Socialinių mokslų daktarė R.Naujanienė: „Seneliai neturėtų pakeisti tėvų. Bet tai nereiškia, kad seneliai negali palepinti anūkų“
Bendravimas tarp kartų yra naudingas visoms pusėms – tiek vaikams, tiek jų tėvams, tiek ir seneliams, teigia Vytauto Didžiojo universiteto docentė, socialinių mokslų daktarė Rasa Naujanienė. Kartų santykiai, pasak mokslininkės, yra šeimos stiprybės, patirties ir meilės mokykla.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai pabrėžia ypatingą senelių reikšmę ne tik tėvų šeimoje auginant ir auklėjant vaikus, bet ypač sunkiais atvejais, kai vaikai laikinai ar nuolat netenka tėvų globos. Seneliai dažnai būna pirmieji iš giminaičių, kurie ištiesia pagalbos ranką savo anūkams, žengia drąsų ir ryžtingą žingsnį paimdami juos auginti. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, per keturis šių metų mėnesius 59-ių vaikų globėjais (rūpintojais) tapo jų seneliai. Iš viso savo anūkus šiemet priglaudė 49-ios senelių šeimos ar pavieniai močiutė ar senelis. Pernai seneliai tapo 309-ių vaikų globėjais (rūpintojais). Mokslininkė R.Naujanienė sako, kad Lietuvoje anūkai ir seneliai yra fiziškai arti vieni kitų, palyginti su didelėmis ir kitokias tradicijas turinčiomis šalimis. Kartų buvimas greta yra tautos stiprybė. Neveltui piešiami giminės medžiai – tapatumo paieškoms svarbu sužinoti giminės istoriją, kas buvo seneliai ir proseneliai.