Modesta Morkevičiūtė. Priklausomybė nuo darbo: kodėl neturėtume tuo girtis?
Modesta Morkevičiūtė. Priklausomybė nuo darbo: kodėl neturėtume tuo girtis?
Darbas – kasdienis mūsų gyvenimo palydovas. Tad nenuostabu, kad kartais nebepastebime, kaip jis vis atkakliau ima dominuoti mūsų elgesyje ir mintyse, o standartinė 40 valandų darbo savaitė išsitęsia. Apie tai, kodėl pernelyg intensyvus ir ilgas susikoncentravimas į veiklas yra žalingas mūsų sveikatai, Stebekteises.lt kalbina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros doktorantę Modestą Morkevičiūtę.
Priklausomybė nuo darbo – kokie ryškiausi jos požymiai?
Vienintelis būdas nustatyti, ar su darbu susijusį elgesį galima vadinti priklausomybe, yra pastarojo vertinimas pagal septynis visoms priklausomybėms būdingus simptomus:
– veikla turi dominuoti asmens mąstyme ir elgesyje;
– su darbu susijusi veikla turi kontroliuoti nuotaiką;
– norint pasiekti palengvėjimą ar išvengti nemalonių pojūčių, jaučiamas poreikis didinti su darbu susijusios veiklos apimtis;
– nutraukus su darbu susijusią veiklą kyla nemalonūs jausmai;
– vardan darbo aukojami kiti įsipareigojimai;
– susiduriama su nesėkmingais bandymais kontroliuoti dirbant praleistų valandų skaičių;
– dėl su darbu susijusio elgesio tiesiogiai ar netiesiogiai patiriamos žalingos, negatyvios pasekmės.
Su darbu susijusio elgesio priskyrimas priklausomybių grupei taip pat priklauso nuo tokio elgesio trukmės. Visiems gali pasitaikyti laikotarpių, kuomet intensyvus darbas yra būtinas. Tačiau trumpai besitęsiantis elgesys nenurodo priklausomybės. Elgesys turi trukti bent 12 mėnesių, kad būtų vadinamas priklausomybe nuo darbo.
Kuo skiriasi priklausomybė nuo darbo ir darboholizmas?
Nors darboholizmas ir priklausomybė nuo darbo turi tam tikrų panašumų, tačiau iš esmės jie nurodo skirtingus reiškinius. Abiem šiems reiškiniams būdingi du bendri požymiai – nekontroliuojamas potraukis darbui (kuomet darbas dominuoja asmens mintyse) ir pernelyg didelis (ilgas ir intensyvus) darbas. Kita vertus, svarbu pastebėti, kad abu minėtieji aspektai yra esminiai darboholizmo, bet ne priklausomybės nuo darbo komponentai.
Priklausomybė nuo darbo yra platesnis asmens sveikatai ir gerovei pavojingas reiškinys, kuris reiškia patologiją. Tuo tarpu darboholizmas nurodo situacinį elgesį. Keičiantis aplinkybėms, toks elgesys pasikeičia savaime.
Kada dažniausiai susiformuoja priklausomybė nuo darbo?
Ilgą laiką manyta, kad priklausomybė nuo darbo formuojasi tik suaugusiojo amžiuje. Iš tiesų, ši priklausomybė būdingiausia jauno amžiaus suaugusiems darbuotojams. Kuo jaunesnis suaugusiojo amžius, tuo priklausomybės nuo darbo vystymosi rizika yra didesnė. Vis dėlto, remiantis naujausiais moksliniais duomenimis, priklausomybės nuo darbo užuomazgų galime pastebėti jau paauglystėje. Tokio tipo priklausomybė siejama su kitu patologiniu elgesiu – priklausomybe nuo mokslų. Jei asmuo itin daug laiko skiria mokslams, nuolat apie tai galvoja ir patiria sunkumų kontroliuojant mokantis praleistų valandų skaičių, tai tikėtina, kad pradėjus dirbti šis elgesys išsivystys į priklausomybę nuo darbo.
Kokiam procentui žmonių tenka susidurti su šia priklausomybe?
Ankstesnių tyrimų rezultatais, priklausomybe nuo darbo pasižymi apytiksliai 5–25 proc. gyventojų įvairiose šalyse. Lietuvoje duomenų apie priklausomybės nuo darbo mastą iki šiol neturėjome. Todėl šiais metais Vytauto Didžiojo universitete atlikome tyrimą, kurio metu apskaičiavome, kokia dalis tyrimo dalyvių patenka į rizikos grupę. Nustebino tai, jog priklausomybe nuo darbo pasižymėjo net 28 proc. tyrimo dalyvių. Viena vertus, tyrimas atliktas COVID-19 pandemijos metu. Išlieka tikimybė, jog tokį didelį priklausomybės nuo darbo mastą iš dalies galėjo lemti tai, jog pandemijos metu žmonės mažiau poilsiavo, daugiau laiko skyrė darbui. Kita vertus, priklausomybė nuo darbo niekada nebuvo apibrėžiama vien dirbant praleistų valandų skaičiumi. Priklausomybė nuo darbo – tai ir nuolatinis galvojimas apie darbą, ir daug kitų aspektų, kurie negalėjo būti nulemti vien pandemijos sąlygotų aplinkybių. Todėl gautas rezultatas išties kelia nerimą ir žymi problemos svarbą Lietuvos gyventojams.
Kviečiame skaityti daugiau: