Europiečių požiūris į darbą: laimingiausi – suomiai, lietuvių nuotaikos per dešimtmetį kito mažai – 39 proc. yra itin nepatenkinti

Požiūris į darbą

Viešojoje erdvėje neretai galima aptikti įvairių svarstymų apie tai, ko šiandien iš darbuotojų tikisi darbdaviai ir kokie yra darbuotojų lūkesčiai darbui ir jo aplinkai.

2021 m. liepos–gruodžio mėnesiais Lietuvoje buvo vykdoma Europos socialinio tyrimo (EST) 10-osios bangos apklausa, joje buvo domimasi ir respondentų požiūriu į darbą. Iš viso šįkart buvo apklausta daugiau nei 18 tūkst. respondentų, 1,6 tūkst. iš jų – iš Lietuvos.

Didžioji dalis tyrime dalyvavusių dirbančių respondentų dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį (87,5 proc.), o 9,8 proc. – pagal terminuotą. Tik nedidelė dalis apklaustų dirbančiųjų nurodė, kad nėra sudarę darbo sutarties (2,7 proc.). Absoliuti dauguma respondentų įvardijo nesantys profesinės sąjungos ar kitos panašios organizacijos nariai (69,4 proc.).

Įvairūs tyrimai rodo, kad darbuotojų pasitenkinimą darbu lemia daug faktorių – tiek jų ekonominius poreikius leidžiantis garantuoti atlyginimas, tiek tarpusavio santykių su vadovais ir kolegomis kokybė, tiek ir asmens autonomijos, pagarbos poreikių patenkinimas. Reikalaujamos darbuotojo fizinės ir psichologinės pastangos taip pat yra svarbios, kad jie jaustų pasitenkinimą konkrečiu darbu.

Pasitenkinimas darbu – panašus kaip ir prieš 12 metų

EST tyrime dalyvavę dirbantieji dešimties balų skalėje savo pasitenkinimą darbu įvertino 7,37 balais. 2010 metais tokiu pačiu tyrimu atlikta apklausa parodė beveik tuos pačius rezultatus – tuomet apklaustieji pasitenkinimą darbu įvertino 7,32 balo. Ryškesnių skirtumų nebuvo pastebėta ir lyginant jauniausios ir vyresnės kartos darbuotojų pasitenkinimą darbu.

28,1 proc. dirbančių mūsų šalies gyventojų nurodė esantys ypač patenkinti darbu, o 38,7 proc. – ypač nepatenkinti (1 pav.). Labiausiai patenkinti savo pagrindiniu darbu, vertinant EST tyrimo 10-ojoje bangoje dalyvavusias šalis, yra Suomijos darbuotojai (52,4 proc.), nedaug nuo jų skiriasi ir estai. Tarp mažiausiai patenkintų yra Čekijos, Slovakijos ir Bulgarijos darbuotojai.

Svarbiausia – autonomija ir solidarumas tarp vadovų ir darbuotojų

Pasak įvairių tyrimų, pasitenkinimą darbu labiausiai lemia darbuotojo turima autonomija, taip pat vadovų ir darbuotojų solidarumas. Pagal EST tyrimo duomenis, beveik absoliuti dauguma mūsų šalies darbuotojų tikisi arba labai tikisi prireikus iš kolegų sulaukti su darbu susijusios pagalbos ar gauti patarimų. O beveik 8 proc. vyrų ir beveik 5 proc. moterų tokios pagalbos nesitiki. Daugiausia visiškai besijaučiančių komandos dalimi buvo tarp centrinės ar vietos valdžios institucijų ir privačių įmonių darbuotojų, mažiausiai – tarp valstybinių įmonių darbuotojų.

Daugiausia vadovo pagalbos sulaukiantys nurodė dirbantieji valstybinėse įstaigose ir centrinės ar vietos valdžios institucijose, mažiausiai – privačiose įmonėse.

Kasdien ar keletą kartų per dieną su kolegomis apie darbą gyvai kalbasi daugiau nei pusė dirbančių apklaustųjų (63 proc.). Mažiau populiaru yra bendrauti telefonu ar naudojant kitus įrenginius, o mažiausiai patraukliu įvardytas bendravimas matant vieniems kitus ekrane (4,6 proc.).

Požiūris į darbą

Neatlygintinai dirbti vyresni linkę labiau nei jaunesni

Kaip rodo naujausias darbo tendencijų tyrimas „Work Trend Index“, darbdavio pasitikėjimas darbuotojais ir didesnės autonomijos jiems suteikimas, lankstumas, hibridinio ar nuotolinio darbo modelio galimybės tampa vis svarbesni tam, kad darbuotojai jaustų pasitenkinimą darbu. Beveik pusė (45 proc.) EST tyrime dalyvavusių dirbančių respondentų neturi jokios galios spręsti dėl savo darbo pradžios ir pabaigos laiko. 33,8 proc. apklaustų darbuotojų nurodė, kad iš dalies turi tokią galimybę, o 21 proc. – kad visiškai kontroliuoja savo darbo laiką. Įprastu darbo metu kasdien ar keletą kartų per savaitę nuotoliniu būdu dirbantys nurodė 14,5 proc. dirbančių apklaustųjų. Tyrimo rezultatai nerodo žymių skirtumų tarp jaunesnio amžiaus ir vyresnių respondentų.

Kartų skirtumai išryškėjo priėjus prie klausimų neatlygintino darbo tema. 13,8 proc. vyresnių nei 41 m. amžiaus darbuotojų yra linkę visiškai prisiimti papildomas pareigas negaudami papildomo atlygio. Tarp 18–41 m. amžiaus apklaustųjų, vadinamosios jaunosios kartos darbuotojų, tam pritaria tik 7,5 proc. respondentų. Visiškai linkę atsisakyti papildomo neatlygintino darbo yra apie 20 proc. tiek jaunesnio, tiek ir vyresnio amžiaus darbuotojų.

Tarp pasitenkinimo darbu ir bendro laimingumo – ženklus ryšys

Tyrimo rezultatai rodo ženklų ryšį tarp asmens pasitenkinimo darbu ir bendro asmeninio laimingumo. Dešimties balų skalėje 53,2 proc. respondentų nurodė, kad jie yra ypač laimingi ir ypač patenkinti darbu. Tačiau daugiau nei pusė respondentų įvardijo kartais po darbo besijaučiantys pernelyg pavargę, kad užsiimtų mėgstama veikla. Taip pat didelei daliai žmonių kyla įtampų derinant darbą, asmeninius santykius ir įsipareigojimus šeimai. Beveik pusė vedusių / ištekėjusių respondentų tyrime teigė, kad darbas kartais trukdo partneriui (-ei) ar šeimai skirti tiek laiko, kiek norėtų.

Europiečių požiūris į darbą

Aptariami tyrimo vertinimai leidžia pamatyti tik gana abstrakčias tendencijas. Siekiant susidaryti išsamesnį darbuotojų pasitenkinimo darbu vaizdą, į tyrimus būtų tikslinga įtraukti daugiau su šia tema susijusių klausimų, apimant ir vadinamojo nestandartinio užimtumo formų, darbuotojui suteikiančių mažiau socialinių garantijų, sritį.

10-osios Europos socialinio tyrimo bangos apklausa buvo atliekama 2021 m. antrąjį pusmetį – liepos–gruodžio mėnesiais. Nors tuo metu ribojimai dėl pandemijos mūsų šalyje nebuvo labai griežti, vis tik tyrimo laikotarpis galėjo turėti tam tikros įtakos jo rezultatams.

Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.

Rasa Indriliūnaitė, EST projekto Lietuvoje mokslo darbuotoja, VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytoja
Šaltinis: lrt.lt