Įvyko VI-oji nacionalinė jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“ bei seminaras „Sociologija, miestas ir tvarus bendruomenės dalyvavimas“
2020 m. kovo 4 d. Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedra surengė mokslinį-praktinį seminarą „Sociologija, miestas ir tvarus bendruomenės dalyvavimas“ miesto valdžios ir vietos bendruomenių santykių bei sociologo ir antropologo, kaip potencialaus tarpininko tarp miesto valdžios ir bendruomenės, vaidmens aptarimui.
Klaipėdos universiteto docentas sociologas Liutauras Kraniauskas seminare kvietė diskutuoti, kam priklauso miestas, kam sudaromos sąlygos apie jį kalbėti? L. Kraniauskas svarstė, kad, ko gero, pats svarbiausias sociologo vaidmuo miesto gyvenime yra kuriant miesto tapatumo klausimus santykyje su įvairiomis miesto bendruomenėmis. Vis tik šiame procese miesto sociologui taip pat labai svarbu įvertinti potencialius pavojus pradėti reprodukuoti tam tikras, naudingas įvairioms interesų grupėms, ideologijas ar pernelyg nukrypti į kritiką, tampant nemėgstamu miesto personažu.
Seminaro pranešėjas Mičigano-Dearborno universiteto (JAV) sociologijos profesorius Paulas Drausas, sociologinę kelionę pradėjęs dirbdamas su benamiais, vėliau darbus tęsęs sveikatos srityje, analizuodamas tuberkulioze sergančių pacientų patirtis, pastebėjo, kad kartais ne tiek pačios infekcijos ar kitos tragedijos yra gąsdinančios, kiek žmonių atsakas į jas. Dabar tai matome ir COVID-19 viruso kontekste. Profesorius į apleistas miesto teritorijas, vadinamąsias miesto traumas, kvietė žvelgti ne kaip į pavienį įvykį, bet kaip į procesą, kuris nulemia tolimesnių įvykių seką, kurie atitinkamai gali gilinti trauminę patirtį arba ją mažinti, sukuriant galimybes ją išreikšti.
Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto docentė ir projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Dizainas laimei“ kuratorė Jūratė Tutlytė pristatė minėtą iniciatyvą pažymėdama, kad pagrindinis jos tikslas yra sukurti tokį miestą, kuriame būtų gera visiems. Šiame procese ypatingai svarbu keisti dominuojantį mąstymą, kuris gali būti apibūdinamas „nelaimės dizaino“ terminu, kadangi jo pasekmėje mieste yra kuriami įvairūs fiziniai ir socialiniai barjerai, o ne universali ir visiems patogi aplinka. Taigi itin svarbu pamažu pereiti prie „laimės dizaino“ įgalinimo kuriant visiems patogų miestą.
Austėja Bliumkytė-Padgurskienė – KultūrBendruomeniškųMeniškų projektų kuratorė ir Kauno miesto Šančių bendruomenės aktyvistė pristatė Šančių mikrorajono istoriją ir bendruomenės aktyvisto darbą bei šios atgyjančios Kauno miesto vietos aktualijas.
Antroji seminaro dalis buvo skirta darbui grupėse ir praktinėms diskusijoms, į kurias įsijungė studentai, bendruomenių aktyvistai, miesto tyrėjai ir pirmosios seminaro dalies pranešėjai.
Kovo 5 d. Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedra ir Lietuvos sociologų draugija pakvietė į VI-ąją nacionalinę jaunųjų sociologų ir antropologų konferenciją „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“. Šiemet jau šeštąjį kartą vykęs renginys sulaukė labai plataus skirtingas institucijas atstovaujančių pranešėjų ir dalyvių rato.
Plenarinį pranešimą konferencijoje skaitė sociologijos profesorius Paulas Drausas iš Mičigano-Dearborno universiteto (JAV). Aptardamas tyrėjų vaidmenį sprendžiant įvairias socialines problemas, pranešėjas pastebėjo, kad mokslininkai vykstančius socialinius procesus dažniausiai renkasi stebėti ir analizuoti iš šalies, tačiau tik gana nedidelė jų dalis tampa vadinamaisiais praktinio lauko „žaidėjais“, savo įžvalgas stengdamiesi taikyti praktikoje, siekti pokyčių. Šie tyrėjai, anot P. Drauso rizikuoja prarasti turimos „teorijos” grynumą, leisdamiesi būti „įmesti“ į kasdienybės chaosą, kuriame teorijos veikia tik iš dalies, o kartais ir visai neveikia. Save profesorius priskiria prie stebinčiųjų, tačiau vis labiau stengiasi įsitraukti į praktines veiklas šiuolaikiniame Detroite, kurio gyventojai yra patyrę įvairių trauminių patirčių, todėl vienas iš jo darbo tikslų yra būdų, kaip atstatyti teisingumą ir padėti visuomenei gyti, paieška.
Vėliau konferencijos darbas persikėlė į keturias paralelines sesijas, kuriose savo tyrimų rezultatus pristatė 19 skirtingas socialinių ir humanitarinių mokslų sritis – sociologiją, socialinę antropologiją, politologiją, istoriją, filosofiją – atstovaujančių jaunųjų mokslininkų ir susijusiose srityse dirbančių praktikų. Sekcijose diskutuoti visuomenės pasitikėjimo, miesto, švietimo, sveikatos sociologijos, taip pat – antropologiniai atminties, tapatybių bei kiti klausimai.
Seminaro ir konferencijos temos ir turinys pritraukė daug studentų, jaunųjų tyrėjų ir praktikų. Vertindami renginius 55 proc. dalyvių pažymėjo, kad seminaro ir konferencijos pranešimai jiems buvo naudingi, o 30 proc. juos įvardijo, kaip labai naudingus. 43 procentai dalyvių atsakė, kad pranešimai jiems buvo įdomūs, o labai įdomiais pranešimus įvardijo net 54 procentai atsakiusiųjų.
Organizatoriams taip pat buvo aktualu įvertinti informacijos apie renginius sklaidos kanalų veiksmingumą. Vienu pagrindinių sklaidos kanalų įvardintas socialinis tinklas „Facebook“ – 39 proc. dalyvių pažymėjo, kad pirmoji žinutė apie renginius juos pasiekė per jį. 26 proc. dalyvių informaciją apie renginius gavo iš draugų ir pažįstamų, po 13 procentų dalyvių žinia pasiekė iš VDU Socialinių mokslų fakulteto ir universiteto internetinių puslapių, 10 procentų nurodė informaciją gavę iš kitų šaltinių (informacijos naujienų portaluose, kitų universitetų naujienlaiškių, dėstytojų kvietimų).
Šių metų nacionalinę jaunųjų sociologų ir antropologų konferenciją „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“ bei mokslinį-praktinį seminarą „Sociologija, miestas ir tvarus bendruomenės dalyvavimas“ parėmė Baltijos-Amerikos laisvės fondas.
Ši programa įgyvendinta gavus Baltijos–Amerikos Laisvės Fondo (BAFF) finansavimą. Daugiau informacijos apie BAFF stipendijas ir lektorių paramą rasite apsilankę interneto svetainėje www.balticamericanfreedomfoundation.org
Jono Petronio nuotr.
