Kiek demokratijos mūsų kasdienybėje?
Pastaraisiais metais daugelyje pasaulio šalių yra pastebimas sumažėjęs piliečių pasitikėjimas politinėmis institucijomis ir dalyvavimas politiniuose veiksmuose. Lietuvių, ypač jaunų, susidomėjimas šia sritimi dar mažesnis, todėl save laikyti solidaria pilietine visuomene negalėtume”, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros docentė Jūratė Imbrasaitė. Mažai domisi politika “Politika apskritai yra mažai svarbi jaunų žmonių gyvenime”, – pastebi doc. J.Imbrasaitė. Europos vertybių tyrimo duomenimis, 2017-aisiais tik 17,6 proc. jaunimo Lietuvoje nurodė, kad politika jų gyvenime yra svarbi arba labai svarbi. Prieš devynetą metų tokių jaunuolių buvo dar mažiau – vos 13,7 proc. Jaunimas visose šalyse politika domisi mažiau negu vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonės. Docentės teigimu, jaunesniems aktualūs kiti dalykai: įsitvirtinimas darbo rinkoje, laisvalaikis ir pramogos, šeimos kūrimas. Politika artimesnė vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes šiuo gyvenimo laikotarpiu aktualesnėmis tampa valstybės teikiamos viešosios paslaugos bei socialinės garantijos. “Kalbame, kad dalyvavimas rinkimuose ir domėjimasis politika auga, tačiau įsitraukimas į organizacijas ir kolektyvinius protesto veiksmus išlieka beveik nepakitęs”, – pastebi J.Imbrasaitė ir patikslina, kad 2008 m. domėjimasis politika tesiekė 16,1 proc., o prieš trejus metus jis buvo paaugęs iki 25,4 proc. Europos vertybių tyrimas rodo, kad pasitikėjimas politinėmis institucijomis Lietuvoje yra padidėjęs: jauni žmonės gana pasitiki Vyriausybe – 47,1 proc. (2017 m.), lyginant su 27,2 proc. (2008 m.), parlamentu – 26,7 proc. (2017 m.), o buvo 19 proc. (2008 m.). Pasitikėjimas politinėmis partijomis išaugo 11,5 proc. (2008 m. skaičiai tesiekė 9,7 proc., o 2017 m. – 21,2 proc.).