Lietuvos demografinė krizė: kodėl miršta Lietuvos vyrai? (II dalis)
Diskusijose apie demografinę Lietuvos krizę dažnai pabrėžiamas migracijos veiksnys. Migracija labiausiai prisidėjo prie gyventojų skaičiau mažėjimo nuo 1992-aisiais fiksuoto 3,7 milijonų skaičiaus iki šiemet paskelbto – 2,81 mln. gyventojų. Bet jei migracijos procesas yra spontaniškas, tai mirtingumo rodikliai Lietuvoje rodo tam tikras tendencijas ir rimtas problemas jau penkis dešimtmečius.
VDU Demografinių tyrimų centre ir prestižiniame Vokietijos Maxo Plancko institute šiuo metu demografijos tyrimais užsiimantis profesorius daktaras Domantas Jasilionis pabrėžė, kad Lietuva jau 50 metų priklauso šalių grupei, kuri nukrypsta nuo epidemiologinės raidos kelio.
„Jei pažiūrėsime kitų valstybių patirtį ir globalios raidos dėsningumus, tai pamatysime, kad mirtingumas daugumoje atvejų nuosekliai mažėja. Tai susiję su sveikatos, medicinos technologijų raida. Per paskutinius pora šimtmečių, jei atmesime karus ir tam tikras epidemijas, tai mirtingumas mažėjo, vidutinė gyvenimo trukmė, kuri yra pagrindinė išraiška to, kiek mes galime tikėtis gyventi, augo daugumoje išsivysčiusių šalių“, – pasakojo profesorius.
„Išimtimi iš epidemiologinės raidos modelio galime laikyti Sovietų Sąjungą, kuri po Antrojo pasaulinio karo, atrodė, sėkmingai vystosi. Ir iš tikrųjų, mirtingumą iš pradžių pavyko sumažinti, pagal vidutinę gyvenimo trukmę Sovietų Sąjunga 1965-aisiais pavijo Vakarų šalis“, – teigė D.Jasilionis.
