SMF dekanė doc. dr. A.Stelmokienė: Nuotolinis darbas Lietuvoje padėjo spręsti darbo ir šeimos konfliktą
Praeitą savaitę Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems Darbo kodekso ir Lygių galimybių įstatymų pakeitimams, kuriems įsigaliojus taps paprasčiau derinti šeimyninius ar asmeninius poreikius su darbo įsipareigojimais. Šalies gyventojų patiriamas darbo ir šeimos konfliktas tampa vis didesniu iššūkiu organizacijoms. Covid-19 pandemijos metu išbandytas nuotolinis darbo formatas, pasižymintis didesniu lankstumu, vertinamas kaip perspektyvi priemonė mažinant darbuotojų patiriamą įtampą derinant darbą ir šeimyninį gyvenimą. Dr. Aurelija Stelmokienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanė, apžvelgia naujausių Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatus.
Šių metų pirmą ketvirtį vykdyta pardavėjų apklausa, kurioje dalyvavo 210 respondentų iš įvairių Lietuvos miestų, atskleidė, jog nuotoliniu būdu dirbantys pardavėjai patyrė mažesnį darbo ir šeimos konfliktą, nei dirbusieji kontaktiniu būdu. Dirbdami nuotoliniu būdu, pardavėjai jautė mažiau psichologinių reikalavimų ir daugiau kontrolės atlikdami darbines užduotis. Galimybė nuspręsti, kaip ir kada atlikti pasirinktas užduotis, nuotoliniams darbuotojams leido lanksčiau suderinti įsipareigojimus darbe ir šeimyniniame gyvenime. Apklausą Lietuvoje atliko VDU Organizacinės psichologijos magistrantė Vaida Urbonienė. Užsienyje atlikti tyrimai patvirtina, jog toks darbo ir šeimos balansas, skirtingai nei konfliktas, yra susijęs su mažesniu darbuotojų stresu, geresne fizine sveikata, didesniu pasitenkinimu darbu ir šeimyniniu gyvenimu, padidėjusiu produktyvumu ir įsitraukimu į darbą.
Vis dėlto, siekiant, kad darbas ne tik netrukdytų, bet ir padėtų geriau atlikti vaidmenis šeimoje, svarbus mišrus darbo pobūdis – kontaktinio ir nuotolinio darbo derinimas. Šių metų kovą ir balandį VDU Psichologijos bakalaurės Guoda Germanavičiūtė ir Ieva Kulkytė atliko skirtingų profesijų darbuotojų apklausą, kurioje dalyvavo 117 respondentų iš įvairių Lietuvos miestų. Apklausa patvirtino, jog mišriu ir kontaktiniu būdu dirbantys šalies gyventojai patiria daugiau naudos derindami darbą su šeimyniniu gyvenimu nei dirbantieji tik nuotoliu. Apie 80 procentų bent kelias darbo dienas per savaitę nuotoliu dirbusių darbuotojų pastebėjo, kad darbe įgytos žinios ir įgūdžiai padėjo lengviau spręsti kilusius iššūkius šeimoje. Tikėtina, jog skirtinga darbo biure ir iš namų patirtis sustiprina darbuotojų pasitikėjimą savo jėgomis perkelti turimus resursus (pavyzdžiui, žinias ir įgūdžius) iš darbo į šeimą.
„Mažėjant darbuotojų pasiūlai rinkoje, organizacijos vis dažniau investuoja į įvairių papildomų naudų paketus, kad pritrauktų ir išlaikytų reikalingus darbuotojus. Nemažai daliai darbuotojų organizacijų siūlomos galimybės derinti darbą ir šeimą yra patrauklios, o kartais net esminės renkantis darbovietę. Panašu, kad Lietuvoje pilnai ar dalinai nuotolinis darbo formatas gali padėti ne tik spręsti jaučiamą darbo ir šeimos konfliktą, bet ir skatinti pozityvų darbo ir šeimos sričių derinimą, žinių ir įgūdžių perkėlimą“, – komentavo dr. Aurelija Stelmokienė, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanė, Psichologijos katedros docentė.
Pasak dekanės, šeimai draugiškos kultūros ir politikos vystymas organizacijose galėtų pasipildyti reikšminga priemone – nuotolinio ar mišraus darbo grafiku pagal individualų darbuotojų poreikį. „Džiugu, jog Lygių galimybių įstatymo pakeitimo projekte, kuris, jei Seimas pritars, įsigalios 2022 m. rugpjūčio 1 dieną, numatyta, kad nuotolinio darbo sąlygų galės prašyti darbuotojai, auginantys vaikus iki 8 metų, nėščiosios, vieniši tėvai, auginantys vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų“, – pažymi dr. A. Stelmokienė.
Pašnekovės teigimu, svarbu suprasti, jog nuotolinė darbo forma yra tik vienas iš galimų organizacinių resursų naudų pakete, kuris turėtų būti derinamas su organizacine, ypač vadovo teikiama, parama ir darbo reikalavimų mažinimu. Dar 2015 metais JAV tyrėjai, vadovaujami Karolinos Barbosa, paskaičiavo, kad kiekvienas doleris, skirtas darbo ir šeimos konflikto mažinimo programai, dėl šios problemos patiriamus organizacinius kaštus sumažino 1,68 dolerio.
„Investicijos į darbuotojų darbo ir šeimos vaidmenų derinimą atsiperka. Norint išlaikyti produktyviausius darbuotojus, ir po pandemijos organizacijos turėtų padėti jiems suderinti dvi svarbias kiekvieno žmogaus gyvenimo sritis – darbą ir šeimą”, – sakė VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šiemet paskelbtais duomenimis, Lietuvoje tik kas dešimtas (11,6 proc.) užimtas gyventojas gali pats nustatyti savo darbo laiko pradžią ir pabaigą (ES vidurkis – 20 proc.), 9,7 proc. gali nustatyti savo darbo laiką su tam tikrais apribojimais (ES vidurkis – 20 proc.).
