Rizikingas atsiskleidimas internete: ką mano paaugliai?
VDU Psichologijos katedros doktorantė Ugnė Paluckaitė su projekto vadove doc. dr. Kristina Žardeckaite-Matulaitiene atliko tyrimą, kuriame išanalizavo paauglių savęs atskleidimo internete apraiškas, jų vertinimą, pasekmes bei naudojamas įveikos strategijas.
Tyrimas buvo atliktas įgyvendinant VDU klasterių mokslo projektą „Paauglių savęs atskleidimas internete: rizikos vertinimas, pasekmės bei naudojamos įveikos strategijos“ (VDU Rektoriaus įsakymas Nr. 408, spalio 31, 2016; projekto Nr. P-S-16-06).
Kas yra savęs atskleidimas?
Savęs atskleidimą internete daugelis mokslininkų įvardina kaip procesą, kurio metu vienas asmuo savanoriškai dalinasi asmenine informacija su kitais virtualioje erdvėje. Atsiskleidimas internete gali būti tiek verbalinis (dalinimasis asmenine nuomone ar mintimis, kitų pasisakymų komentavimas), tiek neverbalinis (dalinimasis nuotraukomis ar video medžiaga). Svarbu yra tai, kad atsiskleidimas internete paauglystėje tampa itin svarbiu jaunuolių vystymosi aspektu, kuris padeda eksperimentuoti savo identitetu, užmegzti ir palaikyti jau turimus tarpasmeninius santykius. Nepaisant to, moksliniai tyrimai rodo, jog savęs atskleidimas internete gali būti žalingas – sąlygoti rizikingą paauglių atsiskleidimą.
Ką apie rizikingą savęs atskleidimą internete mano paaugliai?
Siekiant išsiaiškinti, ką paaugliai mano apie rizikingą atsiskleidimą internete, tyrimo metu buvo atliktos 4 focus grupės, kuriose dalyvavo 21 paauglys (18 merginų ir 3 vaikinai).
Tyrimo rezultatai parodė, kad rizikingas paauglių savęs atskleidimas internete gali būti tiek verbalinis, tiek neverbalinis. Kalbant apie verbalinį atsiskleidimą internete, paaugliai nurodo dažniausiai atsiskleidžiantys išreikšdami savo asmeninę nuomonę tam tikra tema, dalindamiesi komentarais ar mintimis, rašydami privačias žinutes tiek pažįstamiems, tiek nepažįstamiems asmenims. Neverbalinis paauglių atsiskleidimas apima dalinimąsi nuotraukomis (pavyzdžiui, „asmenukėmis“, gamtos vaizdais, kasdienės veiklos ypatumais) ar video medžiaga („vlogai“, sukurti filmukai).
Kalbant apie rizikingo atsiskleidimo internete pasekmes, paaugliai teigia, kad rizikingas atsiskleidimas internete gali sąlygoti žalą asmeninei nuosavybei – pavyzdžiui, vagystė ar banko sąskaitos apiplėšimas, kai, tarkime, sąskaitos informacija yra matoma publikuojamoje nuotraukoje socialiniame tinkle. Kita rizikingo atsiskleidimo internete pasekmė, anot paauglių, yra ta, jog toks elgesys gali sukelti tarpasmeninių santykių problemų: identiteto vagystė (kai interneto vartotojas apsimeta kitu asmeniu arba pasinaudoja kito asmens duomenimis, kuriant asmeninį profilį), bendravimas ir susitikimas su nepažįstamais asmenimis realioje erdvėje, persekiojimas (kuomet vienas asmuo internete persekioja kitą asmenį, sekdamas jį įvairiose interneto erdvėse, rašydamas privačias žinutes ar komentuodamas persekiojamo vartotojo veiklą internete), internetinės patyčios. Manoma, kad tai, jog paaugliai atsiskleidžia rizikingai internete ir patiria tokio elgesio neigiamas pasekmes (pavyzdžiui, patiria patyčias ar asmeninės informacijos nutekinimą), yra susiję su menku paauglių gebėjimu įvertinti, ką atskleisti internete. Svarbu yra ir tai, kad, remiantis šio tyrimo rezultatais, galime teigti, jog paaugliai žino, koks atsiskleidimas internete yra rizikingas bei kokias pasekmes jis sukelia, tačiau vis tiek elgiasi rizikingai: pavyzdžiui, nors paaugliai ir žino, kad nuotraukų, kuriose matoma dalis nuogo kūno, viešinimas socialiniame tinkle „Facebook“ yra rizikingas, jie vis tiek jas viešina.
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad paaugliai įvardina ir tam tikras rizikingo atsiskleidimo internete įveikos strategijas. Viena jų – suaugusiųjų pagalbos prašymas, kuomet, paauglių manymu, gavus įžeidžiantį komentarą apie „Facebook“ tinkle publikuotą nuotrauką galima informuoti socialinio tinklapio administratorių. Kalbant apie suaugusiuosius, svarbus vaidmuo tenka ir tėvams – paaugliai mano, kad, iškilus pavojui dėl atsiskleidimo internete, jie gali kreiptis į tėvus, kurie, jų manymu, greičiausiai žinos, kaip elgtis tokioje situacijoje. Tai reiškia, kad tėvai turėtų turėti pakankamai žinių apie rizikingą atsiskleidimą internete, siekdami padėti vaikams ne tik išspręsti kylančius sunkumus, bet ir informuodami apie tai, ko, vis dėl to, internete atskleisti nereikėtų. Kita, paauglių manymu, naudinga rizikingo atsiskleidimo internete įveikos strategija – persekiojimo prevencija, kuomet, užduodant specifinius klausimus ar tikrinant duomenis apie tam tikrą asmenį internetinės paieškos sistemoje, galima išsiaiškinti, ar asmuo, su kuriuo bendraujama, iš tikrųjų egzistuoja arba ar jis yra tas žmogus, kuriuo prisistato. Be to, svarbu yra ir tai, kad, anot paauglių, čia svarbų vaidmenį atlieka ir tinkamas asmens privatumo internete ar tam tikrame socialiniame tinkle nustatymų pasirinkimas – paaugliai mano, kad asmeninė informacija internete turėtų būti prieinama tik pažįstamiems, o asmenis, kurių, pavyzdžiui, žinutės yra nepageidaujamos, vertėtų blokuoti. Galiausiai, kaip vieną iš esminių rizikingo elgesio įveikos strategijų paaugliai įvardina asmeninį atsargumą – apskritai internete nevertėtų atskleisti itin asmeninės informacijos, kuri galėtų sukelti tam tikras negatyvias pasekmes.
Apibendrinant atlikto tyrimo rezultatus, galime teigti, kad yra svarbu atkreipti didesnį dėmesį į paauglių atsiskleidimą internete, kuriant ir įgyvendinant prevencines/intervencines programas, siekiant išvengti ar mažinti tokį elgesį.
