Iš dėstytojų gyvenimo karantino rutinoje
Karantinas prasidėjo beveik prieš tris mėnesius, per šį laikotarpį turėjome prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų – perkelti savo gyvenimus į namų erdvę, kuri kai kuriems tapo darbo, studijų ir laisvalaikio praleidimo vieta.
Komunikuodami nuotoliniu būdu turime galimybę sužinoti, kaip mūsų artimieji bei draugai išgyvena šį laikotarpį, su kokiais sunkumais susiduria. Galbūt šis laikas jiems atnešė kažką naudingo ir jie turėjo galimybę padaryti tai, kam niekada nerasdavo laiko. Sociologijos ir antropologijos studijų programos IV kurso studentė Deimantė Belevičiūtė teiraujasi Sociologijos katedros dėstytojų, kaip jie išgyveno karantiną, kaip keitėsi jų kasdienybė ir kaip sekėsi prisitaikyti prie naujos rutinos. Į kilusius klausimus padėjo atsakyti Sociologijos katedros dėstytojos Jurga Bučaitė-Vilkė ir Aušra Maslauskaitė bei katedros referentė Daiva Vilčinskienė.
Kaip dabartinė situacija paveikė jūsų darbą bei asmeninį gyvenimą?
Jurga B.-V.: Viskas labai pasikeitė. Esu įpratusi dirbti labai sparčiai ir produktyviai, vienu metu atlieku daug darbinių užduočių, palaikau didelį tempą. O dabar tenka keisti savo darbines rutinas, prisitaikyti. Tenka ir mažamečius vaikus tuo pat metu prižiūrėti, ir buities žymiai daugiau, vyras irgi daug dirba. Šiaip norėčiau kuo greičiau grįžti į įprastą darbinę aplinką.
Aušra M.: Iš pradžių paveikė radikaliai, teko prisitaikyti prie daugelio dalykų. Na, o vėliau, kaip ir dažnai būna, atsiranda kažkokios rutinos, kasdienybė ir jos rūpesčiai. O grįžtant prie konkrečių dalykų, tai žinoma, kaip ir daugumai dėstytojų, teko prisitaikyti prie visiškai naujo formato dirbant su studentais. Negaliu pasakyti, kad šitas formatas mane labai džiugina, nes gyvas ryšys su auditorija, mano galva, yra vienas pagrindinių edukacinio proceso dalykų: ir mokymosi, ir mokymo, ir ugdymo labai svarbi dalis, kurios, iš tikrųjų, na, neįmanoma perkelti į nuotolinį mokymą. Kad ir kokias platformas mes turėtume, kad ir kokias technologinės pažangos priemones turėtume.
Daiva V.: Dabartinė situacija, manau, vienaip ar kitaip paveikė visus. Mano darbą paveikė taip, kad tenka dirbti nuotoliniu būdu, į darbo vietą galiu patekti tik išimtiniais atvejais ir trumpam. O darbas nuotoliniu būdu iš namų pavirto į darbą nenormuotomis valandomis, nes nebelieka to laiko rėmo nuo 8:00 iki 17:00 valandos, kai esi universitete. Asmeninis gyvenimas ne itin pasikeitė, tik tiek, kad man, kaip tikriausiai ir daugeliui kitų mamų, teko derinti darbo valandas prie šeimos režimo. Kadangi namuose yra du mažamečiai vaikai (3 ir 5 metų), tai retai kada pavyksta dienos metu dirbti produktyviai. Juk norisi ir į lauką, mišką, ir kažkokios veiklos kartu, o ir tas kompiuterio įjungimo/išjungimo mygtukas veikia kaip magnetas.
Ar pasikeitė jūsų dienos rutina prasidėjus karantinui?
Jurga B.-V.: Labai stipriai pasikeitė ir pasunkėjo, nes dabar vienu metu tenka dirbti ir vaikų mokytojais, ir vesti paskaitas, ir atlikti kitas darbines užduotis. Taip pat mūsų moksliniai projektai nesustojo, terminai nenusikėlė, tad tenka derintis prie labai pasikeitusių darbinių sąlygų.
Aušra M.: Na, jeigu reiktų vardinti dienotvarkę, tai ji yra gana ankstyva. Aš išties negaliu sakyti, kad mano dienos struktūra, laiko struktūra kažkaip esmingai pasikeitė. Aš lygiai taip pat stengiuosi turėti darbo valandas, poilsio valandas. Žinoma, kai esi namie, turi vaikų, kurie patys yra mokyklinio amžiaus, tai natūralu, kad tas darbo režimas labai sutrinka ir yra daugybė atitraukiančių dalykų. Tėvai, ypač turintys mažesnio amžiaus vaikų, šioje situacijoje turėjo tapti ir mokytojais, ir asistentais, nes mažesniems vaikams technologijos ir daugybė dalykų, kurie yra susiję su užduočių atlikimu, perkėlimu, failų konvertavimu, prisijungimų slaptažodžių sukūrimu yra ne tokie paprasti dalykai. Tai natūralu, kad tokie dalykai ir atitraukia labai stipriai, bet, kaip ir sakiau, stengiuosi daugiau mažiau išlaikyti tą dienos ritmą, kuris buvo. Galėdavau, aišku, išeiti į kiemą, nebuvau įkalinta tarp keturių sienų.
Daiva V.: Taip, rutina kažkiek pasikeitė 🙂 Neliko skubėjimo rytais, galima šiek tiek ilgiau pamiegoti, tačiau, iš kitos pusės, vakarai pailgėjo, nes darbo valandos, mano atveju, dažnai persikelia į vakarą. Pastebėjau, kad ir studentai administracinius klausimus mėgsta spręsti vakarais/naktimis, tad, šiuo atveju, manau, ir jie nesiskundžia, kad atsakymą gauna greičiau, vakare ir nereikia laukti ryto.
Su kokiais sunkumais ar naujovėmis susidūrėte dirbdami nuotoliniu būdu?
Jurga B.-V.: Pagrindinis sunkumas yra neverbalinės komunikacijos trūkumas. Man daugybę reikalų pavykdavo žymiai efektyviau suderinti gyvų susitikimų ar konsultacijų metu nei nuotolinėje aplinkoje. Kai kuriuos organizacinius klausimus galima suderinti ir per video susitikimą, bet parduoti idėjos ar naujovės nepavyks, nepavyks įtikinti kitų, kad idėja įdomi. Čia reikia gyvo susitikimo, todėl žmonės ir skrenda per pusę pasaulio, kad įtikintų partnerius.
Kaip, jūsų manymu, sekasi studentams įsitraukti į paskaitas/diskusijas naudojant socialines platformas?
Jurga B.-V.: Įvairiai sekasi. Nebūtinai studentai distancinėje aplinkoje tampa aktyvesni, sunkiau palaikyti komunikaciją ar išlaikyti jų dėmesį. Nežinome, ar tikrai studentai paskaitos klausosi, galbūt tvarko kitus reikalus ir guli ant sofos. Pabandžiau daryti pristatymą – seminarą per Zoom, tai visi pasislėpė ir nei vienas neįsijungė video. Man atrodo, mes tiesiog neturime nuotolinio bendravimo įgūdžių ir nesusikūrėme naujų taisyklių.
Aušra M.: Na, žiūrint iš mano stalo pusės, tai yra iš dėstytojo stalo pusės, aš manau, kad sunkiai. Vėlgi negaliu atsakyti į klausimą, kodėl sunkiai, ar tai yra asmeninės motyvacijos dalykai, ar tai formos dalykai. Tas nuotolinis mokymas gal irgi studentus demotyvuoja, kad jie gali gulėdami lovoje ar dar kažkaip kitaip puse ausies klausytis. Bet iš to, ką aš pastebiu, tai išties, kad studentams yra nelengva, ir tas gyvo ryšio praradimas nėra jų motyvaciją studijuoti didinantis dalykas. Pačioje nuotolinio mokymo pradžioje turėjau iliuziją, kad galbūt pavyks sukurti nuotolinį formatą, kad matysiu studentus ir bus galima sukurti tiesioginės komunikacijos ryšį užduodant klausimus, keičiantis nuomonėmis, provokuojant studentus, bet po pirmųjų paskaitų pamačiau, kad tai neįmanoma. Pirmiausia, neįmanoma priversti studentų įsijungti kamerų, neįmanoma priversti įsijungti mikrofonų, daugybė techninių trikdžių. Jeigu visi susijungia mikrofonus, tada nieko nesigirdi arba girdisi prastai. Tai tiesiog teko pereiti į tokį, aš sakyčiau, radijo paskaitų formatą, kai tiesiog tampi radijo diktoriumi, atkalbi tai, kas buvo suplanuota ir net užduodant klausimus studentams, aktyvaus dalyvavimo nesulauki.
Kaip manote kokių teigiamų aspektų turi dabartinė situacija?
Jurga B-V.: Manau, kad išmoksime naudotis nuotolinio darbo įrankiais, kam nuotolinis darbas žymiai produktyvesnis, tie ir toliau sieks likti namuose. Taip pat paspartės internetinė prekyba, atsiskaitymai elektroninėse platformose, kitų įrankių naudojimas mokymuisi ar darbui.
Daiva V.: Manau vienas iš teigiamų aspektų yra tai, kad gal labiau pradėsime vertinti pačią laisvę, kai gali eiti kur nori ir daryti ką nori. Kas anksčiau atrodė savaime suprantami dalykai, prasidėjus karantinui buvo suvaržyta. Tad dabar, gal labiau džiaugsimės ta laisve. Net pats gyvas bendravimas su kitais žmonėmis gal bus labiau vertinamas, juk karantino metu per socialinius tinklus ir įvairias programėles bendrauta daugiau nei gyvai. Taip pat teko girdėti, kad karantinas teigiamai paveikė aplinką, sumažėjo tarša, tad galbūt kažkas persvarstys, ar tikrai reikia visko, kaip anksčiau, gal galima kažko ir mažiau daryti, kad kvėpuotume švaresniu oru. Gal net žmonės parduotuvėse bus įpratę laikytis didesnio atstumo vieni nuo kitų.
Aušra M.: Na žinote, kai vyksta tokie masiniai sukrėtimai, įvykiai išmušantys tą nusistovėjusį socialinių santykių, socialinių rutinų režimą, tai natūralu, kad daugelis dalykų, kuriuos priimdavom kaip savaime suprantamus, tampa ne savaime suprantami. Ir tai yra gerai, nes mes įgyjame galimybę į daugelį dalykų, kurie buvo eiliniai, apie kuriuos negalėdavome susimąstyti, kad jie gali dingti, pasižiūrėti šviežiomis akimis. Jie staiga įgauna šiek tiek kitokių atspalvių ir šiek tiek kitokių prasmių. Galime atrasti įvairių aspektų skirtingose srityse, ar kalbėtume apie santykius su artimaisiais, ar apie bendresnius ekologinius dalykus.
Ačiū už pokalbį.