
Nemažai universitetinių studijų programų bei su jomis susijusių profesijų negali pasidžiaugti stabilumu, išgyvena nuosmukių ir pakilimų ciklus, o kai kurios apskritai iškeliauja užmarštin. Vis tik, yra keletas profesijų, kurios per pastaruosius 50 metų ne tik nei karto nėra patyrusios nuosmukio ir susidomėjimo stokos, bet dar gi pasižymi nuosekliu studijuojančiųjų ir į darbo rinką įsiliejančių asmenų skaičiaus augimu. Viena iš tokių nedaugelio profesijų yra psichologija, kurios populiarumas nuolat auga ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos valstybėse, Jungtinėse Amerikos valstijose, Kanadoje, Australijoje ir kitose šalyse. Didėjant žmogaus veiklos robotizacijai prognozės šiai profesijai išlieka itin palankios, nes net ir drąsiausi mokslininkai vengia prognozuoti, jog per artimiausią šimtmetį bus sukurtos tokios dirbtinio intelekto technologijos, kurios galės bent iš dalies pakeisti psichologo atliekamas funkcijas. Tad kame šios profesijos patrauklumo „paslaptis“? Atsakymą galima rasti pačios profesijos prigimtyje – ji padeda suprasti ir pažinti pačią didžiausią pasaulio „mįslę“ – žmogaus vidinį pasaulį. Psichologijos mokslas vietoje nestovi ir suteikia vis naujų žinių apie tai, kas mes tokie, kodėl mes tokie, kas vyksta su tais, kuriuos didžioji visuomenės dalis mato kaip „sutrikusius“, siūlo mokslu pagrįstus ir veiksmingus pagalbos būdus žmonėms tiek susiduriantiems su kasdieniais iššūkiais, tiek ir patiriantiems iš ties dideles psichologines problemas.
Skaitykite daugiau…