Prof. J.Ruškus: socialinių paslaugų sistema neįgaliajam nesuteikia visiško savarankiškumo
Kaip padėti neįgaliesiems būti savarankiškesniems, Lietuva mokosi iš kitų šalių patirties. VDU Socialinio darbo katedros profesorius, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas Jonas Ruškus atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje egzistuojanti socialinių paslaugų sistema neįgaliajam nesuteikia visiško savarankiškumo.
„Negalią turintis žmogus ir toliau lieka priklausomas nuo socialinių paslaugų sistemos, nors Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas yra išaiškinęs, kaip asmeninio asistento pagalbą reikėtų įgyvendinti. Lietuvos kontekste aiškiai suprantama, kad tai būtų asmeninis biudžetas – individualus krepšelis“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto profesorius J. Ruškus.
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas J. Ruškus perspėja, kad ir Švedijoje ne visiems gyventojams tokia pagalba yra prieinama.
„Švedijoje taip pat ne visada prieinama pagalba, ypač didelę negalią turintiems žmonėms. Visada sudėtinga galbūt tiems, kuriems labiausiai reikėtų tos asmeninės pagalbos, bet dažnai jie lieka už borto“, – teigia J. Ruškus. Pasak jo, yra rizika, kad tokia situacija pasikartos ir Lietuvoje.
„Matau, kad tas pats, kaip ir Švedijoje, gali įvykti ir Lietuvoje. Yra žmonių, turinčių psichosocialinę negalią, autistiškų žmonių, taip pat tų, kurie turi intelekto sutrikimų. Šitiems žmonėms dažniausiai čia ir Lietuvoje yra tas pavojus, kad pagalba bus mažiausiai prieinama, nes jie mažiausiai patenka į neįgalumo registrus“, – atkreipia dėmesį J. Ruškus.
Kviečiame skaityti daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1398603/kas-svedijoje-veikia-jau-30-metu-lietuvoje-tik-isibegeja-neigaliesiems-padeda-apsipirkti-atlikti-buities-darbus
