Nors vaikų skaičius Lietuvoje sumažėjo perpus, jų gerovė vis dar neužtikrinta

Užuot ignoravusi vaikų patiriamą skurdą, smurtą, žalą ir kitas problemas, Lietuva turėtų jas spręsti kompleksiškai, atsigręždama į sisteminį vertinimą, kuris parodo, jog smurto prieš vaiką rizika dažniausiai susijusi su skurdu šeimoje, būtiniausių išteklių trūkumu, stresu, atskirtimi, bloga tėvų sveikata, būtinų paslaugų neprieinamumu ir t. t. Sisteminiam įvertinimui būtinos aukštos kompetencijos, nepriklausomų ekspertų komandos, institucijų bendradarbiavimas ir kiti ištekliai, tačiau Lietuvoje tam kol kas nėra net rimtų užuomazgų.

Lietuvoje per paskutinius du dešimtmečius vaikų skaičius sumažėjo beveik perpus, tačiau valstybėje  jais nėra tinkamai rūpinamasi – taip, kaip tai numato seniai ratifikuota JT Vaiko teisių konvencija. Vaikų, patiriančių skurdą, žalą, skriaudas, smurtą, žalojimus, dingimą ir mirtį, skaičiai nemažėja. Vaikų klausimų ignoravimas – tiesiog stulbinantis: net ir renkantis idėją Lietuvai, tarp svarbiausių nepateko nei viena vaikų gerovės ir saugumo idėja. Tai atspindi šiuolaikinės Lietuvos politikos raidos tendencijas – neturėti raidos tikslų, o priemones neaiškiems tikslams paversti tikslais.

Šitokį politikos problemiškumą iliustruoja vaikų apsaugos politika ir jos įgyvendinimo praktika. Lietuvoje per paskutinius dešimtmečius buvo daug nužudytų, pagrobtų, kankinamų vaikų ir nei vieno jų mirtis ir kančia nebuvo laikoma verta išsamios sisteminės analizės. Net rezonansinių bylų atveju – tokios analizės nebuvo. Čia ir kyla klausimas: kaip gali būti kuriama ir tobulinama sistema be sisteminės analizės?

Plačiau…