Foto paroda (NE)SAUGI ZONA
VDU Socialinių mokslų fakulteto Jonavos g. 66 trečiojo aukšto erdvėse jaunos fotografės Mildos Gineikaitės fotografijų paroda „(NE)SAUGI ZONA“. Darbai pasakoja apie nukirstus ir vis dar egzistuojančius medžius (ne)saugiose miesto erdvėse bei klausia: „Ar šiandien sparčiai keičiantis Kauno miesto vaizdui medis vis dar yra paveldas, ar tik įprastas, savaime augantis darinys, kurį lengvai galime pašalinti ir pakeisti kitu?“
Parodoje eksponuojami medžiai – nesaugioje gamtinėje zonoje, apsemti pavasarį patvinusių Nemuno ir Neries upių. Ir esantys jiems opozicija, augantys tarsi saugioje oazėje, VDU Botanikos sode. Kur medis tampa vertybe, eksponatu, o ne trukdžiu, atsidūrusiu ne laiku ir ne vietoje.
Tai pat regime ir jau nukirstus, kurių fotografijos esti kaip dokumentas, įrodymas apie jų buvusią egzistenciją. Bei likusius nuošalėje, bet vis dar nesijaučiančius saugiai.
Kitaip nei miesto planuose, fotografijose medis ne fonas, o pagrindinis personažas. Tačiau paroda kalba ne tik apie (ne)saugiai besijaučiančius medžius, bet ir apie žmones.
„Nesaugią zoną“ galime suvokti ne tik kaip vietą, kurioje gresia pavojus medžiui, bet ir kaip būseną, kai jaučiamės neturintys galios kontroliuoti vykstančius procesus, kartu kurti „bendrąją zoną“ – viešąją erdvę kaip diskusijų ir bendrystės lauką.
Milda Gineikaitė (g. 1996) – Vytauto Didžiojo universiteto studentė, jaunosios kartos fotografė. Kūrybinę fotografiją autorė suvokia kaip dokumentą ir įrankį tyrinėti aplinką, gamtos ir miesto santykį. Glaudus ryšys su gamta užgimė dar vaikystėje, o medis jos fotografijose atsirado jau beveik prieš dešimtmetį, pradėjus fotografuoti šalia namų augusį ir vėliau nukirstą „Aušrų medį“.
Medžių fotografiją vadindama „miesto gamtos dienoraščiu“, M. Gineikaitė parodoje į medžius žvelgia ne tik dokumentiškai, bet ir filosofiškai. Medis čia suvokiamas kaip „saugi zona“, vienas iš mūsų kultūros simbolių bei poetinė erdvė, kurioje susipina išgirsti ir kiekvieno praeivio kuriami daugiasluoksniai pasakojimai. Istorijos, žodžio svarbą parodoje iliustruoja asmeniški autorės apmąstymai ir poezijos fragmentai, pratęsiantys fotografijas bei leidžiantys kiekvienam susikurti autentišką, individualų parodos pasakojimą.
Parodos kuratorė Agnė Taliūtė
