti (1 pav.). Labiausiai patenkinti savo pagrindiniu darbu, vertinant EST tyrimo 10-ojoje bangoje dalyvavusias šalis, yra Suomijos darbuotojai (52,4 proc.), nedaug nuo jų skiriasi ir estai. Tarp mažiausiai patenkintų yra Čekijos, Slovakijos ir Bulgarijos darbuotojai.

Svarbiausia – autonomija ir solidarumas tarp vadovų ir darbuotojų

Pasak įvairių tyrimų, pasitenkinimą darbu labiausiai lemia darbuotojo turima autonomija, taip pat vadovų ir darbuotojų solidarumas. Pagal EST tyrimo duomenis, beveik absoliuti dauguma mūsų šalies darbuotojų tikisi arba labai tikisi prireikus iš kolegų sulaukti su darbu susijusios pagalbos ar gauti patarimų. O beveik 8 proc. vyrų ir beveik 5 proc. moterų tokios pagalbos nesitiki. Daugiausia visiškai besijaučiančių komandos dalimi buvo tarp centrinės ar vietos valdžios institucijų ir privačių įmonių darbuotojų, mažiausiai – tarp valstybinių įmonių darbuotojų.

Daugiausia vadovo pagalbos sulaukiantys nurodė dirbantieji valstybinėse įstaigose ir centrinės ar vietos valdžios institucijose, mažiausiai – privačiose įmonėse.

Kasdien ar keletą kartų per dieną su kolegomis apie darbą gyvai kalbasi daugiau nei pusė dirbančių apklaustųjų (63 proc.). Mažiau populiaru yra bendrauti telefonu ar naudojant kitus įrenginius, o mažiausiai patraukliu įvardytas bendravimas matant vieniems kitus ekrane (4,6 proc.).

Požiūris į darbą

Neatlygintinai dirbti vyresni linkę labiau nei jaunesni

Kaip rodo naujausias darbo tendencijų tyrimas „Work Trend Index“, darbdavio pasitikėjimas darbuotojais ir didesnės autonomijos jiems suteikimas, lankstumas, hibridinio ar nuotolinio darbo modelio galimybės tampa vis svarbesni tam, kad darbuotojai jaustų pasitenkinimą darbu. Beveik pusė (45 proc.) EST tyrime dalyvavusių dirbančių respondentų neturi jokios galios spręsti dėl savo darbo pradžios ir pabaigos laiko. 33,8 proc. apklaustų darbuotojų nurodė, kad iš dalies turi tokią galimybę, o 21 proc. – kad visiškai kontroliuoja savo darbo laiką. Įprastu darbo metu kasdien ar keletą kartų per savaitę nuotoliniu būdu dirbantys nurodė 14,5 proc. dirbančių apklaustųjų. Tyrimo rezultatai nerodo žymių skirtumų tarp jaunesnio amžiaus ir vyresnių respondentų.

Kartų skirtumai išryškėjo priėjus prie klausimų neatlygintino darbo tema. 13,8 proc. vyresnių nei 41 m. amžiaus darbuotojų yra linkę visiškai prisiimti papildomas pareigas negaudami papildomo atlygio. Tarp 18–41 m. amžiaus apklaustųjų, vadinamosios jaunosios kartos darbuotojų, tam pritaria tik 7,5 proc. respondentų. Visiškai linkę atsisakyti papildomo neatlygintino darbo yra apie 20 proc. tiek jaunesnio, tiek ir vyresnio amžiaus darbuotojų.

Tarp pasitenkinimo darbu ir bendro laimingumo – ženklus ryšys

Tyrimo rezultatai rodo ženklų ryšį tarp asmens pasitenkinimo darbu ir bendro asmeninio laimingumo. Dešimties balų skalėje 53,2 proc. respondentų nurodė, kad jie yra ypač laimingi ir ypač patenkinti darbu. Tačiau daugiau nei pusė respondentų įvardijo kartais po darbo besijaučiantys pernelyg pavargę, kad užsiimtų mėgstama veikla. Taip pat didelei daliai žmonių kyla įtampų derinant darbą, asmeninius santykius ir įsipareigojimus šeimai. Beveik pusė vedusių / ištekėjusių respondentų tyrime teigė, kad darbas kartais trukdo partneriui (-ei) ar šeimai skirti tiek laiko, kiek norėtų.

Europiečių požiūris į darbą

Aptariami tyrimo vertinimai leidžia pamatyti tik gana abstrakčias tendencijas. Siekiant susidaryti išsamesnį darbuotojų pasitenkinimo darbu vaizdą, į tyrimus būtų tikslinga įtraukti daugiau su šia tema susijusių klausimų, apimant ir vadinamojo nestandartinio užimtumo formų, darbuotojui suteikiančių mažiau socialinių garantijų, sritį.

10-osios Europos socialinio tyrimo bangos apklausa buvo atliekama 2021 m. antrąjį pusmetį – liepos–gruodžio mėnesiais. Nors tuo metu ribojimai dėl pandemijos mūsų šalyje nebuvo labai griežti, vis tik tyrimo laikotarpis galėjo turėti tam tikros įtakos jo rezultatams.

Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.

Rasa Indriliūnaitė, EST projekto Lietuvoje mokslo darbuotoja, VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytoja
Šaltinis: lrt.lt

Seminare – apie pasitikėjimą mokslu ir mokslo komunikaciją

Mokslo komunikacija

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda gruodžio 2 d., 10 val., kviečia į seminarą „Šioje šalyje yra vietos mokslui. Tik ar mokame ją surasti?“, kuris vyks VDU Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) ir nuotoliniu būdu („MS Teams“ platformoje).

Renginyje pranešimus apie pasitikėjimą mokslu ir sąmokslo teorijomis, remiantis  Europos socialinio tyrimo duomenimis, bei apie mokslo viešinimo veiklas šiame projekte pristatys EST Lietuvoje įgyvendinančios komandos narės – dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva ir doc. dr. Aurelija Stelmokienė.

Patarimais apie efektyvią mokslo komunikaciją dalinsis Goda Januškevičiūtė (Lietuvos žurnalistikos centro Ryšių su visuomene ir rinkodaros komunikacijos programos lektorė, mentorė), turinti didelę viešųjų ryšių, rinkodaros ir skaitmeninės komunikacijos patirtį.

Po pranešimų vyks klausimų-atsakymų sesija, diskusija prie kavos/arbatos puodelio.

RENGINIO PROGRAMA

10:00–10:05 Pasisveikinimas
10:05–10:25 Sąmokslo teorijų mechanizmas ir iššūkiai visuomenei: kodėl nepasitikima mokslu?

Dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva, Vytauto Didžiojo universitetas

10:25–10:45 Europos socialinio tyrimo viešinimo veiklos: tradiciniai ir neįprasti sprendimai komunikuoti apie mokslą

Doc. dr. Aurelija Stelmokienė, Vytauto Didžiojo universitetas

10:45–11:30 Mokslo komunikacija „ne dėl varnelės“ –  5 būdai būti matomam

Goda Januškevičiūtė (Lietuvos žurnalistikos centro Ryšių su visuomene ir rinkodaros komunikacijos programos lektorė, mentorė

11:30–12:00 Klausimai ir baigiamoji diskusija

Būtina išankstinė registracija

VDU tyrėjams – seminarų ciklas „Įvadas į duomenų analizę su Mplus“

VDU tyrėjams – seminarų ciklas „Įvadas į duomenų analizę su Mplus“

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti VDU mokslininkų komanda įvairių socialinių mokslų krypčių tyrėjus kviečia į nuotolinių metodologinių seminarų ciklą „Įvadas į duomenų analizę su Mplus“.

Seminarų metu bus pateikiama informacija apie struktūrinį lygčių modeliavimą, modelių patikimumo įvertinimą. Pristatoma Mplus programa, jos galimybės ir ribotumai, pagrindinės Mplus komandos ir pakomandės. Mokysimės SPSS faile esančius duomenis eksportuoti į formatą, kurį nuskaito Mplus programa, apskaičiuoti pagrindines – prašomosios statistikos charakteristikas, užrašyti analizės kodą patvirtinančiajai faktorinei analizei bei moderaciniam ryšiui tikrinti.

Seminarų ciklas vyks 2022 m. lapkričio mėn.:

  • Lapkričio 4 d. 12:00-14:00 val. – Mplus komandų ir pakomandžių pristatymas, failo perkėlimas iš SPSS į formatą, kurį nuskaito Mplus, analizės kodo užrašymas ir paleidimas, pagrindinių aprašomosios statistikos charakteristikų apskaičiavimas.
  • Lapkričio 11 d. 12:00-14:00 val. – Patvirtinančioji faktorinė analizė su Mplus.
  • Lapkričio 18 d. 12:00-14:00 val. – Mediacinių ryšių analizė panaudojant Mplus.

Seminarai tarpusavyje tampriai susiję. Neturintys darbo su Mplus programa patirties asmenys turėtų sudalyvauti pirmame seminare ir toliau pasirinktinai abiejuose sekančiuose ar viename iš jų. Turintys duomenų analizės su Mplus programa patirties, gali dalyvauti ne visame mokymų cikle, bet kažkuriame iš seminarų (t.y. pirmąjį gali praleisti). Norint dalyvauti seminaruose Mplus programos turėjimas nėra būtinas.

Seminarus ves EST komandos Vytauto Didžiojo universitete tyrėja dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva.

Seminarai vyks MS Teams platformoje. Būtina išankstinė registracija (prisijungimo nuorodą atsiųsime likus dienai iki seminarų pradžios).

VDU kviečia dalyvauti metodologinių paskaitų cikle

VDU kviečia dalyvauti metodologinių paskaitų cikle

Š. m. spalio 5-26 d. įvairių studijų krypčių ir pakopų Vytauto Didžiojo universiteto studentus ir visus susidomėjusius kviečiame į metodologinių paskaitų ciklą. Paskaitas ves dr. Violetta Parutis, Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto (ISER) (Esekso universitetas, Jungtinė Karalystė) tyrėja, longitudinio Jungtinės Karalystės namų ūkių tyrimo UKHLS Understanding Society direktoriaus apklausoms pavaduotoja.

Paskaitų ciklą sudaro šios temos:

  • Spalio 5 d. (trečiadienis), 10:30-12:30 val. paskaita „Asinchroninių interviu samprata ir praktinis taikymas” (nuotoliu).
  • Spalio 18 d. (antradienis), 16:00-18:00 val. seminaras “[I would leave again] only over my dead body!”: Return or double return migration among Lithuanian and Polish (re)migrants” (auditorinis susitikimas, Jonavos g. 66, Kaunas, 112 aud.).
  • Spalio 19 d. (trečiadienis), 10:00-12:00 val. paskaita „Biografinio interviu metodas: privalumai ir taikymas” (auditorinis susitikimas, Jonavos g. 66, Kaunas, 202 aud.).
  • Spalio 20 d. (ketvirtadienis), 11:30-13.30 val. paskaita „Asinchroninių interviu taikymas mišraus tyrimo dizaine” (nuotoliu).
  • Spalio 24 d. (pirmadienis), 11:30-13:30 val. paskaita „Kiekybinių duomenų rinkimo būdai (būdo pasirinkimas, jų skirtumai, poveikis apklausos klaidoms)“ (nuotoliu).
  • Spalio 26 d. (trečiadienis), 15:00-17:00 val. paskaita „Biografinio interviu metodo taikymas tarpgeneraciniuose tyrimuose” (nuotoliu).

Paskaitos vyks anglų kalba, tačiau klausimus lektorei bus galima užduoti lietuvių kalba.

Programoje numatyti nuotoliniai susitikimai vyks MS Teams platformoje. Išankstinės registracijos nėra, dalyvavimas nemokamas. Nuotolinių seminarų prisijungimo nuoroda.

Paskaitų ciklo informacija socialiniame tinkle Facebook

Jei turėtumėte klausimų dėl paskaitų ar prisijungimo, kviečiame rašyti dr. Rasai Indriliūnaitei, el. p. rasa.indriliunaite@vdu.lt

Violettos Parutis mokslinių interesų sritys apima socialinių tyrimų metodologijos ir metodų klausimus, ypač – tyrimo dalyvių įsitraukimo ir mišrius apklausos metodus. Taip pat – migracijos, etninių mažumų, identiteto tyrimus. Mokslininkė plačiai gilinasi į skirtingus lenkų ir lietuvių migracijos į Jungtinę Karalystę aspektus – išvykimą, nostalgiją, sugrįžusių migrantų tipologiją, sugrįžusių migrantų pakartotinį išvykimą.

Dr. Violettos Parutis vizitą Vytauto Didžiojo universitete remia Vytauto Kavolio vardo tarpdisciplininė profesūros vizitų programa. Ji skirta kviestinių lietuvių diasporos dėstytojų vizitams VDU. Programa siekiama stiprinti tarpdisciplininį požiūrį studijų programose ir ryšius su lietuvių diasporos akademine bendruomene. Stipendiją vizitui įsteigė Lietuvių fondo administruojamas Danos Gedvilienės fondas.

Nuotolinis seminaras „Klasterinės analizės bendrieji principai socialiniams duomenims“

Klasterinės analizės bendrieji principai socialiniams duomenims

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda š. m. spalio 7 d. 12 val. kviečia į nuotolinį seminarą Klasterinės analizės bendrieji principai socialiniams duomenims“.

Seminaras skirtas tyrėjams, kuriuos domina klasterinės analizės pradmenys, taip pat – norintiems atnaujinti jau turimus įgūdžius pagrindinių klasterinės analizės metodų taikyme. Seminaro metu bus aptariama, kuo vadovaujantis geriausia nuspręsti dėl klasterių skaičiaus, pristatomi k-vidurkių, hierarchinės ir kiti populiariausi klasterinės analizės metodai bei su SPSS programa pademonstruojami keli klasterinės analizės pavyzdžiai. Esant laiko, taip pat ketinama pademonstruoti klasterinės analizės pavyzdžius su tam tikrais RStudio programos paketais. Klasterinei analizei skirtų SPSS ar RStudio programos paketų seminaro metu turėti nėra privaloma.

Seminarą ves Europos socialinio tyrimo komandos Vytauto Didžiojo universitete tyrėjas doc. dr. Apolonijus Žilys.

Seminaro trukmė – 1,2 val. Seminaras vyks MS Teams platformoje.

Būtina išankstinė registracija: https://bit.ly/3dGOKIC

Daugiau informacijos.

Piknike analizuos Europos socialinio tyrimo duomenis

Rugsėjo 29 d. 16 val. Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda  kviečia į kasmetinį renginį „EST piknikas IV – 2022“.

Šių metų pikniko tema – „Kas aktualu Europai ir Lietuvai: EST duomenys“. Renginyje kviesime diskutuoti aktualiomis Europos socialinio tyrimo duomenimis paremtų mokslinių pranešimų temomis, aptarti, kuo jos svarbios Europos šalims ir Lietuvai bei pasivaišinti pikniko gėrybėmis.

Renginys vyks VDU Botanikos sode, Botanikos sodo konferencijų salėje (II aukšte), Ž. E. Žilibero g. 4, Kaunas.

Jei negalite atvykti, maloniai kviečiame jungtis nuotoliu MS Teams platformoje (prisijungimo nuorodą atsiųsime užsiregistravusiems dalyviams).

Išankstinė dalyvių registracija

Programa

Dalyvavimas nemokamas. Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.

Daugiau informacijos – renginio Facebook puslapyje.

Kilus klausimams, kviečiame rašyti el. paštu: est@vdu.lt

Kvietimas į tęstinį renginį „EST piknikas IV – 2022“

EST kvietimas

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda kviečia dalyvauti tęstiniame nacionaliniame renginyje „EST piknikas IV – 2022“.

Šių metų pikniko tema – Kas aktualu Europai ir Lietuvai: EST duomenys“. Renginyje kviesime diskutuoti aktualiomis Europos socialinio tyrimo duomenimis paremtų mokslinių pranešimų temomis, aptarti, kuo jos svarbios Europos šalims ir Lietuvai.

Kviečiame teikti pranešimų, kuriuose naudojami EST duomenys, pavadinimus ir anotacijas (iki 250 žodžių) iki rugsėjo 15 d.

EST piknikas vyks rugsėjo 29 d., 16 val. VDU Botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 4, Kaune) + online (formatas – hibridinis).

Renginio programa bus paskelbta po rugsėjo 15 d.

Pranešėjų ir dalyvių registracija: https://forms.gle/F3sMUp4uKNPeMw8M9

Kilus klausimams kviečiame rašyti el. paštu: est@vdu.lt

Daugiau apie Europos socialinį tyrimą kviečiame skaityti: https://www.europeansocialsurvey.org/about/country/lithuania/

EST seminaras: „Sąlyginių procesų (moderacinės mediacijos) modeliai

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda kviečia įvairių socialinių mokslų krypčių tyrėjus pagilinti statistinės analizės žinias ir š. m. birželio 14 d. 15 val. dalyvauti nuotoliniame seminare „Sąlyginių procesų (moderacinės mediacijos) modeliai“.

Seminaras skirtas pažengusiems statistinės analizės taikyme tyrėjams, turintiems struktūrinio lygčių modeliavimo pagrindus. Seminare bus pristatomi pagrindiniai moderacinės mediacijos principai bei pademonstruojama keleto modelių analizė panaudojant Hays PROCESS makrokomandą bei Mplus programą. Mplus programa seminaro metu dalyviams nebus reikalinga.

Seminarą ves Europos socialinio tyrimo komandos Vytauto Didžiojo universitete tyrėja dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva.

Seminaro trukmė – 1,5 val. Seminaras vyks Microsoft Teams platformoje.

Būtina išankstinė registracija

Daugiau informacijos

VDU – metodologinių seminarų ciklas apie apklausų rengimą

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda kviečia į nuotolinių metodologinių seminarų ciklą „Apklausų rengimo ir įgyvendinimo teorija ir praktika“, kuris vyks š. m. gegužės 9-12 dienomis, 15-17 val. 

Seminarus ves dr. Violetta Parutis, Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto (Esekso universitetas, Jungtinė Karalystė) tyrėja, longitudinio Jungtinės Karalystės namų ūkių tyrimo UKHLS Understanding Society direktoriaus apklausoms asistentė.

Seminarų ciklas skirtas susipažinti su teorinėmis diskusijomis ir praktiniais apklausų rengimo ir įgyvendinimo principais. Jo metu bus aptariami galimi apklausų ir duomenų klaidų šaltiniai ir šių problemų sprendimo būdai. Pristatomi apklausos metodo taikymo pavyzdžiai Jungtinės Karalystės longitudiniame namų ūkių tyrime UKHLS Understanding Society. Seminaruose kviečiame dalyvauti įvairių sričių mokslininkus, doktorantus, įvairių studijų pakopų studentus bei visus susidomėjusius.

Seminarų ciklą sudaro keturi seminarai:

  • Gegužės 9 d. (pirmadienis), 15-17 val.: Apklausos rengimas (apklausos rengimo procesas, apklausos klaidų tipai, klausimų vertinimo metodai).
  • Gegužės 10 d. (antradienis), 15-17 val.: Duomenų rinkimo būdai (būdo pasirinkimas, jų skirtumai, įtaka apklausos klaidoms).
  • Gegužės 11 d. (trečiadienis), 15-17 val.: Apklausos valdymas (apklausos valdymo etapai, kokybės kontrolės procedūros, etiniai įsipareigojimai).
  • Gegužės 12 d. (ketvirtadienis), 15-17 val.: Apklausų ateitis: alternatyvūs duomenų rinkimo metodai, tendencijos ir inovacijos, UKHLS Understanding Society tyrimo atvejis.

Mokymų kalba: mokymai vyks anglų kalba, tačiau užduoti klausimus ir diskutuoti su lektore bus galima ir lietuvių kalba.

Mokymai vyks MS Teams platformoje.

Būtina išankstinė registracija

Dalyvavimas seminarų cikle nemokamas. Galima dalyvauti ne visuose seminaruose.

Daugiau informacijos

Dr. Violettos Parutis vizitą Vytauto Didžiojo universitete remia Vytauto Kavolio vardo tarpdisciplininė profesūros vizitų programa. Dėkojame stipendiją šiam vizitui suteikusiam Danos Gedvilienės fondui.