Fakulteto jubiliejus – bendruomenė prisiminė nueitą kelią ir kartu kūrė fakulteto ateities viziją

Gruodžio 7 d. Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultete įvyko baigiamasis fakulteto 25-mečio jubiliejaus minėjimo renginys „SMF – vakar, šiandien, rytoj“.

Trys renginio dėmenys – vakar, šiandien, rytoj leido į fakultetą pažvelgti per universitetinės ir fakulteto bendruomenės patirčių ir praktikų prizmę.

Pradėdamas šventę fakulteto dekanas prof. dr. Algis Krupavičius kvietė sustoti ir pamąstyti, o jubiliejai tam yra geras pretekstas, kadangi, kaip yra pastebėjęs VDU profesorius istorikas Egidijus Aleksandravičius, „universiteto tradicija negali būti suprasta kaip daiktas, kurį galima pasidalyti pagal paveldėjimo teisę. Tai nėra tik pastatai, architektūriniai ansambliai, bibliotekos ir memorialinės lentos. Universiteto daiktai yra labai daug, bet ne viskas. Svarbiausia tai, kuo gyveno universitetinė bendruomenė: praktikos, patirtys ir mentalinis klimatas….“

Apie vakar. 1990 m. gruodžio 20 d. VDU Senato nutarimu, atskyrus nuo Humanitarinių mokslų fakulteto socialinių mokslų studijų programas, buvo įsteigtas Socialinių mokslų fakultetas. Jame tebuvo trys studijų programos: politologija, sociologija ir psichologija. Fakultete 1991 m. studijavo 98 studentai, dirbo 12 profesorių, 42 docentai. Tokie skaičiai ir faktai.

Vienas didžiausių autoritetų atkurtame VDU socialiniuose moksluose buvo Vytautas Kavolis.  Jis buvo vienas iš tų, kurie formavo dabarties socialinius mokslus VDU.

Kaip jis žvelgė į socialinius mokslus? Dar tolimais 1982 metais Vytautas Kavolis rašė: „Socialiniai mokslai yra tos disciplinos, kurios bando atsakyti klausimus: Kaip veikia visuomenė ir įvairūs jos aspektai? Kokias savybes turi žmogus ir kaip jis jas įgyja? Kaip žmogus interpretuoja savo patirties reikšmę ir kaip sukuriamos skirtingos reikšmių interpretavimo tradicijos? Kaip žmogus kinta savo gyvenime ir kaip kinta visuomenė savo istorijoje? Ką daryti, kai žmonės padaro savo tarpusavį gyvenimą nepakenčiamu? Kaip šio problemų lauko ribos nėra aiškios, taip nelengvai apibrėžiamos ir socialinių mokslų ribos.“

Dar daugiau jis pastebėjo (nors turėdamas omenyje išeivijos mokslininkus, bet tai žymiu mastu tinka ir sovietinės Lietuvos mokslininkams), kad „socialiniai mokslai — nemelodinga ir komplikuota disciplina — nėra buvę lietuvių kultūros stiprybės šaltinis. Iki XX a. vidurio rimtesnį kūrybinį įnašą į socialinius mokslus lietuviai tėra davę tik su Lietuvos praeitimi susietose srityse — proistorės, istorijos ir tautosakos studijose. […] Lietuviai socialiniai mokslininkai buvo likę nuo šių autentiškų kūrybiškumą skatinančių aplinkybių nuošaly. Jų gamintas mokslas iki XX a. vidurio liko „provinciniu mokslu“.

1990 ar 1991-aisiais naujieji socialiniai mokslai Lietuvoje dar buvo tik embrioninėje būklėje. Ir čia, sakė dekanas V. Krupavičius, – leisiu dar vieną kartą pacituoti Vytautą Kavolį: „Sunku būti socialiniu mokslininku. Kai gamtininkas vadovaujasi „objektyviais” savo stebėjimų duomenimis, pats juos tik sukonstruktuodamas į hipotetines sistemas, kai humanitaras visų pirma pasitiki „subjektyviu” savo paties požiūriu ir jį spontaniškai įtikinančiu stebėjimo būdu, reaguodamas j savo aplinkos ir savo patirties reiškinius, — socialinis mokslininkas savo mokslui pabunda išbandydamas savo požiūrį žmonijos patirtimi, nuolat savęs klausdamas, ar tai, kas jį patį įtikina, atlaiko visos žmonijos patirties kritiką. Tik tai, kas atlaiko skirtingomis kryptimis išsiskaidžiusios žmonijos patirties svorį ir paties individo sąžiningiausius argumentus prieš tai, kas jį spontaniškai įtikina, socialiniam mokslininkui atrodo verta „moksliškai tikėti“.

Su šiomis ir panašiomis abejonėmis 1990-ųjų pabaigoje gimė Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultetas ir jo bendruomenė.

——————————————————————————————————————————–

Šiandien VDU SMF yra kelios dešimtys dėstytojų ir tyrėjų, daugiau nei 1000 studentų. Fakultetas priima į penkias bakalauro ir aštuonias magistrantūros programas, taip pat vykdomos doktorantūros studijos edukologijos, psichologijos, sociologijos ir antropologijos kryptyse.

Antai, Stasys Šalkauskis, VDU rektorius, tarpukario epochos pabaigoje – 1939 metais savo, kaip rektoriaus inauguracijoje, kalbėjo, kad „universitetas yra visuotina, autonominga ir federacinė mokslo bei mokslinimo įstaiga, suorganizuota akademinės bendruomenės pagrindais“.

Ne veltui bendruomenė Socialinių mokslų fakultete yra labai svarbi. Kasmet jau tapusi tradicija metų pabaigoje pamatyti aktyviausius fakulteto narius mokslo, studijų, bendruomeniškumo ir tarptautiškumo srityse. Šiemet renkant „SMF Metų žmones“ siekta įvertinti viešojoje erdvėje menkai pastebimus, tačiau nuosekliai svarbų ir reikšmingą darbą fakulteto bendruomenėje dirbančius žmones.

Kaip ir kasmet, kiekvienoje nominacijoje buvo teikiami du kandidatai – dėstytojas/darbuotojas ir studentas.

SMF Metų žmogus‘16 Mokslo nominacija šiemet skirta Organizacinės psichologijos programos magistrantui Vytautui Naruševičiui. Studentui už gerus akademinius pasiekimus ir aktyvią mokslinę veiklą 2016 m. skirta Prezidento Algirdo Brazausko vardo stipendija.

Šią nominaciją taip pat pelnė fakultete nepelnytai mažai žinoma, tačiau jau keletą metų svarbius vairavimo ir eismo saugumo tyrimus atliekanti „Rizikingo vairavimo tyrimų grupė“ (prof. dr. Auksė Andriulaitienė dr. Rasa Markšaitytė, dr. Laura Šeibokaitė, dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė, Renata Arlauskienė, Justina Slavinskienė).

SMF Metų žmogus‘16 Bendruomeniškumo nominaciją pelnė Simonas Mikavičius – aktyvus Socialinio darbo katedros studentų klubo „Vesta“ narys, projekto „Studento pagalba studentui“ savanoris, gelbstintis studentams studijų klausimais.

Už ilgametę veiklą ir bendruomenės vertybių puoselėjimą VDU Socialinių mokslų fakultete ši nominacija skirta dekanato administratorei Ritai Aukštakalnytei.

Nominacija skirta Psichologijos katedros lektoriui Raimundui Vaitkevičiui, dirbančiam fakultete nuo pat jo įkūrimo ir bendruomenės nariams geranoriškai talkinančiam statistikos srityje.

SMF Metų žmogus‘16 Studijų/tarptautiškumo nominaciją už Lietuvos atstovavimą Europos psichologijos studentų asociacijų federacijoje pelnė Psichologijos programos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorė Gabija Kisieliūtė.

Ši nominacija skirta ir Edukologijos katedros lektorei Odetai Norkutei, aktyviai bendradarbiaujančiai su Kazachstano Pavlodaro universitetu. Šio bendradarbiavimo rezultatas – 2016 m. spalio mėn. pasirašyta abiejų universitetų bendradarbiavimo sutartis ir pradėtos vykdyti dvigubo diplomo Karjeros valdymo programos studijos, pagal kurias nuo kitų metų atvyksta pirma studentų iš Kazachstano grupė.

————————————————————————————————————————

Rytojus. Nūdienos socialiniai tampa vis labiau sintezuojantys ir atviri vienas kitam, tarpdisciplininiai, tarptautiniai ir palyginamieji, istoriškai kontekstiniai.

Kadangi mus visus fakultete apjungia socialinių mokslų sritis, kyla klausimas kokią jos ateitį norėtume matyti? Trečiojoje renginio dalyje fakulteto ateities vizijas bendruomenės nariai buvo kviečiami kurti pasitelkiant menines EBRU (senovinis piešimo ant vandens būdas) išraiškos priemones.

 

Renginio akimirkos