Požiūris į imigrantus Europoje ir Lietuvoje: kas lemia pozityvesnes nuostatas?
Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva, Karina Kravčenko, dr. Aurelija Stelmokienė, Europos socialinio tyrimo projekto Lietuvoje mokslo darbuotojos, Vytauto Didžiojo universitetas
Blaževič/LRT nuotr.
Nors COVID-19 pandemija turėjo sumažinti žmonių mobilumą, migrantų skaičiai pasaulyje itin išaugo (Migracijos duomenų portalas, 2021). Tai, žinoma, susiję su ekonominėmis, politinėmis ar socialinėmis problemomis, kurios užklupo skirtingas užsienio valstybes, netenkančias savo piliečių. Su ne mažesniais iššūkiais tenka susidurti ir toms šalims, į kurias gausiai imigruoja kitataučiai.
Pastaruosius kelis mėnesius Lietuva susidūrė su itin dideliais neteisėtų imigrantų srautais, siejamais su kaimyninės Baltarusijos vykdoma hibridine ataka dėl ES sankcijų šalies atžvilgiu. Prie imigrantų skaičiaus augimo šalyje prisidėjo ir įtempta situacija Afganistane.
Siekdama suvaldyti šiuos migrantų srautus, Lietuva pasienyje paskelbė ekstremalią padėtį. Baiminamasi, kad su sudėtingais imigracijos iššūkiais per ateinančius metus susidurs daugelis Europos šalių.
Vienas iš valstybės iššūkių, kylančių ištikus imigrantų krizėms – tai įtampų tarp atvykėlių ir vietos gyventojų mažinimas. Remiantis tarpgrupinių sąveikų teorija (Pettigrew, 1998), kontaktų tarp etninės mažumos ir daugumos vystymas gali skatinti pozityvias nuostatas kitataučių atžvilgiu. Užsienio tyrimų rezultatai patvirtina, jog dažnesni, tiesioginiai, teigiamų patirčių kontaktai tarp vietos gyventojų ir atvykėlių yra svarbūs siekiant formuoti pozityvų požiūrį į kitataučius.
O koks lietuvių požiūris į imigraciją ir sąveikų su imigrantais patyrimas? Ar ir kokie skirtumai išryškėja lygininant Lietuvą su kitomis Europos šalimis?
Į šiuos klausimus pabandysime atsakyti remiantis Europos socialinio tyrimo (toliau – EST) 7– osios bangos (2015 m.) duomenimis. Analizėje naudoti EST klausimai, vertinantys požiūrį į imigraciją, draugų, kurie yra kitos rasės ar etninės grupės nei dauguma Lietuvos gyventojų, turėjimą, gyvenamosios vietovės pobūdį šalia gyvenančių kitos rasės ar etninės grupės asmenų atžvilgiu, tiesioginio kontakto su kitataučiais dažnį ir kokybę. Apklausoje dalyvavo 34 655 Europos ir 2250 Lietuvos gyventojų.
Kviečiame skaityti plačiau: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1529222/poziuris-i-imigrantus-europoje-ir-lietuvoje-kas-lemia-pozityvesnes-nuostatas