Laužome mitus: ar senjoras prie vairo – tikrai kliūtis eismui?
Ilgėjanti gyvenimo trukmė iš esmės keičia mūsų visuomenės veidą įvairiose sferose, taip pat ir eismo procese. Anksčiau senyvo amžiaus vairuotojai dažniausiai gatves užplūsdavo prasidėjus sodų sezonui ir, ne paslaptis, keldavo kitų eismo dalyvių nepasitenkinimą, kad jie važiuoja lėčiau, galvoja ilgiau. Pastaruoju metu senjoras prie vairo jau nieko nestebina ir, pasak kalbintų specialistų, nevertinamas kaip eismo trukdis. Atvirkščiai, senjorai skatinami vairuoti kuo ilgiau.
Kokios funkcijos yra svarbiausios vairuojant Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentės Lauros Šeibokaitės, sunku būtų paneigti, kad su amžiumi daugybė mūsų kognityvinių ir motorinių funkcijų prastėja. „Kalbant apie funkcijas, kurios labiausiai svarbios vairavimui, dažniausiai minimas dėmesys ir jo paskirstymas. Vairuodami savo dėmesiu turime apimti daug įvairių objektų. Pavyzdžiui, kelio ženklai yra nejudantys objektai ir dažnai jie patenka į nedėmesingumo zoną, ypač jeigu važinėjame pažįstamais keliais. Dažnai akcentuojamas ir reakcijos laikas, bet, manau, esame linkę pervertinti šią funkciją. Senyvo amžiaus žmonių reakcijos laikas yra tikrai lėtesnis, bet nuo to jie netampa blogesni vairuotojai: sulėtėjusią reakciją jie kompensuoja patirtimi, pavyzdžiui, geriau numato pavojingas situacijas“, – aiškino pašnekovė.