Aurelija Stelmokienė. Įvairovės valdymas organizacijoje arba ką daryti su raginimu „pabūk kito batuose“
Nemaža dalis organizacijų pripažįsta, jog darbuotojų įvairovė yra ne tik moralinis įsipareigojimas, bet ir raktas į verslo sėkmę. Todėl aktyviai ieškoma būdų, kaip efektyviai įgyvendinti įvairovės valdymo veiklas praktikoje.
Dėmesys darbuotojų įvairovės valdymui organizacijose Lietuvoje ir pasaulyje – svarbu
Moksliniai tyrimai patvirtina, jog darbuotojų įvairovė išplečia potencialių darbuotojų ratą, sudaro sąlygas kūrybiškų ir inovatyvių idėjų generavimui bei efektyvesniam sprendimų priėmimui, užtikrina darbuotojų pasitenkinimą darbu ir įsitraukimą, leidžia geriau pažinti klientus ir pasiekti platesnę rinką, taip pat kuriama pozityvesnė organizacijos reputacija ir patrauklesnis prekinis ženklas. Dar daugiau, darbuotojų įvairovės klausimai išlieka itin aktualūs stebint sociodemografinius pokyčius (pvz., emigracijos ir imigracijos procesai, išaugęs gyventojų mobilumas, besikeičiantys gyvenimo stiliai) ir verslo tendencijas (pvz., tarptautinės organizacijos, tarpkultūrinės komandos) pasaulyje ir Lietuvoje.
Galiausiai, įvairovės organizacijoje valdymo svarbą akcentuoja praktikai pristatydami šiuolaikinio darbo tendencijas (pvz., Gartner HR praktikai: Mcrae, Aykens, Lowmaster ir Shepp, Harward Business Review, 2023 m. sausis). Remiantis 2023 m. gegužės mėn. žurnalo „Forbes“ duomenimis, JAV kompanijos kasmet išleidžia apie 8 milijardus dolerių įvairovės, lygybės ir įtraukties programoms. Reaguojant į Lietuvos aktualijas ir Lietuvos darbdavių išsakytą poreikį, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba taip pat siūlo įvairias lygių galimybių užtikrinimo darbe priemones (pvz., informacinį lygybės planavimo portalą, atmintines, nemokamus e-kursus, konsultacijas, lygių galimybių matavimo priemonę ir pan.). Be to, pačios organizacijos aktyviai ieško individualių joms tinkančių sprendinių.
Darbuotojų įvairovės, lygybės ir įtraukties realybė – yra kur tobulėti
Vis dėlto, ar galime sakyti, jog įvardytos įvairovės, lygybės ir įtraukties pastangos organizacijose sėkmingos. Ar iš tiesų mes pažįstame skirtingus savo darbuotojus, suprantame pagrindinius iššūkius, su kuriais jie susiduria, ir įveikliname jų unikalumus? Įvairių tarptautinių ir nacionalinių apklausų rezultatai rodo, jog vertinant vyrų ir moterų įsidarbinamumo ir darbo sąlygų lygybę Lietuvoje situacija yra gerėjanti (Europos lyčių lygybės indeksas, 2022). Vis dėlto, nors stebimas pozityvesnis požiūris į vyresnių žmonių kaip dirbančiųjų indėlį į visuomenės gerovę, tačiau vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija yra atpažįstama kaip problema (Visuomenės apklausa apie požiūrį į vyresnius žmones, 2023).
Be to, mūsų šalyje fiksuojami žemi rodikliai LGBTI+ bendruomenės lygybės ir nediskriminavimo srityje, kurioje vertinamas ir užimtumas (Rainbow žemėlapis ir indeksas, 2023). Migrantų mobilumas darbo rinkoje Lietuvoje yra patenkinamas taip pat tik dalinai (Migrantų integracijos politikos indeksas, 2020). Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos metinėje ataskaitoje pažymima, jog Lietuvoje 2022 m. dažniausiai į šią tarnybą buvo kreiptasi susidūrus su lygių galimybių pažeidimais dėl lyties, negalios ir amžiaus. Net 389 kreipimaisi (23 proc.) buvo susiję su darbo santykiais. Galima tik numanyti, kiek panašių atvejų lieka spręstis organizacijų viduje.
Norime, kad būtų geriau – nuo ko pradėti
Suprantama, kad darbuotojų įvairovės valdymas nėra greitas procesas. Čia reikia kantrybės ir nuolatinių pastangų, paskatos darbuotojų ir vadovų žingeidumui – norui pažinti ir suprasti vieni kitus. Žinios apie skirtingas darbuotojų grupes ir/ ar individualius darbuotojus yra pirmasis žingsnis įvairovės valdymo algoritme.
Taigi, kas galėtų būti tie žinių šaltiniai? Pirmiausia, tai neabejotinai patys žmonės, jų unikalios istorijos ir patyrimai, kurie gali būti papasakoti ir išgirsti organizacijose sudarius tinkamas sąlygas dalinimuisi. Kalbant apie sąlygas, svarbu paminėti saugią aplinką ir palaikančią bendruomenę, konstruktyvų dialogą skatinančias komunikavimo priemones (pvz., įvairovės diskusijų ar įtraukties pokalbių kortelės su situacijomis ir lydinčiais klausimais), patogų ir priimtiną laiką bei vietą.
O kas jei tų sąlygų čia ir dabar užtikrinti negalime, bet žinių poreikis „dega“. Duomenis apie įvairias žmonių grupes ir jų ypatumus mums gali suteikti reprezentatyvios apklausos. Viena iš jų – Europos socialinis tyrimas.
Europos socialinis tyrimas – patikimų duomenų apie Lietuvos ir Europos gyventojus šaltinis
Europos socialinis tyrimas (EST) – tai tarptautinė apklausa apie skirtingų šalių gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgseną. Joje klausiama apie subjektyvią gerovę, socialinę atskirtį ir pasitikėjimą, tapatybę, žmogiškąsias vertybes, požiūrį į politiką ir žiniasklaidą, dalyvavimą socio-politiniame gyvenime ir kt. Taip pat renkama detali informacija apie sociodemografinius respondentų rodiklius, kas leidžia duomenis analizuoti įvairiose grupėse (pvz., pagal lytį, amžių, šeimyninę padėtį, išsilavinimą, darbinę patirtį, tautybę ir pan.). Europos socialinio tyrimo duomenis aktyviai naudoja ne tik mokslininkai, dėstytojai, studentai, bet ir praktikai, politikos formuotojai. 2023 m. gegužę Katovicuose (Lenkija) vykusioje Europos darbo ir organizacinės psichologijos asociacijos konferencijoje šio tyrimo duomenys pristatymuose buvo naudojami darbuotojų požiūrių ir elgsenos tendencijų skirtingose šalyse įvardijimui, konteksto atskleidimui.
Pavyzdžiui, kaip turimi darbo resursai ir skaitmeniniai įgūdžiai susiję su darbuotojų laimingumu ir pasitenkinimu gyvenimu besikeičiančiame darbo pasaulyje arba kaip galima paaiškinti darbuotojų norą jungtis į profesines sąjungas, bet pasyvų dalyvavimą jose. 2023 m. spalį Vilniuje vykusioje SEB konferencijoje EST duomenys padėjo paaiškinti skirtingų kartų darbuotojų požiūrį į savo finansinę ateitį. Įdomių įžvalgų gali pasiūlyti ir popandeminiu laikotarpiu tyrime užfiksuotos darbuotojų darbo ir šeimos vaidmenų derinimo tendencijos, darbe ir namuose naudojamų skaitmeninių kontaktų ypatumai. Galiausiai, duomenys sudaro galimybę pasilyginti tarp skirtingų šalių ir įsivertinti pokyčius laiko perspektyvoje.
Skirtingų darbuotojų grupių vertybių ir požiūrių tendencijos remiantis EST duomenimis
Siekiant suprasti skirtingų darbuotojų grupių elgesio tendencijas, svarbu išsiaiškinti darbuotojų vertybes bei požiūrius. EST ir čia gali pateikti reikalingos informacijos. Toliau keli analizės pjūviai pristatomi kaip pavyzdžiai. Galima pastebėti (žr. paveikslą apačioje), jog vyresnių kartų darbuotojai Lietuvoje yra mažiau atviri pokyčiams ir labiau linkę į konservatyvumą, tradicijų išlaikymą palyginus su jaunesnių kartų atstovais. Y kartos darbuotojai išsiskiria stipria savęs pabrėžimo (galios, pasiekimų) orientacija, kuri mažiausiai svarbi Kūdikių bumo kartos žmonėms. Tuo tarpu, savitranscendencijos (orientacijos į kitus, geranoriškumo) vertybė yra svarbi darbuotojams nepriklausomai nuo kartos, kuriai jie priklauso. Vis dėlto, kalbant apie skirtingų lyčių darbuotojų vertybes, reikšmingų skirtumų tarp vyrų ir moterų preferencijų nenustatyta.
Norint suprasti požiūrio į darbą tendencijas, galima analizuoti aktualų darbuotojų papildomų atsakomybių, pareigų prisiėmimo (už jas neapmokant) klausimą. Reikšmingų lyčių skirtumų ir šiuo klausimu nepastebėta. Be to, nors rezultatai rodo tendenciją (žr. paveikslą žemiau), kad X kartos darbuotojai būtų labiau linkę prisiimti papildomas pareigas darbe negaudami už jas atlyginimo nei kitų kartų atstovai, tačiau šis skirtumas nežymus ir statistiškai nereikšmingas.
Tai tik dalis įžvalgų iš galimos EST duomenų analizės norint geriau pažinti skirtingų darbuotojų grupių ypatumus. Dar daugiau, remiantis jomis galima formuoti paveikias motyvacines priemones, naudų paketus organizacijose siekiant didesnio darbuotojų produktyvumo, įsitraukimo, efektyvesnio sprendimų priėmimo ir pan.
EST duomenis ar jų pagrindu parengtas trumpas ataskaitas aktualiais klausimais galima rasti čia, aktualias naujienas galima sekti čia.
Įvairovės valdymo tematikoje tenka neretai išgirsti rekomendaciją „pabūk kito batuose“. Vis dėlto, sunku pabūti kito batuose, kai ne tik nesi jų pasimatavęs, bet net anksčiau nebuvai atkreipęs į tokius dėmesio, tad pirmiausia renki informaciją. Kontekstinės informacijos žinojimas padeda pažinti ir geriau suprasti aplinkinius. Tai iš tiesų padeda jaustis patogiau nepatogiose situacijose (angl. „getting comfortable with being uncomfortable“).
Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.
Šaltinis: lrt.lt
Seminaras apie pasitikėjimą mokslu ir mokslo komunikaciją
Gruodžio 2 d. Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda surengė seminarą „Šioje šalyje yra vietos mokslui. Tik ar mokame ją surasti?“.
Renginyje EST tyrėja dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva pristatė sąmokslo teorijų sampratą, jų veiklos mechanizmą ir visuomenei keliamus iššūkius, projekto vadovė doc. dr. Aurelija Stelmokienė apžvelgė Europos socialinio tyrimo Lietuvoje komandos vykdomas veiklas ir jų sklaidą. Lietuvos žurnalistikos centro Ryšių su visuomene ir rinkodaros komunikacijos programos lektorė, mentorė Goda Januškevičiūtė dalinosi praktiniais patarimais, kaip mokslininkams būti labiau matomiems viešojoje erdvėje ir aktyviau viešinti tyrimų rezultatus. Lektorė mokslininkus pakvietė prisijungti prie Lietuvos žurnalistikos centro inicijuotos Facebook grupės „Žurnalistų ir ekspertų tinklas“, skirtos skatinti žiniasklaidos ir mokslininkų dialogą.
Dėkojame jau paskutinio šiemet EST komandos surengto seminaro pranešėjoms ir aktyviai į diskusijas įsitraukusiems dalyviams!
Džiaugiamės, kad mūsų rengiami metodologiniai seminarai sulaukia didelio įvairių sričių mokslininkų, dėstytojų, įvairių pakopų studentų ir socialinių partnerių susidomėjimo. Kitąmet vėl tikimės jus pakviesti į metodologinius seminarus bei tradicinį rugsėjo mėnesį vyksiantį EST Pikniką.
EST komandos Lietuvoje naujienas kviečiame sekti Facebook paskyroje.
Taip pat – Europos socialinio tyrimo puslapyje.
Susisiekti kviečiame ir el. paštu: est@vdu.lt
Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.
Dekanės semestro pradžios sveikinimas
Mieli Socialinių mokslų fakulteto bendruomenės nariai,
Suskaičiavome paskutines vasaros akimirkas, kurios viliuosi, jog leido pasikrauti energijos naujiems darbams. Kartu pasitikime ypatingus – universiteto šimtmečio dvasia paženklintus – mokslo metus.
Kolegos, sveiki sugrįžę į dėstymo, tyrimų, administracines veiklas. Studentai, sveiki sugrįžę į studijas. Pirmakursiai, sveiki atvykę į Vytauto Didžiojo universitetą ir prisijungę prie Socialinių mokslų fakulteto bendruomenės. Tad trumpai apie mus – VDU ir SMF, kuo mes išsiskiriame ir didžiuojamės:
- Vytauto Didžiojo universitete įdiegta moderni, Harvardo universiteto (JAV) modeliu grįsta studijų koncepcija. Iš kitų Lietuvos universitetų VDU išsiskiria studentams suteikiama laisve rinktis ir patiems projektuoti savo studijas. Greta pagrindinių studijų programų VDU taip pat siūlo gretutines studijas, individualią studijų programą „Academia cum laude“, didžiausią užsienio kalbų mokymosi pasirinkimą, MINDED Verslumo akademijos verslumo kompetencijų ugdymo programas, tarptautinių mainų galimybes ir kt.
- Socialinių mokslų fakultetas didžiuojasi aukšta studijų kokybe – nepriklausomi užsienio ekspertai Psichologijos, Sociologijos ir Socialinio darbo krypties programas (bakalauro ir magistro) įvertino aukščiausiais balais ir akreditavo maksimaliam laikotarpiui. Čia dirbantys dėstytojai yra aktyvūs mokslininkai, rengiantys paraiškas ir įgyvendinantys taikomuosius bei mokslo projektus tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmenimis. O svarbiausia, fakultete daug dėmesio skiriame bendruomeniškumui – skatiname bendrauti, bendradarbiauti ir spręsti iškilusius klausimus kartu.
Mes tokie ir kiekvienas iš jūsų, mieli pirmakursiai, nuo šiol esate šio “MES” dalimi: #VDUsmf.
Albertas Einšteinas dalinosi įžvalgomis – “Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą”.
Taigi, pasitikėkite savimi, bandykite ir atraskite, o atradę veikite! Kartu mes galime augti.
Jūsų dekanė Aurelija Stelmokienė,
Kaunas, 2022
Aurelija Stelmokienė. Skaitmeniniai kontaktai: ar jie iš tiesų pakeitė bendravimą akis į akį?
Atostogų metas. Daugiau laisvo laiko ir galvoje vis šmėsčiojanti mintis susitikti su tais, kuriems tiek kartų atsakyta dėl darbų ir kitų intensyvių veiklų – draugais, artimaisiais. O gal paprasčiau pasinaudoti technologine pažanga ir paskambinti, susimatyti ekrane ar parašyti žinutę. Gal skaitmeninės komunikacijos priemonės jau pakeitė tam tikras bendravimo tradicijas, įpročius Lietuvoje ir bendrai Europoje?
Remiantis Europos socialinio tyrimo 10-osios bangos duomenimis (1.0 duomenų leidime Europos imtį sudaro 18 060 respondentų, tarp jų 1 659 iš Lietuvos), akivaizdžiai tiek su 12 m. ir vyresniais vaikais, tiek su savo tėvais tiriamieji Lietuvoje bendrauja intensyviau, palyginus su skaitmeninių kontaktų (kalbėjimasis matant vienas kitą ekrane ar susirašinėjimas SMS žinutėmis, elektroniniu paštu, pokalbių programėlėmis) dažniais. Vis dėlto, lietuviai gana intensyviai bendravimui su savo vyresniais vaikais ir tėvais naudoja telefoną.
Bendravimo su artimaisiais skirtingomis priemonėmis dažniai Lietuvoje / Autorės nuotr.
(Pastaba: kuo mažesnis įvertis, tuo dažnesnis bendravimas, kur 1 – keli kartai per dieną, 4 – keli kartai per mėnesį, o 7 – niekada)
Analizuojant akivaizdinių ir skaitmeninių kontaktų asmeniniame gyvenime dažnius Europoje, galima pastebėti, jog europiečiai su savo 12 m. ir vyresniais vaikais bei tėvais akis į akį bendrauja vidutiniškai kelis kartus per savaitę ir tik šiek tiek rečiau bendravimui naudoja telefoną. Tuo tarpu, susirašinėja SMS žinutėmis, elektroniniu paštu ar pokalbių programėlėmis vidutiniškai kartą per mėnesį, o kalbasi matant vienas kitą ekrane – dar rečiau. Be to, Kroatija ir Slovėnija išsiskyrė sąlyginai intensyviausiais akivaizdiniais kontaktais, o Suomija – dažnesniu naujausių technologijų bendravime su artimaisiais naudojimu.
Bendravimo su artimaisiais skirtingomis priemonėmis dažniai Europoje / Autorės nuotr.
(Pastaba: kuo mažesnis įvertis, tuo dažnesnis bendravimas, kur 1 – keli kartai per dieną, 4 – keli kartai per mėnesį, o 7 – niekada)
Taigi, akivaizdiniai kontaktai vis dar išlieka dominuojantys Lietuvoje ir Europoje, bendraujant su svarbiais žmonėmis. Lygindami akivaizdinius ir skaitmeninius kontaktus, užsienio tyrėjai teigia, jog su artimaisiais dažnai pasirenkama bendrauti akis į akį, nes tokia komunikacija siejama su stipresniu socialinio ryšio pojūčiu, emocine parama ir prasmingų socialinių kontaktų vystymu. Tuo tarpu, skaitmeniniai kontaktai tinkamesni norint pasiekti plačią auditoriją, išplėsti socialinius tinklus ar greitai išspręsti kasdienius nesudėtingus klausimus.
Įdomu tai, kad paklausus, ar skiriasi skaitmeninio bendravimo dažnumas su artimaisiais palyginus su laikotarpiu prieš COVID-19 (Europos Socialinis tyrimas buvo atliekamas 2021 m. liepos–gruodžio mėnesiais, kai ribojimai dėl pandemijos Lietuvoje nebuvo labai griežti), lietuviai didelio pokyčio nenurodė: apie 80 proc. situaciją vertino kaip panašią į ankstesnį periodą. Vertindami akivaizdinį bendravimą, palyginus su laikotarpiu prieš COVID-19, pokyčio nejautė taip pat apie 70 proc. lietuvių.
Svarbu pastebėti, jog naujausi moksliniai tyrimai (pvz., Marinucci ir kolegų 2022) atskleidžia, jog maksimalių ribojimų ir griežčiausios izoliacijos COVID-19 pandemijos laikotarpiu būtent skaitmeniniai kontaktai gelbėjo žmones nuo psichologinio distreso, tačiau šis socialinę izoliaciją, kaip grėsmę gerovei, sušvelninantis efektas buvo trumpalaikis. Kai tuo metu akivaizdinių kontaktų ryšys su asmens psichologine gerove ir net fizine sveikata užfiksuotas longitudiniais, tęstiniais tyrimais.
Pagal skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą DESI (angl. Digital Economy and Societal Index, kuris rodo valstybių skaitmeninę brandą), 2022 m. Lietuva užėmė 14-ąją vietą tarp 27 ES šalių narių. „Skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje šalies rezultatai labai geri, žmogiškasis kapitalas ir skaitmeninių technologijų integravimas atitinka ES vidurkį ir tik junglumo, visų pirma 5G srityje, rezultatai yra prastesni.“ (išsamesnė informacija čia). Vis dėlto, skaitmenizacijos procesų (pvz., komunikacijai galimų naudoti technologijų įvairovės) poveikis bendravimo su artimaisiais pokyčiams nėra kardinalus. Į naują technologinį-socialinį gyvenimą įsitraukiame neskubėdami.
Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.
Aurelija Stelmokienė, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanė, Europos socialinio tyrimo Lietuvoje vyr. mokslo darbuotoja
Šaltinis: lrt.lt
Bendradarbiavimo sutartis su Marijampolės savivaldybe
Gegužės 3 d. Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vytauto Didžiojo universitetu, atstovaujamu rektoriaus prof. Juozo Augučio. Savivaldybės diskusijoje apie pedagogų ir specialistų mokyklose trūkumą dalyvavo ir VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Aurelija Stelmokienė. Suprasdami augantį mokyklose dirbančių psichologų poreikį, Marijampolės savivaldybės vadovai imasi veiksmų – nuo rugsėjo savivaldybės biudžeto lėšomis apmokės Mokyklinės psichologijos magistro studijas 2 specialistams.
Daugiau skaitykite čia: https://www.vdu.lt/lt/vdu-pasirase-bendradarbiavimo-sutarti-su-marijampoles-savivaldybe/
