Mokslininkas: apie 800 tūkst. lietuvių gyvena skurde arba ant skurdo ribos

INTERVIU SU EKSPERTU 💡

Migracija – viena jautriausių ir sudėtingiausių temų Lietuvoje, neatsiejama nuo prekybos žmonėmis, protų nutekėjimo, nacionalinio saugumo ir kitų klausimų.

#VDU Demografinių tyrimų centro ir Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas, nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“ vadovas, migracijos ekspertas dr. Karolis Zibas teigia, jog migrantas migrantui nelygu – IT specialistai iš Indijos ar britai, persikėlę į Lietuvą, šalyje jaučiasi geriau, nei sirai iš pabėgėlių stovyklų. Ir atvirkščiai – po „Brexit“ Londone emigrantai iš Rytų Europos susiduria su didesne neapykanta, nei kiti europiečiai.

Migracija – viena jautriausių ir sudėtingiausių temų Lietuvoje, neatsiejama nuo prekybos žmonėmis, protų nutekėjimo, nacionalinio saugumo ir kitų klausimų. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Demografinių tyrimų centro ir Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas, nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“ vadovas, migracijos ekspertas dr. Karolis Žibas teigia, jog migrantas migrantui nelygu – IT specialistai iš Indijos ar britai, persikėlę į Lietuvą, šalyje jaučiasi geriau, nei sirai iš pabėgėlių stovyklų. Ir atvirkščiai – po „Brexit“ Londone emigrantai iš Rytų Europos susiduria su didesne neapykanta, nei kiti europiečiai.

– Kokie visuomenės nuomonės tyrimai yra atliekami, kalbant apie požiūrį į imigraciją Lietuvoje?
– Tokių tyrimų išties trūksta, bet vertėtų atskirti nuomonę nuo to, kaip visuomenė iš tikrųjų priima imigrantus šalyje. Neapykantos nusikaltimų atžvilgiu, mes dar geroje situacijoje, lyginant su Rytų Europa – Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovėnija. Lietuvos problemos daugiau apsiriboja neapykantos kalba, tuo tarpu minėtos šalys jau nuėjo neapykantos nusikaltimų keliu. Kalbant apie priėmimą ir požiūrį, reikia suvokti, kad Lietuvoje darbo migrantas iš Ukrainos nėra tas pats, kas čečėnas pabėgėlis iš Grozno. Jis yra tas pats žmogus, bet visuomenės nuostatose formuojasi labai skirtingi suvokimai apie baltaodį darbo migrantą ir politinį pabėgėlį iš musulmoniškos šalies. Taigi, nėra vienareikšmiško atsakymo – lygiai taip pat, kaip ir sunku nusakyti, kaip jie čia gyvena. Britas iš Londono turbūt Lietuvoje gyvena gerai, taip pat turbūt oriai įsikūrė ir IT specialistas iš Indijos, bet ilgųjų reisų vairuotojas iš Ukrainos gyvena ne taip gerai, o iš Turkijos pabėgėlių stovyklos atvykęs Sirijos pilietis su potrauminiu sindromu – gal ir visai prastai. Mums nereikia keliauti labai toli – pažiūrėkime, kas vyksta po „Brexit“, kokia yra neapykanta Rytų europiečiams. Ir tai nėra rasizmas, nes ties procesai vyksta tarp tos pačios rasės asmenų. Čia įsijungia socialinis statutas visuomenėje, socialinis (ne)saugumas, populizmas, post-tiesos visuomenės elementai ir kt.

– Į Lietuvą atvyksta daug darbo migrantų iš Ukrainos. Kaip manote, ar esamų darbo vietų užpildymas pigia jėga išspręs šalies demografines problemas?

– Aišku, užpildys darbo vietas, tik klausimas: kas, kaip ir kokia kaina? Pavyzdžiui, Katare tikrų piliečių yra maždaug 15-20 proc., o daugiau nei 80 proc. yra migrantai, kurie dirba viską, ko nenori turtingi katariečiai. Šių migrantų mirtingumas kelia siaubą. Statant Sočio žiemos olimpinių žaidynių stadioną Rusijoje, žuvo daugiau nei 60 darbo migrantų, jau nekalbant apie aukų skaičių statant futbolo stadioną Katare. Taip, migracija sprendžia problemas, kuriama infrastruktūra, statomi stadionai, tik kyla klausimas – kas vardan to yra aukojama? Tai nebūtinai yra prekyba žmonėmis ar moderni vergovė, bet tai apima išnaudojimą ir tai, kaip neoliberali ekonomika sukuria vergovę, kuri veikia globaliame migracijos procese. Faktas, jog imigrantai, atvykstantys į Lietuvą, sprendžia ir demografijos, ir ekonomikos, ir mokesčių, ir net senėjimo problemas – bet tai nebus už dyką. O tai reiškia, kad liberalizuojant imigracijos politiką labai svarbu sukurti darbo ir gyvenimo sąlygų stebėjimo mechanizmą, kuris mažintų išnaudojimą ir prekybą žmonėmis.

Skaityti daugiau

Kitos naujienos