Socialinis darbas – pašaukimas ir gyvybiškai svarbi profesija
„Socialinis darbas išgyvena tam tikrą pakilimo laikotarpį. COVID-19 parodė, kad ši profesija yra būtina užtikrinti gyvybinėms valstybės funkcijoms – jau nebėra dvejojančio žmogaus, kad taip yra. Anksčiau kalbėdavome tik apie mokytojus, gydytojus, beveik niekada neminėdavome socialinių darbuotojų. Manau, dabar situacija keičiasi. Norėčiau, kad kuo daugiau žmonių rinktųsi šią profesiją – ne tam, kad tiesiog reikia kažkur įstoti, bet kad tai būtų ir gerbtina, ir labai stipriai iš pašaukimo ateinanti profesija“, – socialinio darbo studijų svarbą pabrėžė LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, kuri viešėdama Vytauto Didžiojo universitete (VDU) aptarė socialinės politikos pokyčius Lietuvoje.
Socialinis darbas – veikla, skirta padėti žmonėms, šeimoms ir bendruomenėms spręsti socialines problemas, susidoroti su sunkumais, stiprinti atsparumą iššūkiams, ugdyti jų savarankiškumą, atsakomybę. Šios profesijos atstovai prisideda sprendžiant opias visuomenės problemas, tokias kaip smurtas artimoje aplinkoje, socialinė atskirtis, skurdas, priklausomybės ir kiti sunkumai, su kuriais susiduria žmonės, patekę į sudėtingas gyvenimiškas situacijas. Atpažįstant šios profesijos svarbą, VDU studentams siūlo unikalią, vienintelę Lietuvoje tokio pobūdžio bakalauro studijų programą – „Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas“.
Padeda kurti stipresnę visuomenę
Pasak VDU Socialinio darbo katedros vedėjos, docentės dr. Rasos Naujanienės, socialiniai darbuotojai kartu su kitais specialistais teikia psichosocialinę pagalbą – padeda išgyvenantiems įvairias krizes, patyrusiems emocines traumas dėl ligų, netekties, skyrybų ir kitų įvykių. Tai plati profesija, apimanti tiek psichosocialinę pagalbą žmonėms, patiriantiems socialinę riziką, sergantiems priklausomybėmis, vaikus globojančioms šeimoms, bausmę atliekantiems asmenims, žmonėms su negalia ir kitiems, tiek žmogaus teisių užtikrinimo praktikas.
„Socialiniams darbuotojams svarbu motyvuoti žmones priimti psichologų, psichiatrų ir kitų specialistų pagalbą, įgalinti juos siekti pokyčio. Be to, socialinis darbas skatina asmeninę atsakomybę ir savarankiškumą, padeda žmonėms tapti savimi pasitikinčiais ir kurti stipresnę, tvaresnę visuomenę. Todėl ši profesija yra labai svarbi Lietuvos visuomenės gerovei ir plėtrai“, – teigia doc. dr. R. Naujanienė.
Pašnekovės teigimu, socialinį darbą rinktis turėtų tie, kuriems tai kartu yra ir pašaukimas. „Būti socialiniu darbuotoju reiškia turėti stiprius tarpasmeninius santykius, empatiją, kantrybę ir norą padėti kitam žmogui. Tai yra itin atsakinga profesija, kuri reikalauja nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo. Kaip ir kiekviena pagalbą žmogui teikianti profesija, socialinis darbas yra kartu ir pašaukimas. Svarbiausia, ją turi rinktis žmogus, kuris nori padėti kitam žmogui ir kuriam nesvetimas socialinis jautrumas bei žmogaus teisių užtikrinimas“, – paaiškina mokslininkė.
Svarbiausia – įsiklausymas
Vaikų gerovės centre „Pastogė“ dirbantis Marius Rišys Vytauto Didžiojo universitete baigė socialinio darbo magistrantūros studijas. Jo teigimu, svarbiausias įgūdis šios srities darbuotojams – gebėjimas įsiklausyti. „Socialinis darbas nėra tik dokumento tvarkymas, formalių dalykų užpildymas ar žmogaus nukreipimas eiti viena ar kita kryptimi. Tai pirmiausia žmogaus išklausymas, pagalba susitvarkyti su emocijomis, kurios jį slegia šią minutę, padėti jam suprasti, kaip jis atsidūrė dabartinėje padėtyje, ir kad jam reikalinga pagalba“, – sako jis.
M. Rišys pažymi, jog įsiklausymas ir buvo vienas iš didžiausių privalumų, kuriuos jam suteikė studijos. Ne mažiau naudos davė ir tarptautiškumas: galimybė lankyti dėstytojų, atvykusių iš JAV, Švedijos ir kitų šalių, paskaitas, bendrauti su studentais užsieniečiais, praplėsti akiratį apie reiškinius, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasti, tačiau iš tiesų turi sudėtingas, rimtas priežastis.
„Tai, ką mes matome dabar, yra tiktai pasekmė. Jei norime suprasti, kas žmogui nutiko, kodėl jis atsidūrė bėdoje, reikia klausyti jo istorijos, pažinti viską iš kito kampo. Studijos tai ir suteikė – įsiklausymo įgūdį, gebėjimą konsultuoti, pažvelgti plačiau“, – sako M. Rišys, kuriam centre „Pastogė“ pradžioje teko itin sudėtingas darbas – dirbti su socialinės rizikos šeimomis ir padėti joms susigrąžinti vaikus, spręsti priklausomybės, smurto ir kitas problemas.
„Būdavo ir labai sėkmingų istorijų. Būna, kad praėjus penkeriems metams klientai susiranda ir sako „Ačiū, kad padėjote išlipti iš priklausomybės liūno“, o tu jau pamiršęs buvai, kad toks atvejis buvo. Tai džiugindavo“, – šviesesnę darbo pusę prisimena VDU absolventas.
Šiuo metu jis dirba su žmonėmis, kurie globoja vaikus, konsultuoja globėjus ir jų globojamus vaikus, padeda jiems pereiti per globos procesą – Mariui tenka būti emociniu tarpininku, padėti išvengti nesusikalbėjimų. Dar viena jo atsakomybė – vesti mokymus žmonėms, kurie pretenduoja tapti globėjais. „Tai labai įdomus darbas, nes eini per žmogaus gyvenimo istoriją, jo santykį su aplinka, savo tėvais, vaikyste. Pagal tai reikia vertinti, daryti išvadas, ar žmogus bus pajėgus rūpintis vaiku, būti įtėviu“, – pasakoja vaikų gerovės centro „Pastogė“ darbuotojas.
Į situacijas reikia reaguoti greitai
Panašią atsakomybę šiuo metu turi ir VDU socialinio darbo bakalauro ir magistro programų absolventė Gerda Laurinavičienė, dirbanti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje: ji susitinka su asmenimis ir šeimomis, kurios išreiškia norą tapti globėjais arba įvaikintojais.
„Vaiko teisių apsaugos tarnyba traukė savo dinamiška darbo specifika, todėl profesinis kelias pasisuko šia linkme. Šį darbą pasirinkau dar ir dėl to, kad Laplandijos universitete studijuoju socialinio darbo doktorantūroje, o mano disertacijos tema yra susijusi su Lietuvos globos sistemoje esančiais vaikais. Globos sistema man yra įdomi, o ir mano patirtis suteikia galimybę ją analizuoti iš įvairių perspektyvų“, – sako pašnekovė, kuri Vytauto Didžiojo universitete baigė socialinio darbo bakalauro ir magistrantūros studijas.
Pasak jos, studijos VDU buvo turtingos visomis prasmėmis – tiek dėstomų dalykų turiniu, tiek dėstytojais, kurie yra savo srities profesionalai. „Prisimenu daug diskusijų, kuriose tiesiogiai dalyvavo ir Čikagos Lojolos universiteto studentai, daug praktikos, kuri suteikė galimybę socialinį darbą pamatyti iš arti, bendradarbiavimo su įvairiomis institucijomis. Studijos leido tobulėti tiek kaip socialinio darbo profesionalei, tiek kaip asmenybei“, – tikina G. Laurinavičienė, papildydama, jog studijuodama ji praplėtė savo požiūrį į socialines problemas, įgijo įgūdžių, kurie labai naudingi dabartiniame darbe.
„Mano darbas reikalauja greitai reaguoti į situacijas, dirbti struktūruotai, atsakingai, nuolat domėtis ir analizuoti globos sistemos pokyčius, bendradarbiauti su kitais specialistais ir kolegomis. Darbe taip pat reikia empatijos, kritinio mąstymo, smalsumo, neretai – drąsos“, – pažymi socialinė darbuotoja.
Vienintelės tokio pobūdžio studijos Lietuvoje
Vytauto Didžiojo universitete siūloma bakalauro studijų programa „Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas“ apjungia naujausias socialinio darbo ir kitų disciplinų teorijas ir žinias, konsultavimo metodus bei praktikas. Studijose ugdomas profesionalus ir atsakingas požiūris į psichosocialinę pagalbą, siekiant žmogaus teisių užtikrinimo bei kritiškai vertinant organizacinius, teisinius, politinius ir ekonominius kontekstus. Pasak doc. dr. Rasos Naujanienės, dėmesys psichosocialiniam konsultavimui yra didžiausia šios studijų programos stiprybė ir išskirtinumas, kurio neturi kitos Lietuvoje siūlomos programos.
„Psichosocialinis konsultavimas – tai konsultavimas dėl tarpusavio santykių, krizinės situacijos arba įvykio, gedulo arba netekties, mokymas dėl galimybių, siekiant suteikti žmogui informaciją apie turimas galimybes, padėti paprasčiau nustatyti savo poreikius, priimti tinkamus sprendimus ir kt.“, – paaiškina VDU Socialinio darbo katedros vedėja.
Atnaujintoje „Socialinio darbo ir psichosocialinio konsultavimo“ programoje dėstomi psichologijos studijų krypties dalykai, skirti asmenybės raidai, psichologijos pagrindams socialiniame darbe ir koučingo metodams, teisei, taip pat atnaujinti dalykai, skirti psichosocialiniam konsultavimui ir kitoms sritims, siekiant sustiprinti socialinio darbo praktikos kompetencijas. Studijų metu suteikiama galimybė atlikti net tris praktikas pasirinktose viešosiose ir nevyriausybinėse organizacijose, ugdyti praktinius įgūdžius įvairiuose praktiniuose kursuose ir grupinių supervizijų metu.
Šių studijų absolventai gali sėkmingai įsidarbinti socialinio darbo ir kitose profesinėse srityse, jie geba atlikti psichosocialinį vertinimą, kryptingai vesti konsultacinį pokalbį, naudoti motyvacinio interviu technikas, alternatyvias konsultavimo priemones ir kita. Baigęs studijas ir įgijęs socialinių mokslų bakalauro laipsnį, absolventas gali dirbti socialiniu darbuotoju ar vadovu valstybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose, veikiančiose socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, švietimo, teisėtvarkos sistemoje, užimtumo srityje, krašto apsaugos srityje.
Programos absolventas yra kvalifikuotas teikti psichosocialinę pagalbą ir konsultuoti įvairias asmenų grupes, pavyzdžiui, vaikus ir paauglius, jaunuolius, šeimas, senyvo amžiaus asmenis, asmenis, turinčius psichikos sveikatos problemų ar kenčiančius nuo priklausomybių, migrantus, darbo neturinčius ir kt. Studijas galima tęsti socialinio darbo, socialinės antropologijos, integruotos komunikacijos, o taip pat kitose socialinių mokslų ir ugdymo mokslų srities magistrantūros studijų programose.
Apie VDU studijų programą „Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas“