Sporto ir sveikatos savaitėje – dėmesys fizinei ir psichinei gerovei
„Fiziškai aktyvus ir sveikas gyvenimo būdas sąlygoja gerą sveikatą, o pasyvus gyvenimas lemia lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimo riziką, blogesnę gyvenimo kokybę ir sutrumpėjusią gyvenimo trukmę. Fizinis pasyvumas yra vienas iš pagrindinių sveikatos rizikos veiksnių, šalia nesubalansuotos mitybos bei žalingų įpročių. Nors ryšio svarba tarp fizinio aktyvumo ir geros sveikatos yra vis geriau suprantama, tačiau fiziškai aktyvių žmonių skaičius vis dar mažas. Populiarus medicinos žurnalas „The Lancet” paskelbė, kad kas trečias suaugęs žmogus ir 80 proc. paauglių visame pasaulyje nėra pakankamai fiziškai aktyvūs. PSO (Pasaulinės sveikatos organizacijos) duomenimis, kasmet dėl fizinio pasyvumo miršta 3,2 mln. pasaulio gyventojų“, – pastebi VDU Sporto centro trenerė ir viena iš balandžio 17-20 d. universitete vykstančios sporto ir sveikatos savaitės organizatorių, doc. dr. Asta Mockienė. Šios savaitės tikslas – kviesti ir suburti universiteto bendruomenę į sveikatingumo ir fizinio aktyvumo renginius.
Doc. dr. A. Mockienės teigimu, Sporto ir sveikatos savaitė – jau aštuonerius metus vykstantis renginys, kurio metu universiteto bendruomenė ne tik gali išbandyti save įvairiose sporto šakose, bet ir turi galimybę atlikti sveikatai svarbių komponentų analizę.
„Šiemet, kaip ir kasmet, visi norintieji turės galimybę atlikti kūno sudėties analizės tyrimą, kuris stipriai koreliuoja su sveikata. Tyrimu nustatomas kūno riebalų, raumenų skysčių, mineralų kiekis organizme, bazinė medžiagų apykaita, biologinis amžius ir kiti rodikliai, kurie leidžia įvertinti mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, riziką sirgti kai kuriomis ligomis, fizinių pratimų poveikį, nustatyti senėjimo tempą. Taip pat atliksime spirometrijos tyrimą, kurio rezultatai parodo kūno audinių prisotinimą deguonimi. Matuosime plaštakos jėgą, kuri yra svarbus sveikatos indikatorius. Šiemet taip pat įtraukėme FMS (Funktional Movement Systems) tyrimą, kuris įvertina žmogaus judesio kokybę. Jei judesio kokybė bloga, išauga traumų tikimybė. Atlikusieji testus gaus rekomendacijas kaip koreguoti vienus ar kitus rodiklius“, – Sveikatos dienos veiklas apibūdina trenerė.
Didžiausia rizika – turintiems mažą fizinį aktyvumą
Kalbėdama apie pagrindines rizikas, kylančias mūsų sveikatai, VDU docentė akcentuoja, kad didžiausi sveikatos rizikos veiksniai yra mažas fizinis aktyvumas, nesveika mityba, stresas bei žalingi įpročiai. Tačiau reguliarus fizinis aktyvumas mokslininkų yra pripažintas geriausiu tarp strategijų (intelektinės veiklos, socialinio aktyvumo, sveikos mitybos), skirtų gerinti bendrą sveikatos būklę – fizinę ir psichinę.
Doc. dr. Asta Mockienė
„Žvelgiant į VDU bendruomenės sveikatos rodiklius, kuriuos kasmet nustatome per VDU vykstančią Pasaulinę sveikatos dieną, reikėtų paminėti, kad apie 70 proc. darbuotojų turi antsvorį arba yra nutukę. Taip pat daugelio bendruomenės narių judesio kokybė yra nepalanki sveikatai, o ją galime pagerinti tik fiziniu aktyvumu“, – dėmesį atkreipia mokslininkė.
Būtent todėl jau keletą mėnesių VDU darbuotojai turi galimybę kiekvieną trečiadienį prisijungti prie trenerės doc. dr. A. Mockienės vedamos diferencinio ėjimo mankštos. „Tai yra moksliškai pagrįsta, nesudėtinga, trumpa, efektyvi, nereikalaujanti jokios įrangos pratimų sistema. Diferencinio ėjimo metu atliekami cikliniai, ritmiški judesiai rankomis ir kojomis. Kadangi kasdienėje veikloje mes daug sėdime, lenkiamės į priekį, atsiranda disbalansas tarp raumenų grupių, todėl diferencinio ėjimo metu judesiai rankomis atliekami tik atgal. Pratimų atlikimas ir seka paremta keliais fiziologiniais dėsningumais: kraujotakos, mikrocirkuliacijos, fascijų judėjimo dėsningumais, viso kūno tarpusavio ritmais ir jų suderinimu. Nustatyta, kad 10 minučių diferencinio ėjimo mankšta pagerina kraujotaką, širdies darbą, audinių kvėpavimą, normalizuoja fascijų įtampas. Dėl šios mankštos poveikio gerėja laikysena, pusiausvyra, gerėja kūno stabilumas bei pečių mobilumas. Nustatyta, kad 57 proc. Lietuvos populiacijos miršta nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, todėl prioritetą turime skirti kardio treniruotei, kuri stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, kontroliuoja antsvorį“, – pasakoja VDU Sporto centro trenerė doc. dr. A. Mockienė.
Biogrįžtamasis ryšys – atsipalaidavimo įpročiams ugdyti
Vienas iš pagrindinių VDU tikslų – puoselėti holistinę sveikatos stiprinimo sistemą, kuri skatintų formuotis, sveikatos atžvilgiu, teigiamoms asmens nuostatoms ir elgesiui. Universitete siekiama ne tik ugdyti fizinį aktyvumą, bet ir daug dėmesio skiriama psichinės sveikatos svarbai. Psichologijos katedros vedėja dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva atkreipia dėmesį, jog besilankantieji VDU Psichologijos klinikoje neretai kreipiasi ir dėl patiriamo streso, nerimo, kuris kartais pasireiškia ir fiziniais simptomais. „Nuolat patirdami įtampą, žmonės skundžiasi galvos, pilvo skausmais, virškinimo problemomis, odos bėrimais, prasta miego kokybe, negebėjimu sutelkti dėmesio. Pastebima, kad kiek daugiau studentų dėl patiriamo streso ir su juo susijusių sunkumų pagalbos kreipiasi artėjant kolokviumų ar egzaminų laikotarpiui. Dalis kaip streso šaltinį įvardina ir laiko planavimo įgūdžių stoką. Džiaugiamės, kad vis daugiau bendruomenės narių domisi psichologine sveikata ir susidūrę su sunkumais nebijo kreiptis pagalbos“, – pastebi VDU mokslininkė.
Vienas iš būdų, skirtų atsipalaidavimo įpročiams ugdyti ir išmokti susitvarkyti su stresu, yra biogrįžtamasis ryšys. Laimėjus Lietuvos mokslo tarybos paramos infrastruktūrai projektą, Psichologijos laboratoriją papildėme dar pora tokių aparatų. Pasak dr. G. Jarašiūnaitės-Fedosejevos, biogrįžtamasis ryšys – tai procesas, kurio metu žmogus išmoksta kontroliuoti ir valingai paveikti tam tikrus savo fiziologinius parametrus, o ilgainiui – išmoksta kontroliuoti juos be įrangos. „Tokiu būdu siekiama geresnio bendro organizmo funkcionavimo. Specialaus biogrįžtamojo ryšio aparato dėka galime žmogaus fiziologiją stebėti realiu laiku. Pasitelkdami specialią įrangą, kurią sudaro kompiuteris su programine įranga, aparatas su elektrodais, uždedamais ant žmogaus kūno, pagrinde ant rankos pirštų, matuojame odos laidumą, odos temperatūrą, pulsą, širdies ritmo variabilumą, raumenų įtampą ir kitus rodiklius. Ir šią fiziologinių procesų informaciją padarant prieinama sąmonei, galime išmokti ją valdyti“, – paaiškina mokslininkė. Pats išmokimo procesas yra paremtas operantinio sąlygojimo teorija, kuomet asmuo už teisingai atliktą veiklą, šiuo atveju, teigiamus tam tikrų fiziologinių rodiklių pokyčius vaizdiniu ar garsiniu grįžtamuoju ryšiu yra paskatinamas.
Dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva
Dr. G. Jarašiūnaitės-Fedosejevos tikinimu, biogrįžtamojo ryšio veikimo principas yra pagrįstas fiziologinių rodiklių stebėjimu realiu laiku bei supratimu kaip organizmas reaguoja į tam tikrus dirgiklius ar atliekamus veiksmus bei gautos informacijos panaudojimu sąmoningai savo biologinių procesų kontrolei. „Ekrane tam tikras fiziologinis matmuo, pvz., elektrinis odos laidumas gali būti vaizduojamas dėlione (ang. puzzle) ir jei jis atsipalaiduoja (odos laidumas mažėja) detalės ima dėliotis į vientisą paveikslą, o jei įsitempia (odos laidumas didėja), detalės sustoja judėjusios ir niekas nevyksta. Yra daug biogrįžtamojo ryšio panaudojimo būdų. Ne tik atsipalaidavimo mokymas. Pavyzdžiui, jei žmogus turi dėmesio aktyvumo sutrikimą, galime per smegenų bangų išreikštumo santykio keitimą skirtingose smegenų dalyse, mokyti jį susikaupti. Tą jis gali daryti kompiuterio ekrane bandydamas valdyti erdvėlaivį, kad šis išvengtų susidūrimo su kliūtimis (o tas įvyksta., kai asmuo sukoncentruoja dėmesį). Taip pasitelkiant vaizdinę ir garsinę informaciją, realiu laiku gaunamas ryšys apie fiziologinius procesus, kuriuos vėliau su specialisto pagalba yra mokomasi kontroliuoti“, – procesą komentuoja tyrėja.
Gali būti alternatyva medikamentiniam gydymui
VDU Psichologijos katedros vedėja Dr. G. Jarašiūnaitė-Fedosejeva pabrėžia – biogrįžtamojo ryšio taikymas gali būti tam tikra alternatyva medikamentams. „Pasitelkiant šį procesą, galime išmokti atsipalaiduoti, kontroliuoti nerimą, net pagerinti miego kokybę ar, pavyzdžiui, žmogus, kuriam šąla galūnės, gali išmokti jas sušildyti, o laikui bėgant atlikti šiuos veiksmus be jokio aparato ar specialisto pagalbos. Taip pat biogrįžtamuoju ryšiu galima gerinti atmintį ir dėmesio koncentraciją ar mažinti įvairių lėtinių ligų simptomus“, – akcentuoja mokslininkė.
Nors užsienyje biogrįžtamojo ryšio metodas yra jau gana plačiai taikomas psichologų ir psichoterapeutų, Lietuvoje jis dar nėra toks populiarus. Pasak VDU Psichologijos katedros vedėjos, tai yra nebloga terpė specialistams. „Artimiausiu metu planuojame visiems VDU bendruomenės nariams, tiek studentams, tiek darbuotojams suteikti galimybę biogrįžtamojo ryšio metodą išbandyti VDU Psichologijos klinikoje. Tačiau, visų pirma, norint patiems geriau išmokti suvaldyti stresą ar nerimą, svarbu prižiūrėti savo miego higieną, mitybą, būti fiziškai aktyviems. Visi šie veiksniai daro įtaką tam, kaip mes reaguojame į išorės rodiklius, kiek esame atsparūs ligoms. Svarbu skirti laiko sau, ne tik dirbti ir mokytis“, – psichinės ir fizinės gerovės balanso svarbą pabrėžia dr. G. Jarašiūnaitė-Fedosejeva.
