Nykstanti Lietuva: verslas siūlo atsivežti vietnamiečių, visuomenė nori, kad moterys daugiau gimdytų
Nors pastaruosius 4-erius metus gyventojų skaičius Lietuvoje augo, ekonominiai modeliai rodo, kad 2045 m. mūsų liks vos 2 mln. Verslas mato vienintelį kelią – imigraciją, o visuomenė norėtų, kad demografines problemas spręstų augantis gimstamumas, rodo LRT užsakymu atlikta apklausa.
Jei Marijonas Mikutavičius antrąjį Lietuvos himną būtų kūręs 1990 m., vietoj trijų milijonų į dainos žodžius jis būtų galėjęs įtraukti keturis.
Būtent nepriklausomybės pradžioje Lietuvoje gyventojų skaičius pasiekė piką – 3,7 mln. Po to nuosekliai ėmė mažėti. 2012 m. pasiekė 3 mln., o 2023 m. – 2,86 mln. Džiugina tik tai, kad nuo 2016 m. pastebimas nedidelis gyventojų skaičiaus augimas.
Jungtinių tautų, Valstybės duomenų agentūros duomenys ir „Eurostat“ prognozė
Nepaisant to, „Eurostat“ prognozuoja, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens jau tik 2,4 mln. gyventojų, o 2045 m. – 2 mln.
Nukraujavome dėl krizės
Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro mokslo darbuotojas Daumantas Stumbrys aiškina, kad demografinę situaciją šalyje lemia gimstamumas, mirtingumas ir migracija.
Svarbiausiais veiksnys, kuris lėmė gyventojų skaičiaus mažėjimą – emigracija. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvą kasmet vidutiniškai palikdavo po 25 tūkst. gyventojų, o 2010 m. iš ekonominio sunkmečio prislėgtos Lietuvos išvyko net 83 tūkst. gyventojų.
Vienintelis teigiamas dalykas, jog metinė grynoji migracija pastaruosius 4-erius metus išlieka teigiama – į Lietuvą atvyksta daugiau gyventojų nei išvyksta.
Kita opi problema – mažas gimstamumas „Čia Lietuva per daug neišsiskiria iš kitų išsivysčiusių šalių ir mūsų gimstamumo rodikliai yra artimi Europos Sąjungos vidurkiui“, – pastebi mokslininkas.
Paskutinė prastos demografinės padėties dedamoji – didelis mirtingumas. Pavyzdžiui, vyrų vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje siekia vos 70,1 metų, kai ES vidurkis – 77,5, o moterų vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje – 80,1 metų (ES vidurkis – 83,2 metų).
„Lietuvoje būtų daug daugiau žmonių, jei jie nemirtų taip anksti. Žmonės pas mus miršta nuo išvengiamų priežasčių. Tai tam tikros ligos, kurios susijusios su sveikatai žalinga elgsena ir išorinės mirties priežastys – žmogžudystės, savižudybės, alkoholio vartojimas“, – vardija ekspertas.
Jis pažymi, kad ilgalaikėje perspektyvoje gimstamumo mažėjimas darys didžiausią įtaką Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimui, jau dabar situacija prasta, o ateityje ji tik blogės: „Gimstamumas užprogramuoja mūsų demografinę struktūrą dešimtmečiams, o kartais ir šimtmečiams į priekį.“
Gyventojai nori didesnio gimstamumo
Siekiant gerinti demografinę situaciją, šalys renkasi skirtingas strategijas. Kai kurios Vakarų valstybės yra priėmusios sprendimą įsivežti darbo jėgą iš kitų šalių, kitos – skatinti gimstamumą, bandyti susigrąžinti migrantus.
LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad Lietuvos gyventojai labiausiai norėtų, jog populiacijos augimas šalyje būtų užtikrintas per didesnį gimstamumą – 46 proc. apklaustųjų.
42 proc. mano, kad demografinę situaciją reikia gerinti skatinant emigravusių lietuvių sugrįžimą į Lietuvą.
Vos 5 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuvai reikia lengvinti sąlygas trūkstamų darbuotojų atvežimui iš ne ES šalių.
Didesniam gimstamumui – daugiau lyčių lygybės
Lietuvoje moteris vidutiniškai susilaukia 1,48 vaiko, rodo „Eurostat“ duomenys. Daugiausia vaikų iš ES šalių vienai moteriai tenka Prancūzijoje (1,83 vaiko), o mažiausiai Maltoje (1,13 vaiko).
Gimstamumo rodikliai Lietuvoje nuosekliai mažėja, pavyzdžiui, prieš 10 metų šalyje gimė 30,5 tūkst. naujagimių, o 2022 m. jau tik 23 tūkst.
Viena iš mažėjančio gimstamumo priežasčių – brangus vaikų išlaikymas. Skaičiuojama, kad vieno vaiko išlaikymui Europoje tenka atseikėti iki 30 proc. šeimos ūkio pajamų, rašo „The Economist“.
Kai kurios šalys, norėdamos gerinti gimstamumą, taiko įvairias šeimos politikas. Pavyzdžiui, Skandinavijoje subsidijuojami darželiai, Singapūre už pirmą ir antrą gimusį vaiką valstybė nuo šių metų skiria po 11 tūkst. Singapūro dolerių (7,7 tūkst. eurų), o už 3 ir paskesnį vaiką – 13 tūkst. Singapūro dolerių (9,1 tūkst. eurų), Vengrijoje su kiekvienu pagimdytu vaiku mokestinė našta mažėja.
Sėkmingiausi modeliai, kurie skatina gimstamumą, anot D. Stumbrio, kai yra sukurti palankūs mechanizmai derinti darbą kartu su vaikų auginimu. Gimstamumas auga ir užtikrinus lyčių lygybę.
„Čia gali būti lankstūs darbo santykiai, įvairios paslaugos tėvams ir vaikams. Svarbus ir lyčių lygybės klausimas, kad tiek vyrai, tiek ir moterys galėtų auginti vaikus ir dirbti. Pavyzdžiui, kai moteriai nėra suteikiama galimybės tuo pačiu metu auginti vaikus ir dirbti, ji priversta rinktis“, – vardija ekspertas.
Apsispręsti dėl vaikų gali padėti ir finansinės paskatos, tačiau jos ne visada gali tapti sėkmingais pavyzdžiais. „Autoritarinės šalys kartais siūlo tokius modelius: susilauk trečio vaiko ir gausi būstą. Neretai tokios politikos yra nesėkmingos. Jos duoda kažkokį rezultatą, bet išauga gimstamumas tik žemesnėse socialinėse grupėse“, – įspėja D. Stumbrys.
Neprotinga imigracija Lietuvą gali nublokšti atgal
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad gimstamumo didinimas yra svarbus ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau jis ir dabar, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje nėra prastas, o norint, kad darbo jėgos skaičius didėtų, šeimoms reikėtų turėti ne po 2, o bent po 3 vaikus.
Viena iš išeičių trumpuoju laikotarpiu – imigracijos arba reemigracijos skatinimas. „Tai proga, kuria turime pasinaudoti, nes vis dar yra nemažai žmonių, grįžusių į Lietuvą per pandemiją. Ypač jei yra galimybė dirbi nuotoliniu būdu“, – svarsto Ž. Mauricas.
Įsivežant darbo jėgą, ekonomisto teigimu, reikėtų taikyti labai protingą politiką, kurios šiuo metu ES nėra. „Yra tik ad hoc laužų gesinimas. Juk galima pasistengti, kad užsienio studentai liktų Lietuvoje gyventi. Mums reikėtų nusistatyti prioritetines valstybes, sritis, iš kur ir kokių darbuotojų norime.
Be to, svarbu išvengti klaidų, kurias patyrė kitos valstybės, – vengti nelegalios migracijos. Svarbu, kad imigrantai turėtų vienodas teises, kad laisvai galėtų keisti darbus, kad nebūtų kaip Indijoje, neatsirastų kastų. Tuomet imigrantai bus ant mūsų pikti, prasidės šešėliniai darbai. Čia galima atbulinę pavarą įjungti ir tai, ką pasiekėm per keletą dešimtmečių, prarasti“, – įspėja Ž. Mauricas.
Demografinę situaciją šalyje galėtų pagerinti ir gerėjanti žmonių sveikatos būklė.
„Vienas iš būdų yra produktyvumo gerinimas, ypač slaugos ir sveikatos apsaugos srityje. Pandemija parodė, kad atsiliekama, nes Lietuva pagal mirtingumo prieaugį pasaulyje patenka į penketuką“, – pažymi ekonomistas.
Lietuvai reikia vietnamiečių
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidento Dano Arlausko teigimu, nedidelės populiacijos linkusios mažėti ir tai yra dėsningumas, kurio negalima sustabdyti. Todėl vienintelis kelias, kuriuo eina Vakarų valstybės, imigrantų įsivežimas. Tačiau tai daryti, anot D. Arlausko, reikia protingai, siekiant išvengti didelių kultūrinių priešpriešų.
„Nesu šalininkas, kad įsivežtume žmones iš skirtingų kultūrinių terpių, kad neatsirastų kultūriniai ir religiniai getai. Reikia daryti kaip Kanada, kuri dabar priima daug emigrantų iš Šri Lankos. Ten daug budistų, jie neeksportuoja religijos“, – pastebi D. Arlauskas.
Anot jo, Lietuva taip pat galėtų pagalvoti apie darbo jėgos įsivežimą iš politiškai, religiškai ir kultūriškai neutralių šalių.
„Pavyzdžiui, galbūt galime imti dirbti su Vietnamu, nes tos šalies gyventojai nėra misionieriai. Buvau nuvykęs į Ignalinoje esančią siuvyklą. Ten kolektyvas spaudžia direktorę ir prašo, kad į siuvyklą atvažiuotų dirbti daugiau vietnamiečių, kurių jau ten yra dvylika. Jie labai gerai dirba, ramūs. Galbūt galime kalbėti apie Tailandą, Mianmarą, galbūt tą pačią Mongoliją. Galbūt ateis laikas, kai Lietuvai dar labiau nušuoliavus į priekį bus galima kviesti darbo jėgą iš tos pačios Bulgarijos, Albanijos. Galbūt net iš Afrikos šalių“, – svarsto darbdavių atstovas.
Pagyvinti darbo rinką Lietuvoje padėjo ir ukrainiečiai. Skaičiuojama, kad nuo karo veiksmų Ukrainoje pradžios pagal darbo sutartis Lietuvoje pradėjo dirbti 29,1 tūkst. pabėgėlių, rodo Užimtumo tarnybos duomenys.
Vis dėlto D. Arlauskas nemano, kad vien tik ukrainiečių pakaks Lietuvos demografinėms skylėms užkimšti.
„Netikiu, kad darbo jėgos trūkumą išspręsime įdarbindami ukrainiečius. Mes kalbame, kad bus Maršalo planas, Ukrainą reikės atstatyti. Tad tikėtina, kad čia esantys ukrainiečiai grįš namo“, – svarsto D. Arlauskas.
Imigracija demografinės situacijos nepagerins
Demografas D. Stumbrys nemano, kad imigrantų įsivežimas galėtų būti geriausias būdas demografinei situacijai gerinti.
Anot mokslininko, neretai migrantų įsivežimas sprendžia konkrečių verslų problemas, tačiau ilguoju laikotarpiu situacijos tai negerina.
„Taip, trumpuoju laikotarpiu gyventojų skaičius padidėja, bet poveikio gimstamumui tai nelabai daro. Ar į Lietuvą atvažiavęs ukrainietis susilauks daugiau nei 1,5 vaiko? Aš labai abejoju, juk Ukrainoje dar mažesnis gimstamumas nei Lietuvoje.
Ar to imigranto mirtingumas bus mažesnis, ar jo sveikatos įpročiai bus geresni? Vargu. Dažniausiai į Lietuvą atvažiuoja žmonės iš šalių, kur gyvenimo trukmė dar trumpesnė. Tai yra tik trumpalaikis sprendimas, kurį renkasi kai kurios šalys, tačiau jis esmingai situacijos nepakeis“, – aiškina D. Stumbrys.
Jis taip pat pažymi, kad nėra panacėjos, kuri padėtų išspręsti demografines problemas, todėl reikalingas priemonių kompleksas.
Gyventojų skaičius neturi būti siekiamybė
Ekonomistas Ž. Mauricas įsitikinęs, kad gyventojų skaičius vien tik iš ekonominės perspektyvos neturėtų būti siekiamybė. Pasaulyje yra daug pavyzdžių, kai priešingai – didesnis gyventojų skaičius kenkia valstybės gerovei.
„Istoriškai gyventojų skaičius nevaidina didelio vaidmens ekonominei šalies gerovei. Dažnu atveju yra atvirkštinis ryšys. Kuo daugiau gyventojų, tuo ekonominė raida lėtesnė. Perteklinis darbuotojų skaičius neskatina investuoti į technologijas. Tokiu būdu šalies produktyvumas neauga taip sparčiai kaip šalių, kur gyventojų skaičius yra mažesnis.
Geras pavyzdys yra Indija. Ten yra didžiulė pasiūla pigių darbuotojų, todėl dažnu atveju neapsimoka įmonėms ir gyventojams investuoti į technologijas. Užtenka tik pasamdyti daugiau žmonių, kurie atlieka paprastus darbus, bet tai pigiau, nei pirkti robotą“, – pavyzdį pateikia Ž. Mauricas.
Vis dėlto tokioms šalims kaip Lietuva, anot ekonomisto, gyventojų skaičiaus mažėjimas kels iššūkių biudžetui.
„Lietuvai nėra gerai mažėjantis gyventojų skaičius, nes auga spaudimas sveikatos apsaugos ir socialinei sistemai. Todėl mokesčiai ateityje gali didėti, konkurencingumas mažės. Dėl darbuotojų trūkumo bus sunkiau pritraukti naujas investicijas“, – įspėja Ž. Mauricas.
Šaltinis: lrt.lt
Lietuvos gyventojų skaičius ilgainiui mažės. Būtina tobulinti šeimos politiką
„Per pastaruosius 30 metų Lietuvoje gyventojų sumažėjo nuo 3,7 iki 2,8 milijono. Tačiau paskutinius keletą metų šis skaičius išliko gana stabilus – dėl to, kad padidėjo migracijos srautai.“
Sąlyginai didelę emigraciją kompensuoja imigracijos srautas. Visgi, ilgalaikėje perspektyvoje gyventojų skaičius mažės – dėl gimstamumo rodiklių. Vienai moteriai tenka 1,3 gimusio vaiko – jei šis skaičius būtų didesnis nei 2, tai užtikrintų stabilų gimstamumo augimą ir kartų kaitą.
Tačiau svarbu pažymėti, kad panašūs procesai vyksta ir kitose šalyse – pavyzdžiui, visos Europos gimstamumo rodiklis siekia tik 1,5“, – svarbiausias šalies demografines tendencijas pristato Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Demografinių tyrimų centro mokslo darbuotojas dr. Daumantas Stumbrys, plačiau šiuos akcentus aptaręs Nacionaliniame žmogaus teisių forume gruodžio 9-ąją.
Reikalinga palanki aplinka darbo ir šeimos derinimui
Diskusijoje „Šeimos samprata ir šeimos santykių įvairovė nediskriminavimo kontekste“ dr. D. Stumbrys kartu su kitais diskutantais aptarė, kaip įgyvendinti tokią šeimos politiką, kuri skatintų palaikyti visų formų šeimas – tai yra vienas iš faktorių, padėsiančių spręsti dabartines gyventojų skaičiaus mažėjimo problemas.
„Turime sukurti palankią aplinką šeimai ir tėvystei – ne kažkokioms konkrečioms šeimoms, bet visiems tėvams ir mamoms, kurie nori susilaukti arba turi vaikų. Nepriklausomai nuo to, kokia yra jų socialinė padėtis, tautybė ir t. t.
Juk dabar šeimose dirba tiek tėvas, tiek mama. Todėl reikalinga finansinė parama, paslaugos, priemonės, nukreiptos į darbo ir šeimos derinimą. Tai yra raktas į sėkmingą šeimos politiką“, – tikina dr. D. Stumbrys.
Pasak demografo, šiuo metu Lietuvoje kasmet gimsta 23 tūkst. kūdikių, tačiau miršta 40 tūkst. žmonių, todėl gyventojų mažėjimas yra neišvengiamas. Neigiamą poveikį gimstamumui turėjo ir pastarųjų metų įvykiai, tokie kaip karas ir pandemija. Nepaisant to, mūsų šalis gali ieškoti sektinų pavyzdžių ten, kur gimstamumo rodikliai didžiausi – Švedijoje, Prancūzijoje.
Ypač reikalingi sprendimai, skirti jaunoms šeimoms: dėl būsto prieinamumo, dėl darželių, mokyklų, paslaugų, skirtų norintiems dirbti ir auginantiems mažus vaikus.
„Jei žmogus žinotų, kad valstybė kompensuos buto nuomos kainą, tuomet turėdamas vieną vaiką galbūt nuspręstų susilaukti jų ir daugiau. Arba, pavyzdžiui, kur Lietuvoje dėti vienerių metų vaiką, jei noriu eiti į darbą?“, – keletą pavyzdžių pateikia VDU mokslo darbuotojas, papildydamas, jog sprendimai turi būti kompleksiniai ir orientuoti į sritis, kuriose demografinius procesus galime paveikti efektyviausiai: tokius kaip gimstamumą ir mirtingumą.
Moterys renkasi tarp darbo ir šeimos
D. Stumbrio teigimu, kalbant apie gimstamumo problemų sprendimus, itin svarbi yra ir lyčių lygybė. „Mama patiria didžiulį spaudimą rūpintis šeima ir laikyti visus keturis kampus namuose: namų ruošą, vaikų priežiūrą. Moteris priversta rinktis: arba daryti karjerą, arba auginti vaikus. Turime sudaryti patogesnes galimybes vienu metu rinktis ir tą, ir tą“, – papildo mokslininkas.
Apibendrindamas demografinę Lietuvos padėtį, dr. Daumantas Stumbrys pasakoja, jog yra ir teigiamų akcentų – antai tikėtina vyrų gyvenimo trukmė paaugo rekordiškai – nuo 2007 iki 2019 metų ji padidėjo beveik 7 metais.
Tiesa, po to dvejus metus iš šio progreso atėmė pandemija. Kita pozityvi tendencija – migracija. Dalis emigravusiųjų sugrįžta, emigracija kiek mažėja. Be to, į šalį atvyksta dideli imigrantų srautai, kurie subalansuoja mūsų gyventojų skaičių.
„Kalbant apie gyventojų mažėjimą, reikia pabrėžti, kad tokie demografiniai procesai vyksta ir kitose šalyse, ypač posovietinėse, pavyzdžiui, Latvijoje. Tai ilgalaikiai procesai. Vyksta šeimos modelio kaita – šeimos darosi įvairesnės, daugėja vienišų motinų ar tėčių, gyvenančių ne santuokoje, partnerystėje. Tai susiję su visuomenės modernizacija“, – teigia VDU mokslo darbuotojas.
