Seksualinis priekabiavimas: kaip ir kur rasti problemos sprendimus?
Dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė, Monika Čeponytė (Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedra)
Seksualinis priekabiavimas yra įvardinamas kaip viena dažniausiai patiriamų diskriminacijos lyties pagrindu formų ir neigiamai veikia asmens psichologinę ir fizinę sveikatą. Darbe ir akademinėje aplinkoje patiriamas seksualinis priekabiavimas turi ne tik demoralizuojantį efektą, tačiau dėl žemesnio darbuotojų darbo produktyvumo ir didesnės darbuotojų kaitos yra siejamas su finansiniais nuostoliais organizacijoms. Asmenys, patiriantys seksualinį priekabiavimą neretai išgyveną nerimą ir depresiją, patiria galvos skausmus, o studentų patiriamas seksualinis priekabiavimas yra susijęs ne tik su žemesniais akademiniais pasiekimais, tačiau ir su žalingu alkoholio vartojimu, išgyvenamu pykčio jausmu.
Nors yra žinoma, jog seksualinio priekabiavimo aukomis dažniausiai tampa moterys ir tyrimai rodo, jog Europos Sąjungos šalyse bent kartą per savo gyvenimą su seksualiniu priekabiavimu yra susidūrę 55 proc. moterų vyresnių kaip 15 metų amžiaus, vis dėlto tyrimai rodo, jog studentai su seksualiniu priekabiavimu susiduria beveik taip pat dažnai ir seksualinį priekabiavimą patiria ne tik iš dėstytojų, tačiau ir iš kitų studentų. Remiantis Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo duomenimis 37 proc. studenčių ir 12 proc. studentų yra patyrę seksualinį priekabiavimą universiteto teritorijoje, vis dėlto virš 60 proc. apklausoje dalyvavusių studentų nurodė nežinantys, kur reikėtų kreiptis pagalbos arba mano, jog jų skundas nebus priimtas rimtai.
Seksualinio priekabiavimo atvejai nėra išimtis ir geriausiuose pasaulio universitetuose. Penkiuose į pasaulio geriausių universitetų dvidešimtuką patenkančių Didžiosios Britanijos universitetų (Kembridžo universitetas, Oksfordo universitetas, Edinburgo universitetas, Londono universiteto koledžas (UCL) ir Londono Imperijos koledžas) 2011/2012-2017 metų laikotarpiu buvo pateikti 29 pareiškimai dėl universiteto darbuotojų seksualinio priekabiavimo prie studentų ir 27 pareiškimai dėl seksualinio priekabiavimo tarp darbuotojų. Iš šių pareiškimų tyrimai buvo atlikti dėl 33 atvejų, dėl kurių 8 universitetų darbuotojai buvo atleisti ar pakeitė darbą. Nors matant tokią seksualinio priekabiavimo statistiką gali kilti mintis, jog minėtosios aukštojo mokslo įstaigos nesiima priemonių, kad užkirstų kelią seksualiniam priekabiavimui, vis dėlto viskas yra priešingai – toks rezultatas buvo pasiektas vykdant nuoseklią universitetų vidaus politiką seksualinio priekabiavimo problemos atžvilgiu ir kuriant socialiai atsakingą ir jautrią seksualinio priekabiavimo temai akademinę bendruomenę. Siekiant veiksmingai kovoti su seksualiniu priekabiavimu akademinėje aplinkoje rekomenduojama imtis keleto pagrindinių priemonių (The 1752 Group):
- Elgesio kodekso sukūrimas. Įstatymai, draudžiantys diskriminaciją lyties pagrindu, tame tarpe ir seksualinį priekabiavimą, ne visada gali užtikrinti veiksmingą problemos sprendimą. Tyrimai rodo, jog efektyvus seksualinio priekabiavimo problemos sprendimas aukštojo mokslo įstaigose yra neatsiejamas nuo institucijos elgesio kodekso, nustatančio profesines ribas ir apibrėžiančio tinkamus darbuotojų ir studentų santykius (taip pat santykius tarp pačių įstaigos darbuotojų ir studentų atskirai). Aiškiai įvardintos ribos tarp priimtino ir nepriimtino elgesio sukuria saugumo jausmą ir leidžia jaustis užtikrintai, jog susidūrus su seksualiniu priekabiavimu skundas bus priimtas rimtai.
- Aiški skundų priėmimo ir nagrinėjimo tvarka. Ne ką mažiau svarbi yra ir aiški bei viešai prieinama universiteto ar kitos aukštojo mokslo įstaigos seksualinio priekabiavimo skundų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. Viešai pateikiama tokio pobūdžio informacija ne tik rodo, jog įstaiga turi tvirtą ir nuoseklią vidaus politiką seksualinio priekabiavimo atžvilgiu, tačiau suteikia reikiamos informacijos nuo seksualinio priekabiavimo nukentėjusiam asmeniui.
- Seksualinio priekabiavimo kaip jautrios socialinės problemos priėmimas. Seksualinis priekabiavimas turi būti suprantamas ir priimamas ne tik kaip teisės aktuose egzistuojantis reiškinys, tačiau kaip rimta socialinė problema. Dėl rimtų psichologinių seksualinio priekabiavimo pasekmių aukai svarbu užtikrinti ne tik sklandų skundų nagrinėjimą ir numatyti aiškias pasekmes priekabiautojui, tačiau užtikrinti ir reikiamą psichologinę bei emocinę paramą nuo seksualinio priekabiavimo nukentėjusiam asmeniui. Tik empatiškas požiūris į aukos patirtį gali paskatinti kurti saugią studijų aplinką.
Vis dažniau viešumoje pasirodančios seksualinio priekabiavimo aukų istorijos apie Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose patirtą seksualinį priekabiavimą įkvepia optimizmo, jog pagaliau Lietuvoje kažkas keičiasi ir pradedame garsiai kalbėti apie tai, kas ilgą laiką neegzistavo jokioje Lietuvos statistikoje, o tik neoficialiai keliavo iš lūpų į lūpas. Vis dėlto kartu su šiomis istorijomis kyla klausimas, kodėl taip ilgai delsėme imtis keleto paprastų žingsnių, kurie galėtų padėti išspręsti seksualinio priekabiavimo problemą švietimo sistemoje.
