Seminaras apie pasitikėjimą mokslu ir mokslo komunikaciją

Gruodžio 2 d. Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda surengė seminarą „Šioje šalyje yra vietos mokslui. Tik ar mokame ją surasti?“.

Renginyje EST tyrėja dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva pristatė sąmokslo teorijų sampratą, jų veiklos mechanizmą ir visuomenei keliamus iššūkius, projekto vadovė doc. dr. Aurelija Stelmokienė apžvelgė Europos socialinio tyrimo Lietuvoje komandos vykdomas veiklas ir jų sklaidą. Lietuvos žurnalistikos centro Ryšių su visuomene ir rinkodaros komunikacijos programos lektorė, mentorė Goda Januškevičiūtė dalinosi praktiniais patarimais, kaip mokslininkams būti labiau matomiems viešojoje erdvėje ir aktyviau viešinti tyrimų rezultatus. Lektorė mokslininkus pakvietė prisijungti prie Lietuvos žurnalistikos centro inicijuotos Facebook grupės „Žurnalistų ir ekspertų tinklas“, skirtos skatinti žiniasklaidos ir mokslininkų dialogą.

Dėkojame jau paskutinio šiemet EST komandos surengto seminaro pranešėjoms ir aktyviai į diskusijas įsitraukusiems dalyviams!

Džiaugiamės, kad mūsų rengiami metodologiniai seminarai sulaukia didelio įvairių sričių mokslininkų, dėstytojų, įvairių pakopų studentų ir socialinių partnerių susidomėjimo. Kitąmet vėl tikimės jus pakviesti į metodologinius seminarus bei tradicinį rugsėjo mėnesį vyksiantį EST Pikniką.

EST komandos Lietuvoje naujienas kviečiame sekti Facebook paskyroje.

Taip pat – Europos socialinio tyrimo puslapyje.

Susisiekti kviečiame ir el. paštu: est@vdu.lt

Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.

Dekanės semestro pradžios sveikinimas

Mieli Socialinių mokslų fakulteto bendruomenės nariai,

Suskaičiavome paskutines vasaros akimirkas, kurios viliuosi, jog leido pasikrauti energijos naujiems darbams. Kartu pasitikime ypatingus – universiteto šimtmečio dvasia paženklintus – mokslo metus.

Kolegos, sveiki sugrįžę į dėstymo, tyrimų, administracines veiklas. Studentai, sveiki sugrįžę į studijas. Pirmakursiai, sveiki atvykę į Vytauto Didžiojo universitetą ir prisijungę prie Socialinių mokslų fakulteto bendruomenės. Tad trumpai apie mus – VDU ir SMF, kuo mes išsiskiriame ir didžiuojamės:

Vytauto Didžiojo universitete įdiegta moderni, Harvardo universiteto (JAV) modeliu grįsta studijų koncepcija. Iš kitų Lietuvos universitetų VDU išsiskiria studentams suteikiama laisve rinktis ir patiems projektuoti savo studijas. Greta pagrindinių studijų programų VDU taip pat siūlo gretutines studijas, individualią studijų programą „Academia cum laude“, didžiausią užsienio kalbų mokymosi pasirinkimą, MINDED Verslumo akademijos verslumo kompetencijų ugdymo programas, tarptautinių mainų galimybes ir kt.
Socialinių mokslų fakultetas didžiuojasi aukšta studijų kokybe – nepriklausomi užsienio ekspertai Psichologijos, Sociologijos ir Socialinio darbo krypties programas (bakalauro ir magistro) įvertino aukščiausiais balais ir akreditavo maksimaliam laikotarpiui. Čia dirbantys dėstytojai yra aktyvūs mokslininkai, rengiantys paraiškas ir įgyvendinantys taikomuosius bei mokslo projektus tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmenimis. O svarbiausia, fakultete daug dėmesio skiriame bendruomeniškumui – skatiname bendrauti, bendradarbiauti ir spręsti iškilusius klausimus kartu.

Mes tokie ir kiekvienas iš jūsų, mieli pirmakursiai, nuo šiol esate šio “MES” dalimi: #VDUsmf.

Albertas Einšteinas dalinosi įžvalgomis – “Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą”.

Taigi, pasitikėkite savimi, bandykite ir atraskite, o atradę veikite! Kartu mes galime augti.

Jūsų dekanė Aurelija Stelmokienė,

Kaunas, 2022

Aurelija Stelmokienė. Skaitmeniniai kontaktai: ar jie iš tiesų pakeitė bendravimą akis į akį?

Atostogų metas. Daugiau laisvo laiko ir galvoje vis šmėsčiojanti mintis susitikti su tais, kuriems tiek kartų atsakyta dėl darbų ir kitų intensyvių veiklų – draugais, artimaisiais. O gal paprasčiau pasinaudoti technologine pažanga ir paskambinti, susimatyti ekrane ar parašyti žinutę. Gal skaitmeninės komunikacijos priemonės jau pakeitė tam tikras bendravimo tradicijas, įpročius Lietuvoje ir bendrai Europoje?

Remiantis Europos socialinio tyrimo 10-osios bangos duomenimis (1.0 duomenų leidime Europos imtį sudaro 18 060 respondentų, tarp jų 1 659 iš Lietuvos), akivaizdžiai tiek su 12 m. ir vyresniais vaikais, tiek su savo tėvais tiriamieji Lietuvoje bendrauja intensyviau, palyginus su skaitmeninių kontaktų (kalbėjimasis matant vienas kitą ekrane ar susirašinėjimas SMS žinutėmis, elektroniniu paštu, pokalbių programėlėmis) dažniais. Vis dėlto, lietuviai gana intensyviai bendravimui su savo vyresniais vaikais ir tėvais naudoja telefoną.

Bendravimo su artimaisiais skirtingomis priemonėmis dažniai Lietuvoje / Autorės nuotr.

(Pastaba: kuo mažesnis įvertis, tuo dažnesnis bendravimas, kur 1 – keli kartai per dieną, 4 – keli kartai per mėnesį, o 7 – niekada)

Analizuojant akivaizdinių ir skaitmeninių kontaktų asmeniniame gyvenime dažnius Europoje, galima pastebėti, jog europiečiai su savo 12 m. ir vyresniais vaikais bei tėvais akis į akį bendrauja vidutiniškai kelis kartus per savaitę ir tik šiek tiek rečiau bendravimui naudoja telefoną. Tuo tarpu, susirašinėja SMS žinutėmis, elektroniniu paštu ar pokalbių programėlėmis vidutiniškai kartą per mėnesį, o kalbasi matant vienas kitą ekrane – dar rečiau. Be to, Kroatija ir Slovėnija išsiskyrė sąlyginai intensyviausiais akivaizdiniais kontaktais, o Suomija – dažnesniu naujausių technologijų bendravime su artimaisiais naudojimu.

Bendravimo su artimaisiais skirtingomis priemonėmis dažniai Europoje / Autorės nuotr.

(Pastaba: kuo mažesnis įvertis, tuo dažnesnis bendravimas, kur 1 – keli kartai per dieną, 4 – keli kartai per mėnesį, o 7 – niekada)

Taigi, akivaizdiniai kontaktai vis dar išlieka dominuojantys Lietuvoje ir Europoje, bendraujant su svarbiais žmonėmis. Lygindami akivaizdinius ir skaitmeninius kontaktus, užsienio tyrėjai teigia, jog su artimaisiais dažnai pasirenkama bendrauti akis į akį, nes tokia komunikacija siejama su stipresniu socialinio ryšio pojūčiu, emocine parama ir prasmingų socialinių kontaktų vystymu. Tuo tarpu, skaitmeniniai kontaktai tinkamesni norint pasiekti plačią auditoriją, išplėsti socialinius tinklus ar greitai išspręsti kasdienius nesudėtingus klausimus.

Įdomu tai, kad paklausus, ar skiriasi skaitmeninio bendravimo dažnumas su artimaisiais palyginus su laikotarpiu prieš COVID-19 (Europos Socialinis tyrimas buvo atliekamas 2021 m. liepos–gruodžio mėnesiais, kai ribojimai dėl pandemijos Lietuvoje nebuvo labai griežti), lietuviai didelio pokyčio nenurodė: apie 80 proc. situaciją vertino kaip panašią į ankstesnį periodą. Vertindami akivaizdinį bendravimą, palyginus su laikotarpiu prieš COVID-19, pokyčio nejautė taip pat apie 70 proc. lietuvių.

Svarbu pastebėti, jog naujausi moksliniai tyrimai (pvz., Marinucci ir kolegų 2022) atskleidžia, jog maksimalių ribojimų ir griežčiausios izoliacijos COVID-19 pandemijos laikotarpiu būtent skaitmeniniai kontaktai gelbėjo žmones nuo psichologinio distreso, tačiau šis socialinę izoliaciją, kaip grėsmę gerovei, sušvelninantis efektas buvo trumpalaikis. Kai tuo metu akivaizdinių kontaktų ryšys su asmens psichologine gerove ir net fizine sveikata užfiksuotas longitudiniais, tęstiniais tyrimais.

Pagal skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą DESI (angl. Digital Economy and Societal Index, kuris rodo valstybių skaitmeninę brandą), 2022 m. Lietuva užėmė 14-ąją vietą tarp 27 ES šalių narių. „Skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje šalies rezultatai labai geri, žmogiškasis kapitalas ir skaitmeninių technologijų integravimas atitinka ES vidurkį ir tik junglumo, visų pirma 5G srityje, rezultatai yra prastesni.“ (išsamesnė informacija čia). Vis dėlto, skaitmenizacijos procesų (pvz., komunikacijai galimų naudoti technologijų įvairovės) poveikis bendravimo su artimaisiais pokyčiams nėra kardinalus. Į naują technologinį-socialinį gyvenimą įsitraukiame neskubėdami.

Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.

Aurelija Stelmokienė, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanė, Europos socialinio tyrimo Lietuvoje vyr. mokslo darbuotoja

Šaltinis: lrt.lt

Bendradarbiavimo sutartis su Marijampolės savivaldybe

Gegužės 3 d. Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vytauto Didžiojo universitetu, atstovaujamu rektoriaus prof. Juozo Augučio. Savivaldybės diskusijoje apie pedagogų ir specialistų mokyklose trūkumą dalyvavo ir VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Aurelija Stelmokienė. Suprasdami augantį mokyklose dirbančių psichologų poreikį, Marijampolės savivaldybės vadovai imasi veiksmų – nuo rugsėjo savivaldybės biudžeto lėšomis apmokės Mokyklinės psichologijos magistro studijas 2 specialistams.

Daugiau skaitykite čia: https://www.vdu.lt/lt/vdu-pasirase-bendradarbiavimo-sutarti-su-marijampoles-savivaldybe/